Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasis Konstitucija bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, pasirašė dekretą, kuriuo leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn Šiaulių apygardos teismo teisėją Raimundą Jurgaitį, suimti jį arba kitaip suvaržyti jo laisvę bei sustabdė šio teisėjo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, pranešė Prezidentūra.
 
Generalinio prokuroro sprendimu Šiaulių apygardos teismo teisėjo R. Jurgaičio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo. Prezidentui pasirašius šį dekretą, Šiaulių apygardos teismo teisėjui R. Jurgaičiui galės būti įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nurodytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai.
 
Pagal Konstituciją teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas arba kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos prezidento sutikimą.
 
Prezidentas akcentavo, kad korupcijos apraiškos griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus, kadangi skatina nepagarbą įstatymams ir sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniu valstybės valdymu ir teise.
 
Prezidentas, leisdamas patraukti Šiaulių apygardos teismo teisėją R. Jurgaitį baudžiamojon atsakomybėn, pabrėžė, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, turinti užtikrinti nešališkų teismų sprendimų priėmimą. Bet kokiam kėsinimuisi pažeisti šią pareigą turi būti laiku užkertamas kelias, o teisėjo imunitetas negali tapti kliūtimi tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ar prielaida išvengti baudžiamosios atsakomybės už jas.
 
Šalies vadovo nuomone, teismų bendruomenė taip pat neturi likti abejinga, nes tik vieninga ir ryžtinga laikysena skatinant antikorupcinę kultūrą savo aplinkoje gali sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę bei sudaryti sąlygas visuomenės pasitikėjimo teismų sistema stiprinimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 10:00

Ketvirtadienį Šiaulių apygardos teismas du Lietuvos piliečius pripažino kaltais šnipinėjimu Rusijai bei skyrė jiems realias ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose.
 
„Teismas abu asmenis pripažino kaltais, abu asmenys kaltę pripažino. (…) Teismas įvertino visas aplinkybes ir skyrė abiem po ketverius metus ir devynis mėnesius realias laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose“, – Eltai sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Vytautas Jončas.
 
„Teismas konstatavo, kad padarytos nusikalstamos veikos yra įrodomos. Teismas taip pat pripažino, kad abu asmenys nusikaltimus atliko bendrininkų grupėje. Jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, vienas rinko informaciją tiesiogiai, kitas atliko tarpininko vaidmenį ir už tai gavo atlygį“, – teigė V. Jončas.
 
Bylos duomenimis, 2017 metų pabaigoje Lietuvos saugumo tarnybos gavo informacijos apie užfiksuotą duomenų perdavimą užsienio valstybės žvalgybos institucijai, įtarus, kad vykdomas šnipinėjimas. Už piniginį atlygį minėti piliečiai galėjo rinkti ir perduoti Rusijos žvalgybai informaciją, kuri ją domino. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų ir apie kitokį bendradarbiavimą su svetimos valstybės žvalgybos atstovais.
 
Rusijos žvalgybos instituciją domino Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės tarnybiniai dokumentai, tarnybinių patalpų schemos, Aviacijos bazės oro uosto schemos, planai, objektai, karinės vadovybės sprendimai, įsakymai, visa tai buvo fotografuojama. Rusijos žvalgus domino ir kiti nevieši, tačiau neįslaptinti duomenys. Kaltinamieji turėjo dar vieną užduotį – rinkti ir pateikti informaciją apie asmenis, kurie galėtų pradėti bendradarbiauti su svetimos šalies žvalgyba.
 
Kaltinamieji, laikydamiesi ypatingų konspiracijos priemonių su Rusijos žvalgybos atstovais, slaptai susitikinėdavo Rusijoje arba kitose šalyse.
Vienas kaltinamasis gimęs 1966 metais, kitas – 1961 metais.
 
Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėjo uždaruose teismo posėdžiuose.
Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Abu kaltinamieji suimti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 06:49

Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamas 47-erių metų šiaulietis R. A.

Kaltinamasis yra jau ne kartą teistas už panašius finansinius nusikaltimus ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai nustatė, kad nuteistasis dar būdamas laisvėje nuo 2010 metų pradžios iki 2011 metų vidurio ir vadovavęs dviem Šiaulių sporto klubams galėjo pasisavinti beveik 3 milijonus litų (800 tūkstančių eurų) vieno klubo lėšų. 

Nuodugniai tiriant buhalterinės apskaitos dokumentus bei kitus su klubo veikla susijusius dokumentus buvo išaiškinta, kad buvęs klubo prezidentas R. A. kasos pajamų orderiais neįformino ir į kasos apskaitos registrus neįrašė grynųjų pinigų, kurie panaudoti apmokant klubui pateiktas PVM sąskaitas faktūras bei kvitus.

Taip pat 2011 metų pirmą pusmetį buvo išrašyta 12 kasos išlaidų orderių be numerių, kuriais buvo išmokami pinigai vienai žuvininkystės verslu užsiimančiai uždarajai akcinei bendrovei. Už sporto klubo finansus buvo atsakingas pats kaltinamasis, todėl išlaidų orderiuose įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis, galėjo pats pasisavinti šiuos pinigus (daugiau nei 218 tūkstančių eurų).

Be šių nusikalstamų veikų klubo vadovas iš organizacijos sąskaitos išsigrynindavo dideles sumas pinigų, tačiau ūkio išlaidoms jų nepanaudodavo ir į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo.

Buvęs sporto klubo prezidentas prisipažįsta padaręs šiuos nusikaltimus.

Byla bus nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme.

Pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 d. kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2016.08.11; 03:50

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Šiaulių apygardos teismui perdavė svarbią baudžiamąją bylą.

Byloje, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Šiaulių valdybos pareigūnų surinktais įrodymais, bankroto administratorius V. K. kaltinamas kyšininkavimu.

2013 m. gruodžio 3 d. STT pareigūnai bankroto administratorių sulaikė vieno Šiaulių prekybos centro kieme, kai jis iš buvusio vienos bankrutuojančios įmonės direktoriaus priėmė dalį sutarto kyšio – 50 000 litų. 

Continue reading „Bankroto administratoriui – kaltinimas kyšininkavimu”