savivaldybių rinkimai

Politinės intrigosSkaitomiausios

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Кадры решают всё! (liet. kadrai viską sprendžia!) – tokia liūdnai pagarsėjusia tirono fraze būtų galima apibendrinti neseniai pasibaigusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Partijos, idėjos, koalicijos ir vertybės pasitraukė į antrą planą, dabar viskas sukasi tik apie asmenybių žavesį.

Lyderis dėmesio centre

Kai buvo sprendžiama, ar įvesti tiesioginius merų rinkimus, tuo metu Seimą valdę socialdemokratai nenorėjo klausyti ekspertų perspėjimų, kad vienas asmuo sutelks labai didelę valdžią. Svarbesnis noras buvo įsiteikti rinkėjams, kurie aiškiai norėjo „mažiau partijų, daugiau asmenybių“. Šiandien po antrųjų tiesioginių merų rinkimų jau galima pateikti išvadas ir pasvarstyti, ar naujoji sistema geresnė už senąją.

Kai kas bando aiškinti, kad partijos rinkimus pralaimėjo, o laimėjo komitetai. Tokie vertinimai yra neišmintingi, nes išvados daromos neanalizuojant priežasčių. Pagrindinė šių rinkimų rezultatų priežastis yra tiesioginiai merų rinkimai. Laimėjo tie, kas suprato ir tinkamai įvertino lyderio reikšmę, o forma mažai ką lėmė, – ar komitetas, ar partija, ar koalicija, ar pats išsikėlęs. Tinkami kandidatai į merus sugebėjo surinkti daug balsų patys, jų sunešti savo komandai ir užsitikrinti sąjungininkus taryboje.

Lyderio galią aiškiai iliustruoja Alytaus pavyzdys. Charizmatiškajam buvusiam merui Vytautui Grigaravičiui nusprendus nebekandidatuoti, iš jo įkurto komiteto beliko duženos. Klaipėdoje, priešingai, valstiečių partijai radus patrauklų kandidatą Arvydą Vaitkų, į miesto tarybą pirmą kartą pateko nemažas jo rėmėjų iš valstiečių partijos būrys, panašiai pasikartojo ir Vilniuje. Galima apibendrinti, kad laimėjusio mero frakcija visada didėjo lyginant su prieš tai buvusia. Gal yra tik pora išimčių dėl specifinių aplinkybių.

Demokratija pralaimi vado kultui

Rinkimų rezultatai parodė, kad nemažai merų postų laimėjo rinkimų komitetai. Kai kas teigia, kad tai dėl partijų nepopuliarumo. Bet tokią išvadą paneigia kai kurių partinių merų laimėjimai dar pagerinus rezultatus ir surinkus absoliučią daugumą, kaip Šarūno Vaitkaus Palangoje.

Rinkimų komitetai būtų nieko verti, jeigu ne lyderis. Visa komiteto esmė yra jo vėliavnešys. Jeigu jis patrauklus rinkėjams, sėkmingas bus ir komiteto dalyvavimas rinkimuose, jeigu lyderis silpnas, ir iš komiteto nieko nebus. Taigi jeigu yra tinkamas lyderis, bus ir komanda, atsiras ir veikimo forma. Vertybės, skaidrumas, nuostatos traukiasi į antrą planą.

Partijoms šiose varžybose daug sunkiau, nes jos nėra vienadienės. Lyderiai joms svarbūs, tačiau svarbūs yra įsipareigojimai ir principai. Tėvynės sąjunga yra paskelbusi, kad atrenka kandidatus demokratiniu būdu, viešais vidiniais rinkimais. Tačiau bėda, kad partijos yra neskaitlingos ir vidaus pasirinkimas negarantuoja, kad bus iškelti pakankamai ryškūs kandidatai bendruomenėje. Juk gali būti puikus jaunas politikas, bet dar mažai žinomas. Autoritarinėms partijoms lengviau. Štai R. Karbauskis paskambina Klaipėdos uosto vadovui, pakviečia kandidatuoti, ir štai jau neblogas rinkimų rezultatas. TS-LKD lyderis negali skambinėti su kvietimais, nes jį riboja įsipareigojimas partijos nariams veikti atvirai ir demokratiškai.

Vis tik jei susikūrėme tokias rinkimų taisykles, kurios reikalauja populiarių asmenybių, partijos turės peržiūrėti savo strategijas ir derinti demokratiją su tinkamų kandidatų paieška platesniame rate. Tai nebus lengva, nes „komitetų“ lyderiai gali lengvai vengti bet kokios etinės atsakomybės, o partijoms to ignoruoti neleidžia visuomenės spaudimas.

Tarybos nariai tampa statistais

Dar viena mažiau pastebima rinkimų tendencija yra sumažėjusi tarybų reikšmė. Kol merai buvo renkami tarybose, buvo labai svarbios koalicijos ir jų formavimas, dabar viską lemia meras. Naujoji rinkimų sistema programuoja, kad tarybos be mero veikti neturi galios, taigi reikšmingais tarybos nariais tampa tik tie, kurie yra arčiau mero. Principai ar kažkokie vertybiniai įsipareigojimai tapo užgožti, nes viskas sukasi apie merą ir tuos, kuriuos jis pasirinks sau į komandą.

Nepaisant išankstinių skeptiškų prognozių, savivaldybių vadovai gan lengvai formuoja koalicijas, nes jie įgavo nerašytą privilegiją rinktis sau partnerius, o tai verčia tarybos narius ne kelti sąlygas, bet, priešingai, daryti kuo didesnes nuolaidas ir siūlytis. Panevėžyje tarybos nariai greit pamiršo visus garsius rinkiminius pareiškimus, nes teisėsaugos įtariamas meras vėl laimėjo ir tarybos nariai suskubo siūlytis į rėmėjus, nes žino, kad sudvejojus, kolegos bus pirmesni.

Taigi buvę valdantieji socialdemokratai įvedę tiesioginius merų rinkimus Lietuvoje sumažino partijų reikšmę ir leido sustiprėti vietos žvaigždėms. Gyventojai patenkinti, nes gali matyti konkretų asmenį, kuris atsakingas už visą savivaldybės veiklą, tačiau demokratijos šie pokyčiai tikrai nepadidino. Stiprios konkurencinės aplinkos verčiamos partijos irgi turi persvarstyti savo veiklos būdus ieškant taip trokštamų populiarių lyderių.

Seimas turės apsispręsti, ar naujoji rinkimų sistema pasiteisino, ar gyventojams tai į naudą ir kokių įstatyminių korekcijų reikia, kad savivaldos sistema būtų efektyvesnė ir dar labiau atskaitingesnė žmonėms.

2019.03.28; 06:00

Politinės intrigos

Pirmadienis kunkuliavo savivaldybių rinkimų nuotaikomis. Vieniems pasisekė geriau, kitiems – prasčiau. Kai kam visiškai nepasisekė.

Demagogiją spinduliavęs V. Uspaskichas, atrodo, Vilniaus meru jau netaps niekada. O tai reiškia, jog nemokamai nebevažinėsime troleibusais ir autobusais, mūsų daugiabučių kiemai nebus tokie, kaip ievropoj; nebus renovuoti seni  daugiabučiai, jų gyventojams tik pareiškus norą (t. y. pamojus stebuklingąja lazdele) ir nieko už tai nemokant.

Pažadai per visą rinkimų agitacijos laikotarpį pylėsi kaip iš gausybės rago. Bet tai – nieko nauja. Visąlaik taip būdavo, nes politikai – esamieji ir būsiantieji – tai tarsi atskira kasta žmonių, kuriems nesvetimi net patys žemiausieji nuodėmių ratai. Ir su tuo reikia mums visiems susitaikyti.

Kuo, vis dėlto, išsiskyrė šie rinkimai iš ankstesnių, vykusių 2015-aisiais?

Šiek tiek padidėjusiu rinkėjų skaičiumi. Bet labiausiai – visuomeninių rinkėjų komitetų gausa ir negudriai užslėpta apgaule viena sėdimąja užtūpti ant kelių valdiškų kėdžių. Ar tai įmanoma? Regis, – taip.

Man regis, dar negreit sulauksime aukščiausiųjų institucijų įvertinimo ir atsakymo į klausimą, kodėl politikas, būdamas Seimo nariu, tuo pačiu metu ir ministru, taip pat tuo pačiu metu gali kandidatuoti ir į merus. Juk šia negudria rokiruote tiesiog bandoma apkvailinti rinkėją. Šįkart, ačiū Dievui, nepavyko nei Nagliui  Puteikiui, nei Virginijui Sinkevičiui. Pastarasis vakar vienos televizijos tiesioginėje laidoje, prispirtas į kampą, prisipažino, jog, kandidatuodamas į Vilniaus miesto merus, net nesistengė juo tapti; tiesiog tokiu būdu norėjo pritraukti kuo daugiau valstiečių į miesto tarybą. Kažkiek, matyt, pavyko.

Tačiau užvis labiausiai liūdina nacionalinėje politikoje įsigalėjanti tendencija partijas keisti visuomeniniais komitetais. Ką tai rodo? Visų pirma tai, jog tradicinės (ir ne tik) partijos vis labiau praranda žmonių pasitikėjimą. Išsitrina vertybiniai, programiniai jų skirtumai. Garsūs korupciniai skandalai kaip vėžio metastazės ardo partijas iš vidaus, atverdamos kelius tokiems marginaliniams dariniams kaip visuomeniniai komitetai.

Kas juose? Muzikantai, aktoriai, o ir šiaip – autsaideriai politiniame gyvenime.

Rinkimų į savivaldybių tarybas išvakarėse į rankas pakliuvo reklaminis leidinukas, kuriame, pavyzdžiui, dainininkas Jurgis Didžiulis, prisistato ne tik kaip muzikantas, bet ir politologas.

Kad daugelių, siekiančių būti išrinktais, neadekvatus noras patapti tuo, kuo niekad nebuvo ir niekuomet nebus, ambicijos peržengia elementaraus padorumo ribas, kaip jau nieko ir nebestebina. Tai tapo tarsi norma.

Vis dėlto, kaip bežiūrėtum į partijas, net ir gerokai apipešiotas, jos turi tam tikras struktūras, hierarchiją, partinę drausmę ir atsiskaitomybę. Daugeliui dažniausiai jau būna pažįstami ir gerai žinomi vardai. Rinkėjui žymiai lengviau apsispręsti nei renkantis iš rinkimų komitetų, į kuriuos dažniausiai patenka visiškai atsitiktiniai žmonės – be atsakomybės ir be aiškių įsipareigojimų. Tai tarsi tik priedanga pirmuoju numeriu sąraše įrašytiems asmenims tapti merais.

Ir šie rinkimai, kaip bebūtų liūdna, aiškiai parodė, kad visuomeniniai rinkimų komitetai gerokai aplenkė partijas. O tai akivaizdžiai byloja, jog ne vienu atveju mažai politikoje susigaudantis rinkėjas nusipirko katę maiše.

Šiuose rinkimuose būta ir šviesesnių akimirkų. Triuškinamai pralaimėjo Biržų rajono senbuvis meras Valdemaras Valkiūnas, kuris reikalavo, kad švedai grąžintų kelias patrankas, išgabentas į Švediją po lietuvių mūšių su tais pačiais švedais.

Užtat įtikinamai laimėjo kitas senbuvis – Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, virš kurio kabo Damoklo kardas.  Pasirodo, ne visi mūsų rinkėjai vienodai suvokia ir apmąsto nuodėmių sunkį.

Po dviejų savaičių vėl grįšime prie urnų pradėti nebaigtą darbą (ne visi merai išrinkti pirmajame  ture). Norėtųsi, žinoma, kad bendrapiliečiai reikliau žvelgtų į tai, kokią ateitį renkasi.

Kad rastųsi daugiau išminties.

2019.03.04; 12:05

Aktualijos

Politologas M. Jastramskis: „valstiečių“ palaikymas Lietuvoje mažėja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslininkas Mažvydas Jastramskis, komentuodamas savivaldos rinkimų rezultatus, teigia, kad geriausiai juose pasirodė socialdemokratai, kurie įrodė, kad ir po partijos skilimo gali surinkti tikrai nemažai rinkėjų balsų, bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę daugiausiai palaikytojų iš visų partijų – 16 proc. Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos palaikymas Lietuvoje stipriai sumažėjo, todėl, pasak M. Jastramskio, kyla klausimas, ar apskritai ši partija ką belaimės artėjančiuose rinkimuose. 

,,Geriausiai pasirodė socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jose yra daugiausia narių, turinčios seniausias organizacijas, stipriausius skyrius Lietuvoje. Kalbant apie egzaminą valdžiai, ,,valstiečiai“ padidino savo kraitį mandatais, gavo daugiau balsų nei prieš tai savivaldos rinkimuose, bet negali nematyti, jog jie liko trečioje vietoje tarp partijų. Imant ir komitetus jie – ketvirtoje vietoje, tas jų 12 proc. visgi iš tikrųjų rodo, jog realus partijos palaikymas mažėja ir Ramūno Karbauskio tezei, kad jie laimės visus rinkimus“ dabar kyla klausimas, ar prognozuojant į priekį jie apskritai kažką belaimės iš tų rinkimų“,- Valdovų rūmuose rinkimų rezultatus pirmadienio rytą komentavo M. Jastramskis. 

Pirmadienio rytą Vyriausiajai rinkimų komisijai jau turint Savivaldos rinkimų rezultatus iš beveik visų rinkimų apylinkių, aiškėja, kad sėkmingiausi renkant Savivaldybių tarybas jie buvo Visuomeniniams rinkimų komitetams. Jie bendrai surinko 26,73 proc. rinkėjų balsų. 

Iš partijų geriausiai sekėsi Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Juos palaikė 16,03 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Lietuvos socialdemokratų partijai teko 13,28 proc. rinkėjų balsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 11,15 proc. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – 5,90 proc. 

Pirmajame ture savivaldybės merus išsirinko: Akmenės rajonas – Vitalijus Mitrofanovas, Birštonas – Nijolė Dirginčienė, Biržų rajonas – Vytas Jareckas, Druskininkai – Ričardas Malinauskas, Jonavos rajonas – Mindaugas Sinkevičius, Joniškio rajonas – Vitalijus Gailius, Kauno miestas – Visvaldas Matijošaitis, Kauno rajonas – Valerijus Makūnas, Neringa – Darius Jasaitis, Palanga – Šarūnas Vaitkus, Pasvalio rajonas – Gintautas Gegužinskas, Rietavas – Antanas Černeckis , Šakių rajonas – Edgaras Pilypaitis , Šalčininkų rajonas -Zdzislavas Palevičius, Šiaulių miestas – Artūras Visockas, Šiaulių rajonas – Antanas Bezaras, Širvintų rajonas – Živilė Pinskuvienė, Švenčionių rajonas – Rimantas Klipčius, Vilniaus rajonas -Marija Rekst. 

Sekmadienį rinkimų apylinkėse piliečiai rinko 60 savivaldybių merų bei 1442 tarybos narius. Dėl šių postų iš viso Savivaldybių tarybų rinkimuose varžėsi 13 666 kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
 
2019.03.04; 09:40
Aktualijos

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia suklydęs, kai deklaravo ambiciją „valstiečiams“ sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose laimėti daugiausiai mandatų į tarybas ir merus. 

„Nemanau, kad mus už ką nors baudė, mes tiesiog norėjome laimėti, bet nelaimėjome. Suklysti galima, šiuo atveju aš skaičiuodamas suklydau, tačiau džiaugiuosi, kad rinkimuose turime labai daug mums artimų kolegų, kurie laimėjo. Tai yra komitetai, ir mes su jais dirbsime“, – sakė R. Karbauskis pirmadienį vykstančioje konferencijoje rinkimų rezultatams apžvelgti. 

Pasak jo, tai, kad nebuvo pasiekti užsibrėžti rezultatai, susiję ir su tuo, kad ne visi „valstiečių“ kandidatai buvo stiprūs.

„Aš manau, kad kai kuriose savivaldybėse mūsų kandidatai nebuvo tokie stiprūs ir nepagerino savo rezultato. Tačiau žiūrint bendrą mandatų skaičių ir jų didėjimą – tai ženklus (partijos laimėtų mandatų. – ELTA) padidėjimas ir aš galvoju, kad jau kituose savivaldybių rinkimuose mes labai rimtai kibsime į atlapus“, – sakė R. Karbauskis. 

R. Karbauskis prieš rinkimus teigė, kad „valstiečiai“ laimės daugiausiai savivaldos tarybos narių ir merų postų. Tačiau už „valstiečius“ daugiau tarybos narių mandatų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai (26,76 proc.), konservatoriai (16,03 proc.) ir socialdemokratai (13,26 proc.). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą surinko 11,14 proc. mandatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 09:45
Aktualijos

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį Lietuvoje prasidedant išankstiniam balsavimui savivaldybių tarybų rinkimuose, saugumo ekspertas įspėja apie galimas kibernetines ir informacines atakas rinkimų metu.

Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus Ryčio Rainio, Lietuva per metus patiria dešimtis tūkstančių kibernetinių išpuolių, o rinkimų metu tokių atakų tikimybė dar labiau padidėja. Nors, jo teigimu, sunku tikėtis, kad dėl kibernetinių išpuolių gali neįvykti rinkimai, vis dėlto, akcentuoja R. Rainys, gyventojai, politikai ir institucijos turi išlikti budrūs.

NKSC vadovo teigimu, nors atsakingos institucijos yra pasiruošusios galimiems bandymams pakenkti rinkimų procesui, akylesni ir kritiškesni pasirodančios informacijos atžvilgiu turėtų būti ir visi piliečiai. R. Rainio teigimu, tikėtina, kad internetinėje erdvėje bus bandoma skleisti klaidingą informaciją ir kompromituoti tiek rinkimuose dalyvaujančius politikus, tiek pačius rinkimus. 

„Nemanau, kad dėl kibernetinių atakų kyla grėsmė sugadinti rinkimus. Mūsų rinkimai paremti tradicinėmis, popierinėmis formomis, todėl, kilus bet kokioms abejonėms, visada galima perskaičiuoti rezultatus. Todėl šiuo aspektu jokių problemų nėra. Apskritai galima sakyti, kad juodžiausias scenarijus, jog rinkimai neįvyks, nėra labai įmanomas, nebent kažkas kažkuo labai nustebintų. Labiau tikėtini scenarijai yra susiję su sukeltomis abejonėmis pačiais rinkimais, su kompromitavimu, dezinformacijos ir netikrų naujienų skleidimu. Tai yra labai realus scenarijus“, – aiškino Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius. 

Vis dėlto, pabrėžė R. Rainys, savivaldos rinkimų metu kibernetinių atakų suintensyvėjimo reikėtų tikėtis, kartu, akcentavo jis, tikėtina, kad bus ir nuožmesnis kenkėjiškų veiklų nutaikymas į rinkimams svarbius objektus, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) valdomas informacines sistemas. 

„Kibernetinės atakos rinkimų metu gali atsiliepti rinkimams, dėl to reikia būti pasiruošusiems, o mes esame pasiruošę. Su VRK įgyvendiname bendrą veiksmų planą, siekiant užsitikrinti rinkimų saugumą, kad rinkimų metu galimos atakos neturėtų neigiamo poveikio“, – tvirtino R. Rainys. 

Kadangi, jo teigimu, dažnas kibernetinių atakų taikinys yra internetinės svetainės, rinkimų metu tikimybė, kad bus bandoma įsilaužti į politinių partijų ar konkrečių politikų svetaines ar socialinių tinklų paskyras, padidėja. Ekspertas pabrėžia, kad NKSC atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvoje apie 50 procentų visų internetinių svetainių yra pažeidžiamos. 

„Interneto svetainių pažeidžiamumas yra ta vieta, kuri mums kelia nerimą iš saugumo pusės, nes internetinių svetainių valdymas gali būti išnaudojamas kibernetinėms atakoms, o pažeidžiamų svetainių skaičiai yra dideli – 50 proc. Lietuvos internetinių svetainių yra pažeidžiamos“, – sakė R. Rainys.

Kompiuteris. Slaptai.lt nuotr.

NKSC direktorius neneigia, kad specialių institucijų pasirengimas galimiems iššūkiams rinkimų metu yra susijęs ir su tarptautines įtampas sukėlusiais pavyzdžiais, kuomet Rusija kišosi į Vakarų valstybių rinkimus. 

Jo teigimu, tai, iš kur kyla svarbiausios grėsmės kibernetiniam ir informaciniam saugumui, sufleruoja vasario pradžioje pristatyta Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.

Ją pristatęs VSD vadovas Darius Jauniškis teigė, kad Rusija neabejotinai yra suinteresuota veikti politinius ir socialinius procesus Lietuvoje, todėl, pasak jo, labai tikėtina, kad turimomis informacinėmis ir kibernetinėmis priemonėmis bandys paveikti vyksiančių rinkimų eigą.

NKSC direktoriaus teigimu, anksčiau Lietuva nėra patyrusi didelę žalą padariusių kibernetinių atakų, nutaikytų į rinkimams svarbius objektus. Pasak eksperto, ankstesni sutrikimai dažniausiai būdavo susiję su pačių informacinių sistemų veikimu ir jų sutrikimais ar programavimo klaidomis. Tačiau dabar, tikino ekspertas, visos klaidos yra ištaisytos ir gautos pamokos išmoktos.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks sekmadienį, kovo 3 dieną. Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas, o balsavimas namuose prasidės penktadienį ir vyks iki šeštadienio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.27; 06:50

Aktualijos

Ar žinai, kas tave, tavo šeimą, bendruomenę, seniūniją atstovauja savivaldybės valdžioje?

Ar nesijauti bejėgiškas sprendžiant savo savivaldybės reikalus?

Lietuvoje jau virš 20-ies metų veikia Respublikos Konstitucija. Tačiau užliūliuoti tradicinių partijų ir jiems prijaučiančių politologų kalbų mūsų piliečiai net nesusimąsto, ar iš tikrųjų nepažeidžiamos piliečių teisės?

Tautininkų sąjungoje kyla idėja ir tikslas, per įtaką savivaldoje į įtaką valstybėje, keisti Seimo, o ypač savivaldos rinkimų įstatymus, nes juose įteisintas piliečių teisių ir demokratijos principų pažeidimas.

Continue reading „Kaip pažeidžiamos piliečių teisės ir demokratijos principai?” →

Stasaitis37
Politinės intrigos

Dalyvavau šiuose rinkimuose, nes vis dar tikėjau Lietuvos valstybe, jos laisve ir nepriklausomybe.

Turiu gerą vakarietišką išsilavinimą, daug gyvenimiškos patirties, esu paprastas žmogus, suprantantis kitą žmogų, jo norus ir lūkesčius. Kandidatavau į Kauno rajono Tarybą kaip turintis patirties ir žinantis, ką joje darysiu.

Ėjau su viltimi, kad galiu pakeisti abejingumą, baimę ir iniciatyvos stoką savivaldybės darbuose. Mūsų kartu buvo dviejų partijų (Naujosios sąjungos ir Liberalų ir centro sąjungos) 35-eri kandidatai, pasivadinę „Pakaunės krašto koalicija“.

Dauguma iš jų – jauni, iniciatyvūs, žinantys savo vertę Lietuvos piliečiai. Manau, kad po šių rinkimų pilietiškumo koalicijos kandidatų ir rėmėjų tarpe gerokai sumažėjo.

Continue reading „2011-ųjų metų savivaldybių tarybų rinkimų ypatumai Lietuvoje” →