Graikijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, liepos 21 d. (dpa-ELTA). Graikijos civilinės gynybos departamentas penktadienį perspėjo dėl aukštos gaisrų rizikos didelėje šalies dalyje.
Pranešama, kad bene labiausiai paveiktas regionas aplink sostinę Atėnus, Eubojos sala ir šiaurės rytinė Peloponeso pusiasalio dalis. Gaisrų pavojus buvo paskelbtas ir atostogautojų pamėgtose Rodo bei Samo salose. Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Šalį pradeda kamuoti jau trečioji nuo šių metų pradžios karščio banga. Prognozuojama, kad penktadienį termometrų stulpeliai daugelyje vietovių pakils iki 40 laipsnių Celsijaus. Tuo metu šeštadienį temperatūra gali pakilti iki 43, o sekmadienį – iki 44-45 laipsnių Celsijaus. Ypač kaista Atėnuose esantys žmonės, kur iki kitos savaitės vidurio temperatūra net ir naktį nenukris žemiau 30 laipsnių Celsijaus ribos.
Pareigūnai perspėjo, kad kartu su karštais ir sausais orais padidės miškų gaisrų rizika. Šią savaitę gaisrų jau būta į šiaurę ir vakarus nuo Atėnų bei Rode.
Dykuma
Briuselis, rugpjūčio 23 d. (dpa-ELTA). Beveik pusei Europos, anot ekspertų, gresia sausra. Europos sausrų stebėjimo centro pranešime teigiama, kad, rugpjūčio 10 dienos duomenimis, sausros grėsmė kyla 47 proc. žemyno teritorijos.
17 proc. teritorijos padėtis jau yra labai rimta. Sausra turi neigiamų padarinių vasaros kultūrų derliui, ypač – kukurūzų, sojos pupelių ir saulėgrąžų. Europos sausrų stebėjimo centras yra Europos Komisijos institucija.
Didelė sausra, kuri daugelį Europos regionų apėmė metų pradžioje, nuo rugpjūčio dar labiau išplito ir paaštrėjo. Ją lemia nuolatinis kritulių trūkumas ir virtinė karščio bangų, fiksuotų nuo gegužės.
Sausros pavojus ypač išaugo Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Rumunijoje, Vengrijoje, Šiaurės Serbijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Regionuose, kuriuos sausra paveikė jau 2022-ųjų pavasarį, pavyzdžiui, Šiaurės Italijoje, Pietryčių Prancūzijoje ir kai kuriose teritorijose Vengrijoje ir Rumunijoje, situacija pablogėjo labiausiai. Pirmiausiai Vakarų Europos ir Viduržemio jūros regione veikiausiai iki lapkričio bus šilčiau ir sausiau nei įprastai.
Pastaruoju metu iškritę krituliai kai kuriuose Europos regionuose galbūt sušvelnino sausrą, teigia ekspertai. Tačiau kai kuriose teritorijose kartu siautusios audros padarė žalos, kuri vėlgi galimai apribojo teigiamą kritulių poveikį.
Netoli Graikijos sostinės kilo nauji miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį netoli Graikijos sostinės Atėnų kilo nauji miškų gaisrai ir sukėlė evakuacijų bangą, įskaitant teritorijas, kurios ir praėjusią savaitę susidūrė su gaisrų rizika.
Ugniagesiai iš Graikijos ir Rumunijos mėgino suvaldyti miško gaisrą, kuris nekontroliuojamai liepsnojo už 60 km į šiaurės vakarus nuo Atėnų. Ugniagesiams talkino šeši sraigtasparniai ir penki gaisriniai lėktuvai.
Šalies Civilinės saugos departamentas nurodė evakuoti kelis kaimus, įskaitant Viliją, kur liepsnos šėlo ir praėjusią savaitę. Anot žiniasklaidos, Vilijoje jau degė keli namai.
Šalies priešgaisrinės tarnybos duomenimis, visoje Graikijoje per 24 val. nuo sekmadienio iki pirmadienio kilo 34 nauji gaisrai. Tarnyba pažymėjo, kad dauguma šių gaisrų jau buvo suvaldyti.
Stiprūs vėjai daugelyje vietovių ginė liepsnas.
Graikijoje rugpjūtį degė šimtai miškų gaisrų. Šaliai į pagalbą atskubėjo kelios valstybės, kurios nusiuntė ugniagesių ir gaisrinių lėktuvų.
Graikijoje didžiulis gaisras pasiekė Atėnų priemiesčius. EPA-ELTA nuotr.
Graikijos ugniagesiai antradienį nesėkmingai bandė suvaldyti milžinišką gaisrą, kuris pasiekė šiaurinius sostinės Atėnų priemiesčius. Ugnis dabar dega Varybobio ir Acharneso priemiesčiuose, tūkstančiai žmonių priversti iš ten bėgti.
„Tuoj pat palikite savo namus“, – valstybinei televizijai sakė Acharneso meras Spyrosas Vrettosas. Regiono gyventojai taip pat gavo perspėjimą SMS žinute iš civilinės saugos tarnybos. Tiršti dūmų debesys buvo matyti iš Atėnų.
Nukentėjusių rajonų gyventojai paniškai bėgo iš namų. „Už mūsų yra pragaras“, – šaukė vienas gyventojas iš savo automobilio žurnalistams, buvusiems įvykio vietoje.
Gaisras sparčiai plito iš netoliese esančių miškų į gyvenamas teritorijas, pranešė regiono gubernatorius Giorgosas Patoulis, ragindamas visus žmones nedelsiant palikti šią teritoriją.
Meteorologai jau keletą dienų prognozavo, kad gali kilti tokio masto gaisrai, nes šalį tebėra apėmusi karščio banga, kuri, kaip manoma, nesitrauks visą savaitę, o temperatūra kils virš 40 laipsnių Celsijaus.
Ugniagesiai kovoja ir su didžiuliu gaisru Rodo saloje, ten jau turėjo evakuotis kelių bendruomenių gyventojai.
Valdžia perspėjo visuomenę, kad gaisro pavojus išliks labai didelis, net ir pasibaigus karščio bangai, dėl šalyje besitęsiančios sausros ir numatomo stipraus vėjo.
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Hidrologas Juozas Šimkus sako, kad po rugpjūtį paskelbtos hidrologinės sausros situacija vis dar nėra gera.
„Situacija nėra gera, nėra upės atsistačiusios į normalų vandeningumą. Jeigu tai būtų rugpjūčio mėnuo, tai sausra dar besitęstų. Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje situacija geresnė, bet Pietryčių Lietuvoje situacija nėra gera“, – Eltai teigė J. Šimkus.
Nors, anot jo, situacija šiek tiek gerėja, tačiau vandens lygis vis dar yra žemiau normalaus lygio.
„Šiek tiek situacija gerėja. Iš vienos pusės, kad žmonės būna mažiau prie vandens telkinių, nes oro sąlygos ne tokios, taip pat vandens augmenija apmiršta, tai neatrodo upės apžėlusios. Kritulių kaip ir nėra daug, dėl žemos oro temperatūros garavimas yra labai menkas, jei iškrenta lietaus, tai jo žymiai daugiau patenka į vandens telkinius, nei būtų vasara, kai apie du trečdalius iškritusių kritulių išgaruoja. Dabar mažiau lietaus reikia, kad situacija gerėtų“, – kalbėjo hidrologas.
„Bent vandens lygiai tikrai yra žymiai mažesni nei turėtų būti“, – pridūrė jis.
Pasak J. Šimkaus, reikėtų sulaukti ilgesnio lietingo laikotarpio.
„Tada vandens telkiniai pradėtų atsistatyti. Ekosistema yra prie to prisitaikiusi, nevyksta jokie aktyvūs procesai, tai sumažėjęs kiekis nėra toks pavojingas, kaip pavasarį ar vasarą“, – teigė J. Šimkus.
Rugpjūčio 14 dieną šalyje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra, primena ELTA.
Žvejys. Neris prie Vilniaus. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Įsibėgėjant spaliui Lietuvoje ir toliau stebima hidrologinė sausra. Anot Hidrometeorologijos tarnybos hidrologės Ramutės Bataitienės, jau du mėnesius šalyje trunkančią hidrologinę sausrą galėtų nutraukti nebent žiema su gausiu sniegu.
„Hidrologinė sausra Lietuvoje vis dar tęsiasi. (Kad ji pasibaigtų – ELTA), manau, jau net ir kelių savaičių nepertraukiamo lietaus neužtektų. Dabar labiausiai reikėtų geros žiemos, su sniegu, kuris virstų vandeniu. Nes iš tikro viskas yra labai išsausėję, ir miškų gaisringumas yra dar pakankamai aukštas, ir upėse, šiandienos skaičiavimais, daugiau negu pusėje matavimo stočių vis dar stebima hidrologinė sausra“, – Eltai teigė hidrologė R. Bataitienė.
Anot hidrologės, šiuo metu vyraujantys lokalūs, trumpi lietūs tik trumpam pakelia vandens lygį upėse, o vos po kelių valandų dažniausiai vėl stebimas jo kritimas.
„Reikėtų, kad krituliai pasiskirstytų tolygiai, kad ne tik lokaliai, tam tikrose teritorijose, bet visos Lietuvos mastu lytų nepertraukiamas lietus, kuris papildo dirvos atsargas. O nuo trumpalaikio lietaus kai kuriose upėse tik kelioms valandoms pakyla vandens lygis, o paskui vėl nukrinta. Gali būti netgi 20 cm vandens pakilimas, o po kelių valandų vėl stebimas jo kritimas“, – kalbėjo R. Bataitienė.
„Kalbant, pavyzdžiui, apie Nerį, iki rugsėjo 1 dienos ji buvo nusekusi, paskui upės vandens lygis pradėjo didėti, atsigavo, bet dabar vėl stebimas nukritimas. Tad būna, kad riba, nuo kurios skelbiama sausra, yra viršijama, bet tai labai laikina. Dėl to mes nenutraukiame hidrologinės sausros, nes tai yra labai trumpalaikis atsigavimo poveikis“, – tęsė ji.
R. Bataitienė taip pat teigė, kad blogiausia situacija, kaip ir praėjusiais mėnesiais, išlieka Pietų ir Vidurio Lietuvoje. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje, kur iškienta kiek daugiau kritulių, situacija yra geresnė. Hidrologė pažymi, kad šiuo metu labiausiai nusekusios yra Nemuno, Neries, Šventosios ir Nevėžio upės.
Hidrometeorologijos tarnyba Eltai taip pat pranešė, kad šiuo metu kiek geresnė situacija nei kitose upėse stebima Smardonėje ties Likėnais, Šventojoje ties Anykščiais bei Šušvėje ties Šiaulėnais. Šiose upėse fiksuojamas vandens lygis yra kiek daugiau nei 20 cm aukštesnis už žemiausią vidutinį šiltojo sezono vandens lygį. Tuo tarpu Lėvens upėje ties Kupiškiu bei Akmenoje-Danėje ties Kretinga vandens lygis net 30 – 40 cm aukštesnis už minėtą nusekusio vandens lygį.
Anot tarnybos, yra upių, kuriose situacija nėra kritinė, tačiau artėjama prie hidrologinės sausros ribos. Strėvoje ties Semeliškėmis, Upitoje ties Eidukais, Minijoje ties Lankupiais ir Ventoje ties Papile vandens lygis yra apie 10 cm didesnis nei žemiausias vidutinis šiltojo sezono vandens lygis. Taigi trūksta apie 10 cm vandens lygio nusekimo iki hidrologinės sausros.
Rugpjūčio 14 dieną šalyje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra, primena ELTA.
Kalifornijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas tikina, kad didžiuliai gaisrai, niokojantys JAV vakarų pakrantę, deda tašką diskusijose dėl klimato kaitos, rašo BBC.
„Tiesiog atvykite į Kalifornijos valstiją – įsitikinkite savo akimis“, – gubernatorius sakė žurnalistams, stovėdamas ant išdegusio kalno. Kalifornijos valstijoje gesinamas gaisras. EPA – ELTA nuotr.
Gaisrai Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijose siaučia jau tris savaites. Jiems plisti padeda vėjas ir rekordinis karštis. Ugnis išdegino milijonus akrų žemės, sunaikino tūkstančius namų ir pražudė mažiausiai 25 žmones.
Penktadienį Oregono gubernatorė Kate Brown sakė, kad vien jos valstijoje be žinios dingo dešimtys žmonių.
Pastarosiomis savaitėmis JAV vakarų pakrantėje išdegė 4,5 mln. akrų žemės plotas – maždaug tokio dydžio yra Velsas ar Konektikuto valstija.
Ispanijos šiaurės vakaruose šėlstantis gaisras jau sunaikino apie 1 tūkst. hektarų miško ir pasėlių. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „La Vanguardia“.
Leidinio žiniomis, šis gaisras – didžiausias šią vasarą Galisijos autonominiame regione. Ugnis įsiplieskė trečiadienį Kvaledro miestelio apylinkėse. Su ugnies stichija kovoja apie dvi dešimtis lėktuvų ir sraigtasparnių. Žmonės per gaisrą kol kas nenukentėjo.
Trečiadienį beveik visoje Ispanijos teritorijoje nusistovėjo smarki kaitra. Kai kuriuose regionuose gyventojai įspėti apie jos keliamą pavojų.
Manoma, kad termometro stulpelis gali pasiekti 42 laipsnių padalą.
Rusijos miškų tarnyba pranešė, kad, šeštadienio duomenimis, šalies šiaurės laukinėje gamtoje liepsnoja beveik trys šimtai miškų gaisrų, kuriuos bandoma suvaldyti ir sprogmenimis, ir debesų sėja.
Nuo sausio Sibire fiksuojami neįprastai šilti orai ir itin maža dirvožemio drėgmė prisidėjo prie praėjusių metų vasarą regioną siaubusių miškų gaisrų įsiliepsnojimo, šią savaitę sakė Europos Sąjungos klimato stebėsenos agentūra.
Nuo birželio Sibire ir kai kuriose Aliaskos dalyse daugėja ir intensyvėja miško gaisrai. Agentūra teigė, kad šį mėnesį į atmosferą išmesta didžiausia anglies dioksido mėnesinė norma – 59 mln. tonų – nuo duomenų rinkimo pradžios 2003 metais.
Rusijos miškų saugos tarnyba teigė bandanti suvaldyti 136 gaisrus, išsidėsčiusius didesniame nei 43 tūkst. hektarų plote. Tarnybos teigimu, gaisrininkai gaisrų suvaldymui naudoja sprogmenis ir tam, kad paskatintų lietų, debesis sėja sidabro jodidu.
Tačiau kitus 159 gaisrus imta laikyti pernelyg nutolusiais ir kainuosiančiais pernelyg daug lėšų. Anot tarnybos, šiuo metu tose vietovėse, kur buvo nutraukta ugniagesių veikla, liepsnoja 333 tūkst. hektarų plotas.
Šiuo metu liepsnojančios teritorijos plotas, lyginant su praėjusia savaite, yra mažesnis. Tarnyba tuomet skelbė, kad pleška 2 mln. hektarų plotas.
Nuo birželio vidurio Rusijos šiauriniame Sibiro regione ir už Šiaurės poliarinio rato ribų fiksuojami precedento neturintys karščio rekordai.
Rusijos orų tarnybos ekspertas Romanas Vilfandas sakė, kad šiaurės pusrutulyje padaugėjo debesis ir lietų išsklaidančių anticiklonų. Arktyje vasaromis saulė nenusileidžia už horizonto, o tai reiškia, kad saulės šviesa Žemės paviršių kaitina visą parą ir padidina gaisrų riziką, teigė jis.
Ketvirtadienį Rusijos orų tarnyba teigė, kad šiemet miškų gaisrai per tą patį laikotarpį kaip ir praėjusiais metais apėmė 9,6 proc. didesnį žemės plotą.
Naujos palydovų nuotraukos šeštadienį parodė, kad didžiausi gaisrai siautėja Rusijos retai apgyvendintame ir su Arkties vandenynu besiribojančiame Jakutijos regione.
Gelbėjimo tarnybos regione, kuriame temperatūros stulpeliai nenusileidžia žemiau nei 30 laipsnių Celsijaus, beveik visą šią savaitę bandė numalšinti netoli vienos naftos saugyklos siautėjusį gaisrą. Penktadienį jos paskelbė, kad nebeliko pavojaus apgyvendintoms vietovėms.
Regione liepos 2 dieną dėl miškų gaisrų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Jakutijos gubernatorius teigė, kad gaisrus sukėlė „sausa perkūnija“.
Palydovų duomenis analizuojanti Rusijos „Greenpeace“ miškų programa šeštadienį teigė, kad nuo 2020 pradžios miškų gaisrai paveikė 9,26 mln. hektarų plotą, dydžiu aplenkiantį Portugaliją.
Australijoje dėl didžiulės sausros bus nušauta 10 000 kupranugarių. Gyvūnai kelia grėsmę nuošalioms aborigenų gyvenvietėms, trečiadienį pranešė Pietų Australijos valstijos tarnybos.
Didžiulės kupranugarių kaimenės, ieškodamos vandens ir maisto, pasiekia aborigenų gyvenamas teritorijas, teršia geriamą vandenį ir tuština maisto produktų atsargas, sakoma pranešime.
Kupranugarius iš sraigtasparnių šaudys snaiperiai. Jų naikinimas vyks laikantis aukščiausių gyvūnų gerovės standartų, pareiškė valstijos Aplinkos ministerija.
Tai pirmoji tokia akcija valstijoje. Ji bus vykdoma Anangu Pitjantjatjara Yankunytjatjaros (APY) administraciniame rajone, kuriame gyvena apie 2 300 aborigenų. Tai pasitarnaus ne tik žmonių apsaugai, bet ir kaimenių gerovei, teigia ministerija. Esą jau yra nuo troškulio nugaišusių ar mirtinai vieni kitų sutryptų kupranugarių. 2019-ieji buvo sausiausi metai Australijoje nuo orų stebėjimų pradžios.
XIX amžiuje iš Indijos įvežti kupranugariai Australijoje laikomi didele bėda, nes teršia šaltinius ir ieškodami maisto sumindo natūralią florą.
Šiandien Australijos dykumoje ko gero gyvena tiek laukinių kupranugarių kaip niekur kitur pasaulyje. Spėjama, kad jų gali būti daugiau kaip milijonas.
Egzistuoja ne tik melagingos, bet ir nereikalingos žinios. Slaptai.lt nuotr.
Vasarą su šviežiomis naujienomis – ne kas. Sausra portaluose. Televizijose. Popieriniuose laikraštukuose, kurių apskritai niekas neskaito.
Kaip ir daržuose – pomidorai pradeda pūti. Liek neliejęs – nieko doro. Ir agurkai.
Kai rašau šias eilutes, pradeda lyti. Bet ir šis lietus iš esmės nekeičia Lietuvos peizažo.
Kažkas Kaune ant Žirgo užsiropštė. Gal išgėręs. Gal apsirūkęs. Koks skirtumas. Jaunystė. Maištas. Elementarus durnumas, etc.
Bet ši „žinia“ eskaluojama jau kelinta savaitė.
Bunkė parduoda savo namą paklaipėdėje. Oras ten pašvinkęs. Bet – įvykis. Įdomi detalė prie rašinio: Bunkė (Zvonkė etc.) erotiškai iškėlusi koją. Vieną. Ačiū Die.
Ir tai skelbia vienas iš didžiausių Lietuvos portalų – „Lietuvos rytas“.
Karbauckis – atskira tema, kurią, kas tik netingi, volioja kasdien.
O Lietuva vis išplaukia. Į tyrus vandenis.
Delfyje, kaip jau daugelį metų atgal, atvira pornografija. Žodžiu, Kamasutra. Kas tai yra, ne kiekvienas žino, bet delfinai įkyriai moko neišprususį lietuvį naujų sekso pozų. Beveik kasdien. Nors, anot B. Dainio, dulkintis reikia tik tris kartus per savaitę.
Esu iš tų, kurie, nepaisant elito raginimų (nuoširdžių?), neretai paskaito komentarus po tam tikra rašliava. Kategoriškai teigiu: verta.
Be tam tikro runkelyno vogravimo, yra ir racionalių įžvalgų. Pavyzdžiui: nesmerk savo artimo, nes atsigręš į tave. Neteisk, nes pats būsi teisiamas. Būk tolerantiškas (po velnių).
Parulskis į šuns dienas išdėjo šimtmečio Lietuvos Dainų šventę; sakė negiedosiantis Tautiškos giesmės kartu su visais. Nes jam konkolai terūpi. Šaunuolis.
Valatka suvis pasakė, kad Lietuva atsilikusi. Kas gali netikėti Valatka? Pakelkite rankas, kurie nebijote pasakyti, kad Valatka visos žiniasklaidos Mesijas? Nepakelsite, bailiai. Siaurusevičiaus nebėra, o Valatka – vis tiek.
Badas Lietuvoje. Nors priešas – prie pat vartų. Ir tai – labai rimta. Tik tai niekam neįdomu. Internetinėse šėryklose dominuoja seksas ir smegenų paralyžius. Infantilus individas mėgsta seksą.
P. S. Iš tiesų, sakau Jums, jis daugiau nieko nemėgsta.
P. S. Todėl, su tam tikrom išlygom, gerbiu portalą www. Slaptai.lt. Nuoširdžiai.
