Sofija, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Bulgarija penktadienį nusprendė išsiųsti į Ukrainą apie 100 šarvuočių – tai pirmoji Balkanų šalies sunkiosios technikos siunta į Kyjivą.
Parlamentas 148 balsais už ir 52 balsais prieš pritarė naujosios proeuropietiškos vyriausybės siūlymui perduoti transporto priemones kartu su ginkluote ir atsarginėmis dalimis.
Devintajame dešimtmetyje šalies vyriausybė įsigijo įvairių modelių sovietų gamybos šarvuočių BTR, tačiau jie niekada nebuvo panaudoti. „Ši technika nebereikalinga Bulgarijos poreikiams ir gali būti rimta parama Ukrainai kovoje už šalies nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimą po nepagrįstos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – teigiama parlamento sprendime.
ES ir NATO narė Bulgarija turi didelį kiekį sovietinių ginklų, kurių pageidauja Ukraina, ir gamina jiems skirtą amuniciją. Tačiau ši šalis istoriškai ir kultūriškai išlieka labai artima Maskvai ir yra labai susiskaldžiusi pagalbos siuntimo Ukrainai klausimu.
Prorusiškos partijos „Vazraždane“ lyderis Kostadinas Kostadinovas penktadienio sprendimą pavadino „išdavikišku ir gėdingu“, socialistų partija BSP taip pat griežtai pasisakė prieš. Iki šiol Bulgarija Kyjivui išsiuntė tik vieną karinės pagalbos paketą, kuriame daugiausia buvo neperšaunamos liemenės ir šalmai.
Birželio pradžioje į valdžią atėjusi proeuropietiška vyriausybė dabar rengia antrą paketą, į kurį, kaip pranešama, bus įtraukti šaudmenys ir ginklai, tačiau ji šios informacijos nepatvirtino.
Šalies ginklų pramonė – pagrindinė sovietinių lengvųjų ginklų ir šaudmenų gamintoja – suklestėjo prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau gamyklos ginklus Kyjivui pardavinėjo tik per tarpines šalis – tokį sprendimą karo pradžioje rado tuometinis premjeras Kirilas Petkovas, o Ukraina jį gyrė. Po K. Petkovo nuvertimo 2022 metų viduryje Bulgariją valdė prorusiško prezidento Rumeno Radevo paskirti laikinieji ministrų kabinetai, kurie nepritarė tiesioginiam ginklų pardavimui Ukrainai.
Tačiau gynybos ministras Todoras Tagarevas neseniai pareiškė esąs už tai, kad ši politika būtų pakeista ir pradėtas tiesioginis ginklų pardavimas Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį lankėsi Sofijoje ir prašė paramos.
Šeštadienį sostinėje prie Baltojo tilto šurmuliavo baigiamasis NATO ir visuomenės bendrystei skirtas renginys iš NATO festivalių ciklo „Galingi, nes vieningi!“. Tai – baigiamasis renginys visuomenei prieš istorinį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos 11–12 dienomis.
Slaptai.lt skelbia pluoštą nuotraukų, kuriose užfiksuoti vokiški, amerikietiški, lietuviški ginklai.
Kyjivas, sausio 26 d. (ELTA). Ukrainai dar reikia mažiausiai 350-400 tankų, kad suformuotų smogiamąsias šarvuočių ir tankų pajėgas. Tai ketvirtadienį interviu „24-ajam kanalui“ pareiškė prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
Jo manymu, galutinis lūžis tiekiant ginklus Ukrainai jau įvyko.
„Vis dar girdėti eskalacijos baimės atgarsių, bet jau visi suprato, jog jokios eskalacijos nebus, kadangi visiška eskalacija jau pasiekta, jau vyksta didelis karas ir Ukrainai visko reikia duoti čia ir dabar… Dabar ateis metas, kai Ukraina pakankamai gaus visko, ko reikia, kad pasiektų šio karo finalą“, – teigė patarėjas.
Pasak jo, šiuo metu vienintelė ginklų tiekimo Ukrainai problema yra logistika. M. Podoliakas pažymėjo, kad dabar iškilo uždavinys organizuoti ginklų pristatymo „konvejerį“ ir Ukrainos kariškių rengimą.
„Oficialiai jau paskelbta apie maždaug 120 tankų, bet, atsižvelgiant į dabartinį momentą, mums reikia 350-400 tankų, kad suformuotume konkrečias tankų šturmo brigadas. Manau, kad šį skaičių pasieksime“, – pabrėžė M. Podoliakas.
Varšuva, birželio 21 d. (dpa-ELTA). Lenkija pristatė Ukrainai daugiau kaip 240 tankų ir 100 šarvuočių, antradienį pranešė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Varšuva taip pat atsiuntė raketų sistemų, kulkosvaidžių ir šaudmenų, sakė A. Duda per susitikimą su ambasadoriais.
Iš viso Lenkija suteikė daugiau kaip 1,6 mlrd. dolerių vertės karinės paramos, kurios tikslas – sustabdyti karą ir užtikrinti, kad jis neišplistų į Lenkijos teritoriją.
Kyjivas, gegužės 7 d. (ELTA). Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 25 100 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 7-osios Rusija taip pat neteko 1 122 tankų, 2 713 šarvuočių, 509 artilerijos sistemų, 172 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 84 oro gynybos sistemų, 199 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 934 transporto priemonių ir degalų cisternų, 11 laivų, 341 drono, 38 specialiosios technikos vienetų ir 90 sparnuotųjų raketų.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
NATO priešakinių pajėgų batalionas yra kur kas daugiau nei tarptautinis svarbią misiją vykdantis karinis vienetas. Tai – konkretus ir įgyvendintas mūsų sąjungininkų garantijų ir bendradarbiavimo įrodymas. Efektyvus atgrasymas bei gynyba prie rytinių NATO sienų – mūsų visų bendras įsipareigojimas, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sveikindamas vadovavimą 7-ajai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijai Lietuvoje perėmusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Axelį Niemanną.
Jis vadovaus jau trečiąsias dislokavimo Lietuvoje metines mininčiai daugiatautei kovinei grupei, kurioje per tuos metus tarnavo jau daugiau nei 8 tūkst. karių iš 9 NATO šalių.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, daugiatautė kovinė grupė yra Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” dalis. Be Vokietijos, kuri naujajai pusės metų rotacijai čia dislokavo savo 371-ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną iš Marienbergo, pajėgas į 1,2 tūkst. karių dydžio kovinę grupę taip pat atsiuntė Nyderlangai, Norvegija, Kroatija, Čekija, Belgija, Liuksemburgas ir Islandija.
Iškilmingoje ceremonijoje Rukloje taip pat dalyvavo Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn’as, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachim Ruhle, kiti Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių atstovai.
Prieš perduodamas kovinės grupės vėliavą naujajai rotacijai, tarnybą Lietuvoje baigęs kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Rouvenas Habelis įvertino pasiektus kovinės grupės rezultatus.
Tarnybą Lietuvoje pradedančio plk. ltn. A. Niemanno ir jam pavaldžių karių laukia daugybė mokymų ir pratybų. 7-osios rotacijos kulminacija taps JAV pajėgų rengiamos pratybos „Europos gynėjas 2020″ vasaros pradžioje.
Daugiatautę kovinę grupę sudaro trys kovinės kuopos, po vieną artilerijos bateriją, aprūpinimo ir logistikos kuopą, taip pat karo policija ir medikai. NATO kovinė grupė turi 500 transporto priemonių, tarp kurių – šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, koviniai tankai, ratuotieji šarvuočiai, šarvuotieji transporteriai, haubicos, iš dalies šarvuoti sunkvežimiai.
NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą – nuo 2017 m. sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes. Šios pajėgos – tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje.
Ketvirtadienį Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pasirašė sutartį su JAV gynybos departamentu dėl 200 šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle, JLTV) įsigijimo.
Sutartį Krašto apsaugos ministerijoje pasirašė Gynybos resursų agentūros direktorius Sigitas Dzekunskas ir JAV sausumos pajėgų sekretoriaus pavaduotojas įsigijimams Jeffry’is S. White’as.
Planuojama, kad pirmieji visureigiai Lietuvos kariuomenei bus perduoti 2021 m. pabaigoje.
Naujieji visureigiai sustiprins esamus Lietuvos kariuomenės pajėgumus, padidins mobilumą, karių apsaugą ir kovinę galią. Lietuva visureigius JLTV perka iš JAV Vyriausybės, kuri visureigių gamybai pasirinko „Oshkosh Defense“ kompaniją.
„Šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV įsigijimo projektas, kuris yra vykdomas bendradarbiaujant su JAV Vyriausybe, yra vienas svarbiausių Lietuvos kariuomenės modernizavimo ir stiprinimo elementų, žymintis kokybinį šuolį aprūpinant kariuomenę naujausia šiuolaikine ir pajėgia ginkluote. Įsigydami šiuos kovinės paramos visureigius, siunčiame stiprų signalą mūsų sąjungininkams, kad Lietuva rūpinasi ir investuoja tiek į savo, tiek į viso Aljanso saugumą“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pasak JAV ambasados Lietuvoje reikalų patikėtinio Marcus’o Micheli’o, „šis projektas vainikuoja ilgalaikę partnerystę stiprinant Lietuvos kovinės parengties techninę bazę”.
Lietuvos kariuomenei visureigius pagamins JAV bendrovė „Oskosh Defence“. Jie bus gaminami pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus operacinius reikalavimus, kurie geriausiai atitinka Lietuvos kariuomenės poreikius tiek šalies gynybai, tiek dalyvavimui tarptautinėse operacijose.
Naujieji visureigiai bus su bokšteliais, apginkluoti 12,7 mm kulkosvaidžiais M2 QCB. Jie bus skirti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ batalionams, prioritetą teikiant nacionalinėms greitojo reagavimo pajėgoms.
JLTV visureigių, juos komplektuojančios įrangos ginkluotės, personalo mokymo, atsarginių dalių įsigijimo ir išlaikymo vertė 2019-2024 metais – 145 mln. eurų su PVM.
Teisingumo ministerija tikina, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie galimas riaušes kalėjimuose nėra teisinga. Šiuo metu neturima jokios kriminalinės žvalgybos informacijos, kad įkalinimo įstaigose gali kilti masinės riaušės. Specialiosios pajėgos kalėjimuose įvedamos tam, kad tinkamai būtų palaikoma viešoji tvarka. Be to, tai – papildoma atsargumo priemonė dalį nuteistųjų iš Pravieniškių perkeliant į kitas įkalinimo įstaigas.
„Kad būtų palaikoma tinkama viešoji tvarka ir siekiant išvengti galimų nuteistųjų konfliktų dėl alkoholio vartojimo. Šiandien nėra jokios kriminalinės žvalgybos informacijos, kad įkalinimo įstaigose gali kilti masinės riaušės. Pajėgos įvedamos palaikyti viešąją tvarką pačiose įkalinimo įstaigose. Juo labiau dabar, kai iš Pravieniškių dalis nuteistųjų perkeliama į kitas įkalinimo įstaigas ir gali kilti kažkoks nepasitenkinimas. Kai kurios žiniasklaidos priemonės, pranešdamos apie galimas masines riaušes įkalinimo įstaigose, informaciją šiek tiek sutirštino“, – Eltai sakė ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius.
Jo teigimu, jeigu būtų pranešta apie galimas masines riaušes, būtų imtasi kardinaliai griežtesnių priemonių. A. Kutrevičius pabrėžia, kad kartkartėmis pasitelkiamos specialiosios paskirties pareigūnų pajėgos, šiemet jos pasitelkiamos antrą kartą, ir tai tikrai nėra išimtinė priemonė.
„Iki dešimties Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų į įkalinimo įstaigą atvyksta, o jeigu turėtume informacijos apie masines riaušes, būtų imtasi visai kitokių priemonių. Žymiai griežtesnių. Jos ir dabar yra gana griežtos, tačiau tikrai nėra kraštutinės priemonės, nes nėra tam pagrindo. Jeigu būtų imtasi kraštutinių priemonių, ten važiuotų šarvuočiai.
Pasak A. Kutrevičiaus, pasieniečiai paskolins tam tikrą techniką, bet patys įkalinimo įstaigose nebudės.
„Pasieniečiai talkins paskolindami tam tikrą techniką, kuri naudojama įvairiems tikslams. Patys pasieniečiai įkalinimo įstaigose nebudės ir aplink nevaikštinės“, – sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai.