Saeima

Trumposios naujienos

Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ryga, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Latvijos parlamento (Saeimos) Užsienio reikalų komitetas antradienį pripažino, kad Rusijos smurtas prieš Ukrainos ir kitų šalių civilius gyventojus yra terorizmas, o Rusija yra terorizmą remianti šalis, pranešė Latvijos visuomeninis transliuotojas lsm.lv.
 
Pareiškime parlamentarai paragino Europos Sąjungos valstybes nedelsiant sustabdyti turistinių ir įvažiavimo vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
 
Užsienio reikalų komitetas pareiškime pažymėjo, kad po vasario 24 dienos neišprovokuoto Rusijos karinio puolimo prieš Ukrainą 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o daugiau kaip 5 mln. – išvykti į užsienį. Per šį laikotarpį žmogaus teisių apsaugos organizacijų ir tarptautinių stebėjimo misijų ataskaitose buvo fiksuojami Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumai prieš Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant kankinimus, prievartavimus, žudymus, masinius civilių sulaikymus vadinamuosiuose filtravimo centruose ir masines deportacijas, sakoma pareiškime.
 
Praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai Ukraina ir Rusija pasirašė susitarimą su Turkija ir JT dėl Ukrainoje užblokuotų grūdų eksporto atnaujinimo per Juodąją jūrą, Rusijos pajėgos liepos 23 dieną surengė raketų ataką prieš Odesos uostą, tuo parodydamos, kad negerbia savo įsipareigojimų, tarptautinės tvarkos ir institucijų, ir sąmoningai toliau gilina pasaulinę maisto krizę, sukelia badą ir kančias visame pasaulyje, sakoma komiteto dokumente.
 
Reikšdamas solidarumą su Ukrainos žmonėmis, Saeimos Užsienio reikalų komitetas nutarė perduoti dokumentą svarstyti artimiausiame Saeimos posėdyje.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.08.03; 00:30
Verslas

Latvijoje nuo ketvirtadienio įsigaliojo anksčiau liepą priimtos Akcizų įstatymo pataisos, pagal kurias akcizas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 proc. Sumažintas akcizo tarifas galios iki kitų metų vasario 29 d., praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
Kaip pabrėžia latvių žiniasklaida, akcizas mažinamas tik stipriajam alkoholiui, akcizas alui, vynui ir kitiems gėrimams, kurių alkoholio koncentracija neviršija 22 proc. tūrio.
 
Latvijos Saeima skubos tvarka sumažino akcizą stipriajam alkoholiui dėl Estijos sprendimo mažinti akcizą alkoholiui net ketvirtadaliu.
 
Latvijos finansų ministerijos duomenimis, sumažintas akcizas Estijoje gali atnešti Latvijai 92 mln. eurų nuostolių, todėl esą būtina buvo mažinti akcizą stipriajam alkoholiui bent 15 proc., taip sumažinant nuostolius iki 32 mln. eurų.
 
Estija nusprendė mažinti akcizą alkoholiui po paskelbtų Socialinių reikalų ministerijos tyrimo išvadų, kuriose teigiama, kad 35 proc. pilnamečių estų bent kartą pirko alkoholio Latvijoje, o 14 proc. į Latviją važinėja vien tik dėl pigesnių alkoholinių gėrimų. Pasak tyrimo autorių, pernai estai Latvijoje įsigijo alkoholio už 124,5 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.02; 00:10
 
Trumposios naujienos

Latvijos Saeima balsų dauguma priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias Latvijos stačiatikių bažnyčios (LSB) vadovai turi būti šios Baltijos valstybės piliečiai, išgyvenę šalyje ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų. Tai pranešė parlamento spaudos tarnyba.
 
Atitinkamos LSB įstatymo pataisos buvo priimtos skubos tvarka. Jos numato, kad LSB vadovas, metropolitai, vyskupai ir kandidatai į šias pareigas turi būti dvasininkai ir Latvijos piliečiai, nuolat gyvenantys šalyje ne mažiau kaip 10 pastarųjų metų.
 
„Pilietybės ir nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijų įvedimas religinių organizacijų, kurių vadovybė yra už Latvijos ribų, pareigūnams leis sustiprinti šių organizacijų autonomiją ir padės išvengti potencialaus poveikio iš užsienio. Tai savo ruožtu prisidės prie Latvijos valstybės ir visuomenės saugumo“, – sakė žurnalistams Saeimos Žmogaus teisių komisijos vadovas Artusas Kaiminis, kuris ir yra šių pataisų iniciatorius.
 
Rengiant pataisas buvo konsultuojamasi su LSB ir Latvijos URM atstovais. Kad įstatymas įsigaliotų, jį turi patvirtinti šalies prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.07; 06:08
Trumposios naujienos

Latvijos Saeimos gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komisija trečiadienį svarstė Gynybos ministerijos 2019 m. biudžeto projektą. Planuojama, kad šiemet kariuomenės išlaidos sieks 637 mln. eurų – 60,3 mln. eurų (10,5 proc.) daugiau nei pernai, o papildomos lėšos bus skirtos tiek NATO pajėgų išlaikymui, tiek ir karių atlyginimų didinimui, skelbia lsm.lv.

Komisijos posėdyje svarbiausius išlaidų gynybai aspektus įvardijo Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. Pasak jo, didinti gynybos finansavimą būtina dėl jau vystomų projektų tęstinumo.

„Mes turime numatę 637 mln. eurų 2019 m. gynybos biudžetą. Tai reiškia, kad mūsų biudžetas, palyginti su praeitais metais, paaugo 60,3 mln. eurų. Kitiems, 2020 m., mes planuojame biudžetą didinti iki mažiausiai 653 mln. eurų. Čia norėčiau sulaukti daugiau palaikymo dėl kelių konkrečių priežasčių“, – sakė A. Pabrikas.

„Kur keliaus tie papildomi 60 milijonų? Yra 9 pagrindinės pozicijos. Didžiausia jų – 15,3 mln. – suplanuota karių skaičiaus didinimui ir atlyginimų nacionalinėse karinėse pajėgose didinimui. Iškart po to – kovinių NATO grupių palaikymas ir tarptautinių pratybų užtikrinimas. Tam numatyta 9,4 mln. eurų. Taip pat numatyti įvairūs karinių pajėgų vystymo projektai ir jų palaikymas, nes tam reikia rimtų išteklių – beveik 11 mln. eurų“, – tęsė Latvijos gynybos ministras.

Atsakydamas į Saeimos narių klausimus, A. Pabrikas pažymėjo, kad jau 2020-aisiais Latvijos kariuomenės biudžetas gali viršyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kadangi Gynybos ministerija yra pasiryžusi sukurti „saugumo pagalvę“ tam atvejui, jei BVP ateityje sumažėtų.

„Dėl BVP pokyčių yra vienas dalykas, kuriam reikės tiek komisijos, tiek ir viso parlamento bei vyriausybės palaikymo. Manau, kad mums reikalinga kokia nors „saugumo pagalvė“. Tai reiškia, kad jau nuo 2020 m. mums būtina užsitikrinti 2 proc. BVP viršijantį gynybos biudžetą – taip pat pareigūnai svarsto ir Estijoje, ir kitose valstybėse. Tai reikalinga, kad galėtume jaustis tvirtai, jei įvyktų tam tikra BVP amortizacija. Manau, kad ši suma nebus pernelyg didelė, nes tokia nedidelė amortizacija mums bus labai reikalinga, juk šį klausimą mums užduoda ir tarptautiniu lygmeniu“, – Saeimos komisijos posėdyje kalbėjo Latvijos gynybos ministras A. Pabrikas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.14; 05:00