Senatas

Trumposios naujienos

Vašingtonas. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, sausio 3 d. (AFP-ELTA). Susiskaldžiusiems JAV Atstovų Rūmų respublikonams antradienį, per pirmąjį balsavimo turą, pirmą kartą per 100 metų nepavyko išrinkti pirmininko, nes dešiniojo sparno maištininkai užblokavo partijos favoritą.
 
Kalifornijos įstatymų leidėjas Kevinas McCarthy nesugebėjo užsitikrinti paprastos daugumos tarp balsavusiųjų žemuosiuose Kongreso rūmuose. Šie po praėjusių metų kadencijos vidurio rinkimų nedidele persvara perėjo į respublikonų kontrolę.
 
Jis net nepirmavo balsuojant – surinko 203 balsus (iš 218 reikiamų) prieš 212 demokratų mažumos lyderio Hakeemo Jeffrieso balsų – ir dabar procesas pereina į antrąjį turą.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.04; 04:12
Trumposios naujienos

Klausimai veja klausimus

Vašingtonas, lapkričio 9 d. (ELTA). JAV tęsiantis kadencijos vidurio rinkimuose atiduotų balsų skaičiavimui, rezultatai lieka neaiškūs.
 
Nors šiame balsavime renkami tūkstančiai valdžios pareigūnų, daugiausiai dėmesio skiriama lenktynėms dėl kėdžių Senate ir Atstovų rūmuose. Tam, kad kurios nors iš dviejų pagrindinių partijų – Demokratų ir Respublikonų – atstovai įgytų Senato kontrolę, jiems reikalinga 51 vieta, o Atstovų rūmus kontroliuos partija, gausianti bent 218 vietų.
 
Remiantis dabartinėmis prognozėmis, kuriomis dalinasi tokios žiniasklaidos priemonės, kaip „Sky News“ ir BBC, demokratai kol kas iškovojo 46 Senato vietas, o respublikonai – 47. Tuo metu Atstovų rūmuose demokratams galimai atiteks mažiausiai 176 vietos, o respublikonams – 195. Prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad respublikonai turi šansų perimti Atstovų rūmų kontrolę, tačiau kovoje dėl Senato kontrolės pergalė gali atitekti bet kam.
 
Preliminariu vertinimu, Atstovų rūmuose demokratai iš respublikonų atsikovojo tris vietas, o respublikonai iš demokratų perėmė aštuonias. Senate demokratai taip pat veikiausiai perims bent vieną anksčiau respublikono užimtą vietą – čia demokratų partijos kandidatas Johnas Fettermanas įveikė savo respublikonų priešininką, televizijos laidų vedėją Mehmetą Ozą.
 
Tiek Senatą, tiek Atstovų rūmus šiuo metu kontroliuoja demokratai. Tam, kad prezidentas Joe Bidenas likusią pusę savo kadencijos galėtų toliau vykdyti savo politinę darbotvarkę, jo partijai būtina tolesnė šių teisėkūros organų kontrolė.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.11.09; 13:50
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Putino fizionomija

Vašingtonas, kovo 16 d. (ELTA). JAV Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Vladimiro Putino vadovaujamų Rusijos ginkluotų pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.
 
Kaip pranešė „Reuters“, dokumente, kurį pateikė senatorius respublikonas Lindsey`is Grahamas, Rusijos prezidentas V. Putinas vadinamas karo nusikaltėliu.
 
Rezoliucijoje Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje raginamas ištirti V. Putino ir jo režimo karo nusikaltimus Ukrainoje.
 
„Mes visi šioje salėje susivienijome, kad pasakytume, jog V. Putinas negali išvengti atsakomybės už žvėriškumus, įvykdytus prieš ukrainiečių tautą“, – pareiškė demokratų daugumos lyderis Senate Chuckas Schumeris.
 
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.16; 00:30
Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį telefonu su JAV Atstovų rūmų Baltijos draugų (angl. Baltic Caucus) grupės vienu iš pirmininkų Donu Baconu aptarė situaciją Rusijoje, Baltarusijoje ir regione, aktualius dvišalius ir daugiašalius Lietuvos ir JAV santykių bei tarptautinio saugumo politikos klausimus. sakoma pranešime.
 
Ministras pasveikino D. Baconą tapus vienu iš pirmininkų Lietuvai svarbiame, Baltijos regiono problematikai skirtame JAV Atstovų rūmų draugų grupės komitete. D. Baconas pakeitė ilgametį Baltijos grupės pirmininką ir rėmėją, lietuvių kilmės kongresmeną Johną Shimkų.
 
Ministras G. Landsbergis pasidžiaugė tvirtais JAV įsipareigojimais Baltijos jūros regiono saugumui užtikrinti. „Lietuva ir JAV išsaugojo ilgamečius santykius, stovėjo petys petin mūsų kovose už nepriklausomybę, esame už tai JAV be galo dėkingi,“ – sakė ministras.
 
G. Landsbergis kvietė didinti JAV investicijas į Lietuvos gynybos pajėgumus, padėkojo už paramą Baltijos saugumo paramos iniciatyvai, taip pat informavo, kad Lietuva pasiruošusi suteikti priimančiosios šalies paslaugas JAV karių dislokavimui regione. Kalbėdamas apie transatlantinio bendradarbiavimo svarbą, ministras pabrėžė, kad NATO sąjungininkų bendradarbiavimo kritiniais klausimais poreikis regione išaugo.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė regiono valstybių, taip pat ir Europos Sąjungos bei JAV, veiksmų koordinavimo svarbą, siekiant sustabdyti masines represijas ir žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir Baltarusijoje bei suteikti paramą šių šalių pilietinei bendruomenei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 00:05
Trumposios naujienos

JAV Kongresas. EPA-ELTA nuotr.

Po lapkritį vykusių rinkimų sekmadienį 18.00 val. Vidurio Europos laiku į pirmuosius posėdžius rinksis JAV Senatas ir Atstovų Rūmai.
 
Paraleliai su naujo prezidento rinkimais lapkričio 3-iąją amerikiečiai rinko ir Atstovų Rūmų narius bei trečdalį Senato. Abeji naujos sudėties Kongreso rūmai rinksis į atskirus posėdžius.
 
Ligšiolinė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi sieks perrinkimo į įtakingas pareigas.
 
Demokratai per rinkimus apgynė savo daugumą Atstovų Rūmuose. Kas turės daugumą Senate, spręsis tik antradienį vyksiančiame antrajame rinkimų rate Džordžijos valstijoje, kur bus balsuojama dėl dviejų senatorių.
 
Kol kas neaišku, ar daugumą Senate pavyks išlaikyti respublikonams. Sėkmės atveju jie galėtų trukdyti įgyvendinti sumanymus būsimajam JAV prezidentui demokratui Joe Bidenui.
 
J. BIdenas rinkimuose įveikė respublikoną D. Trumpą ir sausio 20-ąją bus inauguruotas prezidentu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.03; 11:00
Žvalgyba

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Nauja JAV Senato Žvalgybos komiteto ataskaita patvirtina, kad Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus tuomečio kandidato Donaldo Trumpo naudai. D. Trumpo respublikonų vadovaujamas komitetas antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigia, jog nėra pagrindo abejoti atitinkamomis 2017 metų žvalgybos išvadomis.
Hilary Klinton. EPA-ELTA nuotr.
 
Svarbi slaptųjų tarnybų išvada yra ta, kad į kišimąsi iš Maskvos reikia žiūrėti kaip į „naują normalų dalyką“, pareiškė komiteto pirmininkas Richardas Burras. „Artėjant 2020 metų prezidento rinkimams, svarbiau nei bet kada yra likti budriems dėl pavojaus, kurį kelia priešiškų užsienio jėgų kišimasis“, – pridūrė jis. Dalis 158 puslapių ataskaitos dėl slaptumo priežasčių visuomenei buvo užjuodinta.
 
Komiteto vicepirmininkas demokratas Markas Warneris sakė, jog žvalgyba „teisingai konstatavo, kad rusai kišosi į mūsų rinkimus 2016 metais, kad pakenktų buvusiai valstybės sekretorei Hillary Clinton ir padėtų Donaldui Trumpui“.
 
Pats D. Trumpas ne kartą neigė JAV slaptųjų tarnybų išvadas, kad Rusija rėmė jo kandidatūrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30
Trumposios naujienos

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas pernai vasarą įšaldyti karinę pagalbą Ukrainai, siekiant daryti politinį spaudimą Ukrainos vyriausybei, – buvo „įstatymo pažeidimas“, nurodoma JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) ataskaitoje.
 
Ataskaita paskelbta artėjant D. Trumpo apkaltos teismui Senate ir suvokiama kaip dar vienas smūgis Baltųjų rūmų pastangoms pateisinti prezidento D. Trumpo veiksmus praėjusiais metais.
 
D. Trumpas kaltinamas spaudęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš jo politinį priešininką Joe Bideną, siekiant savo naudai paveikti 2020 metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai vertinama kaip piktnaudžiavimas valdžia. Be kita ko, JAV prezidentas kaltinamas trukdęs Atstovų rūmų vykdomam tyrimui dėl Ukrainos aferos.
 
„Baltųjų rūmų valdybos ir biudžeto komitetas (OMB) sustabdė finansavimą dėl politinės priežasties, o pagal įstatymą tai nėra leidžiama“, – teigiama GAO ataskaitoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 06:09
Trumposios naujienos

Ignoruodami Briuselio pastabas penktadienį Lenkijos žemieji rūmai priėmė įstatymą, draudžiantį teisėjams kritikuoti teismų reformą.
 
Valdantieji konservatoriai teigia, kad priemonė yra būtina, siekiant išvengti teismų chaoso, tačiau kritikai ir opozicija baiminasi, kad tai gali apriboti teismų nepriklausomumą.
 
Nors po visoje šalyje organizuotų protestų įstatymo projektas buvo šiek tiek pakoreguotas, tačiau pagal patvirtintą versiją teisėjai už teisėjų skyrimo teisėtumo kvestionavimą vis tiek gali netekti darbo.
 
Dabar įstatymas bus svarstomas opozicijos kontroliuojamame Senate. Aukštieji rūmai turės galimybę siūlyti pakeitimus arba atmesti įstatymą, tačiau paskutinį žodį vis tiek tars Seimas. Opozicijos siūlyti pakeitimai žemuosiuose rūmuose buvo atmesti.
 
Šiuo įstatymu valdančioji partija PiS siūlo įvesti drausmines nuobaudas teisėjams – taip pat ir atleidimą iš pareigų – už teismų reformų kritiką.
 
Drausminės priemonės teisėjams bus skiriamos ir už „politinę veiklą“ ar „teismų veiklos trukdymą“. Teisėjai įpareigojami pateikti rašytinius dokumentus, atskleidžiančius informaciją apie jų paskyras socialiniuose tinkluose bei veiklą teisėjų asociacijose.
 
Dėl įstatymo projekto kritiką pakartotinai išsakė Briuselis bei Jungtinės Tautos. Jis buvo plačiai kritikuotas ir Lenkijoje: neigiamą poziciją pareiškė Lenkijos Aukščiausiasis teismas, žmonės rinkosi į protestus visoje šalyje.  
 
Teismų reformų kritikai teigia, kad šis įstatymas pažeidžia teismų nepriklausomumą, iškreipia patikrinimų ir balansų sistemą, taip pat yra pirmas žingsnis Lenkijos pasitraukimo iš ES link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.21; 00:30
Aktualijos

Šeštadienį Seimo Konstitucijos salėje prasidėsianti Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo bei Senato narių asamblėjos 21-oji sesija vyks ne tik Vilniuje, bet ir Šiluvoje bei Palangoje.
 
Asamblėjos nariai šeštadienio rytą pagerbs sovietinio totalizmo aukas: padės gėlių ant Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo, prie Sausio 13-osios aukų kapų Antakalnio kapinėse, prie atminimo kryžiaus Kaniūkų kaime, skirto žuvusiųjų Kaniūkų kaimo gyventojų atminimui. Parlamentarai taip pat dalyvaus pasmerktųjų karių pagerbimo ir perlaidojimo ceremonijoje Eišiškėse. Tą pačią dieną popiet Asamblėjos nariai rinksis į sesiją Seimo rūmuose.
 
Sesijos dalyviams sveikinimo žodį tars Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoja Malgorzata Gosiewska, Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius.
 
Sesijoje bus kalbama apie Lietuvos ir Lenkijos bendrą istorinę atmintį – pagrindą dabarties ir ateities tarpvalstybiniams santykiams. Apie tai pranešimus skaitys Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Lenkijos Seimo narys Tadeuszas Aziewiczius.
 
Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai aptars bendrą šalių politinę kryptį tarptautinėse organizacijose (ES, NATO, ET ir kt.). Šią temą savo pranešimuose gvildens Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ir Lenkijos Seimo narys Wojciechas Zubowskis.
 
Seimo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Seimo delegacijos vadovas parlamentinėje asamblėjoje A. Nekrošius, Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Arūnas Gumuliauskas, Laimutė Matkevičienė, Viktoras Rinkevičius, Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas rugsėjo 8–9 dienomis taip pat dalyvaus Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjos 21-ojoje sesijoje Šiluvoje ir Palangoje.
 
Dvišalės parlamentinės asamblėjos delegacija Šiluvoje dalyvaus šv. Mišiose už krikščioniškas šeimas, susitiks su Raseinių r. meru Andriumi Bautroniu ir savivaldos atstovais. Palangoje parlamentarai susitiks su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi.
 
Sesijos apibendrinimas ir baigiamojo sesijos dokumento pasirašymas numatytas Palangos kurhauze.
 
Kaip primena ELTA, Asamblėja savo darbą atnaujinusi po 10 metų pertraukos, šių metų vasarį rinkosi Varšuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.07; 02:00
Trumposios naujienos

JAV žiniasklaida skelbia apie demokratų pergalę Atstovų Rūmuose, Senatą apgynė respublikonai. EPA-ELTA nuotr.

JAV Kongreso rinkimuose prezidento Donaldo Trumpo respublikonai prarado daugumą Atstovų Rūmuose. Demokratai ateityje čia turės daugiau kaip pusę mandatų iš 435, pranešė stotys NBC ir „Fox News“, remdamosi pirmaisiais rezultatais ir balsavusių rinkėjų apklausa. Daugumą Senate tuo tarpu apgynė respublikonai, skelbia CNN, ABC ir „Fox News“.

Vadinamuosiuose vidurio kadencijos rinkimuose valdžioje esančio prezidento partija dažniausiai patiria nuostolių. Ekspertai prognozavo, kad respublikonai šiuose rinkimuose neteks daugumos Atstovų Rūmuose, o tai apsunkins D. Trumpo valdymą. Kad respublikonai išlaikys Senatą, buvo tikėtasi.

Demokratai nuo sausio, kai pradės dirbti naujai išrinkti Atstovų Rūmai, gali pradėti prieš D. Trumpą daugybę tyrimų. Jų rezultatai gali sudaryti sąlygas D. Trumpo apkaltai. Tam Atstovų Rūmuose užtenka paprastos daugumos.

Vis dėlto apkaltai turi pritarti mažiausiai 67 senatoriai iš 100, o to tikėtis neįmanoma. Respublikonų senatoriai iki šiol tvirtai remia prieštaringai vertinamą savo prezidentą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 09:15

Trumposios naujienos

Prancūzijos vyriausybė reformuos rinkimų įstatymą. Ateityje deputatų skaičius parlamente mažės 30 proc. Be to, 15 proc. parlamentarų bus renkama pagal proporcinę rinkimų sistemą, agentūrai AFP trečiadienį teigė vyriausybės šaltiniai. Naujas įstatymas bus taikomas nuo kitų parlamento rinkimų, kurie numatyti 2022-aisiais.

Prancūzijos ministras pirmininkas Edouard’as Philippe’as planus prieš tai pristatė kabinetui. Vėliau trečiadienį numatytas premjero pareiškimas, kuriame jis ketina pristatyti prezidento Emmanuelio Macrono paskelbtos konstitucijos reformos „didžiąsias gaires“.

Per prezidento rinkimų kampaniją praėjusiais metais E. Macronas pažadėjo smarkiai sumažinti parlamentarų skaičių. Šiuo metu Nacionalinė Asamblėja turi 577 deputatus, o Senatas – 348 atstovus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.06; 00:45