Tokijas, liepos 10 d. (dpa-ELTA). Buvusį Japonijos premjerą Shinzą Abę nušovęs vyras, anot žiniasklaidos, pradžioje planavo bombos išpuolį.
Naujienų agentūra „Kypdo“, remdamasi tyrėjų šaltiniais, sekmadienį pranešė, kad 41-erių buvęs karinio laivyno kareivis mėgino pasigaminti bombą.
Tetsuya Yamagamis penktadienį savadarbiu ginklu nušovė Sh. Abę rinkimų kampanijos renginyje Naroje. Jis po sulaikymo, pasak žiniasklaidos, teigė, kad veikė vedamas neapykantos vienai religinei grupuotei, kurią rėmė Sh. Abė.
Jo motina šiai religinei organizacijai esą aukojo dideles pinigų sumas, ir tai ją sužlugdė. Grupuotės pavadinimo policija iki šiol neįvardijo. Tačiau internetinis žurnalas „Gendai Business“ teigia iš tyrėjų šaltinių sužinojęs, kad tai ginčytina mirusios korėjiečio sektos įkūrėjo San Myung Moono Susivienijimo bažnyčia.
Dar kaip Moono sekta žinoma Susivienijimo bažnyčia turi narių daugelyje šalių, įskaitant Japoniją. Ji remia konservatyvius politinius siekius. Sektos atžvilgiu draugiškai nusiteikusiais laikomi tokie politikai, kaip buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Sh. Abė.
Griežtas antikomunistas San Myung Moonas sektą įsteigė 1954 metais. Ištikimų sekėjų dėka jis įkūrė įmonių imperiją, kuri jam sukrovė milijardus.
Sh. Abės žudikas, anot žiniasklaidos, per apklausą neigė veikęs dėl nepasitenkinimo buvusio premjero politinėmis pažiūromis. Iš pradžių jis esą neketinęs taikytis į konservatorių politiką, o taikiniu buvo numatęs vieną religinės grupuotės lyderių.
Įtariamojo bute policija rado sprogmenų ir savadarbių ginklų.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė pirmą kartą užsiminė apie vasaros olimpinių žaidynių atidėjimą dėl koronakrizės. Parlamente Tokijuje jis pareiškė, kad to reikėtų tikėtis. Tačiau Sh. Abė pabrėžė, kad apie žaidynių atšaukimą negali būti kalbos.
„Sunku surengti žaidynes šiomis aplinkybėmis, mes turime spręsti dėl atidėjimo, nes atletų sveikata yra didžiausias prioritetas“, – kalbėjo Sh. Abė. Tačiau galutinį sprendimą esą turi priimti Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC).
IOC ketina per keturias savaites apsispręsti dėl galimo Tokijo olimpinių žaidynių atidėjimo. Komitetas šį terminą nustatė sekmadienį po vykdomojo komiteto telefoninės konferencijos, tačiau kartu atmetė galimybę visiškai atšaukti sporto renginį.
Svarstoma, kad liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis turinčios vykti vasaros olimpinės žaidynės galėtų būtu nukeltos į rudenį, į 2021 metų vasarą ar net į 2022-uosius. Labiausiai tikėtinas žaidynių atidėjimas metams.
Olimpinių žaidynių atidėjimas būtų istorinis sprendimas. Tuo tarpu jų atšaukimo praeityje jau būta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.
Nors Japonija gerai susidorojo su virusu, tačiau pandemija pasaulio mastu plinta vis labiau. Todėl organizuoti sporto renginį su 11 000 atletų, tūkstančiais žiūrovų, aptarnaujančio personalo ir žurnalistų, anot stebėtojų, būtų neatsakinga.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė penktadienį atvyko į Estiją, kuri yra pirmoji jo turo po Baltijos valstybes ir kitas Europos šalis stotelė.
Estijos sostinėje Taline Japonijos premjeras susitiks su prezidente Kersti Kaljulaid ir ministru pirmininku Juriu Ratasu. Politikai visų pirma aptars dvišalį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.
„Sh. Abės vizitas aiškiai parodo naują Estijos ir Japonijos santykių lygį“, – sakė Estijos premjeras.
Vizitą Japonijos premjeras pratęs kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Lietuvoje, o dar vėliau vyks į Bulgariją, Serbiją ir Rumuniją.
Be kita ko, tebetvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos, šio turo metu Sh. Abė sieks palaikymo griežtai savo pozicijai Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Sh. Abė primygtiniai reikalauja didinti įtampą Pchenjanui dėl jo branduolinių ginklų ir raketų programų.
Premjeras taip pat turi verslo interesų ir nori didinti Japonijos svarbą šiame regione. Į Japoniją premjeras sugrįš trečiadienį.