Sandworm

SkaitomiausiosŽvalgyba

2019 metais Rusija greičiausiai bandys daryti įtaką Europos Parlamento rinkimams, tęs žvalgybos operacijas prieš Vakarus ir toliau ruošis ginkluotam konfliktui su NATO, teigiama Estijos užsienio žvalgybos tarnybos ataskaitoje, praneša „NBS News“.

70 puslapių apimties ataskaitoje teigiama, kad Rusija bandys daryti įtaką 2019 metų gegužę vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą ir tikėtina, kad daugiausiai dėmesio sutelks į didesnes ES valstybes nares – Vokietiją, Prancūziją ir Italiją.

„Labai tikėtina, kad Rusija bandys kištis į Europos Parlamento rinkimus, siekiant užtikrinti kuo daugiau vietų prorusiškoms ir euroskeptiškoms politinėms jėgoms“, – teigė ataskaitos autorius, Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Mikkas Marranas.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos toliau vykdys plataus masto kibernetinio šnipinėjimo kampaniją prieš Vakarus. 

Remiantis ataskaita, kibernetinio šnipinėjimo grupės APT28 ir „Sandworm“ yra aktyviausios rusų grupės, o su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) susijusi grupė SNAKE APT veikia labiau slaptai. 

„Daugumai kibernetinių operacijų, vykdomų iš Rusijos, vadovauja specialiosios tarnybos, ypač FSB ir GRU, kurios dažnai pasitelkia kibernetinius nusikaltėlius“, – teigiama ataskaitoje.

Analizuojant naujausias Rusijos karines pratybas, ataskaitoje nustatyta, kad „Rusijos ginkluotosios pajėgos nuolatos rengiasi plataus masto kariniam konfliktui su NATO“.

„Vadovybė Rusijoje bijo demokratijos sklaidos, ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadai mano, kad karinį konfliktą su NATO paskatins „spalvotoji revoliucija“ vienoje iš Rusijos kaimyninių šalių“, – teigiama ataskaitoje.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.13; 07:00
Žvalgyba

Spėjami Rusijos remiami programišiai atlieka į Baltijos šalių energetikos tinklus nukreiptas žvalgomąsias atakas, teigia šaltiniai, versdami NATO susirūpinti šio regiono saugumu, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Interviu su keliolika teisėsaugos institucijų, privačių tyrėjų ir pareigūnų, susipažinusių su aptariamomis sritimis, parodė, kad programišiai pastaruosius dvejus metus buvo ne kartą įsilaužę į Baltijos šalių tinklus. Tai vyko paraleliai su rimtesnėmis atakomis Ukrainoje, dėl kurių ištisose šios šalies teritorijose buvo nutrūkęs elektros tiekimas.

Pasak interviu davusių asmenų, dėl atakų įtariamos valstybinės Rusijos organizacijos.

2015-ųjų pabaigoje programišiai įvykdė į Baltijos šalių elektros tinklus kontroliuojančią interneto tinklų sąsają nukreiptą ataką. Tai sutrikdė operacijas, bet elektros energijos tiekimo nenutraukė, teigė su šiuo incidentu susipažinęs šaltinis. Daugiau detalių pateikti jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tebevyksta privatus šio anksčiau neskelbto incidento tyrimas.

Tai buvo paskirstyta atkirtimo nuo paslaugos ataka (DDoS ataka). Jos metu serveriai atakuojami siunčiant jiems didelį kiekį informacijos.

Šaltinis taip pat informavo, kad įtariami Rusijos remiami programišiai maždaug tuo pat metu taikėsi ir į Baltijos šalių benzino paskirstymo sistemą. Prieš ją nesėkmingai buvo mėginta įvykdyti atkirtimo nuo paslaugos ataką, kuria siekta sukelti rimtų benzino tiekimo trikdžių. 

Minėtoji sistema koordinuoja benzino pristatymą iš talpyklų į degalines.

Dar vienos kenkėjiškų programų atakos, įvykdytos 2015-ųjų metų pabaigoje ir nukreiptos prieš konkrečiai neįvardytą Baltijos šalių energetikos sistemą, metu programišiai taikėsi į tinklo komunikacijos prietaisus – nuosekliosios sąsajos ir eterneto keitiklius (serial-to-ethernet converters, STEC), informavo dar du šaltiniai. Tačiau, pasak šaltinių, dėl šios atakos paslaugos teikimas nenutrūko.

Nors šie incidentai įvyko kone prieš pusantrų metų, kibernetinio saugumo konsultantai kai kuriuos jų vis dar tebetiria. Jų teigimu, programišiai sistemose ilgą laiką gali išlikti nepastebėti. Pavyzdžiui, į Ukrainos tinklus įsilaužę programišiai juose infiltravęsi išbuvo pusę metų ir tik tuomet, 2015 metų gruodį, daliai šalies teritorijos buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, sakė konsultantai.

STEC keitikliai Ukrainoje taip pat buvo atakuojami Rusijos remiamų programišių grupės „Sandworm“. Ta pati grupė 2014 metais atakavo ir Vakarų Europos bei JAV energetikos bendroves.

Šaltiniai tikino „Sandworm“ veiklą užfiksavę ir Baltijos šalyse, bet šių įtarimų konkrečiais pavyzdžiais neiliustravo. Vieno jų teigimu, „Sandworm“ Baltijos šalyse vis dar aktyvi.

Naujienų agentūros „Reuters“ paprašytas pakomentuoti šiuos įtarimus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė: „Tai toks pat šmeižtas kaip ir visi kiti kaltinimai“.

Šaltiniai NATO teigia, kad šios atakos Baltijos šalyse verčia nerimauti, jog programišiai regiono energetikos tinklus galėtų išvesti iš rikiuotės taip pat, kaip kad tai buvo padarę Ukrainoje.

NATO ir kibernetinio saugumo ekspertai mano, kad programišiai išbando Baltijos šalių energetikos tinklus ieškodami jų silpnųjų vietų ir stengiasi susipažinti su jų kontroliavimo mechanizmais, kad vėliau panorėję galėtų juos atjungti.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.13; 02:05