„Baltijos kelias 30“ – senovinių automobilių žygis Vilnius-Ryga-Talinas.
Sekmadienį Vilniuje, Katedros aikštėje, duotas startas senovinės technikos žygiui „Baltijos kelias 30“.
Tai pirmasis bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos senovinės technikos klubų renginys, įvyksiantis po šių trijų šalių nepriklausomybės atgavimo. Daug metų buvo bandyta suvienyti Baltijos šalių istorinės technikos mėgėjų gretas, bet vis niekaip to padaryti nepavykdavo.
Šiemet, pasak senovinių automobilių klubo „Klasika“ prezidento Egidijaus Einorio, pasitaikius puikiai progai – Baltijos kelio 30-mečiui, sausio 26 dieną Rygoje susirinkę trijų šalių atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šiuo dokumentu buvo nutarta netradiciškai pažymėti Baltijos kelio jubiliejų, atkartojant istorinio įvykio maršrutą senoviniais automobiliais ir motociklais, tuo pačiu suvienijant visų trijų Baltijos valstybių retro technikos mėgėjų gretas.
Katedros aikštėje sekmadienį vyko Baltijos kelio minėjimas, koncertas ir žygio dalyvių palydėtuvės. Minėjimo metu Seimo pirmininkas ir Latvijos bei Estijos ambasadoriai įteikė trijų šalių valstybines vėliavas, kurias senovinės technikos vairuotojai trijų dienų kelionėje nugabens į Taliną.
Pakeliui į Estijos sostinę istoriniai automobiliai užsuks į Panevėžį, Pasvalį, Rygą, Cėsį, Valmierą, Viljandį ir Tiūrį. Visuose šiuose miestuose senovinės technikos žygio dalyviai surengs istorinių automobilių parodas ir Baltijos kelio minėjimus.
Prisimenant Baltijos kelią, kada lietuviai buvo vieningi ir žinojo, ko trokšta. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmasis retro automobilių sustojimas numatytas Panevėžyje. Čia, „Cido“ arenos automobilių stovėjimo aikštėje, sekmadienio pavakarę vyks istorinės technikos paroda, Baltijos kelio minėjimas ir koncertas. Vakare senoviniai automobiliai džiugins pasvaliečius. Šventė ir istorinės technikos paroda vyks prie Pasvalio sporto mokyklos.
Kadangi šį žygį, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui, organizuoja senovinės technikos entuziastai, visai suprantama, kad jame dalyvaus žmonės, vairuojantys tik senovinę techniką, kuri buvo pagaminta iki 1989 metų.
Įvertinus ir prisiminus tai, kad Baltijos keliui, kaip reiškiniui, darė įtaką 1939 m. pasirašyti slaptieji protokolai, bus siekiama visuomenę supažindinti ne tik su transporto priemonėmis, kuriomis prieš 30 metų buvo važiuojama į Baltijos kelią, bet ir su ta technika, kuri buvo naudojama Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo laikmečiu.
Baltijos kelio žygyje dalyvaus istoriniai automobiliai, kurių amžius svyruoja nuo 30 metų iki daugiau nei 100 metų, vidutinis jų važiavimo greitis bus apie 40-50 km/h. Įvertinus tokį transporto priemonių judėjimą ir dar prie to pridėjus parodoms ir minėjimams skirtą laiką, kasdieną bus įveikta tik po 200 – 250 kilometrų.
Baltijos keliu. Vytauto Visocko nuotrauka (Slaptai.lt)
Rugpjūčio 18-ąją istoriniai automobiliai pravažiuos Lietuvą, rugpjūčio 19 d. – Latviją, na, o rugpjūčio 20 d. – Estijos nepriklausomybės dieną, pasieks Taliną, galutinį šio žygio tikslą.
Senovinės technikos renginyje užregistruoti 205 istoriniai eksponatai: 53 transporto priemonės iš Lietuvos, 33 – iš Latvijos, 113 – iš Estijos, 3 – iš Lenkijos, 2 – iš Baltarusijos ir viena – iš Suomijos. Į Vilnių atvažiuos 155 istorinės transporto priemonės. Atsižvelgiant į technikos amžių, renginio dalyviai galės važiuoti nevisą žygio maršrutą. Dalyviams suteikiama galimybė pasirinkti tik kažkurį kelio etapą, prisijungiant nuo Vilniaus, Panevėžio, Pasvalio, Rygos, Valmieros ar Viljandžio ir keliauti tiek, kiek leidžia jų technikos pajėgumas bei vairuotojo noras.
Pasak senovinių automobilių klubo „Klasika“ prezidento E. Einorio, nuolatinę žygio koloną sudarys apie 150 senovinių automobilių ir motociklų.
Katedros aikštėje senovinės technikos „Baltijos kelias 30” minėjimas ir žygio dalyvių palydėtuvės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seniausias automobilis važiuosiantis Baltijos kelyje – „Ford T Speedster“, pagamintas 1912 m., o seniausias motociklas – 1928 m. pagamintas „Indian Scout 101“. Vilniuje, Panevėžyje ir Pasvalyje bus galima pamatyti daug įdomių eksponatų – prieškarinių ir retų „Fiat“, „Packard“, „Lincoln“, BMW, „Cadillac“, „Plymouth“, „Buickׅ“, „Rolls Royce“, „Mercedes Benz“, DKW, „Adler“, „Zündapp“, „Ariel“ modelių.
Bus ir visa paletė sovietinių automobilių bei motociklų, pradedant moskvičiais ir ižais bei baigiant limuzinu ZIS. Dalyvaus ir sunkioji technika – iš Estijos į Vilnių atvažiuos 1972 m. pagamintas autobusas „Ikarus 55 LUX“.
Praėjusį savaitgalį po Lietuvą važinėjo iš Lenkijos atriedėję senoviniai automobiliai. Kai sužinojau, kad Vilniuje juos bus galima pamatyti Gedimino prospekte, tokios progos nepraleidau. Pasiėmiau ir fotoaparatą.
Kai dirbau “Mintyje”, iš rusų kalbos išverčiau ir 1982 metais išleidau Jurijaus Dolmatovskio knygą “Pažįstami ir nepažįstami” – pasakojimą apie automobilius nuo jų atsiradimo pradžios.
Manau, kad kai kurios ištraukos iš šios knygos bus įdomios tiems, kurie panorės žvilgterėti į Gedimino prospekte nufotografuotus anaiptol ne pačius seniausius automobilius.
