Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.

Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų neformalioje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aptarta direktyva dėl ypatingos svarbos objektų atsparumo, Migracijos ir prieglobsčio paktas bei neteisėti Rusijos Federacijos veiksmai prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus.
 
Klausimas dėl Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, susijusius su Sausio 13-osios byla, į susitikimo darbotvarkę buvo įtrauktas Lietuvos prašymu.
 
Lietuva informavo ES vidaus reikalų ministrus ir Europos Komisiją apie pastaruosius įvykius, susijusius su politiškai motyvuotu Lietuvos teisėjų, atlikusių savo konstitucinę pareigą, persekiojimu.
 
Siekiant užkirsti kelią tam, kad Rusijos Federacija ar bet kuri kita šalis ateityje naudotų Interpolo paieškas neteisėtam ir politiškai motyvuotam persekiojimui, Lietuva prašo Europos Komisijos atlikti analizę, koks yra teisinis reglamentavimas ir praktika ES valstybėse narėse ir siūlo ieškoti bendro ES sprendimo šiuo klausimu.
 
Pernai gruodį viešai paskelbus, kad Rusija iškėlė baudžiamąsias bylas trims Lietuvos teisėjams ir paskelbė jų tarptautinę paiešką, Lietuva nedelsiant kreipėsi į Interpolo generalinį sekretorių ir ES bei Šengeno asocijuotų valstybių vidaus reikalų ministrus.
 
Kreipimesi vidaus reikalų ministrė prašė atmesti bet kokius Rusijos Federacijos prašymus inicijuoti tarptautines paieškas prieš Lietuvos teisėjus ir kitus Sausio 13-osios byloje dalyvavusius pareigūnus. Tokie prašymai yra politiškai motyvuoti ir todėl nepatenka į Interpolo mandatą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.13; 05:25

Šveicarai referendume sprendžia, ar nutraukti laisvą judėjimą su ES šalimis. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Šveicarijos rinkėjai nuspręs, ar nutraukti šiuo metu su Europos Sąjunga (ES) galiojantį susitarimą dėl laisvo žmonių judėjimo. Apie tai informuoja BBC.
 
Nutraukimo šalininkai teigia, kad tai leis Šveicarijai kontroliuoti savo sienas ir įsileisti tik pageidaujamus imigrantus.
Šveicarai referendume sprendžia, ar nutraukti laisvą judėjimą su ES šalimis. EPA-ELTA nuotr.
 
Tuo metu oponentai tvirtina, kad toks žingsnis įstumtų sveiką šalies ekonomiką į recesiją, o šimtai tūkstančių Šveicarijos piliečių netektų galimybės laisvai judėti ir dirbti visoje Europoje.
 
Anot šalies teisingumo ministro, galėtų susidaryti netgi už „Brexit“ blogesnė situacija.
 
Šveicarija jau seniai nusprendė nestoti į ES, tačiau šalis nori užsitikrinti priėjimą prie Europos ekonominės erdvės. Be to, šveicarai nori bendradarbiauti su Briuseliu ir tokiose srityse kaip transportas, aplinkosauga, moksliniai tyrimai bei švietimas.
 
Tokių privilegijų kaina buvo prisijungimas prie ES pagrindinių politikos ramsčių, tarp kurių – laisvas judėjimas ir atviros sienos pagal Šengeno sutartį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.27; 08:40