Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, vertindamas opozicijos siūlymą keisti Advokatų garbės teismo narių skyrimo tvarką, siūlo nustatyti, kad visus Advokatų garbės teismo narius rinktų visuotinis advokatų susirinkimas.
Tokį sprendimą jie siūlo priimti atsižvelgiant į tai, kad Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas, o Advokatų garbės teismas yra savarankiškas Lietuvos advokatūros organas, nagrinėjantis advokatų drausmės bylas ir Advokatų tarybos teikimu aiškinantis Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas.
Išvadą Advokatūros įstatymo pataisoms pateikę Seimo teisininkai atkreipia dėmesį į kitų teisinių profesijų atitinkamo savivaldos organo formavimo tvarką. Pagal Notariato įstatymą, Notarų garbės teismo narius renka Notarų rūmų susirinkimas: 5 narius iš notarų ir 2 narius iš 6 teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. Antstolių įstatyme numatyta, kad Antstolių garbės teismo narius renka antstolių susirinkimas: 5 narius iš antstolių ir 2 narius iš 6 teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų.
Kaip ELTA jau skelbė, opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė siūlo keisti Advokatų garbės teismo formavimo tvarką. Jų įregistruotos Advokatūros įstatymo pataisos numato, kad teisingumo ministras Advokatų tarybai teiktų šešis atrinktus advokatus, o taryba iš jų tarpo į garbės teismą paskirtų du narius.
Projekto autoriai siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. ir būtų taikomas nuo naujos kadencijos garbės teismo formavimo.
Šiuo metu Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas iš trijų narių, kuriuos iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas bei dviejų narių, kuriuos iš advokatų skiria teisingumo ministras.
Advokatūros įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė, Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė, Vytautas Gapšys ir kiti.
2022.10.18; 13:47
