Antrankiai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas, ketvirtadienį susirinkęs dėl Seimo nario mandato atsisakiusio Kristijono Bartoševičiaus skandalo, paragino parlamente pradėti diskusiją dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimo nariams.
Nors dalis kitose frakcijose dirbančių parlamentarų teigia šį konservatorių siūlymą palaikantys, tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad ši idėja kelia grėsmę, kad panaikinus Seimo narių teisinę neliečiamybę kiltų grėsmė, kad politikai už savo politinę veiklą bus pradėti persekioti. Pasak jo, pokyčių šioje srityje nereikia, nes dabartinė tvarka funkcionuoja tinkamai.
E. Gentvilas: imunitetas Seimo nariams turėtų būti naikinamas, tačiau su viena išimtimi
Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas atkreipia dėmesį, kad idėja naikinti Seimo narių neliečiamybę nėra nauja. Todėl, pasak jo, pribrendo laikas ją realizuoti.
„Kažkodėl tai pateikiama kaip kažkokia nauja idėja. Kiekvieną kartą, kai K. Pūkui grėsė apkalta ar M. Basčiui, apie tą patį buvo kalbama. Taip kad kiekvieną kartą tokiam kontekste ta idėja iškyla ir laikas ją realizuoti“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Politikas akcentuoja, kad visgi naikinant Seimo narių teisinę neliečiamybę svarbu įsidiegti tam tikrą saugiklį.
„Už kriminalinius nusikaltimus neturi būti imuniteto Seimo nariams. Padarei vagystę, avarijoje užmušei žmogų, esi įtariamas kituose baudžiamuosiuose nusikaltimuose – prokuratūra tegul dirba savo darbą STT tegul dirba savo darbą, kai yra tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas dėl galimo baudžiamojo nusikaltimo. Ir čia Seimo narių nereikia saugoti su imunitetu. Seimo nariai neturi dangstytis“, – akcentavo jis.
Visgi, E. Gentvilo teigimu, imunitetas turėtų būti taikomas veiklai, kuri tikrai akivaizdžiai susijusi su Seimo nario veikla. Tokiais atvejais, pasak jo, Seimo narys turėtų turėti neliečiamybę. Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto
„Sakykime, Seimo narys dirba su kokia nors įslaptinta informacija kaip Seimo narys ir nutekina tą įslaptintą informaciją. Tai čia jau yra su Seimo nario politine veikla susijęs nusikaltimas, už kurį gali būti baudžiama laisvės atėmimu. Tai tokiu atveju vis tik reikėtų taikyti imunitetą ir aiškintis, kaip Seimo narys, vykdydamas savo kaip Seimo nario, kaip politiko pareigas padarė tą nusikaltimą, išsiaiškinti aplinkybes. O gal jis siekė kitų tikslų, pavyzdžiui, gelbėti valstybę ir t.t.“, – svarstė jis.
G. Paluckas: palaikyčiau Konstitucijos keitimą
Idėją naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę palaiko ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Tą diskusiją aš tikrai palaikau. Mano asmenine nuomone, aš palaikyčiau ir patį Konstitucijos pakeitimą, atsisakant teisinės neliečiamybės, nes nėra čia ko slapstytis už to. Jeigu yra aiškūs požymiai nusikaltimų, tai turi tą darbą padaryti teisėsaugos institucijos, o ne mėginti išprašyti iš Seimo narių leidimą, kad būtų galima atlikti paprastus, bazinius kažkokius teisinius žingsnius“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Parlamentaras teigia, kad Lietuva yra demokratiška Europos Sąjungos valstybė, todėl, pasak jo, panaikinus Seimo narių teisinę neliečiamybę grėsmės politikams neturėtų kilti.
„Mes esame ES valstybė, demokratinė valstybė ir jeigu nepriklausomybės atkūrimo aušroje ta neliečiamybė atrodė kaip būtinas ir reikalingas dalykas tai besivystančiai mūsų demokratijai jaunai, tai šiandieną, aš manau, kad tikrai politiškai angažuotų teisinių bylų ar politinio persekiojimo mes nematėme dešimtmečiais. Tai visos problemos yra labai buitinės, paprastos. Taip kad, aš manau, jog šiandieną mes jau esame tokiame demokratijos lygmenyje, kad galime svarstyti taip vadinamos teisinės neliečiamybės principų atsisakymą Konstitucijoje“, – sakė jis.
S. Skvernelis idėjos nepalaiko: klausimas, kam tai naudinga
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis svarstymų naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę nepalaiko. Pasak jo, šiais siūlymais konservatoriai bando užglaistyti problemas partijoje po K. Bartoševičiaus skandalo.
„Čia yra bandymas partijoje turint problemų kažkokias idee fixe mėtyti, kurios prasilenkia su elementaria demokratija. Nes kodėl čia apie Seimo narius prakalbo? Reikėtų kalbėti apie visus, kurie turi teisinę neliečiamybę: tai yra prezidentas, Seimo nariai, ministras pirmininkas, Vyriausybės nariai, teisėjai. Tai ar to reikia ir klausimas kam to reikia. Nes teisinės neliečiamybės klausimas yra skirtas tam, kad būtų užtikrintas nepriklausomumas tų institutų, kuriuos aš paminėjau“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Nepriklausomumas nuo galimo arba politinio persekiojimo, jeigu kalbėtume apie politikus, arba politikų įtakos darymo teismų sistemai, tai tam yra ir sugalvota. Ir tai turi visos demokratinės valstybės, bet tuo pačiu turi ir labai efektyvų ir paprastą mechanizmą, kaip ta neliečiamybė yra naikinama. Ir čia jokios problemos nėra. Jeigu yra pateikiama Seime ir yra įrodymai, reikalingi panaikinti neliečiamybę, tai yra padaroma“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis mano, kad panaikinus teisinę Seimo narių neliečiamybę kiltų pavojus, kad politikai bus persekiojami už politinę veiklą. Todėl, akcentuoja parlamentaras, dabartinė tvarka funkcionuoja tinkamai.
„Tai yra balansas toks, kad nebūtų persekiojami politikai už savo politinę veiklą. Nes nedemokratinėse valstybėse, kurios yra krypstančios į diktatūrą, arba tose valstybėse kaip dabar, panašu, yra Lietuva, kur konservatorių partijai yra paklūstančios teisėsaugos institucijos, jomis manipuliuojama, tai tokiu būdu konservatoriai, matyt, siekia pagrindinio tikslo – kad būtų galima daryti įtaką teisėsaugos pagalba Seimo nariams, politikams ir tokiu būdu juos eliminuoti iš politinės konkurencinės kovos. Tai aš matau čia grėsmę“, – sakė politikas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje parlamentarai aptarė su antradienį vykusiomis riaušėmis susijusius klausimus. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad įvertinus šiame posėdyje išgirstą informaciją, jo vertinimu, didėja tikimybė, kad riaušėse dalyvavusiems Seimo nariams bus pradėta apkaltos procedūra.
„Jeigu kai kurių Seimo narių dalyvavimas bus ne tik apsilankymas mitinge, dezinformacija kuri buvo skleidžiama (ypač tą darė Petras Gražulis dėl neva įvestos karo padėties), nieko nedarymo, kad nurimtų riaušininkai, nors stovėjo jų, o ne tautos atstovybės pusėje. Bet jeigu bus didesnis vaidmuo koordinuojant, keičiantis informacija ir visaip kitaip dalyvaujant šiame procese, apkaltos tikimybė turėtų didėti. Mano įspūdis po šios dienos – tikimybė auga“, – po NSGK posėdžio atsakydamas į žurnalistų klausimus sakė L. Kasčiūnas.
Visgi NSGK pirmininkas konkrečių politikų pavardžių, kuriems būtų svarstoma pradėti apkaltos procedūrą, neįvardino.
Proteste kalbas nuo scenos sakė Mindaugas Puidokas, Dainius Kepenis, Petras Gražulis, Valdemaras Valkiūnas, jie taip pat daliai mitinguotojų sudarė galimybes patekti į Seimo pastatą, išrašant leidimus. Petras Gražulis kartu su savo padėjėju Nagliu Puteikiu vakare buvo riaušes sukėlusioje ir išvažiavimą iš parlamento užblokavusioje minioje.
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr. Seimo nariai, vertindami nueinančius 2019-uosius, sako, kad visus metus politinė darbotvarkė buvo įtempta, nes vyko Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimai, tačiau, nepaisant didelės politinės turbulencijos, šaliai pavyko išlaikyti politinį stabilumą. Besibaigiantys metai, jų vertinimu, buvo darbingi, rezultatyvūs, taip pat kupini iššūkių, paženklinti skandalais.
Kadenciją baigiantys Seimo nariai pokalbyje su naujienų agentūros ELTA žurnaliste Jadvyga Bieliavska prognozavo, kad 2020-ieji nebus patys ramiausi – artėjant Seimo rinkimams bus ir populizmo, bus ir pykčio protrūkių viešojoje erdvėje, bus ir konkurencijos. Tautos atstovai norėtų, kad ateinančiais metais būtų daugiau tolerancijos, mažiau rietenų, daugiau įsiklausymo, konstruktyvių diskusijų ir protingų sprendimų vardan visų norimo rezultato – kad Lietuvoje gyventi būtų gera.
Kaip vertinate besibaigiančius metus?
Rima Baškienė, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė:
Manau, kad politikoje trūko kompromisų paieškos ir susikalbėjimo, bet iš esmės – metai buvo darbingi ir rezultatyvūs.
Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys:
Šiemet politinė darbotvarkė buvo gana įtempta – vyko treji rinkimai – savivaldos, Europos Parlamento ir Prezidento, todėl ir žmonių lūkesčiai buvo gerokai aukštesni, o tuo pačiu iš politikų sulaukėme pačių įvairiausių emocijų. Galima sakyti, kad visa tai – žmogiška, bet norėtųsi kad visi kartu labiau susikoncentruotume į konkrečius darbus ir jų rezultatus. Džiaugiuosi, kad, nepaisant įvairių politinių peripetijų, sugebėjome priimti biudžetą, kuris daugiau pajamų atneš senjorams ir šeimoms, auginančioms vaikus. Tokie sprendimai leidžia įgyvendinti vieną svarbiausių šios koalicijos tikslų – mažinti socialinę atskirtį.
Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas:
Yra kuo pasidžiaugti žvelgiant į besibaigiančius metus: nepaisant pasaulinių ekonomikos stagnacijos tendencijų, Lietuvos ekonomika išlaikė neblogus augimo tempus, iš esmės neturėjom jokių nepalankių išorinių trikdžių, galėjom džiaugtis mūsų sportininkų, menininkų pasiekimais (vien Asmik Grigorian pasaulinis pripažinimas kiek vertas!). Kiek kitokie vertinimai žvelgiant į politiką. Čia kaip niekada daug valdančiųjų sukelto politinio chaoso, ypač skubotai teikiant neapgalvotus mokestinius įstatymų projektus, daug sulaužytų pažadų įvairioms visuomenės grupėms ir neįvykdytų susitarimų, kas sukėlė daug protesto akcijų, kurios atrodo neįprastai ekonomikos kilimo metais. Vyriausybės darbą trikdė premjero apsisprendimas dalyvauti Prezidento rinkimuose, o po jų matomas nusistovėjusių politinės galios centrų persistumdymas, kuris veiksmingam šalies valdymui nieko gero neduoda. O Sauliaus Skvernelio Vyriausybės silpnumą gerai iliustruoja negebėjimas veiksmingai reaguoti į gaisrą Alytuje ar šnipštu pasibaigęs garsiai deklaruotas Žemės ūkio ministerijos kėlimas į Kauną.
Artūras Skardžius,Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas:
Besibaigiantys metai nebuvo lengvi, vyko treji rinkimai, buvo daug ginčų ir ne visada pamatuotos kritikos. Tačiau žvelgiant atgal galima pasidžiaugti, kad Lietuva juda į priekį, o sėkmingų, 2019 metais Seime priimtų sprendimų dėka žmonių gyvenimo kokybė ir toliau gerės. Reikia mažiau skųstis, daugiau dirbti ir optimistiškai žvelgti į ateitį.
Irena Šiaulienė, Seimo pirmininko pavaduotoja, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė:
Besibaigiantys 2019 m. politiškai buvo intensyvūs: treji – savivaldos, Prezidento ir EP – rinkimai, turėsiantys reikšmingos įtakos šalies gyvenimui.
Kita vertus, viskas, kas šiuo metu vyksta politiniame gyvenime, siejama su 2020 m. vyksiančiais Seimo rinkimais – rinkimų kampanija jau prasidėjusi, nors oficialiai ji dar nepaskelbta. Lietuvą kuriame kartu. Slaptai.lt nuotr.
Reikia džiaugtis, kad šalies ekonominis ir socialinis gyvenimas stabilus, gerėja žmonių socialinė padėtis: didėja minimalus ir vidutinis atlyginimas, vaiko pinigai, pensijos, pagal konkurencingumo indeksą Lietuva pakilo, gerai vertinama pagal makroekonominį stabilumą, IT naudojimą. Tai prielaidos, leisiančios siekti gerovės visiems, teisingesnės visuomenės.
Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys:
Metai tikrai buvo geri ir tokius bus sunku atkartoti artimiausiais metais. Nepaisant didelės politinės turbulencijos Lietuvoje – dėl Prezidento rinkimų ir priešrinkiminio biudžeto, Europoje – dėl „Brextito“, o pasaulyje – dėl neaiškios JAV politikos prekyboje ir NATO, mūsų šaliai pavyko išlaikyti politinį stabilumą ir ekonominį augimą. 2019-aisiais stabilizavosi ir Lietuvos gyventojų skaičius – pirmas toks stabtelėjimas nuo 1990-ųjų.
Praėjusiais metais Lietuvoje išskirčiau ekologinį pabudimą. Jis atėjo ir su pasaulinėmis problemomis dėl Amazonės gaisrų, ir dėl savų nelaimių – užteršto geriamo vandens, Alytaus gaisrų ir valdžios ausis pasiekusių Klaipėdos taršos problemų. Jaučiu, kaip tiek vidutinio lietuvio mąstysenoje šiemet įvyko virsmas, tiek mes patys delegavome jauniausią Europos Komisijos komisarą atsakingai aplinkosaugos sričiai.
Rita Tamašunienė, vidaus reikalų ministrė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė:
Šie metai buvo kupini iššūkių, ypač antroji metų pusė. Sutikau puikių žmonių, kurie deda daug pastangų rūpindamiesi mūsų visa vidaus reikalų sistema. Be abejo, čia, kaip ir kiekvienoje kitoje srityje, yra nemažai tobulintinų dalykų. Tikriausiai tai yra natūralu, nes nuolat vyksta pokyčiai, tad procesas nėra baigtinis, o mes daug ko turime išmokti. Surėmę pečius su Vidaus reikalų ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų darbuotojais padarėme nemažai darbų, bet daug užduočių mūsų dar laukia.
Julius Sabatauskas, Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys:
Nueinantys metai paženklinti skandalais, per kuriuos buvo matoma, kad žmonės, gavę įtakingas pareigas, naudoja jas ne visuotinei, o savo, artimųjų ar draugų gerovei. Tai ir susisiekimo ministro epopėja, ir keliukų asfaltavimas, ir daugybė kitų. Tokie visi dalykai kaupiasi žmonių sąmonėje ir kelia nusivylimą, nors žmonių gyvenimas lyg ir neblogėja. Tuo tarpu vis pamatome, kad politikai užsimiršta ir gyvena tarsi atskirame savame burbule. Nejaučia tų nuotaikų, kasdienių problemų nerimo. Nejaučia, kad trečdalis gyventojų vis dar skursta. Ekonomika auga, o daugėja skurstančių žmonių – tai neteisinga. Tokia situacija reikalauja sisteminių sprendimų. Kita vertus, šie metai paženklinti tokia nelaime kaip Alytaus gaisras. Jo gesinimo epopėja parodė, kad centrinė sistema yra serganti ir nepajėgi pasirūpinti žmonių saugumu. Gyventojai solidarizavosi, rėmė pasiaukojusius ugniagesius, Alytaus vadovai patys turėjo imtis iniciatyvų.
Andrius Kupčinskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys:
Besibaigiantys metai Lietuvai, nepaisant politinių peripetijų ir metamorfozių, manau, buvo gana neblogi. Baltijos kelio 30-mečio minėjimas daugeliui piliečių priminė, kiek toli pažengėme įtvirtindami savo valstybingumą ir Laisvės pozicijas. Metai dar buvo išskirtiniai rinkimų ir referendumų gausa, bet jie tik parodė, kad piliečiai jau atsirenka ir nesimėto į kraštutinumus. Džiugina šiemetiniai lietuvių tarptautiniai pasiekimai ir įvertinimai kultūros (Asmik Grigorian), meno (Venecijos bienalė), sporto (Danas Rapšys), ekonomikos (pakilome „Doing Business“ reitinge į 11 vietą) ir religijos (kardinolas Sigitas Tamkevičius) ar istorijos (palaidoti Sukilimo dalyviai ir paskutinis partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas) srityse. Todėl 2019-ieji jie kelia gerus jausmus.
Algimantas Salamakinas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys:
Praėję metai – jeigu politiniu aspektu – sudėtingi, atnešę daug chaoso, nesuprantamų žingsnių ir veiksmų. To pasekmės, kad žmonės visai prarado pasitikėjimą valdžia, Vyriausybe, kitomis institucijomis. Dar labiau nusmuko Seimo reitingai. Visi metai buvo tarsi nusišnekėjimų lavina iš valdančiųjų tribūnos – tai mes jau išeisim iš valdžios, tai mes jau laimėjome visus rinkimus, tai mes taip nesakėm. Tarsi čia – ne Seimas, ne Vyriausybė, o kažkoks nelabai blaivių žmonių klubas. Jiems pritrūko solidumo. Jeigu tikėtume tais Rytų horoskopais – buvo tikri Kiaulės metai. Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjantys 2020 metai bus istoriniai – Lietuva minės Nepriklausomybės 30-metį, išsirinks naują Seimą. Kokią Lietuvą regite 2020 metais?
R. Baškienė:
Regiu pažangią, stiprėjančią ir augančią Lietuvą.
G. Kirkilas:
Tikiu, kad būdami nuoširdūs ir koncentruodamiesi į darbus ir sprendimus, kurie atneštų naudą Lietuvos žmonėms, mes galime pasiekti daugiau. Nebūkime naivūs – 2020-ieji nebus patys ramiausi – bus ir populizmo, bus ir pykčio protrūkių viešojoje erdvėje, bus konkurencijos – juk Seimo rinkimai nenumaldomai artėja. Rinkimų kova jau prasidėjusi. Tačiau, man atrodo, visas tas purvo pylimas įdomus patiems politikams, o visuomenei labiau rūpi šalies ekonominiai reikalai, gyventojų finansinė būklė ir galimybės, dvasios būsena, psichologinis klimatas – būtent šiems dalykams turime skirti daugiau dėmesio minėdami Nepriklausomybės 30-metį.
J. Razma:
Norėtųsi, kad Nepriklausomybės trisdešimtmečio minėjimo metais sugebėtume labiau susitelkti, susivienyti ir kartu pasidžiaugti tuo Lietuvos Nepriklausomybėje nueitu keliu. Bet nesu visiškas optimistas ir nesiryžčiau tvirtinti, kad artėjantys Seimo rinkimai nedarys trikdančio poveikio. Jeigu jau šiomis dienomis pats ministras pirmininkas, kuris turėtų imtis telkiančios lyderystės, naujamečius komentarus palydi neregėto nekorektiškumo išpuoliais prieš didžiausią opozicinę partiją, ko norėti iš mažiau reikšmingų partijų, siekiančių kaip nors persiropšti per rinkimų barjerą, lyderių? Vis dėlto tikiu augančia rinkėjų politine branda ir gebėjimu nepasiduoti primityviai kurstomoms emocijoms, ir tai galiausiai turėtų lemti Seimo, pasižyminčio didesne politinės veiklos kokybe, išrinkimą, o po to – politiškai brandžios ir tikrai profesionalios Vyriausybės suformavimą. Tikiu, kad turėsime tokią Vyriausybę, kuri sugebės formuluoti įkvepiančius, viltingai nuteikiančius tikslus, nebijančią imtis būtinų reformų, kurių, deja, pristigo besibaigiančioje kadencijoje. Vardan tos Lietuvos. Slaptai.lt nuotr.
A. Skardžius:
Stiprią, savarankišką ir lygiavertę kitoms Europos Sąjungos valstybėms – tokią Lietuvą noriu ir siekiu matyti. Norėtųsi, kad ateinančiais metais būtų daugiau tolerancijos, mažiau rietenų, daugiau įsiklausymo, konstruktyvių diskusijų ir sprendimų. Juk visi norime to paties rezultato – kad Lietuvoje gyventi būtų gera. Kad augtų ekonomika, mažėtų socialinė atskirtis, kad jaunimas masiškai neemigruotų ieškoti geresnio gyvenimo. Toks ir turi būti tikslas minint Lietuvos Nepriklausomybės 30-metį.
I. Šiaulienė:
Norėtųsi, kad 2020 m., minėdami Nepriklausomybės 30-metį, suvoktume, jog Lietuva pasiekė tikrai daug: gyvename, lyginant su praeitimi, geriau nei anksčiau, o naujiems iššūkiams esame pasirengę.
Žinoma, tai nereiškia, kad pasiekėme tobulybę, bet norėtųsi, kad siekdami Gerovės valstybės, šalindami trūkumus nesukurtume naujų, kad mūsų visuomenės emocinis laukas būtų giedresnis, jaustumėmės vieni kitiems reikalingi, o ne supriešinti, smulkmenos nebūtų sureikšminamos ir jos neužgožtų esminių reikalų, o reakcijos į jas – santūresnės.
S. Gentvilas:
Lietuva dar niekada savo istorijoje nebuvo tokia saugi, pasiturinti ir vakarietiška kaip šiandien. Esame visaverčiai, nors ir labai maži, Vakarų civilizacijos dalyviai ir kūrėjai. Lietuvių kalba taip pat, kaip niekad saugi, įsitvirtinusi ir apsaugota. Tačiau tiek politikoje, tiek tarp žmonių vis dar gausu baimių. Dėl kalbos, dėl identiteto, dėl saugumo. Norėtųsi, kad žengiant į ketvirtąjį šalies nepriklausomybės dešimtmetį ir rudens Seimo rinkimus nebesižvalgytume krūpčiodami per petį, o išdidžiai žvelgtume į ateitį. Ateinančio dešimtmečio pabaigoje norisi suklestėjusią Lietuvą matyti tampančią iš ES paramos gavėjos į donorę, iš ES talentų donorės virstančią Rytų Europos talentų traukos centru. Labai norėtųsi, kad 2020 m. Seimo rinkimai būtų realus žingsnis tokios galimybių Lietuvos sukūrimo link.
R. Tamašunienė:
Norėčiau, kad Lietuva būtų stipri ir nepriklausoma. Pasidžiaukime, kad šiandien mūsų valstybė sulaukia pripažinimo įvairiose srityse, kad mūsų piliečiai aktyviai garsina Lietuvos vardą. Mylėkime ir gerbkime savo Tėvynę. Praėjus 30 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo turime stiprinti Lietuvą. Vidaus reikalų ministerija jungia visus statutinius pareigūnus, visus, kurie rūpinasi mūsų žmonių saugumu. Norėčiau, kad visuomet būtume saugūs, o mūsų sienos tvirtos. Jau šiandien turime kloti pamatus ateities kartoms, kaip sakoma, turime sodinti medžius, po kuriais mes nesėdėsime. Taip pat man labai svarbūs yra regionai ir regioninė politika. Labai noriu, kad turėtume stiprius, savarankiškus, išsivysčiusius regionus, kuriuose sutvarkyta infrastruktūra, kuriamos darbo vietos. Tikiuosi, kad naujasis įstatymas, kurį pateikiau Seimui, įgalins savivaldybes savarankiškai spręsti dėl regionų plėtros ir kompleksiškai spręsti visus klausimus.
J. Sabatauskas:
Kiti metai jubiliejiniai dar ir dėl to, kad prieš 100 metų buvo išrinktas ir Steigiamasis Seimas. Ligi tol Lietuvoje buvo blaškomasi būti respublika ar monarchija. Bet noriu pasakyti, kad, nepaisant šventinių minėjimų ir renginių, šalies žmonėms vėl bus neramu, nes įgyvendinant priimtą biudžetą jausis priešrinkiminė karštligė, kuri gali pasireikšti įvairiomis perturbacijomis. Jau matėme, kaip viešojo sektoriaus darbuotojai reagavo į nevykdomus valdžios pažadus.
A.Kupčinskas:
2020-ieji bus išskirtiniai, 30-ieji Kovo 11-osios Aktui ir jubiliejinei mūsų atkurtai Nepriklausomybei. Manau, juos deramai minėsime ir įvertinsime signatarų indėlį bei visos lietuvių tautos pastangas būti laisviems. Kitų metų pabaigoje rinksime Seimą, tikiuosi, kad jis bus labiau paisantis valstybiškumo tradicijų, nesikėsinantis į demokratijos ir konstitucines normas, turintis aiškesnę valstybės raidos viziją bent jau artimiausiems ketveriems metams.
A. Salamakinas:
Kitų metų pirmas pusmetis, matyt, dar bus toks pat nesusipratimų tęsinys. Paskui visi įsivels į rinkimų kampaniją, solidžių veiksmų vėl nereikia per ją tikėtis. Taip turbūt tempsim ir kitus metus, kol tauta tars žodį – kaip toliau gyvensim. Chaose ar grįšim į normalų gyvenimą?
Ko norėtumėte palinkėti sau ir Lietuvos žmonėms?
R. Baškienė:
Linkiu gerumo ir pozityvumo ieškančiomis akimis žvelgti į gyvenimą.
G. Kirkilas:
Nuoširdžiai linkiu visiems Lietuvos gyventojams sveikatos, tolerancijos ir pagarbos vieni kitiems, ir, be abejonės, vienybės!
J. Razma:
Lietuvos žmonėms bendriausia prasme linkiu kuo didesnio jų lūkesčių išsipildymo, didesnio saugumo (visomis prasmėmis) jausmo, didesnio suvokto tikėjimo ateitimi. Su tuo būtų susieti ir palinkėjimai sau – politikui pasistengti kuo daugiau prisidėti, kad žmonių lūkesčiai būtų patenkinti, kad žmonės pajustų daugiau teisingumo ir sąžiningumo, nepakantumo korupcijai ir kitiems gyvenimą nuodijantiems reiškiniams. Norėtųsi, kad kitais metais kuo daugiau lietuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, grįžtų į gimtąjį kraštą čia surasdami ir tinkamo darbo, ir normalaus gyvenimo galimybes. Aš myliu Lietuvą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
A.Skardžius:
Visiems norėčiau palinkėti ramių, laimingų, turtingų, prasmingų ateinančių metų. Rasti laiko jaukioms akimirkoms su artimiausiais žmonėmis.
I.Šiaulienė:
Sakoma, kad bloga kelionė yra ta, kuri nepaliko pėdsakų, verčiančių tobulėti. Linkiu, kad mūsų žingsnius lydėtų išmintis, tikėjimas, viltis ir pasitikėjimas savimi, o 2020-ieji būtų pavykusi kelionė, kuri mus pakeitė…
S. Gentvilas:
Daugiau šypsotis ir atrasti laiko džiaugtis bendravimu su aplinkiniais – savo kiemo, kaimo ar namo bendruomene. Laimė nėra materialus jausmas.
R. Tamašunienė:
Norėčiau palinkėti, kad mes visi daugiau laiko skirtume sau ir artimiesiems. Nuolat skubame, nuolat turime daug darbų, bet visuomet svarbu skirti laiko šeimai. Taip pat linkiu, kad Lietuvos žmonės visuomet išliktų ryžtingi ir atsakingi, veržlūs ir kūrybingi. Didžiuokimės savo gerais darbais ir poelgiais, savo didelėmis ir mažomis pergalėmis.
J.Sabatauskas:
Ir sau, ir visiems linkiu to paties – kad sprendimai būtų pamatuoti, nebūtų skuboti. Kad kitais metais Lietuvos gyventojai išsirinktų tokią politinę valdžią, kuri priiminėtų apgalvotus, išdiskutuotus sprendimus, kurie atitiktų visų žmonių interesus, o ne vien išrinktųjų. Ar atsikvošės lietuvių tauta? Slaptai.lt nuotr.
A. Kupčinskas:
Lietuvos žmonėms palinkėsiu daugiau bendrystės, tarpusavio supratimo, tikėjimo ir pergalių olimpiniuose metuose. Prasmingų ir šviesių ateinančiųjų, tegu šv. Kalėdų dvasia kuo ilgiau užsilieka visų namuose!
A. Salamakinas:
Protingų sprendimų ir solidumo visiems linkiu. Kad grįžtume į normalią raidą, racionalius sprendimus, kad baigtųsi blaškymasis, kad sprendimai nebūtų priimami pagal asmeninę sampratą. Jeigu, pavyzdžiui, negeri kavos, tai ar reikia uždrausti ją visiems?
Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Vytautas Kamblevičius siūlo rimtai drausminti posėdžių nelankančius Seimo narius, nes tik per šiuos metus bendras Seimo narių dalyvavimas balsavimuose siekia vos 60 procentų.
Parlamentaras ketvirtadienį įregistravo Seimo statuto pataisą, pagal kurią laikoma, kad Seimo narys dalyvavo posėdyje, jeigu jis dalyvavo bent trijuose ketvirtadaliuose visų Seime vykstančių balsavimų. Taigi Seimo narys privalėtų dalyvauti 75 proc. visų Seime vykstančių balsavimų arba jam būtų mažinamas atlyginimas.
„Seimo statutas akivaizdžiai leidžia piktnaudžiauti Seimo nariams dabartine tvarka, nes dabar Statute numatyta, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų tik dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Tačiau Seimo nariai tik užsiregistruoja posėdžiuose ir dingsta iš posėdžių salės“, – teigė Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas.
Vidutiniškai kiekvienas praėjusios kadencijos Seimo narys dalyvavo vos 54 proc. visų balsavimų – vadinasi, mūsų šalies gyvenimą reguliuojantys teisės aktai priimami nedalyvaujant pusei Seimo narių.
„Mane pritrenkė šios kadencijos Seimo nariai, kai Seimo naujokai, dar nespėję apšilti kojų ir nesusipažinę su Seimo statutu, leidžia sau nelankyti posėdžių, nes tik per šiuos metus bendras Seimo narių dalyvavimas balsavimuose siekia vos 60 procentų. Parodykite man bent vieną darbą, kuriame be jokios priežasties galėčiau į darbą eiti kas antrą dieną, o algą gaučiau visą. Seimo nario mandatas yra laisvas, tačiau laisvas nereiškia, kad galima nelankyti posėdžių. Seimo nario darbas – tai ne fakultatyvinis užsiėmimas, kad galėtum lankyti, kada nori“, – pažymėjo Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas V.Kamblevičius.
Didelė garbė svetimą kalbą mokėti, didelė gėda savosios gerai nemokėti. Dionizas Poška
Baigiasi 26-ji nepriklausomos Antrosios Lietuvos respublikos metai, tačiau Seimų nariai ir Valstybės vadovai (!) taip ir neišmoko taisyklingai kirčiuoti žodžių Lietuva, parlamentas, departamentas. Dažniau nei kitus valstybės tarnautojus juos girdime per radiją, matome televizoriaus ekrane. Kai išgirsti politiką bandantį įtikinti, kad jis eina koja kojon su Lietuvà (turi būti Líetuva), pasitikėjimas juo iškart dingsta.
Ar šito reikia jiems ir mums?
Algimantas Zolubas, šios replikos autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bandžiau asmeniniais laiškeliais paskatinti kai kuriuos politikus išmokti minimus ir dar kitus, dažnai vartojamus žodžius taisyklingai kirčiuoti, tačiau pastangos, regis, nuėjo perniek.
Paprašiau buvusį Lietuvos radijo diktorių, kirčiavimo mokiusį radijo ir televizoriaus diktorius, filologą Darių Bulavą paruošti dažniau vartojamų žodžių kirčiavimo pavyzdžius.
Jis maloniai sutiko ir atsiuntė lauknešėlį.
Lauknešėlį drauge su kalėdiniais ir naujametiniais linkėjimais siūlau politikams priimti ir gerai įsidėmėti (daug kartų sau kartoti).
Atkreipkite dėmesį į kelių populiarių žodžių taisyklingą norminį kirčiavimą.
(PASTABA:Minimų žodžių kirčiavimas kitaip yra grubi kalbos klaida, atsiradusi dėl neigiamos įtakos lietuvių kalbai rusų kalbos kirčiavimo modelio.)
Dar vieno vertalo iš rusų kalbos kirčiavimas:
Vardininkas Pabaltijỹs (34b kirčiuotė)
Kilmininkas Pãbaltijo
Naudininkas Pãbaltijui
Galininkas Pãbaltijį
Įnagininkas (su) Pãbaltiju
Vietininkas (kur, kame) Pabaltijyjè
Šauksmininkas (o) Pabaltijỹ!
(PASTABA:Šitasgeografinis vietovardis kirčiuojamas taip pat kaip žodis: pasiuntinỹs, pãsiuntinio, pãsiuntiniui, pãsiuntinį, su pãsiuntiniu, pasiuntinyjè, pasiuntinỹ! Šis pavadinimas liko tik istoriniuose ir geografiniuose tekstuose. Šiuolaikinėje komunikacijoje jį keičiame terminu „Baltijos šalys, Baltijos valstybės“.)
Privalu išmokti taisyklingai kirčiuoti ir dabar išpopuliarėjusį žodį – alkohòlis (2 kirčiuotė). Kiti linksniai kirčiuojami taip: alkohòlio, alkohòliui, alkohòlį, alkoholiù, alkohòlyje; alkohòliai, alkohòlių, alkohòliams, alkoholiùs, alkohòliais, alkohòliuose.
„Lietuvos“ kartu su būdvardžiu „graži“taisyklingo kirčiavimo pavyzdys:
(PASTABA:Ypatingą dėmesį siūlau atkreipti į naudininko linksnio moteriškos giminės būdvardžio (kam?) „grãžiai Lietuvai“ kirčiavimą. Kirčiuoti reikia ne galūnę, bet šaknį. Ši taisyklė galioja ir kitiems moteriškos giminės naudininko linksnio būdvardžiams, įvardžiams, skaitvardžiams bei dalyviams: (kam?) báltai, júodai, (man) pãčiai, kókiai, kitókiai, víenai, añtrai, trẽčiai, nẽšančiai ir t. t.)
Politikai, kalbėdami apie biudžetą ir mokesčius, turėtų išmokti taisyklingai kirčiuoti ir šiuos žodžius:
Visuose variantuose kirtis išlieka tame pačiame skiemenyje kaip ir atraminiame žodyje „mókestis“, dėl kurio kirčiavimo niekas neabejoja. Niekam neapsiverčia liežuvis pasakyti „mokẽstis“, o jo vediniuose jau ir nueinama į lankas.
Dar atkreipkime dėmesį, kad lietuvių kalbos žodyne nėra žodžio „įtakoti“. Ji reikia keisti junginiu „daryti įtaką“.
