Jevgenijaus Prigožino lėktuvo nuolaužos. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 25 d. (dpa-ELTA). Praėjus dviem dienoms po spėjamos rusų samdinių vadeivos Jevgenijaus Prigožino žūties per lėktuvo katastrofą, orlaivio nuolaužos išvežamos tirti. Apie tai penktadienį iš nelaimės vietos Tverės srityje pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Agentūros vaizdo įraše buvo matyti, kaip didelis užklotas nuolaužos fragmentas išvežamas sunkvežimiu. Nuolaužos gabenamos į kariuomenės transporto priemonių remonto dirbtuves, rašė Kremliui artimas laikraštis „Izvestija“.
Rusų karinio tinklaraštininko Rybaro „Telegram“ kanale paskelbtame įraše matyti, kaip iš tankaus miško ištraukiamas verslo klasės lėktuvo sparnas.
„Embraer Legacy 600“ tipo orlaivis trečiadienio vakarą sudužo maždaug pusiaukelėje tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Keleivių sąrašas rodo, kad lėktuvu skrido pats J. Prigožinas ir kiti privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovybės nariai.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Maskva, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir jos karo vado Dmitrijaus Utkino kūnai buvo rasti lėktuvo katastrofos vietoje ir atpažinti, praneša „Unian“. Reaktyvinis lėktuvas trečiadienio vakarą sudužo Tverės srityje, į šiaurę nuo Maskvos.
Apie tai, kad katastrofos vietoje J. Prigožino palaikai buvo atpažinti, pranešė Kanalas VČK-OGPU socialiniame tinkle „Telegram“, kuris laikomas artimu Kremliui. „J. Prigožino ir D. Utkino kūnai buvo rasti ir atpažinti. 21 val. 30 min. rasti visų 10 žmonių, skridusių J. Prigožino lėktuvu, palaikai. Pagrindinė oficiali versija – „sprogimas ore“. Į katastrofos vietą išvyko karinio dalinio, kuriame dislokuotos priešlėktuvinės gynybos sistemos, atstovai“, – sakoma „Telegram“ patalpintoje žinutėje.
„Wagner“ vadovo žūtį patvirtino ir šiai grupuotei artimas kanalas „Grey Zone socialiniame tinkle „Telegram“.
Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Informaciją apie keleivius taip pat patvirtino „Rosaviacija“ – Rusijos federalinė oro transporto agentūra. Pastaroji paskelbė, kad lėktuvu „Embraer – 135“ (EBM-135BJ) skrido šie keleiviai: Sergejus Propustinas, Jevgenijus Makarianas, Aleksandras Totminas, Valerijus Čekalovas, Dmitrijus Utkinas, Nikolajus Matusejevas ir Jevgenijus Prigožinas.
Tuo metu įgulos nariai buvo kapitonas Aleksejus Levšinas, antrasis pilotas Rustamas Karimovas ir skrydžio palydovė Kristina Raspopova. Pasak „Rosaviacijos“, skrydis buvo vykdomas nustatyta tvarka gavus leidimą naudotis oro erdve.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Baltijos kelio 34-ųjų metinių dieną Lietuvoje ir regione jaučiant įtampą dėl į Baltarusiją persikėlusios „Wagner“ grupuotės, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ramina, kad šiuo metu prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos neįprastų veiksmų nėra, o šalies kariuomenė yra pasirengusi bet kokioms provokacijoms.
„(…) Šiandien, šią minutę, tiesioginio sienos perėjimo, kažkokios operacijos tikrai nesimato. (…) Yra raminimas, kad mes tikrai stebime, žiūrime, situacija dabar kontroliuojama, kas susiję su sienos kontrole ir parama sienos apsaugos tarnybai. Reakcija yra adekvati į šiandien esamą grėsmę“, – trečiadienį LRT teigė V. Rupšys.
Nepaisant to, generolas pažymėjo, kad Rusiją ir jai paklūstančią Baltarusiją reikėtų vertinti rimtai, o Jevgenijaus Prigožino vadovaujamą „Wagner“ grupuotę jis laiko nuolatine grėsme.
„Šita grėsmė („Wagner“ – ELTA) yra nuolatinė, apskritai, tiek Rusija, tiek, sakyčiau, sąjunga, karinė Baltarusijos ir Rusijos integracija į karines struktūras (…) kelia mums grėsmę. (…) Taip, kaip režimas yra nenuspėjamas, taip ir pati organizacija yra nenuspėjama dėl savo valdymo struktūros, dėl savo vadų ir, sakyčiau, Kremliaus užduočių jai“, – teigė kariuomenės vadas, pridurdamas, kad Lietuvos saugumo struktūros visada turi būti pasiruošusios bet kokiems iššūkiams.
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Lenkijos ir Lietuvos duomenimis, šiuo metu į šalį perkelta apie 4 tūkst. samdinių.
Į kaimyninę šalį atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su Baltarusijos armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų. Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Todėl, reaguojant ne tik į pasikeitusią geopolitinę situaciją regione, bet ir į Lietuvą gabenamų prekių kontrabandą, praėjusį penktadienį Vyriausybės sprendimu uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai (PKP) su Baltarusija. Baltijos kelias. Albumas. Mintis, Vilnius, 2000 metai. Sudarytojas – Vytautas Visockas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į šalį atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota. Visgi, G. Nausėda pažymėjo, kad tai būtų kraštutinė priemonė.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertino galimybę uždaryti daugiau nei du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad tokie vienašališki sprendimai galėtų neigiamai atsiliepti kitoms kaimyninėms valstybėms. Todėl, pasak jos, atsiradus tokių sprendimų poreikiui, Lietuva, Lenkija ir Latvija sutarė veiksmus koordinuoti.
