Rusijos kariai montruoja Iskander raketą

Kyjivas, vasario 10 d. (ELTA). Rusijos kariuomenė penktadienį į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 100 raketų. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi UNIAN.
 
„Pirminiais duomenimis, priešas panaudojo 29 zenitines valdomas raketas S-300 ir 71 sparnuotąją ore ir jūroje bazuojamą raketą. Mūsų gynėjai sunaikino 61 sparnuotąją raketą“, – sakoma pranešime.
 
Be to, Generalinio štabo duomenimis, okupantai smogė 12 aviacijos smūgių, dviem iš jų buvo naudojami dronai „Shahed-136“. Buvo atakuojama ir civilinė infrastruktūra.
 
Priešas taip pat daugiau kaip 20 kartų apšaudė Ukrainą reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis. „Rusijos smūgių civiliniams objektams grėsmė tebėra didelė visoje Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė Generalinis štabas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.11; 00:30

Irano – Rusijos vėliavos

Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Dabar ypač svarbu išsiaiškinti Teherano ir Kremliaus karinio bendradarbiavimo tendencijas, nes į Rusiją siunčiami Irano dronai bei raketos kenkia Ukrainai. Kad Teheranas ir Maskva bendradarbiauja karinėje srityje, – įrodymų užtektinai. Tik kokie tai dydžiai? Kokios šio nusikalstamo bendradarbiavimo perspektyvos? Taigi: ar Vakarai užtektinai griežtai baudžia Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?

Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: JAV linkusios bausti tuos, kurie draugauja su šiandieniniu Iranu. Bet ar Vašingtonas baus Armėniją, kuri bent jau iki šiol bičiuliavosi su Teheranu pačiose įvairiausiose srityse – ekonomikoje, žvalgyboje, karo reikaluose?

Kita tema – kodėl lietuviškoje spaudoje vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?

Slaptai.lt skaitytojams pateikiama 5-oji dalis.

————————————————————————————————————-

Baltieji rūmai Vašingtone

Vašingtonas, sausio 6 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė dėl Irano paramos Rusijos pajėgoms įveda naujas sankcijas. Jos bus taikomos Irano technologijų gamintojos „Qods Aviation Industry“ vadovybei. Tai penktadienį pranešė JAV iždo departamentas.

Ši įmonė atsakinga už dronų kūrimą ir gamybą. Teheranas bepiločius tiekia Rusijai, kuri naudoja juos kare Ukrainoje.

Taip pat sankcijos įvestos Irano Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacijos (Aerospace Industries Organization) direktoriui. Anot JAV vyriausybės, tai „svarbiausia organizacija“, kontroliuojanti Irano balistinių raketų programas.

Toliau bus imtasi visų įmanomų priemonių, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas negautų ginklų, „kuriuos naudoja savo barbariškame ir neišprovokuotame kare prieš Ukrainą“, sakė iždo kanclerė Janet Yellen. Tai, kad Kremlius naudojasi tokiais tiekėjais kaip Iranas, esą rodo jo desperaciją dėl narsaus ukrainiečių pasipriešinimo.

Įvedus baudžiamąsias priemones, bus įšaldytas galimas minėtų asmenų turtas JAV. Amerikiečiams draudžiama su jais turėti verslo ryšių. Dėl sankcijų paprastai šiems asmenims taip pat tampa daug sunkiau vykdyti tarptautinius sandorius.

Iranas, anot pranešimų, jau rugpjūtį perdavė Rusijai dronų, kurie, pavyzdžiui, gali būti naudojami atakoms prieš karinius objektus, taip pat energetikos infrastruktūrą. Po kelių savaičių rusų pajėgos ne kartą taikinius Ukrainoje atakavo iranietiškais dronais kamikadzėmis „Shahed“, kurie padarė didelės žalos.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

XXX

Teheranas, sausio 7 d. (ELTA). Šeštadienį Irane buvo įvykdyta mirties bausmė dviem vyrams. Jie buvo kaltinami sukarintų pajėgų nario nužudymu per precedento neturinčius protestus, kuriuos sukėlė jaunos moters mirtis, praneša AFP.

Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.

Tad įvykdytų mirties nuosprendžių, susijusių su protestais Irane, skaičius išaugo iki keturių. Dar du vyrai buvo nubausti mirtimi gruodžio mėnesį. Egzekucijos sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje ir paskatino Vakarus imtis naujų sankcijų prieš Iraną.

Teismų naujienų agentūra „Mizan Online“ šeštadienį pranešė, kad „šįryt buvo pakarti Mohammadas Mahdi Karami ir Seyyedas Mohammadas Hosseini, pagrindiniai nusikaltimo, dėl kurio mirė Ruhollah`a Ajamianas, kaltininkai“.

Pirmosios instancijos teismas dviem vyrams mirties bausmę skyrė gruodžio pradžioje. Antradienį Aukščiausiasis Teismas paliko ją galioti, pripažinęs juos kaltais dėl R. Ajamiano nužudymo lapkričio 3 d. Karadžo mieste, kuris yra į vakarus nuo Teherano.

R. Ajamianas priklausė provyriausybinei „Basij“ milicijai, susijusiai su Islamo revoliucijos gvardijos korpusu.

Iraną tebekrečia protestai, kilę po 22 metų kurdės Mahsos Amini, suimtos už šalies moterų aprangos kodo pažeidimą, mirties rugsėjo 16 d. Irano pareigūnai protestus vadina „riaušėmis“ ir teigia, kad per neramumus visoje šalyje žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, tūkstančiai buvo suimti. Neramumų kurstymu Teheranas kaltina priešiškas užsienio jėgas ir opozicines grupes

Stasys Gimbutis (ELTA)

XXX

Teheranas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Irano valdžios institucijos trečiadienį už užstatą paleido žymią aktorę Taraneh Alidoosti, beveik tris savaites praleidusią areštinėje už paramą protestų judėjimui, pranešė jos advokatė.

T. Alidoosti yra viena iš labiausiai pripažintų Irano kino žvaigždžių, išgarsėjusi tarptautiniu mastu dėl vaidmenų daug apdovanojimų pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant 2016 metais „Oskarą“ laimėjusį filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“).

Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.

Jos sulaikymas sukėlė pasipiktinimą kino pramonėje ir sustiprino susirūpinimą dėl valdžios institucijų susidorojimo su daugiau nei tris mėnesius trukusiais protestais, per kuriuos buvo suimta tūkstančiai žmonių.

„Mano klientė šiandien (trečiadienį) buvo paleista už užstatą“, – naujienų agentūrai ISNA sakė advokatė Zahra Minooee.

Irano žiniasklaidoje, įskaitant laikraštį „Shargh“, paskelbtose nuotraukose matyti, kaip ji išeina į laisvę iš Teherano Evino kalėjimo su gėlėmis rankose ir nedėvi islamiško galvos apdangalo, taip akivaizdžiai nepaisydama griežtų Irano aprangos įstatymų, o jos pasitikti atvyko vis dar esantys šalyje svarbiausi Irano kino pramonės atstovai.

Kitose nuotraukose, kuriose matyti išvažiuojanti automobiliu, ji pozuoja iškišusi liežuvį ir rodanti pergalės ženklą „V“.

„Irano aktorė Taraneh Alidoosti po trijų savaičių sulaikymo paleista – koks džiaugsmas ir palengvėjimas!“ – tviteryje rašė Kanų kino festivalis ir paragino: „Išlikime aktyvūs!“

38 metų T. Alidoosti buvo suimta gruodžio 17 dieną, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė keletą įrašų, kuriais palaikė protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.

Daugiau kaip 600 menininkų visame pasaulyje, tarp jų aktoriai Kate Winslet ir Markas Rylance‘as bei režisierius Pedro Almodovaras, pasirašė atvirą laišką, kuriame ragino ją paleisti.

Buvusio Irano futbolininko dukra T. Alidoosti jau seniai laikoma moterų ir pilietinių teisių gynėja Irane. Lapkričio 9 dieną ji paskelbė savo nuotrauką be galvos apdangalo, laikydama popieriaus lapą su užrašu „Moteris, gyvenimas, laisvė“ – pagrindiniu protestų šūkiu.

T. Alidoosti socialiniame tinkle parašė priesaiką neišvykti iš Irano ir teigė esanti pasirengusi „sumokėti bet kokią kainą, kad apgintų savo teises“.

Jos „Instagram“ paskyra, kurią stebi daugiau nei aštuoni milijonai sekėjų, po suėmimo tapo nepasiekiama.

Živilė Aleškaitienė (AFP)

XXX

Teheranas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad prie savo namų Teherane buvo nušautas Irano revoliucinės gvardijos narys, ir pridūrė, kad jis galėjo būti nužudytas per apiplėšimą.

Oficiali naujienų agentūra IRNA pranešė, kad „nežinomi asmenys keturis kartus šovė į Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) atstovą Qassamą Fathollahi vėlai antradienį priešais jo namus Pietų Teherane“. Policija pastebėjo „ženklų, kad butuose aplink šaudymo vietą įvykdyta vagystė“, priduriama pranešime.

Viljama Sudikienė (AFP)

XXX

Teheranas, sausio 3 d. (dpa-ELTA). Irano prokurorai apkaltino du Prancūzijos piliečius šnipinėjimu, antradienį pranešė Teherano teisminių institucijų atstovas.

Abu asmenys, kurių tapatybė nebuvo paskelbta, taip pat kaltinami „sąmokslu prieš nacionalinį saugumą“, teigiama teisminių institucijų valdomame portale „Misan“. Teismo procesai vyks revoliuciniame teisme.

Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna patvirtino, kad du Prancūzijos piliečiai buvo suimti lapkričio mėnesį Irane visuotinių protestų metu.

Praeityje buvo sulaikyti ir apkaltinti keli Europos piliečiai, tarp jų – ir turistai. Irano teisėsaugos institucijų duomenimis, nuo rugsėjo vidurio, kai kilo pastaroji protestų banga, buvo sulaikyta mažiausiai 40 užsienio piliečių.

Šalies saugumo institucijos sulaikymus dažnai pateisina kaltinimais šnipinėjimu, o kritikai kaltina vyriausybę, kad ji užsienio piliečius naudoja kaip įkaitus.

Protestai kilo po to, kai rugsėjo 16 dieną policijos areštinėje mirė 22 metų Mahsa Amini. Kurdė buvo sulaikyta šalies moralės policijos už tai, kad pažeidė šalies moterų aprangos kodą.

Živilė Aleškaitienė (DPA)

XXX

Teheranas/Kyjivas, sausio 3 d. (ELTA). Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pirmadienį pareiškė, kad Iranas nedalyvauja Rusijos ir Ukrainos „konflikte“, ir atmetė „nepagrįstus“ kaltinimus Teheranui, praneša „Ukrinform“.

„Iranas nėra konflikto Ukrainoje šalis, o nepagrįsti kaltinimai Iranui nepadės išspręsti problemos“, – per spaudos konferenciją sakė Nasseras Kanaani.

Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas

Anot jo, Irano ir Ukrainos atstovai apsikeitė nuomonėmis šiuo klausimu ir išdėstė savo pozicijas.

„Irano bendradarbiavimas gynybos srityje su kitomis šalimis grindžiamas bendrais interesais ir vykdomas laikantis tarptautinių įstatymų ir taisyklių“, – teigė N. Kanaani. Jis pridūrė, jog Iranas ir Rusija bendradarbiavo gynybos srityje dar prieš prasidedant karo veiksmams Ukrainoje.

Kaip pažymi „Ukrinform“, nors surinkta daug įrodymų, kad Rusija naudoja Irane pagamintus dronus prieš civilinius ir karinius taikinius Ukrainoje, oficialusis Teheranas iki šiol neigia pardavęs jų Maskvai.

Stasys Gimbutis (ELTA)

XXX

Teheranas, sausio 2 d. (dpa-ELTA). Aukščiausiasis teismas Irane patvirtino mirties nuosprendį dar vienam demonstrantui. Teisėsaugos portalas „Misan“ pranešė, kad Mohammedas B. nuteistas, nes ginklu sužalojo saugumo pajėgų atstovus.

Žmogaus teisių aktyvistai skubius procesus kritikuoja kaip „fiktyvius teismus“. Aukščiausiajam teismui patvirtinus nuosprendį, jo skųsti nebegalima.

Iki šiol Irane dėl dalyvavimo protestuose mirties bausmė įvykdyta dviem demonstrantams. Pasak šalies žiniasklaidos, teisėsaugos mirtininkų sąraše yra dar per 20 demonstrantų. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, daugiau kaip 500 demonstrantų žuvo. Smurtiniai veiksmai prieš demonstrantus ir ypač egzekucijos sulaukė pasmerkimo šalyje ir užsienyje.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

XXX

Maskva, sausio 1 d. (dpa-ELTA). Pirmąją naujųjų metų dieną Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per naktį Rusija pasiuntė į Ukrainą iš viso 45 dronus.

Visus Irane pagamintus kovinius bepiločius orlaivius „Shahed-136“, vadinamus „kamikadzėmis“, Ukrainos oro gynyba sunaikino, pranešė ginkluotosios pajėgos.

Rusija, kad nuslėptų Irano dalyvavimą, apsimeta, kad tai jos dronai, pervadinusi juos į „Geran“. Rusija ir Iranas seniai bendradarbiauja karinėje srityje.

Dronai. Slaptai.lt foto

„Ukrainos oro pajėgų kariai sveikina savo nepalaužiamą tautą su naujaisiais 2023 metais! Kartu į pergalę!”, – toliau sakoma sekmadienį paskelbtoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žinutėje.

Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė, kad Naujųjų metų išvakarėse Rusija paleido į taikinius Ukrainoje 20 raketų. Dauguma jų buvo numuštos.

Vakarams teikiant didžiulę karinę pagalbą kariaujančiai Ukrainai jos oro gynyba pagerėjo.

Viljama Sudikienė (DPA)

XXX

Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Preliminarūs susitarimai dėl Irano balistinių raketų tiekimo Rusijai jau sudaryti, bet Teheranas dar dvejoja. Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.

„Iranietiški dronai toliau tiekiami. O dėl balistinių raketų, tai jos yra trokštamas ginklas Putinui, bet kol kas jis niekaip negali jų gauti. Tęsiasi rimtas darbas šiuo klausimu, nors preliminarūs susitarimai, mes tai žinome, jau sudaryti. Dabar liko palaukti ir pažiūrėti. Kiek mums žinoma, Irane ne visi dega noru padėti Putinui, nes supranta, kokie to padariniai gali būti Irano režimui“, – sakė pareigūnas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovu Jurijumi Ihnatu, Rusija nori išmainyti dvi lėktuvų Su-24 ir Su-35 eskadriles į pigius iranietiškus dronus „Shahed“, kadangi nedrįsta naudoti savo aviacijos Ukrainos padangėje.

Stasys Gimbutis (ELTA)

XXX

Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Baltarusijoje pastebėta grupė instruktorių iš Irano, kurie moko Rusijos kariškius ir koordinuoja iranietiškų dronų kamikadzių paleidimą.

Irano kariškiai. EPA – ELTA nuotr.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.

Centro duomenimis, iraniečiai, tarp kurių yra Islamo revoliucijos sargybinių korpuso karininkų, buvo pastebėti Gomelio srities Mikuličių kaime. Pasak Baltarusijos partizanų, būtent jie koordinuoja iranietiškų dronų atakas prieš Kyjivo ir kitų šiaurinių bei vakarinių Ukrainos sričių objektus.

Pažymima, kad Irano kariškius griežtai saugo Rusijos nacionaliniai gvardiečiai ir FSB karininkai.

Be to, kaip praneša Baltarusijos pogrindininkai, Rusijos kariškiai visiškai kontroliuoja aviacijos bazes ir aerodromus Baranovičiuose ir Lydoje, iš kur raketomis ir dronais atakuojama Ukrainos teritorija.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Parengta remiantis ELTA, rbc.ua, DPA, slaptai.lt, Ukrinform, AFP, ISNA, Sharg informacija

(Bus daugiau)

2023.01.09; 10:00

Iranas. Nacionalinė vėliava

Ką mes žinome apie Iraną? Pranešimų lietuviškoje žiniasklaidoje – esama.

Pirma, Irano režimas perduoda Rusijai dronų „Shahed-131“ ir „Shahed-136“, kad Kremlius vėliau galėtų atakuoti Ukrainą. Taigi Iranas šiandien – Rusijos sąjungininkas.

Antra: Irane siautėte siautėja vadinamoji dorovės policija, kuri už neva neteisingai dėvimą galvos apdangalą turi teisę suimti kiekvieną moterį. Taip nutiko ir kurdei Mahsai Amini. Tačiau moters areštas sukėlė didžiulius protestus Irane, nes moteris – mirė. Tarptautinė bendruomenė nė neabejoja – ją kalėjime nukankino. Brutalus Irano dorovės policijos pareigūnų elgesys sukėlė iraniečių protestus.

Kokios būta valdžios reakcijos? Oficialusis Teheranas itin žiauriomis priemonėmis malšina mitingus ir demonstracijas. Daugeliui suimtųjų skiriamos pačios griežčiausios bausmės: kalėjimas iki gyvos galvos arba net mirties bausmė. Tai būtų trečiasis rimtas priekaištas Iranui.

Apie šias Irano nuodėmes mūsų žiniasklaida rašo daug ir noriai. Bet tai – ne viskas, ką mums derėtų žinoti. Rimčiau analizuojant Irano elgesį aiškėja, kad oficialusis Teheranas rimtai bendradarbiauja ne tik su Rusija, bet ir su Armėnija. O štai su Azerbaidžanui oficialusis Teheranas – pykstasi. Iranas – mirtinas Azerbaidžano priešas. Mums, lietuviams, atrodo, jog viskas turėtų klostytis atvirkščiai, bet yra būtent taip: Iranas – Armėnijos draugas ir Azerbaidžano priešas. Kodėl? Kas sieja Teheraną ir Jerevaną?

Slaptai.lt skelbia pirmąją straipsnių ciklo „Iranas – didysis Armėnijos draugas“  dalį. Artimiausiu metu sulauksite naujų publikacijų iranetiška tema.

Šiandienėje apžvalgoje – apie Rusijai perduodamus iranietiškus dronus, apie dorovės policijos brutalumą ir iraniečių protestus.

Gintaras Visockas

XXXXXXXXXXXXXXX

Briuselis, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES), pasak informuotų diplomatų, ketina išplėsti sankcijų Iranui sąrašą dėl šioje šalyje vykdomo susidorojimo su protestais ir dronų tiekimo Rusijai.

Diplomatų teigimu, naujų baudžiamųjų priemonių taikinyje iš viso bus beveik 30 fizinių ir juridinių asmenų. Sankcijas ketinama patvirtinti pirmadienį Briuselyje vyksiančioje bloko užsienio reikalų taryboje.

ES dėl minėtų priežasčių jau yra paskelbusi sankcijas kone pusšimčiui Irano subjektų. Be kita ko, nubaustos dvi dronų gamybos įmonės, šalies vidaus reikalų ministras ir vadinamoji dorovės policija.

Lina Linkevičiūtė (AFP)

XXX

Londonas, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas, nukreiptas į 30 taikinių visame pasaulyje, įskaitant Irano pareigūnus, kaltinamus „žiaurių bausmių“ vykdymu su režimu kovojantiems protestuotojams.

Sankcijos dešimčiai asmenų, susijusių su Irano teismų ir kalėjimų sistemomis, įvestos po dvasininkų režimo įvykdytos pirmosios protestuotojo egzekucijos. Tarp jų yra „šeši asmenys, susiję su revoliuciniais teismais, atsakingais už protestuotojų persekiojimą žiauriomis bausmėmis, įskaitant mirties bausmę“, pranešė vyriausybė Londone. Du iraniečiai, kuriems uždrausta atvykti į Jungtinę Karalystę ir įšaldytas jų turtas, yra buvę liūdnai pagarsėjusio Evino kalėjimo Teherane direktoriai.

Sankcijos paskelbtos asmenims iš vienuolikos šalių, ir tai, Užsienio reikalų ministerijos teigimu, didžiausias toks JK skelbiamas paketas.

Viljama Sudikienė (AFP)

XXX

Londonas, gruodžio 9 d. (ELTA). Rusija galimai papildė savo iranietiškų dronų „Shahed-131“ ir „Shahed-136“ atsargas, nes prieš kelias dienas pirmą kartą per tris savaites Ukrainoje vėl buvo užfiksuotos šių skraidyklių atakos. Tai savo naujausioje, penktadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.

Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.

Kaip teigiama suvestinėje, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gruodžio 6 d. pranešė, kad tądien iš viso buvo numušta 17 dronų, įskaitant 14 skraidyklių „Shahed-136“. Tuo metu gruodžio 7 d., pasak Ukrainos pareigūnų, iranietiškais bepiločiais buvo užpultos Zaporižios ir Dnipro sritys. Prieš tai paskutinį kartą Irano siųstas dronas Ukrainoje buvo numuštas lapkričio 17 d.

Tad, kaip pažymi ministerija, jei naujausi duomenys bus patvirtinti, tai reikš, kad Rusija atnaujino atakas su naujai pristatytomis iranietiškomis skraidyklėmis.

JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios.

Lina Linkevičiūtė (ELTA)

XXX

Teheranas, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Irane ketvirtadienį įvykdyta pirmoji žinoma egzekucija dėl protestų, kurie nuo rugsėjo mėnesio drebina režimą, ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo bei teisių gynimo organizacijų įspėjimų, kad netrukus jų bus įvykdyta dar daugiau.

23 metų Mohsenas Šekaris buvo pripažintas kaltu ir nuteistas mirties bausme už gatvės blokavimą ir sukarintų pajėgų nario sužeidimą per ankstyvąjį protestų etapą rugsėjo viduryje. Jo teismo procesą žmogaus teisių organizacijos pasmerkė kaip parodomąjį.

Dar mažiausiai dešimčiai žmonių, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo nuteisti mirties bausmėmis dėl protestų, šiuo metu gresia kartuvės, įspėjo žmogaus teisių organizacijos.

Mahsa Amini. EPA – ELTA foto

Irane jau beveik tris mėnesius vyksta demonstracijos po 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirties. Ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji tariamai pažeidė griežtą hidžabo aprangos kodą.

Protestai, kuriuos valdžia vadina riaušėmis, yra didžiausias iššūkis islamo respublikai nuo pat jos įkūrimo 1979 metais po šacho nuvertimo.

Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad yra „pasibaisėjusi“ dėl M. Šekario egzekucijos, kuri, pasak jos, įvykdyta praėjus vos trims savaitėms po „labai nesąžiningo fiktyvaus teismo proceso“.

„Jo egzekucija atskleidžia Irano vadinamosios teisingumo sistemos nežmoniškumą, nes dešimčių kitų žmonių laukia toks pat likimas“, – sakė ji.

Informacijos šaltinis – ELTA

XXX

„Begalinė panieka“

Vakarų šalių vyriausybės pritarė teisių gynimo organizacijų pykčiui. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tviteryje parašė: „Irano režimo panieka žmogaus gyvybei yra begalinė“, o teismo procesą pavadino „klastingu susidorojimu“.

Tačiau ji pridūrė: „Egzekucijos grėsmė neuždusins laisvės troškimo“.

„Ši egzekucija yra kitų rimtų ir nepriimtinų pažeidimų viršūnė“, – žurnalistams sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Anne-Claire Legendre, „griežčiausiais žodžiais“ pasmerkusi egzekuciją.

Živilė Aleškaitienė (AFP)

XXX

Teheranas, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Pirmą kartą po rugsėjį prasidėjusių masinių antivyriausybinių protestų Irane įvykdyta mirties bausmė protesto dalyviui, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Vyras buvo sulaikytas Teherane rugsėjo pabaigoje, pranešė agentūra. Irano revoliucinis teismas sostinėje nuteisė jį pagal islamo įstatymus už „karą prieš Dievą“. Jis buvo apkaltintas ginklu užpuolęs apsaugos darbuotoją ir kurstęs terorą.

Teismai laikosi griežtos pozicijos protestuotojų atžvilgiu, pastarosiomis savaitėmis mirties bausmė skirta keliems demonstracijų dalyviams, pirmasis jau pakartas. Parlamento nariai taip pat dažnai reikalauja griežtai bausti, įskaitant ir myriop, tūkstančius įkalintų protestuotojų.

Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, per protestus, drebinančius šalį nuo rugsėjo vidurio,  žuvo mažiausiai 470 protestuotojų, daugiau nei 18 tūkst. buvo suimti. Protestus išprovokavo Irano kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė policijos areštinėje, suimta už islamo aprangos taisyklių pažeidimą.

Viljama Sudikienė (DPA)

XXX

Teheranas, gruodžio 7 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis padėkojo studentams, kad jie neleido universitetuose išplisti „neramumas“. „Dėkoju įžvalgiems studentams, kurie neleido, kad universitete įsivyrautų neramumų atmosfera“, – sakė jis trečiadienį lankydamasis Teherano universitete. Prezidentas naudojo institucijų vartojamą žodį protestams apibūdinti.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto

Irane nuo rugsėjo vidurio žmonės protestuoja prieš vadovybę Teherane. Demonstracijas sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis. Jauna moteris mirė po to, kai dėl esą nederamo galvos apdangalo dėvėjimo buvo sulaikyta dorovės policijos. Aktyvistai kaltina policiją kankinus jauną moterį. Studentai visoje šalyje parėmė protestus.

E. Raisis lankėsi universitete gruodžio 7-ąją minimos „Studento dienos“ proga. Ši diena skirta prisiminti tris šacho saugumo pajėgų 1953 metais nužudytus studentus.

„Tie, kurie brutaliai žudo mūsų artimuosius, yra neramumų kurstytojai, – kalbėjo prezidentas. – Mūsų tauta ir studentai supranta skirtumą tarp protestų ir neramumų“.

Nuo protestų pradžios institucijos kaltina Irano „priešus“, pirmiausiai – JAV, norint destabilizuoti šalį. JAV nori susilpninti Iraną, pabrėžė E. Raisis. Jos esą nori, kad Iranas taptų antra Sirija ar Afganistanu – tačiau jos apsiskaičiavo.

E. Raisis susitikime su studentais taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Iranui, dėl kurių, jo teigimu, Irano gyventojai „negauna gyvybiškai svarbių medikamentų“.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

XXX

Niujorkas, gruodžio 7 d. (dpa-ELTA). Pasak diplomatinio šaltinio Jungtinėse Tautose, Rusija užsakė iš Irano šimtus bepiločių orlaivių ir balistinių raketų. „Žinome, kad Iranas planuoja padidinti nepilotuojamų orlaivių ir raketų tiekimą Rusijai dideliais kiekiais“, – dpa sakė anonimu likti norėjęs šaltinis.

Maskva tai daro siekdama išspręsti didžiulio karinių atsargų trūkumo problemą. „Nemanau, kad ši įranga jau išsiųsta, bet akivaizdu, kad ji jau užsakyta“, – sakė šaltinis.

Rusija jau panaudojo šimtus Irane pagamintų bepiločių orlaivių „Shahed-136“. Maskva neigia naudojanti šiuos kamikadzėmis vadinamus dronus, tačiau Iranas lapkritį pripažino, kad tiekė Rusijai bepiločius orlaivius. Dėl to Europos Sąjungos šalys įvedė papildomas sankcijas Iranui, kuriam jau ir taip taikomos įvairios baudžiamosios priemonės.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta po 2015 m. branduolinio susitarimo su Iranu, draudžia Iranui tokius ginklų sandorius. JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija spalį paragino Jungtines Tautas pradėti tyrimą dėl Irano ginklų panaudojimo puolant Ukrainą.

Viljama Sudikienė (DPA)

XXX

Teheranas, gruodžio 1 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ketvirtadienį apsilankė Kurdistano provincijoje – protestų prieš Mahsos Amini mirtį epicentre. Čia jis ragino gyventojus priešintis „priešui“, kuris, anot Teherano, kursto masinius protestus šalyje. „Per pastaruosius protestus priešai apsiskaičiavo, kai manė, kad galės sukelti chaosą, nesaugumą ir riaušes“, – sakė prezidentas televizijos transliuotoje kalboje.

Irane jau daug savaičių vyksta protestai. Juos sukėlė 22 metų kurdės M. Amini mirtis – ji rugsėjo viduryje buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkamai dėvėjo galvos apdangalą. Iranas dėl smurtinių susirėmimų, per kuriuos, vieno generolo duomenimis, žuvo daugiau kaip 300 žmonių, kaltina mirtiną savo priešę JAV bei jų sąjungininkes, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Izraelį.

E. Raisis apsilankė Sanandadžo mieste Kurdistane, M. Amini gimtojoje provincijoje ir protestų epicentre, kur davė pradžią geriamojo vandens projektui. Turėdamas omenyje 1980-1988 metų Irano karą, prezidentas pabrėžė, jog „priešas“ nežinojo, kad Kurdistanas paaukojo tūkstančių kankinių kraują ir kad jo gyventojai praeityje įveikė priešą“.

Žmonės turi „ekonominių ir socialinių problemų, tačiau jie žino, kaip savo solidarumu pasipriešinti priešui“, toliau kalbėjo E. Raisis. Regione gyvenanti naujoji karta esą padarys tą patį, kaip ir jų motinos bei tėvai, „kurie sužlugdė prieš planą, ir įrodys, kad jie nevykdys priešo, pirmiausiai Jungtinių Valstijų, valios“, – tęsė prezidentas.

Nuo protestų pradžios Irano vyriausybės atstovai kurstant neramumus kaltino Irano kurdų opozicines grupuotes, veikiančias egzilyje Irake.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

XXX

Teheranas, gruodžio 5 d. (ELTA). Irano valstybinis televizijos kanalas „Al Alam“, transliuojantis laidas arabų kalba, pakomentavo šalies generalinio prokuroro Mohammado Jafaro Montazeri pareiškimą, kuris buvo suprastas kaip didelė nuolaida opozicijai.

Pareigūnas pranešė, kad valdžia pasirengusi peržiūrėti nuostatas, susijusias su hidžabo dėvėjimu, taip pat pareiškė, kad dorovės policija neturi nieko bendra su juridine sistema, ir leido suprasti, jog ji bus likviduota. Tiek Irane, tiek užsienyje šie žodžiai buvo sutikti su entuziazmu.

Bet valstybinė televizija informavo, jog generalinis prokuroras pasakė būtent tai, ką norėjo: dorovės policija yra Vidaus reikalų ministerijos padalinys ir nepriklauso teismų sistemai, o apie jos likvidavimą nebuvo kalbos.

Naujienų agentūra ISNA cituoja Isfahano provincijos dievobaimingumo rėmimo ir kovos su nuodėme skyriaus vadovą (toks oficialus dorovės policijos viršininko titulas) Mohseną Mozaheri, kuris pareiškė, kad privalu laikytis įstatymų, tuo labiau „dieviškos kilmės“. „Kitaip kils anarchija“, – sakė jis.

„Islamo įstatymai leidžia žmonėms mėgautis tuo gėriu, kurį teikia gyvenimas, ir apsaugo nuo blogio. Jie užtikriną religinį Islamo Respublikos pobūdį“, – pareiškė pareigūnas, pažymėdamas, kad ir Vakaruose įstatymais siekiama palaikyti tvarką.

Pasak apžvalgininkų, Irano valdžios atstovų pareiškimai apie pasirengimą kompromisui yra taktinė gudrybė, kuria siekiama suskaldyti ir susilpninti opoziciją. Religinis elitas būgštauja, kad net mažiausios nuolaidos gali sukelti grėsmę fundamentalistiniam teologiniam režimui.

Rugsėjo 16 d., kai Iraną apskriejo žinia apie 22 metų kurdės Mahsos Amini mirtį, šalyje prasidėjo masinės demonstracijos. Jauna moteris mirė po to, kai ją dėl tariamų hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimų sulaikė dorovės policija. Po sulaikymo komos ištikta M. Amini buvo išgabenta į ligoninę, kur po trijų dienų buvo konstatuota jos mirtis. Manoma, jog moters gyvybė užgeso todėl, kad ji buvo žiauriai sumušta.

Stasys Gimbutis (ELTA)

XXX

Londonas, gruodžio 6 d. (ELTA). Pasak britų leidinio „The Guardian“, kuris remiasi Vakarų pareigūnais, Rusijai jau prieš kelias savaites baigėsi Irano dronai ir dabar ji laukia papildymo. Tačiau esą kol kas nėra požymių, kad Teheranas ketina perduoti daugiau bepiločių skraidyklių. Anot duomenų, tarp šalių derybos dar vyksta.

Iranas yra pripažinęs, kad perdavė Rusijai dronų, tačiau pažymėjo, kad tai padarė dar prieš invaziją į Ukrainą.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

XXX

Teheranas, gruodžio 4 d. (ELTA). Irane, valstybinės naujienų agentūros IRNA duomenimis, dėl šnipinėjimo Izraeliui įvykdyta mirties bausmė keturiems asmenims. Jie buvo Izraelio žvalgybos „Mossad“ tinklo nariai, sekmadienį pranešė IRNA.

Izraelio žvalgybos MOSSAD ženklas

Minėti asmenys esą taip pat susijęs su viešojo turto gadinimu bei pagrobimais. Daugiau detalių nepateikiama.

Islamo Respublika jau seniai kaltina mirtiną savo priešą Izraelį jos žemėje vykdant slaptas operacijas. Neseniai Teheranas pareiškė, kad Izraelio ir Vakarų žvalgybos planuoja pilietinį karą Irane, kuriame šiuo metu neslūgsta didžiausi antivyriausybiniai protestai nuo 1979-ųjų Islamo revoliucijos.

Trečiadienį pusiau valstybinė naujienų agentūra MEHR pranešė, kad keturi vyrai „dėl bendradarbiavimo su sionistinio režimo slaptosiomis tarnybomis ir dėl pagrobimų“ nuteisti mirties bausme. Dar keturiems vyrams skirtos 5-10 metų laisvės atėmimo bausmės.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

XXX

Teheranas, lapkričio 29 d. (dpa-ELTA). Irano generolas pirmą kartą pripažino šimtus aukų per besitęsiančius antivyriausybinius protestus šalyje. „Tabnak“ portale paskelbtame įraše Irano revoliucinės gvardijos generolas Amiras Ali Hadjisadehas kalbėjo apie mažiausiai 300 žuvusiųjų. Jis paminėjo ir „kankinius“ – žuvusius saugumo pajėgų atstovus ir policininkus. Revoliucinė gvardija Irane yra ginkluotųjų pajėgų elitinis dalinys.

Iki šiol apie aukas skelbė pirmiausiai žmogaus teisių aktyvistai. JAV įsikūrusi organizacija „Human Rights Activists News Agency“ (HRANA) pastarąjį kartą kalbėjo apie mažiausiai 450 malšinant protestus žuvusių demonstrantų, tarp kurių esą yra ir 64 vaikai. Be to, žuvo 60 saugumo pajėgų pareigūnų.

Generolas A. A. Hadjisadehas dėl protestų vėl kaltino Irano priešus. Jis paminėjo JAV, Vokietiją ir Prancūziją.

Jau praėjusiomis savaitėmis kariškiai ir politikai kaltę dėl protestų vertė užsieniui. Stebėtojai tame įžvelgia bandymą nukreipti dėmesį nuo tikrųjų protesto priežasčių.

Protestus visoje šalyje sukėlė kurdės Mahsos Amini mirtis. Ji mirė rugsėjo 16-ąją po to, kai buvo sulaikyta dorovės policijos dėl esą neteisingai dėvėto galvos apdangalo.

Lina Linkevičiūtė (AFP)

Parengta pagal ELTA, AFP, DPA pranešimus

(Bus daugiau)

2022.12.10; 08:00

Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.

Kyjivas, lapkričio 14 d. (ELTA). Rusija naudoja visus Baltarusijos aerodromus savo lėktuvams MiG-31K, Su-30, Su-34, Su-35 ir sraigtasparniams K-52 dislokuoti. O iš viso beveik 40-yje aerodromų aplink Ukrainą, Rusijos, Baltarusijos ir Krymo autonominės respublikos teritorijose, yra daugiau kaip 750 priešo orlaivių.
 
Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, paklaustas apie Rusijos aviacijos telkimą Baltarusijos teritorijoje.
 
Pasak jo, neverta akcentuoti dėmesio į Rusijos aviacijos koncentraciją Baltarusijoje, kadangi jos permetimas – kelių valandų reikalas.
Į klausimą apie Rusijos turimų dronų skaičių J. Ihnatas atsakė, kad dabar galima kalbėti apie 330 sunaikintų dronų iš 400, paleistų į Ukrainos teritoriją.
 
Šių metų liepą Rusija įsigijo Irane didelę dronų „Shahed-136“ ir „Mohajer-6“ partiją. Įvairiais vertinimais, jų skaičius gali siekti kelis tūkstančius.
 
Naudodama iranietiškus dronus, Rusijos kariuomenė jau pražudė dešimtis žmonių Ukrainos miestuose, taip pat ir sostinėje, sunaikino daug energetikos objektų.
 
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad nuo vasario 24 d. iki lapkričio 14 d. Ukrainos gynybos pajėgos numušė 278 priešo lėktuvus, 621 sraigtasparnį ir 1509 operatyvinio taktinio lygio bepilotes skraidykles.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.15; 08:02

Izraelio vėliavos

Niujorkas, spalio 24 d. (ELTA). Izraelis suteikė Ukrainai žvalgybos duomenų, padedančių naikinti iranietiškus dronus. Tai sekmadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.
 
Leidinys nepatikslina, kokie konkrečiai duomenys turimi omenyje, bet primena, kad spalio 17 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kreipėsi į Izraelį, prašydamas perduoti jo šaliai oro gynybos sistemų. Izraelio gynybos ministras Benny`is Gantzas atmetė šį prašymą, kadangi Tel Avivas bendradarbiauja su Rusija Izraelio karinių oro pajėgų reidų Sirijoje klausimu. Bet Izraelis, pasak ministro, nusiųs Ukrainai ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri padės atremti Rusijos naudojamų Irane pagamintų dronų atakas.
 
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Sirijoje sunaikinta iranietiškų dronų surinkimo gamykla. Manoma, kad smūgius objektams Sirijoje naktį į šeštadienį smogė Izraelio karinės oro pajėgos.
 
Rusija kare prieš Ukrainą naudoja iranietiškus dronus „Shahed-136“, „Shahed-13“ ir „Mohajer-6“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.24; 09:02