separatistų lyderiai

Trumposios naujienos

Tūkstančiai žmonių Madride protestuoja prieš Ispanijos vyriausybę. EPA-ELTA nuotr.

Madridas, sausio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Madride tūkstančiai žmonių protestavo prieš ministro pirmininko Pedro Sanchezo kairiųjų vyriausybę per svarbiais rinkimų metais surengtą mitingą, kurį parėmė kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“.
 
Mitingo dalyviai mojavo raudonos ir geltonos spalvų Ispanijos vėliavomis ir ragino P. Sanchezą atsistatydinti. Kai kurie protestuotojai laikė plakatus su socialistų premjero nuotrauka ir vadino jį „išdaviku“.
 
Kaip pranešė centrinės vyriausybės delegacija Ispanijos sostinėje, į mitingą Madrido Cibelės aikštėje susirinko apie 30 000 žmonių. Anot organizatorių, mitinge dalyvavo apie 700 000 protestuotojų.
 
Protestą inicijavo dešimtys dešiniosios pakraipos pilietinės visuomenės grupių, o jį parėmė konservatyviosios partijos, tarp jų, pagrindinė opozicinė konservatyvioji Liaudies partija (PP) ir „Vox“.
 
Dešiniuosius piktina vyriausybės sprendimas panaikinti antivyriausybinės agitacijos nusikaltimą, už kurį buvo nuteisti devyni separatistų lyderiai, dalyvavę 2017 metais žlugusiame Katalonijos regiono atsiskyrimo bandyme.
 
Jis buvo pakeistas nusikaltimu, už kurį numatyta trumpesnio laisvės atėmimo bausmė.
 
Konservatoriai taip pat išreiškia savo nepasitenkinimą dėl pagrindinio kovos su seksualiniu smurtu įstatymo, kuriuo sugriežtintos bausmės už išprievartavimą, tačiau sušvelnintos bausmės už kitus seksualinius nusikaltimus.
 
Mitingo pradžioje kalbėdamasis su žurnalistais, „Vox“ lyderis Santiago‘as Abscalis pasmerkė „blogiausią vyriausybę per visą istoriją“, kuri „suskaldė ispanus ir išlaisvino prievartautojus bei perversmų organizatorius“.
 
PP lyderis Alberto‘as Nunezas Feijoo, kuris nuo balandžio mėnesio, kai stojo prie partijos vairo, stengiasi pastūmėti partiją labiau į centrą, mitinge nedalyvavo, tačiau paragino frakcijos narius ateiti į mitingą.
 
Kaip rodo dauguma apklausų, PP gali laimėti visuotinius rinkimus, numatytus metų pabaigoje, bet jiems prireiktų „Vox“ paramos, kad galėtų valdyti.
 
Dar gegužės mėnesį Ispanija balsuos regioniniuose bei vietos valdžios rinkimuose.
 
P. Sanchezo vyriausybė, neturėdama parlamentinės daugumos, nuo pat jos suformavimo priversta derėtis su baskų ir katalonų separatistais, kad galėtų priimti įstatymų projektus, o tai supykdė daugelį dešiniųjų.
 
Konservatoriai kaltina P. Sanchezą, esą jis panaikino antivyriausybinės agitacijos nusikaltimą, taip siekdamas užsitikrinti nuolatinę Katalonijos nepriklausomybės šalininkų partijos ERC paramą įtemptuose parlamento rinkimuose.
 
Bet vyriausybė teigia, kad antivyriausybinė agitacija yra pasenęs nusikaltimas, kurį reikia pakeisti labiau Europos normas atitinkančiu nusikaltimu.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.01.22; 00:30
Žvalgyba

Roman Olearchyk, Nil Bakli / Financial Times

Arseno Pavlovo, labiau žinomo Motorolos pravarde, ir jo apsaugininko nužudymas sekmadienio vakarą gresia visos apimties kovomis Ukrainos rytuose, nepaisant to, kad Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai trečiadienį susitarė parengti „kelio žemėlapį“ įstrigusiam taikos susitarimui karo iškankintame regione įgyvendinti, rašo Romanas Olearčikas ir Nilas Baklis laikraštyje „The Financial Times”. 

„Tačiau Pavlovo – pastebimiausio iš mažiausiai septynių sukilėlių vadų, nužudytų maždaug per metus, žūtis – taip pat kelia ir platesnį klausimą: kodėl tiek daug separatistų lyderių žūsta lyg ir per paliaubas? – sakoma straipsnyje. – Yra įvairiausių teorijų: pradedant proukrainietiškų grupuočių kerštu bei įvairių sukilėlių grupuočių tarpusavio kivirčais ir baigiant Rusijos specialiųjų tarnybų, atsikratančių separatistų, kurių jos nebegali kontroliuoti, veiksmais.

Donecko separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka, į kurio gyvybę irgi buvo kėsintasi, Pavlovo nužudymu apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas. „Mes galime daryti prielaidą, kad (Ukrainos prezidentas) Petro Porošenka pažeidė paliaubas ir paskelbė mums karą“.

„Kijevas savo atsakomybę neigia, – rašo autoriai. – Pasak valdininkų, Kijevo specialiosios tarnybos negalėjo nužudyti gerai saugomo sukilėlių vado Donecko šerdyje“.

Analitikai, pabrėžiantys, kaip uoliai Pavlovas rūpinosi savo saugumu, spėja, kad jį nužudė saviškiai, sakoma straipsnyje.

Nuo praėjusio gruodžio pabaigos nužudyti mažiausiai keturi prorusiški karvedžiai – Pavelas Driomovas, Aleksandras Bednovas, Aleksejus Mozgovojus ir Jevgenijus Isačenka. Visi jie buvo Luhansko Liaudies Respublikos lyderio Igorio Plotnickio, į kurį irgi buvo kėsintasi varžovai. Kalėjime žuvo (oficiali versija – nusižudė) dar vienas Luhansko vadas – Genadijus Cypkalovas, rašo žurnalistai.

Jie pažymi, kad Rusijos žiniasklaida šlovina Pavlovą, o Kijevo valdininkai ir kiti šaltiniai mano, kad jį galėjo pašalinti Rusijos specialiosios tarnybos, vykdydamos „valymą“.

Julija Latynina, Rusijos žurnalistė ir laidų vedėja, žinoma Vladimiro Putino kritikė, praėjusią savaitę savo asmeniniame tinklaraštyje rašė, kad Pavlovas nužudytas aukštų Maskvos valdininkų įsakymu, nes „jis žinojo, kas numušė Boingą (MH-17)“, pasakoja straipsnio autoriai.

Kijevo specialiųjų tarnybų (SBU) atstovas spaudai Aleksandras Tkačiukas sakė, kad, žinoma, Ukraina norėtų gauti Pavlovą – „įtariamąjį daugelyje bylų, pradedant teroristine veikla ir baigiant nužudymais“, – ir išsakė prielaidą, kad dėl jo nužudymo kalta Maskva.

„Įsivaizduokite, kad Ukrainos valdžia turėtų tokį liudytoją, kaip Pavlovas, tarptautinio lygmens baudžiamajame teisme dėl Rusijos karinių nusikaltimų“, – kalbėjo Tkačiukas. Jo nuomone, Motorolos mirtis „naudinga Rusijos vadovybei“.

Informacijos šaltinis: „The Financial Times”.

2016.10.24; 09:00