Šiaulių oro uostas priėmė pirmąjį Ukrainos avialinijų boingą, dėl Rusijos pradėto karo kol kas negalintį saugiai grįžti į savo šalį. Šiaulių oro uosto nuotr.

Didžiausią Baltijos šalyse orlaivių tūpimo taką turintis tarptautinis Šiaulių oro uostas penktadienį priėmė pirmąjį Ukrainos avialinijų boingą, kuris dėl Rusijos pradėto karo kol kas negali saugiai grįžti į savo šalį. Orlaivį į Lietuvą tiksliai neapibrėžtam laikui atskraidino trijų žmonių įgula, kuria taip pat bus pasirūpinta.
 
„Penktadienį apie 15.00 val. Šiauliuose nusileido Ukrainos avialinijų orlaivis „Boeing 737-900“. Žinome tik tiek, kad jo buvimo laikas mūsų oro uoste nėra tiksliai apibrėžtas, todėl esame pasirengę jam parkavimo bei techninės priežiūros paslaugas teikti tiek laiko, kiek tik reikės. Suprantama, kad tai priklauso nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje eigos bei padarinių šalies aviacijos infrastruktūrai. Neatmetu, kad pagalbos prašančių Ukrainos civilinių orlaivių gali būti ir daugiau“, – sako Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada.
 
Ukrainos avialinijų lėktuvas, galintis skraidinti iki 188 keleivių ir įveikti beveik 6 tūkst. kilometrų atstumą, į Lietuvą atskrido iš pietryčių Lenkijos, nurodoma Šiaulių oro uosto pranešime.
 
Techninę Ukrainos orlaivio apžiūrą į savo rankas neatlygintinais pagrindais perima strateginė Šiaulių oro uosto investuotoja, Estijos kapitalo įmonė „Aviatic MRO“. Apie 20 mln. eurų į projektą Šiaulių oro uoste investuojanti įmonė Lietuvoje nemokamai apgyvendins ir orlaivio įgulos narius.
 
Tai yra pirmasis karo siaubiamos Ukrainos oro linijų lėktuvas, priebėgos ieškantis Šiauliuose. Šiaurės Lietuvos oro uostas, palaikant savininkei Šiaulių miesto savivaldybei, apie savo pasiryžimą nemokamai priimti Ukrainos civilinius orlaivius paskelbė iškart, kai tik Rusija vasario pabaigoje užpuolė Ukrainą.
 
„Ukrainos orlaiviai nebeturi savo „namų oro uostų“, nes šalies oro erdvė civiliniams skrydžiams dėl nesaugumo užsivėrė iškart, kai tik Rusija ten įvedė savo armiją ir pradėjo apšaudymus, bombardavimus. Deja, Ukrainoje šiuo metu skraido tik karinės paskirties orlaiviai. Žinojome, kad šalies civilinei aviacijai bus sunku, todėl esame laimingi, bent trupučiu galėdami prisidėti prie jos išsaugojimo bei suteikti būtiną pagalbą“, – pranešime sako A. Kuezada.
 
Ukrainai uždarius savo oro erdvę, orlaivių stovėjimo aikštelę turintis Šiaulių oro uostas suteikia galimybę Ukrainos pilotams saugiai tūpti Lietuvoje. Šiaulių oro uoste galėtų tilpti iki 20 orlaivių.
 
Ukrainos oro linijos valdo 25-is įvairaus dydžio orlaivius.
 
Be to, oro uostas pasirengęs atverti turimus du angarus su nereguliuojamais ir reguliuojamų temperatūrų režimais maistui ar kitoms prekėms saugoti. Jų abiejų plotas sudaro 1200 kv. metrų, viename iš jų yra reguliuojamas temperatūros režimas.
 
Šiaulių oro uostas gali pasiūlyti ir 130 kubinių metrų konteinerį, kuriama palaikoma iki -24 laipsnių Celsijaus temperatūra, tinkama maistui ar kitiems jautriems gaminiams saugoti.
 
Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 kilometro ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei sunkiai pakrautus lėktuvus.
 
Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Ilgiausias Baltijos šalyse kilimo-tūpimo takas oro uostui leidžia priimti transatlantinius, taip pat sunkius krovinius gabenančius orlaivius. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Šiuo metu oro uoste dirba 13 darbuotojų.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.03.19; 08:03

Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos, atlikęs gruodžio 9-ąją vykdyto kibernetinio-informacinio išpuolio analizę, nustatė, kad išnaudojant interneto tinklalapių turinio valdymo sistemos saugumo spragą, buvo neteisėtai prisijungta prie didelio skaičiaus viešojo sektoriaus tinklalapių ir išplatintos trys skirtingo turinio tikrovės neatitinkančios naujienos (melagienos).
 
„Šis, Vyriausybių pasikeitimo išvakarėse įvykdytas kompleksinis išpuolis, yra vienas didžiausių ir kompleksiškiausių Lietuvoje pastaraisiais metais įvykdytų išpuolių. Atliktas tyrimas rodo, kad ataka buvo vykdyta tikslingai ir jai buvo pasiruošta iš anksto. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad atakos metu buvo neteisėtai prisijungta net prie 22 interneto svetainių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Tai rodo didžiules viešojo sektoriaus kibernetinio saugumo spragas”, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Pasak ministro, NKSC prie Krašto apsaugos ministerija parengė ir išsiuntė rekomendacijas savivaldybėms. Jas taip pat galima rasti NKSC interneto svetainėje.
 
Išpuolis įvyko šių metų gruodžio 9 d. 17- 21 val. pasinaudojus vieno iš Lietuvos interneto tinklalapių kūrėjo saugumo spraga, vykdant prisijungimus prie tinklapių turinio valdymo sistemų. Įvyko neteisėti prisijungimai prie 22 viešojo sektoriaus tinklalapių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Prisijungę piktavaliai įkėlė tris skirtingas tikrovės neatitinkančios naujienas: „Lenkijos diplomatas sulaikytas įvažiuojant į Lietuvą“, „Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimo yra FEIKAS“, „Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniai padaliniai patikslina karo prievolininkų šauktinių sąrašus“.
 
Tuo pačiu metu buvo platinami suklastoti el. laiškai imituojant Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijų bei Šiaulių savivaldybės administracijos el. pašto adresus. Laiškuose buvo atkartojamas melagienų turinys ir pateikiamos internetinės nuorodos į pažeistus tinklalapius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.16; 16:30