JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas praėjusią savaitę buvo apklaustas dėl Rusijos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kampanijos ryšių, antradienį patvirtino JAV Teisingumo departamentas.
Tyrimą dėl galimo slapto Rusijos ir JAV prezidento rinkimų kampanijos narių bendradarbiavimo atliekantys tyrėjai J. Sessionso apklausą vykdė kelias valandas. Tyrimui dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus vadovauja buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Robertas Muelleris.
Teisingumo departamentas atsisakė pateikti bet kokias apklausos detales, tačiau J. Sessionsas yra vienas iš D. Trumpo kabineto narių, kurių ryšiai su Rusija atkreipė dėmesį. Generalinis prokuroras rinkimų kampanijos metu buvo susitikęs su buvusiu Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku.
J. Sessionsas, kaip ir JAV prezidentas, ne kartą atmetė pareiškimus, neva Rusijos kišimasis padėjo D. Trumpui laimėti rinkimus.
JAV teisėsauga formaliai pareiškė kaltinimus buvusiam prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Maiklui Flinui (Michael Flynn) dėl melagingų liudijimų apie savo kontaktus su Rusija. Penktadienį teisme jis pripažino savo kaltę.
Apie kaltinimus 59 metų M. Flinui paskelbta specialiojo tyrėjo Roberto Miulerio (Robert Mueller) dokumente.
Konkrečiai omenyje turimas M. Flino liudijimas apie jo pokalbio su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku turinį. Buvęs generolas 2016 metų gruodį, likus kelioms savaitėms iki D. Trampo inauguracijos, telefonu kalbėjosi su S. Kisliaku.
M. Flinas sąmoningai pateikė „neteisingus, fiktyvius ir melagingus“ duomenis apie šį pokalbį telefonu, sakoma R. Miulerio dokumente. M. Flinas esą neigė, kad tada prašė Rusijos vyriausybės neatsakyti griežtomis priemonėmis į kadenciją baigiančio prezidento Barako Obamos (Barack Obama) paskelbtas sankcijas Rusijai.
Buvęs generolas laikomas viena pagrindinių figūrų aferoje dėl D. Trampo komandos kontaktų su Rusija.
Dėl melagingų teiginių apie kontaktus su S. Kisliaku ponas M. Flinas vasarį atsistatydino iš patarėjo posto teišdirbęs tik pusketvirtos savaitės. Per apklausą Federaliniame tyrimų biure (FTB) sausio 29-ąją jis neigė, jog per pokalbį su ambasadoriumi spaudė jį, kad Rusija santūriai reaguotų į sankcijas. Tai būtų neteisėtas kišimasis į JAV užsienio politiką.
Tyrėjai, anot žiniasklaidos, neseniai dėl Rusijos aferos apklausė JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentą ir patarėją Džaredą Kušnerį (Jared Kushner). Jo buvo klausinėjama apie susitikimą su Rusijos ambasadoriumi ir su buvusiu D. Trampo patarėju nacionalinio saugumo klausimais Maiklu Flinu (Michael Flynn) pereinamuoju laikotarpiu po JAV prezidento rinkimų, rašo „New York Times“, remdamasis tyrėjų šaltiniais.
„Ponas Dž. Kušneris savanoriškai bendradarbiauja visais svarbiais klausimais, ir darys tai toliau“, – laikraščiui sakė Dž. Kušnerio advokatas Abė D. Lauvelas (Abbe D. Lowell).
Specialiojo tyrėjo Roberto Miulerio (Robert Mueller) komisija mėgina išsiaiškinti, ar asmenys iš D. Trampo aplinkos bendradarbiavo su Rusija, kad palenktų JAV prezidento rinkimus savo naudai.
Kad Dž. Kušneris lapkritį buvo apklaustas, pranešė ir CNN. Stotis rėmėsi dviem neįvardytais šaltiniais. Pokalbis esą truko 90 minučių, buvo kalbama pirmiausiai apie M. Fliną. Baltieji rūmai CNN informacijos komentuoti nenorėjo.
M. Flinas praėjusią savaitę nutraukė kontaktą su D. Trampo advokatais. Pasak „NYT“, tai reiškia, kad M. Flinas bendradarbiauja su specialiuoju tyrėju arba ruošia susitarimą dėl bendradarbiavimo. M. Flinas vos po trijų savaičių darbo vasarį atsistatydino dėl abejotinų kontaktų su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi Kisliaku.
Donaldo Trumpo šeštadienio „bomba“ – žodžiai, kad jo rinkiminio štabo telefonų buvo klausomasi Barako Obamos įsakymu, negalės atitraukti nuo „Rusijos klausimo“: šiame dosjė atsiskleidžiančias paslaptis ir netikėtus posūkius žiniasklaida lygina su „rusų matrioška“.
Prezidentas, kuris svajojo apie „atvirą“ dialogą su Putinu, užklupusių įtarimų akivaizdoje apsupa save „vanagais–realistais“.
„Rusija – kaip uždelsto veikimo bomba prezidento Trumpo administracijos valdininkams“, – rašo Denas Bolcas (Dan Balz) leidinyje The Washington Post.
„Dar daug kas nežinoma apie tą skandalą, pavyzdžiui, apie Trumpo rinkimų štabo valdininkų ir jo patarėjų kontaktus su rusais, – sakoma straipsnyje. – Be abejo, tų kontaktų būta. Kai kurie iš jų atrodo rutininiai, tačiau tų kontaktų aplinkybės ir turinys ne visai žinomi“.
Matrioškos su Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino portretais
Matyt, Trumpas žiūri į visą tą istorija kaip į bandymą atimti iš jo prezidentavimo teisėtumą. Jis toliau išsisukinėja atsakinėdamas į klausimą, ar asmeniškai tiki žvalgų išvadomis.
Kai pasirodė naujų pranešimų apie Trumpo administracijos kontaktus su rusais, prezidentas raginimus toliau tirti ryšius su Rusija pavadino „raganų medžiokle“. „Šeštadienį prezidentas pasinaudojo klasikiniu būdu, kad sukeltų naują skandalą. Per Twitter jis apkaltino Obamos administraciją „Trumpo bokšto“ pasiklausymo sąmokslu. Jis nepateikė jokių tą kaltinimą pagrindžiančių įkalčių,“, – rašo autorius.
„Ryšių su Rusija tyrime yra keletas elementų“, – tęsia Bolcas. – Ar užsienio valstybė bandė įsiskverbti į Amerikos rinkimus? Ar iš tikrųjų buvo koks nors Trumpo štabo ir rusų slaptas susitarimas ar bendradarbiavimas, siekiant pakenkti Hilary Klinton štabui?
„Tai dalis Trumpo darbotvarkės pirmaisiais prezidentavimo metais, lygiagrečiai su iniciatyvomis sveikatos apsaugos ir apmokestinimo sferoje. Prezidentui reikalinga nauja strategija, kuri atitiktų tikrąjį Rusijos problemos sudėtingumo lygį“, – apibendrina Bolcas.
XXX
„Per 2016 metų rinkiminę kampaniją antrasis Trumpo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas reguliariai kalbėdavosi su savo senu partneriu – Kijeve gyvenančiu buvusiu Rusijos armijos vertėju“, – rašo The New York Times žurnalistai. Pernai liepą Respublikonų partijos suvažiavime Trumpo komandos narys Dž. Gordonas susitiko su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku. „Tai atsitiko tuo momentu, kai Gordonas padėjo išbraukti iš partinės platformos karingas formuluotes, liečiančias Rusijos konfliktą su Ukraina“, – tvirtina leidinys.
Donald Trump. The Washington post.com nuotr.
„O Džeisonas Grinblatas, anksčiau buvęs Trump Organization juristas, o dabar vienas iš Baltųjų rūmų pirmininkų tarptautinėms deryboms pernai vasarą buvo susitikęs su Rusijos vyriausiuoju rabinu Berlu Lazaru, Rusijos prezidento Putino sąjungininku“, – praneša autoriai.
Amerikos demokratai žiūri į įtartinus Trumpo aplinkos ryšius ir jų netikslius pareiškimus neigiant kontaktus su rusais kaip į elementą bendro vaizdo, neigiančio Trumpo įtikinėjimus, kad jis ir jo aplinka „neturi jokių sąsajų su Rusija“. „Prezidento šalininkai sako, kad nekalti susitikimai, kurie yra rutina bet kurio naujo prezidento komandai, dabar politiniais sumetimais aiškinami kaip kažkoks ardomasis darbas“, – pažymi leidinys.
Vasarį Trumpas pareiškė: „Aš neturiu jokių sąsajų su Rusija“, – ir pridūrė: „Kiek man žinoma, nė vienas žmogus, su kuriuo aš turiu reikalų, irgi neturi“.
Iš tikrųjų žiniasklaida aptiko daugybę Trumpo aplinkos kontaktų su rusais, kurie dirba Putino vyriausybėje arba yra jai artimi.
Matydami bet kokiuose kontaktuose ką nors įtartino, „mes tampame labiau rusiški, negu rusai“, perspėja buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Džonas R. Bajerlis. Jis sakė, kad dabar kai vėl nuvažiuoja į Rusiją, seni pažįstami atsisako su juo susitikti dėl „grynai antivakarietiškos, antiamerikietiškos isterijos“, – bijo, kad juos apkaltins per dideliu draugiškumu Amerikai, perduoda leidinys.
Leidinio nuomone, Trumpas tikisi atsikratyti „nekritiško Putino gerbėjo“ įvaizdžio. Antai, į aukščiausias pareigas Nacionalinėje saugumo taryboje Rusijos reikalams jis paskirs ekspertę Fioną Hil, kuri, kaip manoma, Putiną vertina skeptiškai.
Autoriai smulkiai aprašinėja straipsnio pradžioje minėtus susitikimus.
Grinblatas, Trumpo štabe kuravęs rinkiminę agitaciją tarp žydų, sakė, kad neaptarinėjo su Berlu Lazaru Rusijos ir Amerikos santykių plačiąja prasme, o patį susitikimą su rabinu pavadino „tikriausiai ne tokiu jau naudingu“.
Gordonas, savo ruožtu, pareiškė, kad trumpai šnektelėjęs su Kisliaku „pakartojo kai kurias rinkimų štabo tezes apie santykių su Rusija gerinimą“, bet nesigilino į politinius klausimus iš esmės. Posėdyje, kur buvo sudarinėjama Respublikonų partijos platforma, Gordonas atmetė raginimą tiekti Ukrainai „mirtiną gynybinę ginkluotę“, bet jis įtikinėja, kad pašnekesys su Kisliaku ir platformos formuluotės tarpusavyje visiškai nesusiję.
„Konstantino V. Kilimniko atvejis (…) painesnis“, – tęsia leidinys. „Kilimnikas prieš daugelį metų dirbo vertėju Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Manafortas jį pasamdė 2005 metais, po to, kai iš demokratijos kūrimu užsiimančios amerikiečių organizacijos International Republican Institute Maskvos biuro jis buvo pašalintas dėl nuogąstavimų, kad svetimus informuoja apie jos veiklą“, – sakoma straipsnyje.
Pernai Kilimnikas buvo tardomas Ukrainoje dėl įtariamų ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. „Jo advokatas ir buvęs Ukrainos prokuratūros bendradarbis pavadino tyrimą nerimtu ir politiškai motyvuotu; tyrimas buvo nutrauktas, nepateikus Kilimnikui kaltinimų“, – sakoma straipsnyje.
XXX
„Spėlionese apie Trumpo ir jo aplinkos ryšius su Rusija visi keliai veda link Sergejaus Kisliako, – rašo Paolas Valentinas leidinyje Corriere della Sera. – Būtent jis, Kremliaus ambasadorius JAV nuo 2008 metų, yra ta figūra, kuri jungia gausybę tos mįslingos istorijos gijų“.
„Ar iš tikrųjų tas apkūnus per 60 metų amžiaus nuoširdžios ir dviprasmiškos sovietinio aparato veikėjo išvaizdos vyriškis – „pats pavojingiausias diplomatas Vašingtone“, kaip rašė Politico?
Obamos laikų buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Maiklas Makfolas, „labai griežtos politikos su Kremliumi šalininkas ir, nepaisant skirtumų, didelis Kisliako draugas, pabrėžė: „Jo darbas – atstovauti savo šaliai, ir jis tai daro labai gerai“.
Rusiškos matrioškos
Tuo tarpu jau polemizuojama dėl dviejų kandidatų, kurie laikomi favoritais į JAV ambasadoriaus postą Maskvoje. Energetikos srities verslininkas Karteris Peidžas, kuris anksčiau turėjo dalykinių ryšių su Gazprom‘u, laikomas vienu iš Trumpo ir Putino ryšininkų. Peidžas vakar taip pat pripažino, kad buvo susitikęs su Kisliaku Respublikonų partijos suvažiavime.
Antras kandidatas ambasadoriaus Maskvoje vaidmeniui – tai „Amerikos diplomatijos legenda“ Ričardas Biortas, „tačiau Gazprom‘as buvo ir jo klientas“, pažymi autorius.
„Net jei tai atsitiktinumas, kur nepasisuksi, atrodo, kad Rusijos šešėlis persekioja Trumpo administraciją“, – apibendrina autorius.
XXX
Prezidentas Trumpas svaidosi žaibais ir griaudėja griausmais Obamos adresu ir mano, kad jį supa sąmokslininkai, rašo Süddeutsche Zeitung apžvalgininkas Hubertas Vetcelis.
„Eksprezidentas Barakas Obama vargu ar davė nurodymą klausytis Respublikonų partijos kandidato telefoninių pokalbių. Tokie tvirtinimai rytiniame Twitter pašte greičiau išduoda naujojo prezidento polinkį į paranoją ir impulsyvių emocijų nekontroliavimą“, – mano autorius.
Bet Trumpas kažkiek ir teisus: kažkas iš specialiųjų tarnybų ar nacionalinio saugumo institucijų aprūpina žiniasklaidą opia informacija.
„Trumpas ir jo aplinka atkakliai tvirtina, kad Obamą supa klika, į kurią įeina specialiųjų tarnybų, FTB, Valstybės departamento ir kitų neva tai „kairiųjų“ okupuotų vyriausybinių žinybų, siekiančių pakenkti ir nuversti Trumpą, atstovai“, – sakoma straipsnyje.
Patys „sąmokslininkai“, atrodo, savo misiją įsivaizduoja kitaip. „Pagal skirtingą informaciją iš Vašingtono, žinybose yra gerai informuotų bendradarbių, kurie Trumpą laiko ne kuo kitu, o tik prezidento Vladimiro Putino marionete. Girdi, Rusijos specialiosios tarnybos iš pradžių padėjo Trumpui įžengti į Baltuosius rūmus, o dabar jį šantažuoja“, – perduoda Vetcelis.
Kuri iš šių dviejų versijų teisinga? „Prezidentą apšaudo todėl, kad jis vykdo „neteisingą“ politiką Rusijos atžvilgiu, o gal bevardžiai patriotai valdžios aparate stengiasi išgelbėti JAV ir visą laisvąjį pasaulį? Viena aišku: JAV politiką graužia paranoja ir nepasitikėjimas. Ir taip bus tol, kol tema „Trumpas ir Rusija“ nebus viskas išsiaiškinta (…). Deja, JAV Kongresas nelabai domisi šia tema“, – apgailestauja autorius.
XXX
„Atvirumas apie Rusijos vyriausybės ryšius su Trumpo komanda virto žaidimu „rusiškos matrioškos“: nors ir labai neįtikėtina, kiekvienos matrioškos viduje visada atsiranda nauja“, – rašo El Pais redakcijos straipsnyje. Iš pradžių Maiklas Flinas buvo atstatydintas iš nacionalinio saugumo patarėjo posto. O dabar kilo skandalas dėl naujojo generalinio prokuroro Džefo Sešnso susitikimo su RF ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku rugsėjy, per numanomų Rusijos hakerių atakų įkarštį.
Daug triukšmo sukėlęs Rusijos ambasadorius Amerikoje ponas Sergejus Kisliakas
„Matyt, Putinas nuo pat pradžių įžvelgė, kad Trumpas – tai šansas išvengti ir tradicinių respublikonų, ir demokratų spaudimo Rusijai ir jos užsienio politikai, ir todėl ėmėsi suartėjimo operacijos. Neįtikėtina kitkas – Trumpo žmonės lengvai pasidavė jo žaidimo gudrybėms. Jeigu jie, varomi neapykantos demokratams, leidosi sau „padėti“ laimėti rinkimus, tai blogai. O jeigu jie priėmė pagalbą, nes jiems patinka stiprių valdytojų, kurie aiškiai kreipiasi į tautą ir nori, kad pasaulyje nebūtų įsipareigojimų, idėja, – tai dar blogiau. Šiaip ar taip, Putino šešėlis visada persekios Trumpą“, – apibendrina leidinys.
XXX
„Trumpo prezidentavime nuolatinis chaosas“, – tvirtina The Washington Post.
„To bruzdesio centre – nekantrus prezidentas, kurį vis labiau nuvilia jo administracijos negebėjimas atsikratyti to įspūdžio, kad jo rinkimų štabas bendradarbiavo su Rusija, nutraukti informacijos nutekėjimą nacionalinio saugumo ir tarptautinių nesutarimų klausimais, ir pasiekti kokių nors ženklių laimėjimų“, – sakoma straipsnyje.
Trumpas jaučiasi apsuptas iš visų pusių ir mano, kad jo prezidentavimą žinomais ir iki šiol neregėtais būdais persekioja grupė su Obama susijusių kritikų, federalinių biurokratų ir žvalgybininkų, nekalbant jau apie žiniasklaidą, kurią jis pavadino „amerikiečių tautos priešu“, rašo laikraštis.
Pasak respublikono Danos Rorabacherio, Trumpas savo draugams administracijoje sakė, kad jis persekiojamas už priešinimąsi „vanagiškam“ požiūriui į Rusiją. „Atminkite, ką sakė Duaitas Eizenhaueris: egzistuoja karinės pramonės kompleksas. Tas kompleksas tebeegzistuoja ir turi nemažai valdžios“, – pabrėžė Rorabacheris.
„Tai visai ne paranoja, kai taip yra iš tikrųjų. Tai nutekėjimas po nutekėjimo iš (žvalgybininkų bendruomenės) bendradarbių ir buvusių Obamos administracijos valdininkų, – pareiškė Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Devinas Nanzas. – Baltieji rūmai rimtai sunerimę ir bando rasti sisteminį būdą toms problemoms išspręsti“.
Antradienį vėlai vakare Baltuosiuose rūmuose viešpatavo džiugi nuotaika, kai Trumpas grįžo pasakęs kalbą Kongrese, ir, regis, susigrąžino situacijos kontrolę. Trečiadienį vakare „netikėtai linksmybės baigėsi“, rašo leidinys: „The Washington Post pirmą kartą pranešė, kad generalinis prokuroras Džefas Sešnsas buvo susitikęs su Rusijos ambasadoriumi, nors prisiekęs per klausymus Senate jis sakė, kad neturėjo jokių kontaktų su rusais“.
Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.
Trumpas viešai apgynė prokurorą ir pareiškė, kad jis neturi nusišalinti nuo ryšių su Rusija tyrimo, bet po kelių valandų Sešnsas sušaukė spaudos konferenciją, kad praneštų kaip tik apie tai, – „o tai prilygo atviram nepaklusnumui prezidentui“, rašo leidinys.
Trumpas „tiesiog kunkuliavo iš įniršio, pasak Baltųjų rūmų valdininkų. Jis priekaištavo jiems už Sešnso sprendimą nusišalinti nuo tyrimo, manydamas, kad tas pasidavė žiniasklaidos ir kitų kritikų spaudimui, užuot priešinęsis, turėdamas visišką Baltųjų rūmų paramą“, – sakoma straipsnyje.
XXX
„Tikroji Trumpo komandos užmegztų kontaktų su Rusijos valdžia prigimtis lieka neįminta“, – rašo Le Figaro Lora Mandevil.
„Tomis dienomis Vašingtone neįmanoma išvengti „Rusijos klausimo“: neįžengiamos paslaptys, netikėti posūkiai, kategoriški tvitai“, – rašo žurnalistė. Demokratai „stengiasi padaryti Trumpą neteisėtu, remiantis kaltinimais, kad jis – Putino marionetė“, kai tuo tarpu „respublikonų administracija postringauja prieštaravimais, kad kairieji stengiasi pateisinti savo pralaimėjimą rinkimuose prasimanymais apie Kremliaus sąmokslą“. O juk Trumpas svajojo apie „atvirumą“ dialogui su Putinu, primena autorius.
Po nacionalinio saugumo patarėjo generolo Maiklo Flino nelemto pasitraukimo Trumpas tikėjosi užmiršti „nemalonią Rusijos problemą“ dėka savo optimistiško ir iškilmingo kreipimosi į Kongresą sėkmės. Tačiau nauji informacijos nutekėjimai atskleidė, kad teisingumo ministras Džefas Sešnsas, prisiekęs Kongresui, nepaminėjo savo susitikimų su Rusijos ambasadoriumi Kisliaku, sakoma toliau.
Karikatūra: vis dar nežinome, kokie santykiai susiklostys tarp Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino (kuris kurį neša).
Trumpas karštai gynė savo ministrą, tačiau jo artimieji pasakoja, kad jis labai nusivylęs ir jaučiasi apgultyje. „Tokį įsiūtį liudija nauja, šeštadieninė Trumpo „bomba“: jis paskelbė sužinojęs apie jo rinkimų štabo telefonų pasiklausymą per rinkimų kampaniją Obamos nurodymu ir pareikalavo, kad Kongresas ištirtų tą informaciją, – praneša Mandevil. – Tokie sunkūs kaltinimai gali padėti Trumpui laikinai atitraukti dėmesį nuo Rusijos dosjė“.
Bet jie neleis išvengti pagrindinių klausimų: ar buvo suokalbis su Kremliumi ir ar Kremlius režisavo Amerikos prezidento rinkimų destabilizaciją? – rašo Mandevil.
XXX
Žinoma tik miglota idėja, kad Trumpas metų metus palaiko „tiesioginius ir netiesioginius ryšius su neoficialiu tinklu Rusijos mafijozų, oligarchų ir kleptokratų“, atvykusių iš Rusijos ir buvusios SSSR, kurie aprūpino jį pinigais, kai jis turėjo sunkumų, rašė Džeimsas Henris leidinyje The American Interest.
Kaip nurodo buvęs valstybės sekretoriaus pavaduotojas Klintono administracijoje Stroubas Telbotas, Trumpą užgulę įtarimai gali pristabdyti naujos politikos pradžią Rusijos linkme. Prezidentas apsupo save tokiais vanagais-realistais, kaip Herbertas Makmasteris Saugumo taryboje, Džeimsas Metisas gynybos ministerijoje ir net Styvas Benonas, vyriausiasis politikos patarėjas ir prezidento strategas. O paskyrus į Saugumo tarybą Fioną Hil, garsėjančią giliu Rusijos pažinimu, atrodo, naivumui ir atviraširdiškumui durys užsitrenks, sakoma straipsnyje.
Greg Miller, Adam Entous, Ellen Nakashima / The Washington Post
„Pasak buvusių ir veikiančių Amerikos valdininkų, mėnesį prieš prezidentui Trumpui pradedant eiti pareigas, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maiklas Flinas privačiai aptarinėjo Amerikos sankcijas Rusijai su šios šalies ambasadoriumi JAV, o tai prieštarauja viešiems oficialių Trumpo atstovų įtikinėjimams“, – rašo The Washington Post.
„Flino kontaktai su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku kai kurių JAV aukštų valdininkų buvo aiškinami kaip nederantis ir gal prieštaraujantis įstatymams signalas Kremliui, kad jis gali tikėtis, jog bus atidėtos Obamos administracijos gruodžio pabaigoje įvestos sankcijos už numanomą Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimus“, – sakoma straipsnyje.
Flinas paneigė faktą, kad jis aptarinėjo sankcijas su Kisliaku.
„Šią savaitę valdininkai pareiškė, kad FTB toliau tyrinėja Flino kontaktus su Kisliaku. Kai kurie oficialūs asmenys pabrėžia, kad nors sankcijos ir buvo aptartos, jie tame neįžvelgia įrodymų, jog Flinas ketino atvirai pažadėti konkrečių žingsnių po inauguracijos“, – rašo žurnalistai.
Tos derybos tebuvo viena grandis Flino kontaktų su Kisliaku serijoje, kuri prasidėjo dar prieš rinkimus 2016-ųjų lapkričio 8-ąją ir tęsėsi pereinamuoju laikotarpiu, pažymėjo valdininkai.
Visi oficialūs asmenys, susipažinę su Rusijos diplomatų derybas stebėjusios Amerikos žvalgybos pranešimais, pareiškė, kad Flinas atvirai minėjo su rinkimais siejamas sankcijas. „Du iš tų valdininkų žengė dar toliau, sakydami, kad Flinas ragino Rusiją per daug audringai nereaguoti į sankcijas, kurias įveda prezidentas Barakas Obama, paaiškinęs, kad abi šalys galės tą klausimą peržiūrėti po to, kai Donaldas Trumpas duos prezidento priesaiką“, – sakoma straipsnyje.
„Kisliakui susidarė įspūdis, kad vėliau sankcijos bus peržiūrėtos“, – sakė vienas buvęs valdininkas.
Pasak informuotų šaltinių, inauguracijos išvakarėse Flino duoto Kisliakui signalo pobūdis tarp Barako Obamos administracijos valdininkų ir žvalgybos tarnybų bendradarbių įskėlė debatus, ar Flinas nepažeidė įstatymo, draudžiančio neturintiems leidimo piliečiams kištis į JAV konfliktus su užsienio valstybėmis.
Trečiadienį Flinas pareiškė, kad jis pirmą kartą susitiko su Kisliaku 2013 metais, kai būdamas Amerikos karinės žvalgybos direktoriumi buvo nuvykęs į Maskvą. Kisliakas padėjo organizuoti tą kelionę, sakė Flinas.
Pasak Flino, gruodžio pabaigoje jis aptarinėjo su Kisliaku visą virtinę klausimų, taip pat ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Trumpo telefoninių pokalbių organizavimą po inauguracijos, o taip pat pareiškė užuojautą po Rusijos ambasadoriaus nužudymo Turkijoje.
Šį mėnesį trumpame interviu konferencijoje Kisliakas apibūdino savo pašnekesius su Flinu kaip vaisingus. „Tai įprasta diplomatinė praktika“, – sakė jis.
Santūri Vladimiro Putino reakcija į Rusijos diplomatų deportaciją gruodžio pabaigoje, kuri Baltųjų rūmų valdininkams buvo netikėta, sužadino kai kuriems oficialiems asmenims įtarimus, kad Maskvai gal pažadėtas atidėjimas, ir todėl JAV žvalgybos agentūros pradėjo ieškoti atsakymo, aiškina leidinys.
Valdininkai ėmė atidžiai studijuoti žvalgybos duomenis, perimtus pranešimus bei diplomatines telegramas ir rado įrodymų, kad Flinas ir Kisliakas kontaktavo SMS žinutėmis ir skambinėjo vienas kitam maždaug tuo metu, kai buvo paskelbta apie deportaciją.
„Flinas, dabar JAV armijos generolas leitenantas dimisijoje, keletą kartų dalyvavo misijose Irake ir Afganistane po 2001 metų rugsėjo 11 teroro aktų, – rašo leidinys, – ir kelionėse vykdydavo aukščiausio lygmens žvalgybines užduotis, padedant JAV specialiosioms pajėgoms, kai buvo ieškoma islamistų ir Al Qaeda smogikų“.
Pasak buvusių kolegų, siaura specializacija privertė Fliną įvertinti islamistinių grupuočių pavojų kaip didžiausią lyginant su kitomis saugumo problemomis, įskaitant ir Rusijos grėsmes. Tad po kelionės į Maskvą 2013 metais, kai buvo Karinės žvalgybos agentūros direktoriumi, Flinas pradėjo seną Amerikos priešą laikyti potencialiu sąjungininku priešinantis teroristinėms grupuotėms, o save – žmogumi, esančiu unikalioje padėtyje, galinčiu užmegzti glaudesnius ryšius“, – sakoma straipsnyje.
