Beveik 1000 migrantų laivais pasiekė Italijos Lampedūzos salą. EPA-ELTA nuotr.
Roma, rugpjūčio 13 d. (dpa-ELTA). Nuo šeštadienio į Italijos Lampedūzos salą atvyko beveik 1000 migrantų, laivais perplaukę Viduržemio jūrą, sekmadienį pranešė naujienų agentūra ANSA.
Ankstų sekmadienio rytą Italijos pakrančių apsaugos tarnyba atvežė į krantą maždaug 270 žmonių iš šešių laivų. Šeštadienį 718 žmonių, keliavusių 27 valtimis, pasiekė mažą salą, esančią maždaug už 130 kilometrų į rytus nuo Tuniso. 1000 migrantų laivais pasiekė Lampedūzos salą. EPA-ELTA nuotr.
Anot ANSA, tai buvo migrantai iš Kongo, Dramblio Kaulo Kranto, Burkina Faso, Kamerūno, Gvinėjos, Nigerijos, Senegalo ir Malio. Naujienų agentūra pranešė, kad jie išplaukė iš Tuniso pakrantės Sfakso, Gabèso ir Mahdijos miestų.
Priėmimo centras Lampedūzoje, kuriame telpa 400 žmonių, jau kelias savaites perpildytas, šiuo metu jame gyvena daugiau nei 2000 migrantų. Italija planuoja keltu perkelti į Siciliją šimtus žmonių.
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais pavojingu keliu per Viduržemio jūrą Europos Sąjungos valstybę narę pasiekė daugiau nei 96 300 žmonių, pernai jų buvo maždaug 45 700.
Sprogus dujoms Sicilijoje žuvo mažiausiai keturi žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Palermas, gruodžio 12 d. (AFP-dpa-ELTA). Remiantis naujausiais agentūros dpa duomenimis, šeštadienį vakare Sicilijoje dėl metano nuotėkio įvykus didžiuliam sprogimui ir sugriuvus net keliems pastatams žuvo mažiausiai keturi žmonės. Iš pradžių skelbta apie vieną auką.
Nelaimė įvyko apie 10 tūkst. gyventojų turinčiame Ravanūzos miestelyje, maždaug už 110 km į pietryčius nuo Palermo.
Dvi gyvos moterys išgelbėtos, o šiuo metu penki gyventojai laikomi dingusiais, sekmadienį pranešė Sicilijos civilinės saugos padalinys.
Italijos naujienų agentūros ANSA duomenimis, nelaimės metu sugriuvo trys pastatai ir dar trys buvo apgadinti. Per sprogimą aplink pažiro stiklas, o nuolaužos išsibarstė net už keliasdešimt metrų nuo nelaimės vietos.
ANSA cituojamų ugniagesių teigimu, po žeme susikaupusių dujų nuotėkis buvo „ypač didelis“. Manoma, kad sprogimas galėjo kilti suveikus viename iš pastatų įrengtam liftui.
Civilinės saugos tarnyba pranešė, kad tarp dingusiųjų yra nėščia moteris, turėjusi gimdyti ateinantį trečiadienį. Priešingai nei skelbta anksčiau, tarp dingusiųjų nėra vaikų.
Nelaimės vietoje šiuo metu dirba civilinės saugos, ugniagesių ir kinologų komandos.
Mafija
Roma, spalio 2 d. (dpa-ELTA). Apie 150 specialiųjų policijos pajėgų pareigūnų Sicilijoje dalyvavo didelėje operacijoje, ieškodami besislapstančio mafijos boso Matteo Messinos Denaro.
Penktadienį saloje buvo apieškota dešimtys namų, priklausančių mafijozo aplinkos žmonėms, pranešė italų žiniasklaida. Buvo pasitelkti ir sraigtasparniai bei šunys. Tačiau M. Messinos Denaro sučiupti nepavyko.
M. Messina Denaras laikomas Sicilijos mafijos „Cosa Nostra“ aukščiausiuoju krikštatėviu. Už teisėjų ir mafijos medžiotojų Giovanni Falconės ir Paolo Borsellino nužudymą 1992-aisiais bei kitus nusikaltimus jis 2020 metais už akių nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
M. Messina Denaras, kuriam dabar yra 59-eri, slapstosi nuo 1993 metų. „Mafijos bosai slapstydamiesi gali nutolti nuo savo gimtųjų vietų, tačiau jie kažkada sugrįžta“, – stočiai „Rai Radio 1“ sakė prokuroras Federicas Cafiero de Rahas. Bosai esą naudojasi dideliu talkininkų tinklu.
Dėl to penktadienį per reidą krėsti ir kai kurių M. Messinos Denaro bendrininkų namai.
Italijoje – siaubingi miškų gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Miškų ir augalijos gaisrų skaičius Italijoje šią vasarą išaugo 75 proc., palyginus su 2020 m. vasara, informuoja naujienų agentūra dpa.
Birželio 15-rugpjūčio 15 dienomis buvo užfiksuota 52 584 incidentai, sekmadienį paskelbė šalies ugniagesių tarnyba. Pernai tuo pačiu metu kilo 30 106 gaisrai. Tačiau šių metų duomenys panašūs su 2017 m.
Gaisrus gesinti pasiruošę 7 600 ugniagesių – 6 000 budi nuolat, o 1 600 yra rezerve. Jiems talkina 15 lėktuvų ir 14 sraigtasparnių.
Italija nukentėjo nuo didelių gaisrų, įskaitant Kalabrijos, Kampanijos ir Molizės regionuose, Sicilijos ir Sardinijos salose bei vietovėse netoli Romos.
Žiniasklaidos teigimu, dauguma gaisrų kilo dėl padegimų, o už tai iš dalies atsakinga mafija.
Šeštadienį policija sulaikė du galvijų augintojus, kurie sukėlę gaisrą siekė išplėsti ganyklas.
Sardinijoje liepsnos sunaikino tūkstančio metų senumo alyvmedžių giraitę. Kalabrijoje išdegė nacionalinis parkas.
Sicilijoje dėl miškų gaisrų šešiems mėnesiams paskelbta nepaprastoji padėtis. EPA-ELTA nuotr.
Sicilijos regiono Vyriausybė dėl nuo liepos pabaigos siaučiančių miškų gaisrų šešiems mėnesiams saloje paskelbė nepaprastąją padėtį.
Regiono prezidentas Nello Musumeci tikino, kad artimiausiomis savaitėmis gaisrų pavojus ir toliau bus išaugęs dėl ypač aukštos oro temperatūra ir neįprastų oro sąlygų.
Dėl neįprastai aukštos temperatūros, siekiančios daugiau nei 40 laipsnių pagal Celsijų, visoje Pietų Italijoje kyla sausra, dėl kurios lengviau plinta gaisrai. Manoma, kad daugumą gaisrų sukelia žmonės.
Gaisrai labiausiai paveikė Siciliją, Kalabriją ir Apuliją.
Etnos ugnikalnis Sicilijoje vėl spjaudėsi lava. EPA-ELTA nuotr.
Naktį į ketvirtadienį vėl išsiveržė Italijos Sicilijos saloje esantis Etnos ugnikalnis, spjaudydamas karštą lavą į orą, praėjus vos 30 valandų po ankstesnio jo išsiveržimo.
Ugnikalnis netrukus po vidurnakčio pradėjo spjaudytis lava, taip pat į orą pakilo tirštų dūmų kolona.
Lavos srautai tekėjo pietrytiniu ugnikalnio šlaitu, kaip ir per pirmąjį išsiveržimą antradienį. Po maždaug dviejų valandų ugnikalnis nurimo.
Etna yra aktyviausias Europoje ugnikalnis. Pats kalnas yra virš 3300 metrų aukščio ir yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Italijos teismas penktadienį nurodė nutraukti procesą prieš vidaus reikalų ministrą ir vicepremjerą Matteo Salvinį dėl laisvės atėmimo. Teismas nagrinėjo atvejį 47 pabėgėlių, kurie sausio 19-ąją prie Libijos krantų buvo išgelbėti vokiečių humanitarinės organizacijos „Sea-Watch“ laivo.
M. Salvinio nurodymu, žmonėms daug dienų nebuvo leista išsilaipinti Italijoje. Tik Romai ir kitoms septynioms ES šalims pasiekus susitarimą dėl tolesnio pabėgėlių likimo, jiems sausio 31-ąją leista palikti laivą Katanijoje Sicilijoje.
„Tai nebuvo laisvės atėmimas. Tiesiog reikėjo gerbti taisykles, – po teismo sprendimo pareiškė M. Salvinis. – Procesas ir tyrimai manęs nebaugina“. Ministras iš ksenofobiškos „Lega“ partijos teigė esąs „patenkintas“, kad teisėsauga „patvirtina, jog uostai piratams gali būti uždaryti“.
Anot italų spaudos, teismas Sicilijoje konstatavo, kad su Nyderlandų vėliavą plaukiojantis laivas „Sea-Watch 3“ „vienašališkai ir be pakrančių apsaugos leidimo“ įplaukė į Italijos vandenis.
Dėl šio atvejo į teisėsaugos akiratį pateko ir ministras pirmininkas Giuseppė Contė, vicepremjeras Luigis di Maip bei transporto ministras Danilas Toninellis. Procesas prieš juos taip pat buvo nutrauktas.
Taorminos mieste Sicilijoje penktadienį prasideda septynių didžiųjų pramoninių valstybių (G7) viršūnių susitikimas.
Valstybių ir vyriausybių vadovai per dvi dienas Etnos papėdėje vyksiančias konsultacijas pradžioje kalbėsis užsienio politikos ir saugumo temomis. Po išpuolio Mančesteryje bus diskutuojama ir apie kovą su teroru, informuoja agentūra AFP.
Be G7 šalių lyderių į 11 000 gyventojų turinčią Taorminą laukiama atvykstant Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Afrikos šalių atstovų, taip pat 4 000 žurnalistų.
Tarp G7 konferencijos temų bus kova su terorizmu, ekonomikos ir aplinkosaugos klausimai. Susitikimo šeimininkė Italija ketina partnerėms pateikti dokumentą „piliečių saugumo“ tema. Tai 15 punktų pareiškimas, kuriame G7 smerkia „Islamo valstybę“ (IS) ir jos rengiamus teroro aktus.
G7 viršūnių susitikime pirmą kartą dalyvaus JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump). Klubui be JAV dar priklauso Japonija, Kanada, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija ir Vokietija.
Svečių saugumu rūpinsis 7 000 policininkų, karabinierių ir kareivių. Tarnybos baiminasi smurtinių neramumų per protestus, nukreiptus prieš G7.
Šeštadienio popietę Džardini Naksose netoli Taorminos planuojama demonstracija, kurioje laukiama iki 4 000 dalyvių.
