Šiukšlės. Slaptai.lt nuotr.
Visoje Lietuvoje šiandien veikia 10 oficialių regioninių sąvartynų. Tuo tarpu iki 2008 m. atliekas gyventojai palikdavo apie 800 legalių ir nelegalių šiukšlynų visoje šalyje. Įstojus į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo šią piktžaizdę užgydyti, tačiau nelegalių sąvartynų problema vis dar yra opi. Apie vieną tokių vietų redakcijai pranešė Jonavos rajono gyventojas. Pasak jo, skambučiai rajono seniūnui ir Jonavos savivaldybei vaisių nedavė, o atliekas į netoli jo namų esantį sąvartyną veža ne tik aplinkiniai gyventojai, bet ir pati seniūnija. Seniūnas kaltinimų nesigina ir pripažįsta, kad toje vietoje yra sandėliavęs žaliąsias atliekas, tačiau tame nieko blogo nemato.
Pasak Aklių kaime gyvenančio vyro, netoli jo namų, buvusioje siloso tranšėjoje aplinkinių kaimų gyventojai atveža nebenaudojamas buitines atliekas. Tarp jų yra tekstilės, elektronikos, baldų ir kitų pavojingų šiukšlių. Negana to, vyras teigia matęs, kad į apleistą konstrukciją žaliąsias atliekas yra vežę ir Žeimių miestelio seniūnijos nariai.
„Šiukšlės ten kaupiamos jau ilgiau nei 5 metus. Neveža nuolatos, ta krūva nėra labai didelė, bet dabar nuvažiavus matosi, kad neseniai papildyta. Prieš maždaug 2 metus esu skambinęs, rašęs dėl to seniūnui, bet jis man neatsiliepė ir nieko neatsakė. Dukra rašė (Jonavos – ELTA) savivaldybei turbūt prieš pusmetį – taip pat jokio atsakymo negavome. O žmonės ten viską veža, nuo televizorių iki šiferio. Seniūnijos traktorius medžių šakas ten vežė, dabar guli. Dėl to ir gyventojai ten veža. Kalbėjau su vienu kaimynu, sakė: „jei seniūnas gali vežti, tai kodėl aš negaliu?“ Jiems gal arčiau čia, nei į Jonavos surinkimo aikštelę, aš nežinau“, – pasakoja Aklių kaimo gyventojas.
Aplinkosaugininkams sąvartynas buvo nežinomas
Jonavos savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Evaldas Mikalauskas patikino, kad nuo pirmųjų savo darbo savivaldybėje metų atsakingai rūpinasi užterštomis rajono vietomis. Specialistas pasakoja, kad dar šių metų pavasarį kreipėsi į vietos seniūnijas dėl užterštų teritorijų sužymėjimo. Vis dėlto Žeimių seniūnas apie šią vietą nepranešė.
„Aš labai griežtai žiūriu į visus reikalus, kurie liečia šiukšlinimą. Bet kadangi nežinojau apie šią vietą, tai negalėjau organizuoti jos tvarkymo. Kiek žinau, tokių nelegalių sąvartynų Jonavos rajone yra vienetai, bet esame skyrę lėšas ir juos tvarkome, imamės prevencinių priemonių tolimesnės taršos užkardymui. Kai išlenda tokie neplanuoti atvejai ir matome, kad bus reikalingas didesnis pinigų kiekis, tai nori nenori tenka nusimatyti tvarkymą tik kitų metų biudžete. Tam turime specialią aplinkos apsaugos rėmimo programą, kurioje yra eilutė tokių sąvartynų tvarkymui“, – aiškina E. Mikalauskas.
Žeimių seniūnas: augalinės atliekos yra trąša, svarbiausia, kad žmonės nemėtytų plastiko
Žeimių seniūnijos seniūnas Fausto Pilipavičius sako, kad užteršta vieta jam yra žinoma, tačiau gyventojų skundų dėl to nėra sulaukęs. Pašnekovas nesutinka, kad sąvartynas toje vietoje kaupiamas daugiau nei 5 metus, be to, vyro teigimu jame daugiausiai yra žaliųjų atliekų.
„Nepamenu laiško konkrečiai apie šią vietą, bet nesu tikras, reikėtų patikrinti senesnius laiškus, ypatingai, jei rašė seniau. <…> Kiek žinau, ten daugiausia buvo augalinės kilmės atliekos, kurios pačios supūna, kaip lapai, žolė. Bet būna, kad gyventojai veža ir kitokias atliekas. 5 metus gal ne, tik susikaupęs kiekis atrodo didelis. Negaliu užfiksuoti tikslaus laiko, bet ne 5 metai, trumpiau“, – situaciją komentuoja seniūnas.
Politikas pasakoja, kad seniūnijoje yra ir daugiau tokių užterštų teritorijų, dažniausiai prie senų buvusio kolūkio pastatų. Anot jo, seniūnijos nariai kartais patys surenka tokias atliekas ir veža į stambiagabaričių atliekų aikštelę.
Paklaustas, ar seniūnijos atstovai prisidėjo prie atliekų kaupimo sąvartyne, seniūnas sutinka, kad yra ten vežę medžių šakas, kurias vėliau planuoja sutvarkyti su privačių įmonių pagalba. F. Pilipavičius pabrėžia, kad svarbiausia yra neišmesti bet kur atliekų, kurios pačios nesunyksta: padangos, automobilių dalys, plastmasės ir panašiai.
„Šakas ten esam vežę, taip. Jas ten kaupiame, o vėliau sutvarkome. Tokias medžio šakas laikome augalinės kilmės atliekomis, o tai – visiškai kas kita, nei buitinės atliekos. <…> Tiesiog vežame atokiau, kad po to būtų galima jas sutvarkyti. Seniūnija jeigu kažką daro, tai su tam tikru tolimesniu numatymu. O ir patys gyventojai šakas ten turbūt veža. Būna, kad gyventojai genasi sodus, paskui neturi kur dėti. Bet mūsų nuomone, čia ne kokia tai tarša, mediena tikrai nėra tarša. Juolab, kad žadam ją sumalti, o sumalus ji nueina į kurą. Šakas atiduodame privačioms įmonėms, kurios medieną sumala vietoje ir išsiveža“, – aiškina pašnekovas.
Jonavos savivaldybės aplinkosaugininkas E. Mikalauskas pabrėžia, kad augalinės kilmės atliekas yra draudžiama šalinti sąvartynuose. Jis primena, kad Jonavos raj., Jonalaukio k. veikia žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė, į kurią privaloma perduoti kompostuojamas atliekas tiek gyventojams, tiek savivaldybei. Ji nuo Aklių k. yra nutolusi kiek daugiau nei 20 km. Vis dėlto F. Pilipavičius teigia, kad transportavimo išlaidos tam būtų per didelės.
„Čia turime susitarimą, kad mums tas šakas išveža. Sumažėja mūsų išlaidos, juk gyvename iš biudžeto lėšų. Iki tos aikštelės atstumai dideli, tai dėl tokio nedidelio kiekio gaunasi labai didelės transporto išlaidos“, – komentuoja Žeimių seniūnas.
E. Mikalauskas: seniūnui pradėta administracinio nusižengimo teisena
Savivaldybės aplinkosaugininkas patikino, kad dėl iniciatyvos „Tvari Lietuva“ žurnalistės perduotos informacijos buvo kreiptasi į AAD ir pradėtas tyrimas, o šiuo metu F. Pilipavičiaus veiksmų pakomentuoti negali.
„Man nesuprantama kodėl seniūnas, kaip savivaldybės darbuotojas daro tokius dalykus. Dėl jo veiksmų turėsiu pasitikslinti, kas buvo vežta, kiek, kada, ar sutvarkyta, pagal tai bus priimami sprendimai. Šiuo metu tariamės su AAD kolegomis ir pirmadienį važiuosime į vietą apžiūrėti situacijos ir įvertinti, kokių priemonių galime imtis artimiausiu metu, kad daugiau ten nebūtų vežamos nei žaliosios, nei stambiagabaritės atliekos, – veiksmų planu dalinasi specialistas ir prideda – Žeimių, Užusalių ir Upninkų seniūnijose gyventojų patogumui yra laikinos atliekų surinkimo aikštelės, kur gyventojai gali atvežti padangas, buitinę techniką. Atliekų tvarkymo sistemos administratorius, šiuo atveju Jonavos paslaugos, perduoda jas atliekų tvarkytojams“. Nešiukšlink. Slaptai.lt nuotr.
Pirmadienio popietę iniciatyvos „Tvari Lietuva“ žurnalistė sulaukė žinių iš E. Mikalausko po apsilankymo užterštoje teritorijoje. Bendradarbiaujant su AAD atstovais buvo atlikta patikra, nustatytas žaliąsias atliekas vežęs asmuo, tačiau buitinėmis atliekomis atsikratęs teršėjas nerastas.
„Apklausus vietinius gyventojus buvo nustatytas asmuo prie Aklių kaimo, buvusioje siloso tranšėjoje atsikratęs žaliosiomis atliekomis – šakomis. Mano žiniomis, šiam asmeniui pradėta administracinio nusižengimo teisena. Šis asmuo – tai Žeimių seniūnas F. Pilipavičius. Taip pat, šiandien jau yra pradėti atliekomis užterštos teritorijos tvarkymo darbai, užsakyti informaciniai stendai“, – pranešė aplinkosaugininkas.
Savivaldybės aplinkosaugos specialistas prideda, kad apklausiant Žeimių seniūną šis nurodė, kodėl neinformavo savivaldybės apie užterštą vietą anksčiau. Anot F. Pilipavičiaus, atliekų toje vietoje kasmet būdavo nedaug, todėl seniūnijos darbuotojai jas išveždavo patys. Vis dėlto AAD atstovo teigimu, patikros metu rastas užterštas plotas, nors ir nedidelis, buvo apaugęs žole bei krūmokšniais.
Pareigūnai primena, kad asmenys atsikratę atliekomis aplinkoje traukiami administracinėn atsakomybėn – jiems gali būti taikomas įspėjimas arba baudos nuo 30 iki keleto tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir jų pavojingumo. Taip pat gali būti taikomas ir transporto priemonės konfiskavimas, kuria buvo gabenama nuo 5 kubinių metrų atliekų.
Tokių vietų Jonavos rajone – ne viena
AAD pareigūnų duomenimis, pavasarį Jonavos rajone buvo nustatyta 12 atliekomis užterštų teritorijų iš kurių 8 jau yra sutvarkytos, likusios dar yra tvarkomos.
E. Mikalauskas pasakoja, kad toje pačioje Žeimių seniūnijoje, Kuigalių kaime buvusioje kiaulių fermos teritorijoje neseniai sutvarkytas didesnis sąvartynas. Šiuo metu iš ten išvežti 6 sunkvežimiai atliekų.
„Teršėjo nustatyti nepavyko, todėl seniūniją įpareigojau vieną iš dviejų įvažiavimų į teritoriją uždėti betoniniais blokais, kad būtų nepravažiuojama. Kitoje pusėje pastatėme vaizdo stebėjimo kameras su ženklu, kad teritorija filmuojama. Ir viskas, toje teritorijoje teršimas baigėsi“, – sėkmės istorija dalinasi pašnekovas. Tokių šiukšlynų ypač gausu Vilniaus pakraščiuose. Įdomu, kas už juos sumoka? Slaptai.lt nuotr.
Vyro nuomone, didelė dalis teršėjų vadovaujasi „postsovietiniu mąstymu“ ir atsikrato atliekomis ten, kur jiems atrodo patogiausia.
„Tas mąstymas taip atrodo: ką aš dabar krausiuos tas dvi sofas, fotelį, važiuosiu iš Kuigalių ar Aklių kažkur į aikštelę? Aš neturiu tam laiko – už kilometro galiu nuvežti į buvusią fermą, sukrauti, o kažkas vis tiek sutvarkys. Kol tokio mąstymo yra – taip ir vargsim. Su bizūnu nepristovėsi prie kiekvieno bešeimininkio pastato, o jų pas mus rajone tikrai yra. Po truputį tas vietas perima savivaldybė, jos yra griaunamos. Bet jų tvarkymui lėšos yra skiriamos iš to paties aplinkosaugos rėmimo fondo, kuris mūsų savivaldybėje nėra labai didelis“, – teigia E. Mikalauskas.
Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybė penktadienį pranešė, kad kitos savaitės pradžioje uždarys laikiną migrantų stovyklą, tarptautinei bendruomenei jau kelis mėnesius piktinantis dėl siaubingų jos sąlygų.
Aptriušusi Vujčako stovykla birželį buvo įkurta netoli Bosnijos ir Hercegovinos sienos su Kroatija, buvusio sąvartyno teritorijoje, kurioje gausu nuo dešimtojo dešimtmečio karo likusių minų.
Palapinių miestelyje be tekančio vandens ir normalaus šildymo gyveno apie 600 migrantų, šią savaitę regione būta ir sniego.
„Sutarta, kad migrantus iš šios vietos reikia perkelti kitos savaitės pradžioje ir apgyvendinti kituose priėmimo centruose… ir ši laikina stovykla bus uždaryta“, – tvirtino saugumo ministerija.
Kiek anksčiau šią savaitę Vujčako stovykloje apsilankiusi Europos Tarybos žmogaus teisių atstovė perspėjo, kad jei valdžia gyvenvietės neuždarys tuojau pat, nebus išvengta mirčių.
„Jei nedelsiant neuždarysite stovyklos, netrukus žmonės čia pradės mirti“, – reporteriams sakė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič. Penktadienį spaudos konferencijoje Sarajeve ji pabrėžė, kad sąlygos stovykloje yra „gėdingos“ ir „nežmoniškos“.
Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie Kroatijos policijos smurtą, apie jį paliudijo nemaža dalis migrantų, tačiau Zagrebas kaltinimus griežtai atmeta.
„Ypač didelį nerimą man sukėlė pasakojimai migrantų, kurie buvo sumušti, iš jų atimti daiktai, net batai, galiausiai jie buvo priversti apsisukti ir į Bosniją ir Hercegoviną sugrįžti nelygia žeme basi“, – sakė D. Mijatovič.
Migrantai iš Vujčako stovyklos galiausiai bus perkelti į Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) kontroliuojamas stovyklas, sakė radijo laidoje kalbėjęs saugumo ministras Draganas Mekticas.
„Po dviejų, trijų savaičių jie bus perkelti į naują, šiuo metu statomą priėmimo centrą netoli Sarajevo, kur anksčiau buvo kareivinės“, – teigė D. Mekticas.
Nors anksčiau bandyta migrantus perkelti arčiau sostinės, tačiau trukdė tai, kad dauguma galiausiai vis tiek sugrįžta į Bihačą, kad būtų arčiau sienos.
Bosnijos šiaurės vakarų Bihačo regionas, kuriame TMO stovyklose gyvena keli tūkstančiai migrantų, tapo pagrindine migrantų iš Artimųjų Rytų ir Azijos, kertančių Balkanus tam, kad patektų į Europą, baze.
Kelias per kalnuotą Bosniją tapo populiarus po to, kai 2016 m. nebeliko galimybės keliauti šiauriniu Balkanų keliu Vengrijos link.
Nors dauguma migrantų galiausiai keliauja tolyn į Europą, Kroatijos policijos pareigūnai neretai pasipriešina ir nepraleidžia migrantų, tad Bihačo regione jie pasilieka neribotam laikui, laukdami tinkamų galimybių pajudėti į šiaurę.
Dievogalos kaime gyvenantis ūkininkas Saulius Mašiotas turėtų džiaugtis gyvenimu. Vieta, kur su žmona įsikūrė, – puiki. Aplink – ramu, tylu, nes nepasiekia didmiesčio triukšmas. O ir Kaunas – čia pat, ranka paduoti.
Saulius Mašiotas. Dievogalos kaimas, Alšėnų seniūnija, Kauno rajonas. Slaptai.lt nuotr.
Ir vis dėlto Alšėnų seniūnijos (Kauno rajonas) gyventojui nepasisekė. Prie pat jo sodybos Stiklo gatvėje įsikūrė įmonės, nemokančios ar tiesiog nenorinčios deramai tvarkyti šiukšlių. Visai netoli S.Mašioto žemės išaugo kalnai pačių įvairiausių šiukšlių. S.Mašiotas jaučiasi taip, tarsi gyventų didelio didelio sąvartyno pašonėje.
Taip, kaip dabar laikomos statybinės, buitinės šiukšlės Dievogalos kaime, – neturėtų būti. Tai akivaizdu bent akies krašteliu žvilgtelėjus į visai netoli S.Mašioto sodybos išdygusius kalnus pačių įvairiausių šiukšlių. Civilizuotoje visuomenėje buitinės, statybinės atliekos, švelniai tariant, tvarkomos kiek kitaip. Bet S.Mašiotas neranda teisybės net ir teismuose. Su šiukšles nederamai saugojančiomis įmonėmis jis bylinėjasi ne vienerius metus. Ir vis dėlto – bylos įstrigusios teismuose.
Jūsų dėmesiui – Dievogalos kaimo gyventojo Sauliaus Mašioto pasakojimas, kodėl jis priverstas gyventi prie pat didelio šiukšlyno. Komentarą portalui slaptai.lt taip pat pateikė S.Mašioto kaimynas Algimantas Krokas, (gyvenantis Dievogalos kaime Žemaičių gatvėje) bei Kauno advokatas Vytenis Gubavičius.
