Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį sakė, kad šią savaitę per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė bendradarbiavimo su Rusija gynybos pramonės srityje stiprinimą.
Trečiadienį Juodosios jūros kurorte Sočyje R. T. Erdoganas ir V. Putinas surengė pirmąsias per 18 mėnesių tiesiogines derybas, kurių darbotvarkėje vienas svarbiausių klausimų buvo Sirijos konfliktas.
„Turėjome progą aptarti, kokių veiksmų galėtume imtis dėl lėktuvų variklių, karinių lėktuvų“, – grįžęs į Turkiją žurnalistams sakė Turkijos vadovas.
„Kita sritis, kurioje galime kartu žengti keletą žingsnių, yra laivų statyba. Jei Dievas panorės, imsimės bendrų žingsnių net dėl povandeninių laivų“, – transliuotojas NTV citavo jo žodžius.
Jo žodžiai tikrai sukels susirūpinimą Vakaruose, ypač JAV, nes Vašingtonas praėjusiais metais Turkijai pritaikė sankcijas dėl to, kad ji už daug milijardų dolerių įsigijo Rusijoje pagamintą oro gynybos sistemą S-400.
JAV taip pat pašalino Turkiją iš F-35 programos, pagal kurią Vakarų sąjungininkės gamina naujos kartos naikintuvo dalis ir užsitikrina išankstinio jo pirkimo teises.
Ankara tikėjosi gauti net 100 šių „nematomų“ naikintuvų, o jų gamyboje turėjo dalyvauti keli Turkijos tiekėjai.
R. T. Erdoganas dar kartą patvirtino Turkijos įsipareigojimą įsigyti S-400 ir pažadėjo, kad Ankara „nežengs nė žingsnio atgal“, tačiau paragino JAV arba atiduoti Turkijos užsakytus lėktuvus, arba grąžinti sumokėtus 1,4 mlrd. dolerių.
Turkijos ir JAV santykiai yra įtempti, o R. T. Erdoganas praėjusią savaitę pripažino, kad jo asmeniniai ryšiai su JAV prezidentu Joe Bidenu „neprasidėjo gerai“. Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
R. T. Erdoganas taip pat sakė pasiūlęs Rusijai bendradarbiauti su Turkija statant dar dvi atomines elektrines, o Rusijos pusė sutikusi.
Pirmąją Turkijos atominę jėgainę šalies pietinėje pakrantėje stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Rosatom“ ir tikimasi, kad ji pradės veikti 2023 metais, kai bus minimas Turkijos, kaip po Osmanų imperijos iširimo susikūrusios respublikos, šimtmetis.
Nepaisant šiltų R. T. Erdogano žodžių, Turkijos ir Rusijos santykiai yra sudėtingi, nes abi šalys stovi priešingose tokių konfliktų, kaip Libijos ir Sirijos, pusėse.
R. T. Erdoganas pateikė tik miglotus komentarus apie jųdviejų pokalbius dėl šiaurės vakarų Sirijos, kur pastarosiomis savaitėmis režimo pajėgos ir Maskva suintensyvino oro antskrydžius. „Daugiausia dėmesio skyrėme poreikiui kartu imtis veiksmų šiuo klausimu“, – sakė R. T. Erdoganas.
Turkija atmeta Jungtinių Valstija kritiką dėl neseniai įsigytų rusiškų S-400 raketų sistemų bandymų.
„Neperkate produkto tam, kad laikytumėte jį dėžėje“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Šią vasarą Turkija iš Rusijos įsigijo S-400 raketų sistemas. Tokį Turkijos žingsnį neigiamai įvertino NATO sąjungininkės, o Vašingtonas pagrasino sankcijomis.
JAV pareigūnai vėliau užsiminė, kad Turkija gali išvengti sankcijų, kurias Jungtinės Valstijos automatiškai įveda šalims, įsigyjančioms rusišką ginkluotę, jei ji neaktyvuos sistemų.
Vis dėlto Turkija pirmadienį ir antradienį Ankaros provincijoje esančioje karinėje bazėje išbandė S-400 raketų sistemas, kaip taikinius panaudodama JAV pagamintus F-16 naikintuvus.
„Tai kelia nerimą, – antradienį teigė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo. – Turkijos valdžiai mes labai aiškiai parodėme savo norą, kad S-400 ginkluotės sistemos nebūtų visiškai aktyvuotos.“
JAV teigimu, jei rusiškos S-400 sistemos bus naudojamos kartu su Vakarų technika, ypač naujaisiais F-35 naikintuvais, kyla rizika, kad nutekės jautri informacija apie tokios technikos operacinius ir techninius pajėgumus.
Ankara užsisakė 100 F-35 naikintuvų, o šalies gynybos pramonė turėjo prisidėti prie orlaivių gamybos, tačiau Turkija buvo išmesta iš programos tada, kai įsigijo S-400 sistemas.
„Esame šio projekto partneriai, pradėjome labai rimtas investicijas“, – sakė M. Cavusoglu ir pagrasino „ieškoti alternatyvų“.
„Blogiausiu atveju, jei negalėsime įsigyti F-35, būsime priversti ieškoti alternatyvų“, – pareiškė jis, kartodamas grasinimą įsigyti naikintuvus iš kitų šalių.
Viena iš šalių, ne kartą išreiškusių norą parduoti Turkijai naikintuvų, yra Rusija. Aukščiausi Rusijos vadovai yra užsiminę apie galimybę Ankarai parduoti moderniausių Rusijos Su-57 naikintuvų.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gali atšaukti kitą savaitę turėsiantį vykti vizitą į Vašingtoną, teigia turkų pareigūnai.
Taip R. T. Erdoganas ketina pasielgti protestuodamas prieš Atstovų Rūmų sprendimą pripažinti masines armėnų žudynes Osmanų imperijoje genocidu ir siekti sankcijų Turkijai dėl šio pradėtos karinės operacijos Sirijoje, praneša „Reuters“, remdamasis trimis aukšto rango Turkijos pareigūnais.
Donaldo Trumpo pakvietimu Turkijos lyderio vizitas turėtų vykti lapkričio 13 d., tačiau pats prezidentas jau praeitą savaitę užsiminė, kad Atstovų Rūmų sprendimas pripažinti armėnų genocidą kelia „klaustukus dėl planų“ apsilankyti Vašingtone.
„Šie žingsniai meta didelį šešėlį ant dvišalių santykių. Dėl šių sprendimų, R. T. Erdogano vizitas yra įšaldomas“, – sakė vienas aukštas Turkijos pareigūnas, pabrėždamas, kad galutinis sprendimas dėl vizito dar nėra priimtas.
Turkijos šaltinių teigimu, D. Trumpo ir R. T. Erdogano ryšys yra tvirtas, nepaisant pykčio dėl Atstovų Rūmų sprendimo paremti sankcijas Turkijai dėl karinės operacijos Sirijoje ir įsigyjamų rusiškų raketų sistemų S-400.
Šie asmeniniai prezidentų ryšiai gali būti itin svarbūs, atsižvelgiant į tai, kad NATO narės Turkijos sprendimas įsigyti rusiškas raketų sistemas turėtų lemti sankcijas Ankarai.
Visgi labiausiai Turkiją įsiutino ne sankcijų grėsmė, o tai, kad Atstovų Rūmai pripažino armėnų genocidą. Turkija pripažįsta, kad Pirmojo pasaulinio karo metais daug armėnų žuvo susirėmimuose su Osmanų imperijos pajėgomis, tačiau neigia, kad armėnų žudynės buvo kruopščiai planuojamos ar kad tai buvo armėnų tautos genocidas.
„Jie pasinaudojo dabartiniu politiniu klimatu Turkijoje, kad priimtų šią rezoliuciją“, – sakė Turkijos Prezidentūrai artimas šaltinis.
Prasidėjus Turkijos karinei operacijai Sirijoje, D. Trumpas nusiuntė laišką R. T. Erdoganui, kuriame perspėja, kad jis gali būti atsakingas už „tūkstančių žmonių skerdynes“.
„Nebūk užsispyręs. Nebūk kvailys!“ – Turkijos prezidentui rašė D. Trumpas.
Turkijos saugumo struktūrų pareigūnas tvirtino, kad D. Trumpo laiškas bei balsavimas Atstovų Rūmuose pakenkė dvišaliams santykiams: „Jei atmosfera nesikeis, nėra jokio reikalo vykti vizito.“
Nepaisant nesutarimų, Ankarai D. Trumpas suteikia daugiausia vilčių išlaikyti gerus JAV ir Turkijos santykius, kurių Turkijai reikia, jei ši nori įgyvendinti pačios išsikeltą tikslą keturis kartus padidinti metinę prekybą iki 100 mlrd. dolerių.
„Abiejų lyderių santykiai yra geri. Prezidentas D. Trumpas nori gerų santykių su Turkija, nepaisant jo paties administracijos“, – teigė Prezidentūrai artimas šaltinis.
Vašingtonas paskelbė Turkijai neskirsiantis sankcijų dėl S-400 raketinių sistemų pirkimo iš Rusijos tol, kol Turkija šių įrengimų neaktyvuos.
Prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė atšaukiantis Turkijai dėl puolimo Sirijoje skirtas sankcijas.
Tačiau įtampa ir toliau išlieka: Turkija vis dar laukia bausmės už S-400 raketinių gynybos sistemų pirkimą iš Rusijos, NATO priešininkės.
„Ankaroje turbūt yra blaivesnių protų, sakančių, kad, dėl Dievo meilės, neturėtumėte jų jungti“, – teigė vienas anonimiškumą norėjęs išlaikyti valstybės departamento pareigūnas.
Kol kas neatrodo, kad Turkija būtų aktyvavusi S-400 sistemas, teigė pareigūnas. NATO narės baiminasi, kad iš Rusijos pirktos sistemos gali padėti Maskvai ištobulinti įgūdžius numušti Vakarų lėktuvus ir raketas.
„Dar yra daug darbo, norint įtikinti Turkiją atsisakyti S-400 – Ankara gali sistemas laikyti išjungtas, gali grąžinti jas arba sunaikinti, kaip jai patinka“, – teigė JAV valstybės departamento atstovas.
„Idealiu atveju jie turėjo niekada nepirkti ir nepriimti jokios S-400 sistemų dalies, tačiau dabar, kai riba jau peržengta, svarbiausias klausimas, kuris kyla, yra kaip visa tai izoliuoti, išskaidyti į dalis – neutralizuoti – ir judėti į priekį“, – sakė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir toliau puoselėja santykius su Rusija. Maskva sutiko Šiaurės Sirijoje dislokuoti pajėgų, pakeisiančių D. Trumpo patrauktas JAV pajėgas.
Ištikimas D. Trumpo šalininkas, senatorius Lindsey‘us Grahamas kreipėsi į Turkiją ir pasiūlė neaktyvuoti S-400 raketų ir taip išvengti sankcijų.
Pagal 2017 metais priimtą įstatymą, JAV įsipareigoja sankcijas skirti bet kuriai šaliai, jei ši sudaro „reikšmingų“ karinių sandorių su JAV priešininkėmis, tarp jų ir Rusija.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino Jungtinėms Valstijoms nebepirkti „Boeing“ orlaivių, jei jo šaliai bus paskelbtos sankcijos dėl rusiškos gynybos sistemos S-400 įsigijimo.
„Mes esame geri klientai, – pareiškė R. T. Erdoganas penktadienį savo partijos susitikime, turėdamas omenyje naujų „Boeing“ lėktuvų pirkimą. – Bet jei taip tęsis toliau, norime mes ar ne, privalėsime dar kartą apie tai pagalvoti“.
R. T. Erdoganas birželį susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjosi apie sutartį su „Boeing“ dėl naujų lėktuvų pirkimo. Todėl R. R. Erdoganas buvo įsitikinęs, kad D. Trumpas neskelbs sankcijų Turkijai dėl S-400 sistemos pirkimo.
Turkijai gresia baudžiamosios priemonės pagal CAATSA įstatymą, kuris leidžia taikyti bausmes už sandorius su Rusijos ginklų koncernais. Dėl rusiškos sistemos įsigijimo JAV jau eliminavo Ankarą iš F-35 naikintuvų programos. R. T. Erdoganas dabar pabrėžė, kad Turkija ir kitur gali įsigyti naikintuvų. „Neduosite mums F-35? Labai gerai, tačiau tokiu atveju mes imsimės priemonių šiuo klausimu ir kreipsimės į ką nors kitą“, – kalbėjo prezidentas.
Turkijos ginkluotosios pajėgos – vienos iš galingiausių visoje Europoje ir NATO aljanse.
Rusija jau pasiūlė Turkijai parduoti savo naikintuvus. JAV baiminasi, kad NATO narė Turkija labiau atsigręš į Maskvą. Turkija tuo tarpu tikina, kad S-400 sistema reikalinga jos gynybai. Jokie „grasinimai ir sankcijos“ esą nesutrukdys Turkijai „garantuoti savo saugumo“.
JAV pašalinus Turkiją iš F-35 naikintuvų programos, Ankara įspėjo Vašingtoną dėl „nepataisomos žalos“.
Užsienio reikalų ministerija kalbėjo apie didelę JAV klaidą, kuri padarys „nepataisomos žalos“ abiejų šalių santykiams.
Vienašališkas ir neteisingas Vašingtono žingsnis neatitinka „Aljanso (NATO) dvasios“ (NATO) ir neturi teisėto pagrindo, sakoma pareiškime. Todėl jis esą turi būti atšauktas. Turkija, be to, pabrėžė, kad jai svarbi draugystė tarp abiejų šalių.
Vašingtonas pašalino Turkiją iš F-35 naikintuvų programos, nes šalis įsigijo rusišką raketinės gynybos sistemą. Vašingtonas baiminasi, kad Rusija per sistemos S-400 radarą gaus duomenimis apie naujojo JAV naikintuvo F-35 pajėgumus. Kaip F-35 gamyboje dalyvaujanti partnerė, Turkija turėjo gauti apie 100 tokių naikintuvų.
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad Turkija šalinama iš programos. Joje, be kitų, dar dalyvauja Didžioji Britanija, Italija, Kanada ir Australija. Vašingtonas argumentavo, kad S-400 sistemos pirkimas yra nusižengimas NATO narių įsipareigojimams neturėti rusiškų sistemų.
Jungtinės Valstijos nusprendė pratyboms nebepriimti naikintuvų pilotų iš Turkijos, kurie turėjo atvykti į šalį treniruotis valdyti amerikietiškus naikintuvus F-35, teigia su sprendimais susipažinę „Reuters“ šaltiniai.
NATO sąjungininkės pastaraisiais mėnesiais viešai susikirto dėl Turkijos sprendimo įsigyti rusiškas raketų sistemas S-400 „Triumf“, kurios, Vašingtono teigimu, kelia grėsmę JAV bendrovės „Lockheed Martin“ gaminamiems naikintuvams F-35, kuriuos Turkija taip pat ketina įsigyti.
Jungtinės Valstijos teigia, kad Turkija negali turėti ir amerikietiškų naikintuvų, ir rusiškų priešlėktuvinės gynybos sistemų, tačiau iki šiol JAV nesiėmė jokių konkrečių sprendimų dėl turkų pilotų pratybų programos, kurios sustabdymas sukeltų tikrą galvos skausmą Turkijai.
Du JAV pareigūnai, nenorėję viešinti savo pavardžių, tikino, kad sprendimas nutraukti turkų pilotų pratybas JAV gali būti atšauktas, jei Turkija pakeistų savo planus. Šaltinių teigimu, sprendimas bus taikomas ateityje į JAV turėsiantiems atvykti turkų pilotams ir naikintuvų priežiūros personalui.
Tiesa, formaliai sprendimas sustabdyti turkų pilotų pratybas Arizonos karinių oro pajėgų bazėje dar nėra įteisintas, tačiau iš esmės dėl tokio žingsnio JAV sutarimas jau rastas.
JAV karinių oro pajėgų duomenimis, šiuo metu Arizonoje treniruojasi 4 turkų pilotai, o dar 2 pilotai dirba kaip instruktoriai. Be šių pilotų, Arizonoje dirba ir 20 turkų naikintuvų priežiūros personalo darbuotojų.
Turkija ne kartą pareiškė norą įsigyti 100 F-35 naikintuvų, kurių bendra vertė siekia 9 mlrd. dolerių.
Jei įvyktų blogiausias scenarijus ir Turkija būtų išmesta iš F-35 programos, tai būtų didžiausio masto santykių paaštrėjimas tarp JAV ir Turkijos iki šiol, teigia „Reuters“ kalbinti ekspertai.
NATO partnerių dvišaliai santykiai pastaruoju metu patyrė ir kitų sukrėtimų dėl nesutarimų karo Sirijoje klausimais, sankcijų Iranui ir JAV konsulato Turkijoje personalo sulaikymo.
JAV sprendimas nutraukti turkų pilotų pratybas šalyje pasirodė po Turkijos gynybos ministro Hulusi Akaro pareiškimo, kad turkų kariškiai Rusijoje jau treniruojasi dirbti su S-400 sistemomis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę pareiškė, kad Turkija nieku gyvu neatsitrauks nuo sutarties su Maskva.
„Esame apsisprendę. Nieko panašaus į atsitraukimą“, – sakė R. T. Erdoganas.
Tuo metu JAV gynybos vicesekretorė Kathryn Wheelbarger tikino, kad Turkijos sandoris su Rusija dėl S-400 įsigijimo kelia didžiulę grėsmę F-35 programai ir Turkijos bendradarbiavimui su NATO partneriais.
„S-400 yra sistema, sukurta numušti tokius orlaivius, kaip F-35. Neįtikima, kad Rusija nepasinaudotų galimybe sukaupti slaptų duomenų (apie F-35)“, – sakė K. Wheelbarger.
Pentagonas „Reuters“ nekomentavo, ar JAV pratyboms priims turkų pilotus, tačiau pabrėžė, kad Vašingtonas su Ankara vis dar derasi dėl amerikietiškų „Patriot“ raketų sistemų tiekimo Turkijai.
Tačiau, R. T. Erdogano teigimu, Turkija renkasi rusiškas S-400 sistemas, nes Vašingtonas esą „nepateikė mums tokio gero pasiūlymo, kaip S-400“.
Indija tikisi išvengti Jungtinių Valstijų sankcijų dėl Rusijos „S-400“ raketų sistemos įsigijimo, sakė Indijos gynybos ministrė.
JAV administracija „išgirdo ir suprato“ Naujojo Delio sprendimą pirkti „S-400“ raketų gynybos sistemą už 5,2 mlrd. JAV dolerių, pažymėjo ministrė savo interviu šią savaitę.
Indijos premjeras Narendra Modis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitarimą pasiekė spalį, paneigdami JAV įspėjimus dėl sankcijų šalims, perkančioms Rusijos karinę įrangą. Sankcijos yra dalis priemonių, skirtų nubausti Maskvą dėl veiksmų Ukrainoje 2014 metais.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusiais metais įvedė sankcijas Kinijos kariuomenei dėl to, kad Pekinas įsigijo „S-400“ ir kitos karinės įrangos.
Jis taip pat įspėjo NATO narę Turkiją dėl sankcijų už „S-400“ pirkimą ir sustabdė Turkijos dalyvavimą Jungtinių Valstijų orlaivių programoje.
Vašingtonas turi galvoje, kad Indijai, kuri ribojasi su Pakistanu ir Kinija, reikia ginklų iš Rusijos ir kitų, kad ji išliktų „stipria partnere“.
Derybos su Maskva, ilgalaike Indijos karinės įrangos ir „S-400“ tiekėja, prasidėjo dar prieš Jungtinių Valstijų sankcijų įvedimą.
„S-400“ atvejis buvo išsiaiškintas, išgirstas ir suprastas. Jie gerbia mūsų požiūrį“, – sakė gynybos ministrė.
Paklausta, ar tiki, kad Indija išvengs sankcijų, ji teigė tuo tikinti.
Vašingtonas su Indija atsidūrė keblioje padėtyje. Jis nori pagerinti ryšius su šia Azijos milžine ir kovoti su Kinija, o šią tendenciją Naujasis Delis pastebi.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. EPA – ELTA nuotr.
Absurdiška kelti Turkijos narystės NATO klausimus dėl šalies sandorio su Rusija dėl priešraketinės gynybos sistemos S-400 įsigijimo, ypač, kai tam tikros kitos NATO šalys turi rusiškas S-300 sistemas ir tai neprieštarauja jų narystei, sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, skelbia „Daily Sabah“.
Kritikuodamas grasinančias JAV replikas, išskirtiniame interviu privačiam transliuotojui NTV M. Cavusoglu sakė, kad Turkija gali pasirašyti dar vieną susitarimą dėl S-400 arba kitų sistemų, jei JAV atsisako parduoti „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemas. Be kita ko, anot M. Cavusoglu, Ankara turės tenkinti savo gynybos poreikius kitur ir ieškoti alternatyvų, jei negaus „F-35“ naikintuvų.
„Jei JAV nenori parduoti mums „Patriot“, rytoj mes galime nusipirkti dar vieną S-400 sistemą ir taip pat galime nusipirkti kitas oro gynybos sistemas“, – sakė M. Cavusoglu.
Žinios apie Rusijos ir Turkijos derybas dėl S-400 sistemų įsigijimo pirmiausiai pasklido 2016-ųjų lapkritį. Maskva patvirtino, kad sandoris buvo pasirašytas 2017 metų gruodžio 12 d. Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas netrukus patvirtino apie išankstinį mokėjimą. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
Augant susirūpinimui dėl Turkijos sandorio su Rusija ir dedant pastangas užkirsti kelią rusiškų sistemų įsigijimui, praėjusią savaitę Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos nesugebėjo pasiūlyti Turkijai tokių pat amerikietiškų zenitinių raketų sistemų „Patriot“ įsigijimo sąlygų, kokias Rusija pasiūlė sandoryje dėl rusiškų raketų sistemų S-400 „Triumf“ įsigijimo, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Mes užbaigėme sandorį dėl S-400, tęsiame įmokas pagal šį sandorį. Siūlėme JAV įsigyti jų sistemų „Patriot“, bet Jungtinių Valstijų sąlygos mūsų netenkino. Taigi, sandoris dėl S-400 įsigijimo yra realizuojamas, o liepą mes jau laukiame raketų kompleksų pristatymo“, – Turkijos TV kanalo „Haber Turk“ eteryje sakė R. T. Erdoganas.
Pasak Turkijos prezidento, Vašingtono pozicija dėl Ankaros įsigyjamų rusiškų raketų sistemų S-400 yra neteisinga ir Turkijai ji nepatinka. R. T. Erdoganas taip pat pridūrė pritariantis NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pozicijai, esą Vašingtonas ir Ankara nesutarimus turėtų spręsti dialogo būdu.
„Generalinis sekretorius kalbėjo apie svarbius dalykus. Jis sakė, kad bet kokių sankcijų įvedimas Aljanso partneriams nėra teisingas sprendimas, nes mums vieniems kitų reikia“, – kalbėjo Turkijos lyderis.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.
Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
Turkijos sprendimas įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 „Triumf“ yra iššūkis, tačiau jis nebuvo aptartas Vašingtone vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, teigia Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Sprendimą dėl to, kokias ginkluotės sistemas pirkti, priima konkreti šalis. Mes pripažįstame, kad šis klausimas kelia iššūkių. Šį dalyką būtina aptarti“, – sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad „šis klausimas nebuvo įtrauktas į ministrų susitikimų darbotvarkę“.
Pasak generalinio sekretoriaus, NATO suteikia platformą, kurioje šalys gali diskutuoti įvairiais jiems rūpimais klausimais.
„NATO taip pat ir šiame susitikime suteikia platformą plėtoti Aljanso narių dialogą. Žinoma, mes sveikiname, kad NATO tampa platforma aptarti klausimus, dėl kurių kyla nesutarimai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jo teigimu, NATO jau stiprina Turkijos oro erdvės gynybą moderniomis raketų sistemomis.
„Turime prisiminti, kad NATO stiprina Turkijos gynybą – dislokuotos ispanų „Patriot“ sistemos ir nemažai Italijos sistemų“, – sakė J. Stoltenbergas ir tikino palankiai vertinantis dialogą tarp JAV ir Turkijos dėl raketų sistemų „Patriot“ tiekimo Ankarai.
Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, atmesdamas Vašingtono siūlymą įsigyti „Patriot“ raketų sistemas, pareiškė, kad Turkija tęs rusiškų raketų sistemų įsigijimą.
„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.
Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas. EPA – ELTA nuotr.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų pirks amerikietiškas „Patriot“ sistemas.
Praėjus dienai po to, kai Vašingtonas įšaldė bendrą F-35 naikintuvų programą su Turkija dėl šios iš Rusijos perkamų sistemų S-400, P. Shanahanas sakė besitikintis, kad Ankara visgi pasirinks „Patriot“ raketų sistemas, o tai, patikino jis, leistų tęsti naikintuvų F-35 programą.
„Ne kartą kalbėjau su (Turkijos) gynybos ministru (Hulusiu) Akaru ir tikrai manau, kad mes su savo strateginiais partneriais išspręsime šią problemą. Esu visiškai tikras dėl mūsų pasiūlymo Turkijai, jo prieinamumo, kainos ir, svarbiausia, Turkijos pramonės įsitraukimo, kuris pridedamas prie įsigyjamų „Patriot“ sistemų“, – kalbėjo P. Shanahanas.
Paklaustas, ar jis pats tikisi, kad Turkija įsigis „Patriot“ sistemų, P. Shanahanas tikino, kad Turkijai ir JAV pavyks išspręsti nesutarimus: „Manau, mums pavyks išspręsti problemas, kad turėtume tinkamą gynybos įrangą, tiek „Patriot“, tiek ir F-35 atveju“.
Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.
Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priminė, kad jo vadovaujama šalis „turi teisę naudoti įvairias priešlėktuvinės gynybos sistemas“, o kitos šalys esą neturi teisės Ankaros dėl to kritikuoti.
„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
Naujasis Rusijos zenitinių raketų sistemų S-400 „Triumf“ pulkas Kaliningrade penktadienį pradėjo veikti karinės parengties režimu, praneša Rusijos Baltijos laivyno spaudos tarnyba.
„Kaliningrado srityje naujos kartos zenitinių raketų kompleksų S-400 pulkas pradėjo veikti karinės parengties režimu ir saugo labiausiai į vakarus nutolusio šalies regiono oro erdvę“, – tikino spaudos tarnybos atstovai.
Pasak vieno atstovo, prieš pirmąją raketų sistemų S-400 „Triumf“ sargybą zenitinių raketų pulke buvo surengta šventinė ceremonija.
Naujosios raketų sistemos Baltijos laivyne, kurio bazė yra Kaliningrade, buvo dislokuotos kovo pradžioje. Po sėkmingų bandomųjų šaudymų Astrachanės srityje S-400 „Triumf“ sistemos buvo atgabentos į Kaliningradą.
Kaip teigia rusų žiniasklaida, šios raketų sistemos yra skirtos sunaikinti visas šiuolaikines oro ir kosmoso atakų priemones – žvalgybinius, radarų neužfiksuojamus lėktuvus, naikintuvus, strateginius bombonešius, sparnuotąsias ir balistines raketas, bepiločius skraidymo aparatus ir viršgarsinius taikinius.
Rusiškos S-400 raketų sistemos iki spalio pradės veikti ir NATO narėje Turkijoje. Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
Anksčiau Jungtinių Valstijų atstovai tikino, kad S-400 sistemų įsigijimas privers Vašingtoną skelbti Turkijai sankcijas. Be to, sakė JAV valstybės sekretoriaus patarėjas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas, Jungtinės Valstijos gali nutraukti sandorį su Turkija dėl naikintuvų F-35 įsigijimo.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikino, kad šalis tęs S-400 sistemų įsigijimą, nepriklausomai nuo JAV spaudimo.
„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
Jungtinių Valstijų sudaromą sąrašą asmenų ir įmonių, kuriems taikomos sankcijos, ketvirtadienį papildė 33 Rusijos žvalgybos ir gynybos sektorių darbuotojai bei Kinijos karinė organizacija ir jos vadovas.
Taikant pernai įvestą sankcijų režimą – Amerikos priešų atrėmimo sankcijomis aktą (Countering America’s Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA), – į JAV juoduosius sąrašus įtraukti iš viso 72 asmenys.
JAV valstybės departamento teigimu, sąrašas papildytas siekiant „didinti Rusijos išlaidas, taip atsakant į šalies kišimąsi į JAV rinkimų procesus, nepriimtiną elgesį Rytų Ukrainoje ir kitą kenkėjišką veiklą“. Vašingtono teigimu, šis sąrašas padėjo užkirsti kelią rusiškos ginkluotės, vertos milijardų dolerių, eksportui.
Sankcijos gali būti taikomos ir tiems asmenims ar įmonėms, kurie palaiko verslo santykius su į sąrašą įtrauktais subjektais.
Sankcijos Kinijos organizacijai – Įrangos plėtros departamentui – ir jos vadovui Li Shangfu įvestos dėl to, kad jie sudarė „svarbių sandorių“ su asmenimis, kuriems JAV jau taikė sankcijas.
„Šie sandoriai susiję su Kinijos įsigytu rusišku koviniu lėktuvu Su-35 ir su raketų „žemė-oras“ sistema S-400 susijusia įranga“, – teigiama JAV valstybės departamento pranešime.
S-400 – pažangi rusiška oro gynybos sistema, kurią Maskva reklamuoja savo sąjungininkėms visame pasaulyje. Tarp ją įsigyti nusprendusių šalių yra ir NATO narė Turkija. Teigiama, kad dėl šio sandorio Ankarai gali grėsti sankcijos.
Šis retorinis klausimas jau seniai skamba mano ausyse.
Pagaliau mūsų „pliką“ padangę pradės ginti rimčiau. Puikiai žinome, jog šiuolaikiniame kariniame konflikte dažniausiai laimi ne tas, kuris turi daugiau gyvosios jėgos ar konvencinės ginkluotės , o tas, kas turi pranašumą „ore“, t. y. aviacijoje, priešlėktuvinėje ar priešraketinėje gynyboje. Kadangi Lietuva yra ir jūrinė valstybė, tai dar prisideda ir jūrų pajėgų galia.
Lietuva šiandien tokių pajėgumų neturi ir įsigyti ar sukurti taip pat neišgali, tai turime būti dėkingi savo NATO partneriams, kurie mus remia. Manau, jog JAV žengė šį žingsnį neatsitiktinai, o dėl „Kremliaus karinės galios“ demonstravimo Sirijoje bei Ukrainoje. „Kremliaus virusas“ padaryti Rusiją vėl imperine valstybe užkrėtė ir JAV, kur pagrindiniu D. Trumpo rinkiminiu lozungu tapo „make America great again“.
Panašus noras, kaip ir Rusijoje, tapo rinkiminiu leitmotyvu, kuris ir padėjo laimėti rinkimus. Kurios šalies piliečiai nenorėtų didžiuotis savo valstybe? Mūsų valstybė, karinio potencialo požiūriu yra silpna, todėl mūsų privalumas yra patriotizmas, t. y. noras ir mokėjimas gintis bei ginti savo bei šalies vertybes. Šias vertybes lietuvių tauta gynė ir gina jau per tūkstantį metų, todėl ir mes jaunajai kartai, privalome jas įskiepyti. Tokia yra mūsų tautos išlikimo kaina.
Valstybė gali išlikti, tačiau tautai gresia išnykimo pavojus. Statistika negailestinga, joje konstatuojama, kad šiemet Lietuvą paliko dešimčia tūkstančių daugiau piliečių nei pernai per tą patį laikotarpį. Galime teigti, jog Lietuvos egzistencijai iškilo grėsmė, todėl skubiai reikia esamą situaciją keisti iš pagrindų, kitaip tikrai neliks nei kam dirbti, nei kam ginti.
Vyresnieji patriotai baigia išmirti, o jaunesnieji baigia palikti mūsų šaly, t. y. bėga kaip „žiurkės“ iš skęstančio laivo. Aš jų nekaltinu, tai mes patys kalti, jog nesugebėjome išsirinkti tokių politikierių, kurie savo darbais įrodytų, kad tarnauja savo tautos ir valstybės gerovei, o ne savo klanui ar kišenei.
Lietuviais norime ir būti. Slaptai.lt nuotr.
Aš nenoriu neigti Lietuvos integracijos į ES ar NATO privalumų, tačiau šis procesas neturi užgožti Lietuvos kaip valstybės išlikimo. Besidžiaugdami ir būdami euforijoje, nepastebimai užsimirštame, kad čia gyvena mūsų tautiečiai, kurie nori gyventi taip, kaip tūlas vakarų europietis.
Tačiau Lietuvos tauta nėra nei kvaila, nei naivi, kad aklai tikėtų politikierių žodžiais. Dvigubų standartų taikymas, pažadų bei atliktų darbų vertinimas, ir po tokios gyvenimo realybės norisi „užsimiršti“ arba palikti šią „ašarų pakalnę“. Taigi turime, ką turime. Kas toliau? Valdančiųjų reitingai krinta, opozicijos auga. Suprantama, jog sunku būti geru visiems, bet būti geru tik sau ir saviems yra dar blogiau. Išskirtiniai išrinktųjų pažadai tampa eiliniais plepalais, kurie dar labiau stumia mūsų tautą į neviltį.
Tačiau grįžkime prie temos apie priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą.
Žinome, jog panašios sistemos yra ar bus dislokuotos Europos šalyse, kurios suteiks daugiau saugumo bei pasitikėjimo savimi. Įvairių modifikacijų „Patriot“ be JAV turi įsigijusios Vokietija, Graikija, Nyderlandai, Ispanija, Izraelis, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas ir Jordanija. Naujieji JAV priešraketinės gynybos kompleksai pradėti kurti Lenkijoje, Rumunijoje ir Čekijoje. Norisi tikėti, jog į Lietuvą pratyboms atgabentas „Patriot“ kompleksas liktų čia neribotam laikotarpiui.
Lenkija, Lietuva ir kitos šio regiono šalys nejaukiai jaučiasi žinodamos, kad Kaliningrado srityje dislokuotos Rusijos trumpojo nuotolio balistinės, o gal ir kitokios iš sausumos leidžiamos sparnuotosios raketos galėtų būti panaudotos greitos atakos metu.
Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kodėl Rusija iš viso turėtų prieštarauti dėl „Patriot“, jei pati yra dislokavusi ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas S-300 ir S-400 Kaliningrado srityje – prie pat NATO valstybių sienos?
Šių raketų smūgis į NATO šalių vadavietes, amunicijos sandėlius, oro uostus ir kitus strateginius objektus galėtų trumpam ar visam laikui paralyžiuoti atakuojamų šalių karines pajėgas bei politinę vadovybę. Kad Rusija treniruojasi būtent tokioms atakoms, parodė ankstesnės pratybos „Zapad“, kai Rusija imitavo balistinių raketų su branduoliniais užtaisais smūgį Varšuvai. Kitos šiame regione vykusios karinės pratybos dar kartą įrodė, kad Kremlius vykdo NATO šalių karinių pajėgumų patikrą bei demonstruoja savo „raumenis“.
Suprantamas Kremliaus noras demonstruoti savo jėgą ne tik atgrasymo tikslais, bet ir kaip bauginimo priemonę, ypač, kai pati vykdo agresinę karinę politiką. Nepaisant džiugių naujienų, stiprinant mūsų šalies bei NATO valstybių saugumą bei gynybinius pajėgumus, mane labiausiai jaudina demografinė Lietuvos situacija. Ar dar ilgam mums užteks Lietuvos patriotų? Kitaip tariant, ar išliks lietuviai kaip tauta?
Lenkijos analizės centro Polityka karinis ekspertas Marekas Ščverčinskis mano, kad ginkluotė, kurią Rusija dislokuoja Kaliningrado srityje, karo atveju yra pavojingas ir ypač efektyvus arsenalas. Tokią nuomonę jis išsakė interviu vokiečių leidiniui Bild.
„Kas mums ypač kelia nerimą, tai toji ginkluotės sistemų, kurios ten dislokuojamos pastaraisiais mėnesiais, kombinacija, – pabrėžė specialistas. – Tai balistinės raketos „Iskander“ ir sparnuotosios raketos „Iskander“, kurias galima aprūpinti branduolinėmis galvutėmis, o taip pat šiuolaikiški priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-400 ir pakrančių raketinis kompleksas „Bastion“. Tie trys komponentai, pasak Ščverčinskio, sudaro „vadinamąją A2/AD kombinaciją, kurios taip nemėgsta kariškiai: jie apriboja arba draudžia priėjimą ir manevrus žemėje, vandenyje ir ore 500 km spinduliu aplink Kaliningradą“.
„Sukūrusi tokią kombinaciją Kaliningrade, kilus naujai krizei, Rusija galės neleisti NATO lėktuvams ir laivams ginti Rytų Europos ir Pabaltijo. Savo ruožtu, vietiniai laivynai, įskaitant Lenkijos, per silpni, kad deramai pasipriešintų Rusijos ginkluotosioms pajėgoms“, – įsitikinęs analitikas.
„Maža to, primenu, kad NATO priešraketinės gynybos sistema Lenkijoje bus dislokuota ne anksčiau 2018 metų pabaigos. O iki tol, kol neturėsime modernios priešraketinės gynybos sistemos, pasyviai stebėsime, kaip Rusija stiprina karinę galią mūsų pasienyje“, – pabrėžė Ščverčinskis. O ir po 2018 metų „NATO sistema bus visiškai nenaudinga Kaliningrade dislokuotų raketų atžvilgiu, nes ji efektyvi tik prieš taikinius, kurie skrenda virš Lenkijos viršutiniuose atmosferos sluoksniuose“.
Ir vis dėlto, ekspertas netiki, kad Rusija rengia puolimą iš Kaliningrado srities. „Jeigu aš rengčiau puolimą, to nedaryčiau viso pasaulio akyse. Be to, „Bastionų“ panaudojimas Sirijoje greičiau demonstruoja jėgą žiniasklaidai, o ne liudija realų rengimąsi karui“, – sakė Ščverčinskis.
Tomas Parfitas, Ketrin Fil, Bruno Voterfildas, Maiklas Sevedžas / The Times
Vladimiras Putinas perkelia savo raketas į buvusią Mažąją Lietuvą, ir tai – nauja rimta grėsmė visai Europai.
Aukšto rango Rusijos parlamento atstovas iš oficialios tribūnos tvirtino, kad raketos, galinčios nešti branduolinius užtaisus, perkeltos į Kaliningrado sritį visiems laikams. Tas rusų politikas dar demagogiškai pridūrė, esą tai atsakas į agresyvius NATO veiksmus ginkluojant Rytų Europą.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Nerimą keliančią žinią apie Rusijos sprendimą dar labiau militarizuoti Mažąją Lietuvą (dabartinė Kaliningrado sritis, skirianti NATO nares Lietuvą ir Lenkiją nuo kitų NATO šalių) pranešė Tomas Parfitas, Ketrin Fil, Bruno Voterfildas ir Maiklas Sevedžas leidinyje „The Times“.
JAV valstybės departamento spaudos sekretorius Džonas Kirbis pabrėžė, kad Kaliningrado sritin perkeltos raketos „Iskander“ ir S-400 destabilizuoja nusistovėjusią jėgų pusiausvyrą Europoje tarp NATO ir Rusijos.
Pentagono atstovai pastebėjo, kad žinia aie Rusijos ketinimus visiems laikams palikti galingąsias raketas Kaliningrado anklave yra labai nemalonus destabilizuojantis veiksnys. NATO oro gynybos sistemos, kurios neva neramina Rusiją ir dėl kurios Rusija neva priversta minėtas raketas perkelti į Kaliningradą, nėra nukreiptos prieš Rusiją. Toji NATO sistema – grynai gynybinio pobūdžio. Taip pat ir visi kiti kariniai NATO daliniai, dislokuoti Rytų Europoje, tėra gynybinio pobūdžio.
Publikacijos autoriai mano, kad šis Rusijos manevras yra iššūkis naująjam JAV prezidentui Donaldui Trampui, kurio reakciją į rusiškas ginklavimosi varžybas kol kas keblu numatyti. Royal United Services Institute (Didžioji Britanija) dirbantis Rusijos ekspertas Igorius Sutiaginas pabrėžė, kad tai – pavojingas momentas.
Raketos „Iskander“, pajėgios nešti atominius užtaisus, Kaliningrado srityje buvo dislokuoti dar spalio mėnesį. Bet tik dabar Rusijos Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas prisipažino, kad šie ginklai Kaliningrado anklave bus nuolat dislokuoti. Jo žodžiais remiantis, „Iskander“ ir S-400 atgabenti į anklavą tik tam, kad neutralizuotų NATO keliamas grėsmes dėl šio Aljanso oro gynybos sistemų Rytų Europoje. Omenyje jis turėjo karinius įrenginius, kuriuos NATO šių metų gegužę dislokavo Rumunijoje bei artimiausiu metu dislokuos Lenkijoje. Ponas V.Ozerovas nenorėjo prisiminti, kad Rumunijoje ir Lenkijoje dislokuojamos NATO oro gynybos sistemos skirtos gynybos reikmėms, taip pat – apsisaugoti nuo galimų Irano atakų.
Beje, šių metų gegužės mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baugino Europos šalis, įsileidžiančias NATO oro gynybos sistemas. V.Putinas tvirtino, esą Rumunija dar supras, ką reiškia gyventi jaučiant nuolatinę baimę, mat į tave žvelgiama pro galingo ginklo taikiklį…
Rusijos Federacijos Rytų karinės apygardos spaudos tarnyba pirmadienį pranešė, kad iki šių metų pabaigos apygardą pasieks naujos priešlėktuvinės gynybos (PLG) zenitinės raketų sistemos (ZRS) „Tor-M2U“.
Jos papildys šiuo metu ginkluotėje esančius zenitinius raketų kompleksus (ZRK) „Osa“.
XXX
Kaip informavo Gynybos ministerijos atstovas, rugpjūčio 10–16 dienomis Ašuluko poligone organizuojami Oro–kosmoso gynybos kariuomenės mokymai, kurių metu vyks kovinis šaudymas zenitinių raketų kompleksais S-400.
