Peržengus gruodžio slenkstį, gamtoje prasideda pats tamsiausias metas. Saulutė tik retsykiais švysteli pažeme – nusidriekia ilgi pamėkliški šešėliai. „Senovėje šis mėnuo vadintas siekiu. Gal todėl, kad metai siekia pabaigą ar saulė tekėdama jau greit pasieks kraštinę padėtį horizonte.

Po Lietuvos krikšto saulėgrįžos laukimo metas buvo sutapatintas su adventu. Šiuo susikaupimo, kūno ir dvasios apsivalymo periodu prasideda liturginiai – bažnytinių švenčių – metai“, – pasakoja etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Libertas Klimka.

Continue reading „Etnologas L. Klimka: „Didžiosios šventės laukiame su viltimi, kad pasaulis taps gražesnis ir teisingesnis“”

{sigplus}fotoreportazai/blukis{/sigplus}

Gruodžio 21-ąją, žiemos saulėgrįžos dieną Vilniaus Lukiškių aikštėje buvo atliktos saulėgrįžos apeigos, skirtos išlaisvinti Saulę iš kaustančios ir marinančios tamsos, šalčio ir blogio, kad visa, kas mus trikdo, griauna, žlugdo ir marina, trauktųsi iš mūsų gyvenimo.

Kalėda ir 12 lietuviško Zodiako ženklų su šventės dalyviais (buvo labai šalta) atliko Kalėdinio Blukio (kelmo) deginimo apeigas. Blukininkai mušė tatalus, šoko apeiginį šokį ir kartu su Blukiu sudegino jam perduotas negeroves, paversdami jas mūsų kūnų ir sielų šiluma ir šviesa.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Continue reading „Žiemos saulėgrįžos dieną Lukiškių aikštėje sudegintas Blukis”