Šiaurės makedonija

Trumposios naujienos

Skopjė, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Naujausia NATO narė Šiaurės Makedonija perdavė Ukrainai neskelbiamą skaičių sovietų gamybos tankų.
Pasak Gynybos ministerijos Skopjė, Šiaurės Makedonijai ši įranga buvo nebereikalinga, nes šalis vykdo savo ginkluotųjų pajėgų modernizaciją, kad šios atitiktų Aljanso standartus.
 
Turimais duomenimis, Šiaurės Makedonija iki šiol turėjo apie 30 sovietinių tankų „T-72“. Vaizdo įraše, kuriuo pasidalino naujienų agentūra „Makfax“, užfiksuoti netoli Bulgarijos sienos sunkvežimiais gabenami keli šio modelio tankai.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.08.01; 05:00
Trumposios naujienos

Trečiadienį vienas žmogus žuvo, o dar du, tarp jų – policijos pareigūnas, buvo sužeisti, kai, artėjant Albanijos parlamento rinkimams, Elbasano mieste dėl politinių priežasčių kilo šaudynės.
 
Tai pranešė Šiaurės Makedonijos portalas „kurir.mk“.
 
Portalo duomenimis, susišaudymą tikriausiai išprovokavo mėginimas papirkti rinkėjus viename iš Elbasano rajonų. Per incidentą žuvo valdančiosios Socialistų partijos aktyvistas Pjerinas Xhuvani. Apie sužeistuosius išsamesnės informacijos kol kas negauta.
 
Portalas atkreipia dėmesį į tai, kad, artėjant balsavimo dienai, balandžio 25-ajai, politinė kova Albanijoje įgauna vis agresyvesnes formas.
 
Antradienį nežinomi asmenys apšaudė opozicinės Demokratų partijos štabą Kavajės mieste centrinėje Albanijos dalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 00:05
Žvalgyba

Šiaurės Makedonijos VRM ieško buvusio kontržvalgybos vadovo S. Mijalkovo, kaltinamo neteisėtai organizavus pokalbių telefonu klausymąsi. EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės Makedonijos vidaus reikalų ministerija ieško buvusio šalies Saugumo ir kontržvalgybos valdybos vadovo Sašo Mijalkovo, kaltinamo neteisėtai organizavus pokalbių telefonu klausymąsi.
 
Tai antradienį pranešė Šiaurės Makedonijos televizijos kanalas „Alsat M“.
 
„VRM, naudodama visas turimas priemones, toliau ieškos bėglio, – sakė žurnalistams žinybos vadovas Oliveris Spasovskis. – Pareigūnai turi jį surasti ir vadovautis teismo sprendimu“.
 
Anot O. Spasovskio, ministerija turi informacijos, kad S. Mijalkovas yra Šiaurės Makedonijos teritorijoje.
 
VRM duomenimis, po to, kai teismas buvusiam Saugumo ir kontržvalgybos valdybos vadovui paskyrė kardomąją priemonę – namų areštą, šis dingo ir nereaguoja į pareigūnų pastangas užmegzti su juo ryšį. Tiriant baudžiamąją bylą S. Mijalkovo pasas buvo paimtas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.24; 05:30
Trumposios naujienos

Šiaurės Makedonija penktadienį oficialiai prisijungė prie NATO ir tapo 30-ąja Aljanso nare, po to, kai išsprendė ilgai trukusį ginčą su Graikija dėl valstybės pavadinimo.
 
JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad Šiaurės Makedonija pateikė NATO sutarties stojimo dokumentą. Tai buvo paskutinis stojimo į NATO proceso etapas.
 
„Šiaurės Makedonijos priėmimas į NATO šiandien žymi ilgus metus trukusių jos vyriausybės ir gyventojų pastangų prisijungti prie Šiaurės Atlanto Aljanso kulminaciją“, – teigiama JAV Valstybės sekretoriaus Mike’o Pompeo pranešime.
 
„Šiaurės Makedonijos narystė NATO užtikrins geresnę regiono integraciją, demokratinių reformų vykdymą, prekybą, saugumą ir stabilumą“, – sakė jis.
 
Šiaurės Makedonijos priėmimo protokolą NATO narės valstybės pasirašė praėjusių metų vasarį, po to šalies narystė buvo patvirtinta visų 29 valstybių parlamentuose.
 
Praėjusių metų sausį Šiaurės Makedonija susitarė su Graikija dėl valstybės pavadinimo keitimo. Buvo nuspręsta prie ankstesnio pavadinimo pridėti žodelį „šiaurės” ir taip išspręsti tarp šių valstybių kilusį ginčą.
 
„Šiaurės Makedonija dabar yra NATO narė, 30 valstybių ir beveik milijardą žmonių aprėpiančios šeimos narė. Ši šeima kuriama remiantis įsitikinimu, kad nesvarbu, su kokiais iššūkiais tektų susidurti, kartu mes esame stipresni ir saugesni“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis vadovaus pirmadienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiai ceremonijai, kurios metu šalia kitų 29 NATO valstybių vėliavų bus iškelta ir Šiaurės Makedonijos vėliava.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.28; 00:30
Gordijo mazgas

Iš Skopjės oro uosto pašalintas Aleksandro Makedoniečio vardas. EPA-ELTA nuotr.

Nick Squires / The Telegraph

Sekmadienį makedonai balsavo referendume dėl šalies pervardijimo Šiaurės Makedonija.

Diplomatai ir analitikai perspėjo, kad Rusija vykdo slaptą propagandinę kampaniją, siekdama sužlugdyti referendumą Makedonijoje, kuris nutiestų kelią šaliai įstoti į ES ir NATO, praneša The Telegraph žurnalistas Nikas Skvairas.

Referendumas dėl šalies pervardijimo „Šiaurės Makedonija“, išsprendžiantis priešpriešą su Graikija, surengtas sekmadienį. Makedonijos organizacijos Investigative Reporting Lab duomenimis, pastarosiomis savaitėmis Twitter‘yje ir Facebook‘e pasirodė tūkstančiai melagingų paskyrų su grotažyme #Bojkotiram – „boikotas“. „Matyt, tikslas – sumažinti turinčių balso teisę asmenų dalyvavimą referendume iki žemesnio nei 50% lygio, kad jis neturėtų įstatymo galios“, – aiškina Skvairas.

„Šansai buvo beveik vienodi“, – pažymi straipsnio autorius. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 57% respondentų planuoja balsuoti, bet Skopjės gatvėse daugelis sako, jog jie nežino, ar dalyvaus.

Kai kurios suklastotos paskyros stengėsi kurstyti nesutarimus tarp slavų daugumos ir albanų mažumos, kuri sudaro maždaug 25% gyventojų.“Dauguma etninių albanų pritaria tam pasiūlymui ir mano, kad narystė ES bendrijoje išspręstų skurdo ir diskriminacijos problemas. Tačiau jis nepopuliarus tarp tų etninių slavų, kurie su kartėliu apgailestauja, kad, Graikijai reikalaujant, reikės keisti šalies pavadinimą. 2001 metais įtampa tarp jų virto ginkluotu konfliktu“, – rašo Skvairas.

„Rusija daro viską, kas tik įmanoma, kad neleistų naujoms šalims prisijungti prie Vakarų“, – sakė Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Vašingtone Europos programos direktorė Hizer Konli.

Makedonija: referendume dalyvavo tik trečdalis rinkėjų. EPA-ELTA nuotr.

„Makedonijoje tai numatoma išnaudoti silpnąsias vietas, tokias kaip trintis tarp etninių slavų ir etninių albanų. Naudojamas dezinformacijos ir ekonominės įtakos nacionalinėms organizacijoms bei politikams derinys, – sakė ji. – Tikslas – viską supainioti ir priversti Vakarus pasirodyti, kad jie išgyvena maksimalų nuosmukį ir yra nepajėgūs veikti“.

„Praeitą mėnesį kaip virusas įsisuko melaginga naujiena, kad Amerikos kariškiai per pratybas Makedonijoje naudojo sprogmenis su nusodrintu uranu“, – rašo Skvairas. Pasak gynybos ministrės Radmilos Šekerinskos, pranešimas turėjo susilpninti pasitikėjimą NATO ir sužlugdyti referendumą.

Liepos mėnesį Atėnai išsiuntė du Rusijos diplomatus. Juos apkaltino bandymu įsiūbuoti Graikijoje protestą prieš susitarimą su Makedonija. Makedonijos prezidentas Zoranas Zajevas apkaltino Graikijoje gyvenantį rusų oligarchą tuo, kad jis finansavo radikalias nacionalistų grupes bei futbolo chuliganus protestams kurstyti.

„Kremlius toliau kursto savo internetinių trolių armiją, kad ši bombarduotų socialinius tinklus abiejose šalyse propaganda prieš susitarimą. Skleisdama kupiną neapykantos propagandą bei finansuodama žiaurias demonstracijas, Rusija aktyviai kursto etniniuos konfliktus, kurie, deja, išlieka stipria jėga Balkanų politikoje“, – neseniai rašė buvęs Obamos administracijos darbuotojas, Baideno Diplomatijos ir globalinės sąveikos centro prie Pensilvanijos universiteto analitikas Maiklas Karpenteris.

Atlanto Tarybos bendradarbė Evelin Farkaš rašė, kad referendumo boikoto kampanijai vadovauja prorusiška partija „Vieninga Makedonija“, sudariusi partnerystę su „Vieningąja Rusija“. Tuo tarpu, kai Makedonijos premjeras tikisi, kad balsavimas baigsis teigiamai, prezidentas yra prieš susitarimą su Graikija.

Šimtai graikų Atėnuose protestavo prieš kompromisą ginče su Makedonija. EPA-ELTA nuotr.

„Ketvirtadienį (prezidentas) George Ivanovas paragino makedonus neiti balsuoti, o pervardijimą pavadino „spąstais“ ir „piktinančiu suvereniteto pažeidimu“. Kalbėdamas JTO Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, jis sukritikavo virtinę Europos ir Amerikos valdininkų, apsilankiusių Makedonijoje pastarosiomis savaitėmis, kad palaikytų teigimą balsavimo baigtį“, – praneša The Telegraph žurnalistas.

Informacijos šaltinis: The Telegraph

2018.10.03; 07:15

Gordijo mazgas

Rusija, kritiškai vertinanti Balkanų šalių integraciją į Vakarų struktūras, džiaugiasi vakarykščio referendumo dėl oficialaus Makedonijos pavadinimo keitimo baigtimi, mano Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala.

Sekmadienį Makedonijoje vykusiame referendume gyventojų buvo klausiama, ar šie palaiko narystę ES ir NATO, kuri įmanoma patvirtinus susitarimą su Graikija. Ši klausimo formuluotė slepia geopolitinę Makedonijos realybę – tik sutikusi pakeisti pavadinimą į Šiaurės Makedoniją ir taip pelniusi Graikijos palankumą, šalis turėtų realių galimybių stoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES). Referendume dalyvavo 37 proc. rinkėjų, tuo tarpu norint, kad šis būtų laikomas įvykusiu reikia, kad prie balsadėžių būtų pasirodę bent pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Tiesa, daugiau nei 90 proc. atėjusių pasisakė už susitarimą su Graikija.

„Tai yra Rusijai naudingas rezultatas, nes dar viena šalis, kuri yra ant NATO slenksčio, kol kas jo neperžengė. Ir toliau politinės kovos šalies viduje neleis manyti, kad yra aiški kryptis, kuria judama toliau. Priešingai nei būtų buvę, jei referendumas būtų buvęs aktyvesnis ir atrodytų, kad durys narystei NATO atsiveria ir, nors kiek ilgesnis, bet prasideda ir kelias į ES “, – Eltai sakė RESC direktorius.

Politologo teigimu, referendumo rezultatas yra ir akibrokštas Vakarų galiai. Rugsėjo mėnesį Makedonijos sostinėje Skopjėje lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas – aukščiausias kada nors šalyje viešėjęs JAV pareigūnas. Abu politikai ragino susitarti su Graikija.

„Tiek A. Merkel, tiek ir J. Matisas važiavo į Skopję, o tai tikrai nėra ta sostinė, į kurią dažnai vyksta politiniai lyderiai. Todėl referendumo rezultatai yra šioks toks parodymas iš Rusijos pusės, kad jie (Vakarų politikai. – ELTA) nėra turintys tokią galią, kad galėtų pakreipti kai kurias valstybes sau reikiama linkme“, – aiškino L. Kojala.

Tačiau, pasak politologo, Makedonijos referendumo nereiktų vertinti tik iš geopolitinės perspektyvos – svarbūs tiek identiteto klausimai, tiek vidinės politinės batalijos. Pavyzdžiui, boikotuoti referendumą ragino dešiniosios šalies jėgos, kurioms priklauso Gjorge Ivanovas iš Makedonijos, o vienas pagrindinių susitarimo šalininkų centro kairei prijaučiantis Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas.

„Paskutiniuose Makedonijos rinkimuose dalyvavo 67 proc. rinkėjų, o dabar turime tik 37 proc.- tai rodo, kad šalies piliečiai, labai didelė jų dalis, pasirinko boikotuoti referendumą. O tai jau savaime parodo, kad opozicijai tai yra pergalė“, – tikino L. Kojala.

Dabartinė šalies opozicija siekia susilpninti valdančiuosius ir naudojasi visuomenę skaldančiu referendumu, kaip įrankiu savo tikslui pasiekti. Politologas pažymėjo, kad Makedonijos dešinieji nėra radikalai – jie tapatinasi su centro dešinės Europos liaudies partijos kryptimi, puoselėjama būtent A. Merkel. Todėl opozicinės jėgos nebūtinai siekia suartėti su Rusija, o ieško kito būdo spręsti trečią dešimtį skaičiuojančią pavadinimo problemą.

„Pats faktas, kad norima keisti pavadinimą, didelei daliai visuomenės yra ne toks pozityvus, nes prarandamas identitetas, tarsi nuolaidžiaujama išorės jėgoms, kurios prašo pakeisti pavadinimą, nuolaidžiaujama tai pačiai Graikijai. Kiek mačiau – opozicijos pasisakymai, pirmiausia referuodavo į šalies identitetą, o ne geopolitinį pasirinkimą“, – tikino RESC direktorius.

Tiesa, neįvykęs referendumas nereiškia, kad Makedonijos pavadinimo klausimas padedamas į stalčių. Galutinio sprendimo našta guls ant Makedonijos parlamento pečių. Tikėtina, kad abi pusės naudosis referendumu kaip įrankiu savo pozicijai ginti – opozicija tvirtins, kad šis neįvykęs, todėl susitarimas su Graikija – negalimas, tuo tarpu valdantieji tikins, kad daugiau nei 90 proc. atėjusių balsavo už.

ELTA primena, kad referendumas dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo į „Šiaurės Makedoniją“ pripažintas neįvykusiu. Referendumu buvo siekiama sureguliuoti daug metų trunkantį ginčą su kaimynine Graikija, stojančia prieš tai, kad ši buvusi Jugoslavijos respublika vadintųsi vienos iš istorinių Graikijos sričių vardu, ir dėl to būgštaujančia, kad Makedonija gali pradėti reikšti teritorines pretenzijas. Dėl to Graikija anksčiau blokavo Makedonijos priėmimą į ES ir NATO. Jeigu ginčą pavyktų išspręsti, tai atvertų Makedonijai kelią į abi organizacijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 06:39