Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Į bjauriai besielgiančių Europos Sąjungos politikų sąrašą šiandien norėčiau pirmiausia įtraukti Paryžiaus merę Anne Hidalgo. Kodėl būtent ją? Ką pastarosiomis dienomis iškrėtė ši politikė?

Ko siekia Paryžiaus merė Anne Hidalgo?

Rugpjūčio pabaigoje Prancūzijos politikai, įskaitant Paryžiaus merę Anne Hidalgo, prisijungė prie Prancūzijos vietos tarybų finansuojamo dešimties sunkvežimių humanitarinio konvojaus, kuriam buvo neleista įvažiuoti į Azerbaidžanui priklausantį Karabachą. A. Hidalgo socialiniame tinkle „X“ viešai parašė, kad „dėl Azerbaidžano kaltės jokia humanitarinė pagalba negali patekti į Karabachą. Ji socialiniuose tinkluose taip pat verkšleno, jog Azerbaidžanas „pažeidžia Karabache gyvenančių žmonių teises“, todėl šiame regione kilusi … pati tikriausia humanitarinė krizė“.

Pirma, į akis krenta keistas Paryžiaus merės susirūpinimas, kas dedasi kitame pasaulio krašte – tolimajame Azerbaidžane. Juk Prancūziją ir Azerbaidžaną skiria tūkstančiai kilometrų. Kaip pasielgtų lietuviai, jei, sakykim, Vilniaus meras imtų entuziastingai rūpintis Karabache gyvenančių armėnų likimu? Greičiausiai tokį merą pasmerktume kaip išsišokėlį, kuris bando šeimininkauti ne jam priklausančiame darže.

Antra, jau ne sykį minėjau: armėnai į Karabachą galintys nekliudomi patekti pasirinkę vadinamąjį Agdamo kelią. Kodėl jie veržte veržiasi būtent per Lačino koridorių, lengva paaiškinti.

Lačino koridoriaus iki Armėnijos agresijų prieš Azerbaidžaną 1992 – 1994-aisiais nebuvo. Šį kelią nutiesė tuomet, kai Armėnija buvo okupavusi visą Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausantį Karabachą. Lačino kelias – tai šiandieninio Krymo tilto analogas. Krymo tiltas, sujungęs pusiasalį su žemynine Rusija, – tai Rusijos okupantų statinys, turėjęs palengvinti Ukrainos teritorinio vientisumo negerbiantiems asmenims keliauti pirmyn ir atgal, apeinant ukrainietiškus įstatymus.

Anne Hidalgo. EPA – ELTA nuotr.

Panaši ir Lačino kelio istorija – jį nutiesė armėnų separatistai, kad būtų lengviau susisiekti su Armėnija. Skirtumas tik toks: kai ukrainiečių kariai bombarduoja Krymo tilto atramas arba grasina jį iki pamatų sugriauti, niekas iš Vakarų, įskaitant ir Paryžiaus merę, neverkia, esą Kryme kils humanitarinė krizė. O kai azerbaidžaniečiai savo žemėje ima kontroliuoti Lačino perėjas, kyla vakarietiška nepasitenkinimo banga. Girdi, Karabache gyvenantys armėnai nebeturės nei maisto, nei geriamo vandens. Ar tikrai mirs badu? Juk, imant patį blogiausią variantą (beje, civiliams armėnams, Lačino keliu gabenantiems maisto produktus, azerbaidžaniečiai nedaro jokių trukdžių) egzistuota Agdamo kelias, kuriuo įmanoma laisviausiai patekti į Karabachą. Bet armėnai būtent šiuo keliu nenori naudotis. Jį patys ir blokuoja. Bet Paryžiaus merė specialiai neklausia armėnų, kodėl šie ignoruoja Agdamo kelią.

Taigi Karabache negali būti jokios humanitarinės krizės. Ten likusiems armėnams užtenka ir maisto, ir vandens, ir vaistų, ir drabužių. Ten gyvenantys armėnai gyvena kaip gyvenę: kelia vestuves, švenčia gimtadienius. Maistas iš lentynų parduotuvėse prapuola tik tuomet, kai atvažiuoja į regioną susirūpinę Vakarų žurnalistai. Kai pamatę tuščias lentynas šie išskrenda namo taukšti nesąmones apie „humanitarinę krizę“, parduotuvės vėl lūžta nuo maisto gausos. Viską, ko reikia pilnaverčiui gyvenimui, lengva atsivežti vadinamuoju Agdamo keliu. Tiesiog Armėnija, niekaip nenorinti pasitraukti iš Karabacho, vis dar rengia tiek informacines, tiek karines provokacijas. Paryžiaus merė – viena iš tų politikų, kurie talkina ne tiesai ir teisingumui, o būtent armėnų separatistams, nenorintiems pasitraukti iš svetimų teritorijų.

Todėl Azerbaidžanas teisingai pasielgė pasmerkdamas Prancūziją už „tiesioginį kišimąsi į azerbaidžanietiškojo Karabacho reikalus“.

Azerbaidžanas privalėjo Baku reziduojančiam Prancūzijos ambasadoriui įeikti protesto notą dėl akivaizdžios paramos „armėnų separatistams“.

Ko siekia pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika?

Viena iš labiausiai į akis šiandien krentančių kvailiotojų – vėl Švedija. AFP agentūra informavo, kad rugsėjo 3 dieną Malmės mieste dar sykį deginta musulmonams šventa knyga – Koranas. Šio barbariško renginio organizatorius – liūdnai pagarsėjęs pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika.

Protestuotojas Salwanas Momika su Koranu rankoje. EPA-ELTA nuotr.

Nežinia kodėl į Švediją atsibastęs šis vyras jau nebe pirmą sykį degina Koraną ir tuo pačiu piktina milijonus musulmonų visame pasaulyje. O Švedijos valdžia, keistai traktuodama Konstitucijos saugomas teises į žodžio laisvę ir susibūrimus, atvykėliui ne tik netrukdo niekinti musulmonams šventą rankraštį, bet įtartinąjį svečią akylai saugo nuo išpuolių, neišveja jo lauk .

Štai švedų Visuomeninis transliuotojas SVT teigė, kad į S. Momikos akciją rugsėjo 3-iąją susirinko apie 200 stebėtojų. Ne visi iš susirinkusiųjų palaikė įtartinąjį S. Momiką. Švedijos policijos teigimu, keletas iš atvykusiųjų pažiūrėti, kas dedasi, demonstravo akivaizdų nepasitenkinimą, kai organizatorius niekino Koraną. „Atmosfera kartkartėmis buvo įtempta“, „atsirado raginančių smurtauti“, „bandyta prasiveržti pro užtvaras“, „stabdytas policijos automobilis, kuriame pareigūnai globojo Korano degintoją“, – tai citatos iš švedų policininkų ataskaitų. Be kita ko, dar pridurta, kad tądien vis tik kilo „smurtinės riaušės“. Už viešosios tvarkos trikdymą neva sulaikyta apie dešimt asmenų, o dar du smurtauti raginę žmonės buvo suimti.

Bet ar Švedijos policija nieko nesupainiojo? Idiotiškiau nesugalvosi. Užuot už atlapų griebusi provokaciją nebe pirmą sykį rengiantį S. Momiką, ji ėmė persekioti tuos, kurie … piktinosi agresyviai besielgiančiu provokatoriumi. Oficialusis Stokholmas pamiršo, kad demokratinėse, civilizuotose valstybėse viešai nedeginamos jokios knygos. Ypač religinės. Padori visuomenė knygas saugo bibliotekose, knygynuose, muziejuose, privačiose kolekcijose. Knygas viešai degina tik niekšai ir cinikai, turintys kažin kokių negražių tikslų. O tie, kurie leidžia barbarams viešai tyčiotis iš knygų, – taip pat nusipelnė kritikos. Korano deginimas – jokia teisė į žodžio laisvę ir susibūrimus. Jei Švedijos Karalystė nesuvokia šios elementariausios tiesos, tai ji neverta pagarbos. Jei Švedijos valdžia būtų protinga, būtent Korano degintoją teistų už neapykantos kurstymą ir viešosios tvarkos pažeidimus. Teistų pačia griežčiausia, kokia tik įmanoma, bausme. Arba deportuotų įtartinąjį Korano niekintoją iš šalies paskelbdama jį „persona non grata“ amžiams. Į nepageidaujamų asmenų sąrašą šį neapykantos kurstytoją turėtų įtraukti ne tik Švedija, bet ir visos kitos Europos Sąjungos šalys. S. Momikai turėtų būti užkirsti visi įvažiavimai į ES teritoriją, taip pat – ir į Lietuvą.

Regis, Danijos Karalystė jau pradeda suvokti, kas iš tikrųjų rūpi Korano degintojams. Deja, Švedija vis dar apsimeta, jog tiki pasakėlėmis apie „žodžio ir saviraiškos laisves.“

2023.09.05; 00:30

Švedija. Protestuotojas Salwanas Momika. EPA-ELTA nuotr.

Malmė, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA). Švedijoje per Korano deginimo akciją pratrūkus smurtinėms riaušėms policija sekmadienį suėmė du žmones ir sulaikė dar apie dešimt, pranešė pareigūnai.
 
Musulmonų šventosios knygos deginimo akcijos organizatorius – pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika, kuris praeityje jau yra surengęs panašių protestų. Jie vis sukelia didžiulį pasipiktinimą Viduriniuosiuose Rytuose.
 
Naujausia akcija vyko vienoje aikštėje pietiniame Malmės mieste, kuriame gyvena nemažai imigrantų. Visuomeninio transliuotojo SVT duomenimis, buvo susirinkę apie 200 stebėtojų.
 
Remiantis policijos pranešimu, kai kurie stebėtojai rodė nepasitenkinimą, kai organizatorius ėmėsi deginti raštus. „Atmosfera kartkartėmis buvo įtempta“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad 13 val. 45 min. (vietos, 14 val. 45 min. Lietuvos laiku) kilo „smurtinės riaušės“. Pasak policininkų, akcija buvo pasibaigusi, išvykus jos organizatoriui, tačiau vietoje dar liko grupė žmonių. Už viešosios tvarkos trikdymą buvo sulaikyta apie dešimt asmenų, o dar du smurtinių riaušių kurstymu įtariami žmonės buvo suimti.
 
Koranas. Slaptai.lt foto

Vietos žiniasklaida skelbė, kad kai kurie stebėtojai apmėtė S. Momiką akmenimis, o įvykio vietoje užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip kai kurie jų bando prasiveržti pro užtvarą, tačiau yra sustabdomi policijos. Kitame vaizdo įraše vienas vyras bandė sustabdyti policijos automobilį, kuriuo iš protesto buvo vežamas S. Momika.
 
S. Momika savo akcijomis sukėlė prieš Švediją nukreiptą pykčio bangą ir diplomatinę įtampą tarp Švedijos ir keleto Viduriniųjų Rytų šalių. Nors Švedijos vyriausybė yra pasmerkusi Korano išniekinimo atvejus, Stokholmas savo ruožtu akcentuoja Konstitucijos saugomas teises į žodžio laisvę ir susibūrimus.
 
Liepą buvo dukart šturmuota Švedijos ambasada Irake, o daugybė Viduriniųjų Rytų šalių yra išsikvietusios Švedijos ambasadorius.
Rugpjūčio viduryje Švedijos žvalgybos agentūra padidino terorizmo pavojaus lygį šalyje, motyvuodama tuo, kad Švedija laikoma nebe „legitimiu“, o „prioritetiniu“ teroristinių atakų taikiniu.
 
Stokholmas yra pažadėjęs ieškoti teisinių priemonių, kurios leistų tam tikromis aplinkybėmis užkirsti kelią šventųjų tekstų deginimo protestams.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.09.04; 05:00

Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto

Kairas, liepos 25 d. (AFP-ELTA). Egipto užsienio reikalų ministerija iškvietė Švedijos pasiuntinį dėl koraną išniekinusių protestų Stokholme, antradienį pranešė Kairas, didindamas diplomatinių pasmerkimų bangą musulmonų pasaulyje.
 
Švedijos ambasados Kaire reikalų patikėtiniui pranešta, kad „Egipto vyriausybė ir žmonės visiškai atmeta apgailėtinus pasikartojančius šventosios korano knygos deginimo ar išniekinimo atvejus Švedijoje“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
Egiptas viešai pasmerkė neseniai įvykusius incidentus Švedijos sostinėje, kai buvo sudegintos arba trempiamos musulmonams švento teksto kopijos, ir perspėjo dėl „didėjančios islamofobijos ir neapykantos nusikaltimų“.
 
Praėjusį mėnesį Švedijoje gyvenantis pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika degino koraną prie pagrindinės Stokholmo mečetės. Praėjusią savaitę per protestą prie Irako ambasados jis trempė koraną, nors jo nesudegino. Abu protestai sukėlė platų pasmerkimą musulmonų pasaulyje ir toliau.
 
Švedijos valdžia leido surengti demonstracijas remdamasi žodžio laisve, tačiau teigė, kad leidimas jas surengti nereiškia pritarimo tokiems veiksmams.
 
Praėjusią savaitę paskelbtame interviu S. Momika, teigiantis esąs ateistas, gynė savo veiksmus ir sakė, kad jais siekia pabrėžti mažumų grupių diskriminaciją Irake. „Aš toliau deginsiu koranus, kol teisiškai man tai bus leista“, – sakė jis prancūzų žurnalui „Marianne“.
 
Didžiausio pasaulyje prestižo musulmonų sunitų švietimo institucija „Al-Azhar“ paragino boikotuoti švediškus produktus. Naujausiame pareiškime penktadienį ji pasmerkė „pasikartojančias provokacijas“ ir kaltino Švedijos valdžią davus leidimą protestams „vadovaujantis klaidinančiu žodžio laisvės šūkiu“, bet tuo pačiu remiant ekstremizmą ir islamofobiją.
 
Šie įvykiai padidino diplomatinę įtampą visame regione, Švedijos pasiuntiniai taip pat buvo iškviesti Alžyre, Saudo Arabijoje, Jordanijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Švedijos ambasadorius buvo išprašytas iš Irako, o Iranas pareiškė, kad neįsileis naujo Švedijos ambasadoriaus.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.07.26; 03:00

Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto

Stokholmas, liepos 2 d. (AFP-ELTA). Švedijos vyriausybė sekmadienį pasmerkė anksčiau šią savaitę prie pagrindinės Stokholmo mečetės įvykdytą Korano sudeginimo akciją, informuoja AFP.
 
„Švedijos vyriausybė visiškai supranta, kad islamofobiški veiksmai, kuriuos asmenys įvykdo per demonstracijas Švedijoje, gali įžeisti musulmonus. Mes griežtai smerkiame šiuos veiksmus, kurie niekaip neatspindi Švedijos vyriausybės požiūrio“, – paskelbė šalies Užsienio reikalų ministerija.
 
Korano sudeginimas pasmerktas po to, kai Saudo Arabijoje įsikūrusi „Islamo bendradarbiavimo organizacija“ paragino musulmonų valstybes imtis „bendrų veiksmų“, kad ateityje musulmonų šventoji knyga nebūtų deginama.
 
Džedoje įsikūrusi ir 57 narius turinti organizacija tokį pareiškimą išplatino po to, kai Švedijoje gyvenantis Irako pilietis, 37 metų Salwanas Momika, trečiadienį trypė Koraną ir padegė keletą jo puslapių.
Švedijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto
 
Švedijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Korano ar kitų šventų tekstų deginimas yra užgaulus, nepagarbus ir akivaizdžiai provokacinis veiksmas. Pasak ministerijos, Švedijoje ir Europoje nėra vietos rasizmui, ksenofobijai ir netolerancijai. Nepaisant to, ministerija taip pat pabrėžė, kad Švedijos konstitucija gina susirinkimų ir saviraiškos laisvę.
 
Po Korano sudeginimo, Švedijos ambasadoriai buvo iškviesti pasiaiškinti Irake, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Maroke.
 
Švedijos policija S. Momikai leido protestuoti remiantis saugoma teise laisvai reikšti mintis, tačiau vėliau teisėsauga paskelbė pradėjusi tyrimą dėl smurto skatinimo prieš etninę grupę, nes Koranas buvo deginamas labai arti mečetės.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.07.03; 05:27

Švedijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto

Man vis tik atrodė, jog Švedija užtektinai rimta valstybė. Šiandien – iš nuostabos svyra rankos. Civilizuotos, brandžios valstybės rašo knygas, jas platina, reklamuoja, rengia jų parodas, aptarimus, verčia į užsienio kalbas, tobulina knygų leidybos procesus, knygas pagarbiai saugo bibliotekų archyvuose, knygynuose. Civilizuotos, brandžios valstybės niekad niekam neleidžia niekinti jokių knygų.

Deja, Švedija pastaruoju metu elgiasi priešingai! Ji neprieštarauja, kad jos miestuose būtų deginamos knygos tarsi pačiais tamsiausiais inkvizicijos ar cenzūros laikais. Beje, Švedija leido tyčiotis iš ypatingai svarbios musulmonams knygos – šventojo Korano. Niekinimo vieta – prie pat Stokholmo mečetės. Data taip pat parinkta vadovaujantis pačiu niekšiškiausiu cinizmu – musulmonų šventės Eid al-Adha išvakarėse.

Dar pridėkime aplinkybę, jog Švedija šiandien trokšta tapti NATO nare, o Turkija šiam švediškam siekiui priešinasi, mat oficialusis Stokholmas bent jau iki šiol globojo turkams priešiškas kurdų grupuotes bei lengva ranka leisdavo Švedijos teritorijoje pleškinti Koraną, – ir turėsime užtektinai ryškų paveikslą. Saviraiškos laisvė – čia niekuo dėta. Visa tai, ką padarė 37 metų Salwanas Momika, prieš kelerius metus pabėgęs iš Irako į Švediją, labiau panašu į provokaciją nei į žodžio ir nuomonės laisvę.

Be kita ko, kaip praneša ELTA, S. Momika trypė Koraną, po to įvyniojo į jį lašinių gabalėlių ir padegė knygos lapus. Vyras taip pat mojavo Švedijos vėliavomis. Šitaip jis neva išreiškė savo nuomonę apie Koraną, šitaip jis neva pabrėžė žodžio laisvės svarbą.

Prie Švedijos ambasados Vilniuje. Rezervuota. Slaptai.lt foto

Nesąmonė, demagogija. Kam šis drastiškas išpuolis naudingas? Mano žvilgsnis krypsta į Kremlių. Tai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui naudinga, jog Švedija nebūtų priimta į NATO, jog Turkija, svarbi Aljanso narė, prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos 11 – 12 dienomis mirtinai susipyktų su kandidate į NATO nares Švedija. Gal tas pabėgėlis iš Irako ir nesupranta, ką iš tiesų padarė, gal jį panaudojo jam pačiam nesuvokiant visų pasekmių. Bet Švedijos parlamentaras, Švedijos premjeras, Švedijos teisėjai ir Švedijos slaptosios bei specialiosios tarnybos, man regis, turėjo susigaudyti, kas, kodėl ir kaip juos mausto tarsi aklus kačiukus. O jei nesuvokia, nesupranta, nesusigaudo, tai kokia nauda iš aklos ir kučios Švedijos mūsų Aljansui?

Sprendžiant iš Turkijos užsienio reikalų ministro Hakano Fidano pasipiktinimų, Ankara rimtai supyko. „Aš prakeikiu niekšišką veiksmą, įvykdytą prieš mūsų Šventąją Knygą, Šventąjį Koraną, pirmąją Eid al Adha dieną“, – pareiškė tviteryje Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas. „Nepriimtina leisti imtis šių antiislamiškų veiksmų saviraiškos laisvės dingstimi. Užmerkti akis į tokius siaubingus poelgius reiškia būti bendrininku“, – pridūrė jis.

Mano supratimu, Švediją už idiotiškus laužus prie mečečių turėtų pasmerkti ne tik Turkija. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vos prieš keletą dienų skambino Turkijos kolegai ponui H. Fidanui ir įrodinėjo, kaip svarbu palaiminti Švedijos narystę NATO struktūrose. Teisinga, kad skambino Turkijos užsienio reikalų ministrui, pagirtina, jog užtarė Švediją. Bet jei Lietuva – rimta valstybė, Lietuvos URM vadovas G. Landsbergis privalėjo skambinti ir į Stokholmą. Jis privalėjo spausti švedus atsikvošėti. Bet, sprendžiant iš susirūpinimų bei pranešimų viešojoje erdvėje, niekas iš Lietuvos vadovų viešai ir atvirai nepasmerkė Švedijos kvailiojimų.

O juk Švedija šiandien nusipelnė pačių pikčiausių pasmerkimų. Jei Švediją į itin kvailą padėtį įstumti pajėgus vienui vienas pabėgėlis iš Irako, jei Švedija jau nebe pirmą sykį leidžia, kad ją maustytų nežinia iš kur atsidanginę žmonės, demagogiškai prisidengdami žodžio ar saviraiškos laisve, tokia valstybė tiek ir teverta pagarbos. Švedijos žvalgybos veltui valgo duoną.

2023.06.29; 10:00