Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas „valstietis“ Robertas Šarknickas ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Švietimo įstatymo pataisą, kuri suteiktų galimybę mokytojams ir kitiems švietimo įstaigos darbuotojams patiems gintis nuo patiriamo įvairaus pobūdžio smurto (psichologinio, fizinio, patyčių ir kt.).
R. Šarknickas siūlo nustatyti, kad smurtą patyrę mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, patys turėtų teisę apie įvykusį smurto faktą pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.
Šiuo metu mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, išskyrus vadovą, tokios teisės neturi.
„Įstatymo projekto rengimą paskatino didelis mokytojų iš mokinių patiriamas smurtas. Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje ypač daug kalbama apie smurtą bei patyčias tarp mokinių, šias smurto formas, ypač psichologinį smurtą, patiria ir suaugę pedagogai – mokytojai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai“, – sako R. Šarknickas.
Projekto autorius mano, kad įstatymo pakeitimai prisidėtų prie patyčių, psichologinio ir kitų rūšių smurto prevencijos Lietuvoje, kadangi būtų atskleista ir išspręsta daugiau smurto švietimo įstaigose atvejų, nukentėjusiesiems būtų suteikiama reikalinga pagalba.
2016 m. įsigaliojo Švietimo įstatymo straipsnis, kurio pagrindu švietimo įstaigos vadovas apie prieš mokytoją ar kitą švietimo įstaigos darbuotoją įvykusį smurto faktą turi nedelsdamas pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar psichologinės pagalbos teikėjui.
Visgi įstatymo pataisų iniciatoriaus R. Šarknicko duomenimis, minėta Švietimo įstatymo nuostata nėra veiksminga smurto prieš mokytojus prevencijos priemonė.
Jo duomenimis, nepaisant didelio masto mokytojų patiriamo smurto iš mokinių, užregistruoti tik pavieniai atvejai, kai švietimo įstaigos vadovas kreipėsi dėl mokytojo patiriamų patyčių.
Pasak R. Šarknicko, akivaizdu, kad galiojanti Švietimo įstatymo nuostata yra neefektyvi kovoje su mokytojų patiriamu smurtu. Pasak parlamentaro, to priežastys yra mokytojų nenoras galimai dėl gėdos, privatumo informuoti švietimo įstaigos vadovą apie iš mokinių patirto smurto faktus; švietimo įstaigų vadovų neveiksnumas, informuojant kompetentingas institucijas.
R. Šarknicko nuomone, priėmus siūlomą įstatymo pataisą sumažės mokinių naudojamo įvairaus pobūdžio smurto prieš mokytojus bei kitus švietimo įstaigos darbuotojus.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.10.10; 03:00
