Siena

Politinės intrigos

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
 
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
 
„Neturime objektyvių duomenų, kad jie Lietuvos Respublikos teritorijoje yra. Iš tikrųjų situacija kartojasi, kokia ji buvo ketvirtadienį. Neturime duomenų, kad jie būtų arba prie valstybės sienos, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai negaliu patvirtinti, mes tokios informacijos neturime“, – Eltai teigė R. Liubajevas.
 
VSAT vadas tikina, kad afganistaniečius ginančiai advokatei pranešus, kad migrantai yra Lietuvoje, ši informacija buvo tikrinta.
„Mes tikrinome. Irgi buvo specialiai atliktas stebėjimas, buvo panaudotos ir transporto priemonės, specialiosios priemonės. Tai nenustatyta, kad jie būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje, bent jau mums nepavyko to nustatyti“, – sakė jis.
 
R. Liubajevas taip pat informuoja, kad penktadienį šie 5 afganistaniečiai galimai buvo pastebėti Lietuvos pasienyje, Baltarusijos teritorijoje. VSAT vado teigimu, šie asmenys, turimais duomenimis, Baltarusijos pasieniečių buvo išgabenti į šalies gilumą.
 
„Mes pagal informaciją, kuri buvo pateikta vairuotojų, važiuojančių per valstybės sieną, žinome, kad 5 migrantai buvo pastebėti Dverečiaus kontrolės punkte iš Baltarusijos pusės, tačiau tai buvo tik vairuotojo pastebėjimai, kiek yra žinoma mums irgi iš tų pačių vairuotojų, tie 5 piliečiai Baltarusijos pasieniečių buvo išvežti į Baltarusijos gilumą“, – sakė R. Liubajevas.
 
„Neaišku, ar tai tie patys afganistaniečiai, bet mes manome, kad tai galėjo būti būtent jie“, – pridūrė VSAT vadas.
 
ELTA primena, kad EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
 
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.13; 13:03
Politinės intrigos

Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Šeštadienį Vilniaus Tech parke posėdžiaujančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis nesiryžo prognozuoti, kada nelegalių migrantų srautas galėtų sumažėti. Tačiau jis pabrėžė, kad itin svarbu informuoti apie nelegalią migraciją galvojančius asmenis, kad tokia kelionė jiems neatsipirks. Tai užsienio reikalų ministras sako akcentavęs ir šią savaitę vykusių vizitų Turkijoje ir Irake metu.
 
„Komunikacinė kampanija yra labai svarbu. Vienas iš uždavinių, kurį kėliau vizito metu, ne tik kalbėtis su valdžia, bet kalbėtis tiek, kiek išeina žiniasklaidos pagalba su žmonėmis. Mano pagrindinė žinia ir Turkijoje, ir Irake buvo ta, kad jūs sumokate labai didelius pinigus“, – po TS-LKD tarybos posėdžio atsakinėdamas į žurnalistų klausimus sakė G. Landbsbergis.
 
Pasak politiko, migrantai turi žinoti, kad jie išleis itin didelius pinigus už tai, kad kelis mėnesius praleistų palapinėje ir galiausiai būtų grąžinti į šalį, iš kurios atvyko.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„15 tūkst. eurų netgi Lietuvoje yra dideli pinigai. Tai milžiniški pinigai, kuriuos jūs sumokate už bilietą į Europos Sąjungą. Atvykstate į ES ir esate palapinių stovykloje, 35 laipsnių karštyje. Ir joje būsite, nes Lietuva turi įsipareigojimą jūsų nepraleisti. Mes negalime jūsų praleisti.
 
Jeigu jūs surasite būdą pabėgti į Lenkiją, jus grąžins Lenkija atgal“, – tvirtino konservatorių pirmininkas, kartu pridurdamas, kad jis iš asmenų, galvojančių apie nelegalią migraciją per Lietuvą, sulaukia ir feisbuko žinučių su prašymu juos praleisti.
 
„Šiandien aš gaunu 100 žinučių iš arabiškai kalbančių žmonių į feisbuko paskyrą: praleiskite mus, mes tik norime kirsti Lietuvos sieną. Suprantame, deja, bet mūsų įsipareigojimas yra jus sulaikyti“, – pasakojo G. Landsbergis.
 
Šeštadienį į posėdį Vilniuje susirinko TS-LKD taryba. Konservatoriai, reaguojant į susidariusią politinę padėtį, planuoja aptarti saugumo ir gynybos klausimus, šalies pasirengimą atremti hibridines grėsmes iš Lietuvai nedraugiškų valstybių bei kitus partijai aktualius klausimus.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija jau sulaikyti daugiau nei 2 tūkst. neteisėtų migrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.18; 08:47
Aktualijos

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad jau nuo šeštadienio pasieniečiams į pagalbą užtikrinant sienos su Baltarusija apsaugą ateis 260 Lietuvos karių.
 
„Nuo rytojaus Valstybės sienos apsaugos tarnybai pradeda talkinti Lietuvos kariuomenė. Iš viso planuojama sienos apsaugai skirti 260 Lietuvos kariuomenės karių. Visi šie kariai bus dislokuoti prie valstybės sienos ir sustiprins kiekvienos užkardos apsaugą“, – penktadienį žurnalistams sakė VSAT vadas.
 
Jo teigimu, stabdant nelegalių migrantų srautus iš Baltarusijos, į pagalbą pasieniečiams ateis ir kitų institucijų pareigūnai.
 
„Planuojame padidinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų skaičių prie valstybės sienos, taip pat pritraukti kitų institucijų atstovus ir pareigūnus. Šiuo metu prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos yra apie 190 sargybų – apie 360 pareigūnų. Tai yra VSAT pareigūnai, policijos ir viešojo saugumo tarnybos bei kitų institucijų pareigūnai“, – teigė jis.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.07.09; 17:00
Trumposios naujienos

Trečiadienio rytą per konfliktą Kirgizijos ir Tadžikistano pasienyje buvo sužeisti šeši žmonės. Tai pranešė Kirgizijos naujienų agentūra „24.kg“.
 
Jos duomenimis, nukentėjo keturi Kirgizijos kariškiai ir du civiliai, kai kurie iš jų buvo sužeisti šaunamaisiais ginklais.
 
Kaip informavo Kirgizijos pasienio tarnyba, konflikte dviejų šalių pasienyje dalyvavo apie 80 Kirgizijos piliečių ir 100 Tadžikistano piliečių. Iš pradžių dviejų respublikų piliečiai kivirčijosi, o paskui ėmė mėtyti vieni į kitus akmenis. Į incidento vietą buvo iškviesti Kirgizijos ir Tadžikistano pareigūnai.
 
Kirgizijos ir Tadžikistano sienos ilgis – apie 970 kilometrų. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, palei sieną atsirado keliasdešimt ginčijamų ruožų, dėl kurių vis kyla konfliktų tarp dviejų šalių gyventojų ir kariškių. Per juos naudojami ir šaunamieji ginklai.
 
Prieš trejus metus Biškekas ir Dušanbė susitarė suaktyvinti bendros sienos demarkavimo ir delimitavimo darbus. Iki šiol pavyko susitarti dėl beveik 600 kilometrų sienos linijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 02:00
Videonaujienos

Lietuvos knygynuose pasirodė Vytauto Čepo knyga „Siena”. Pristatydamas savo darbą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje autorius teiravosi – ar Lietuvos teisėsauga pajėgi į kalėjimą iki gyvos galvos uždaryti nusikaltimo nepadariusį žmogų?

Teisinėje, demokratinėje valstybėje tokių akibrokštų neturėtų būti nė vieno. Bet V.Čepas tvirtina, kad „Sienoje” aprašo būtent tokį skaudų nesusipratimą. Jis teigia, kad visi knygos herojai – tikri, neišgalvoti. Įvykiai – taip pat ne iš piršto laužti.

Tai – trečioji videointerviu ištrauka iš pusantros valandos M.Mažvydo bibliotekoje trukusio pristatymo.

2019.11.06; 08:03

SkaitomiausiosVideonaujienos

Vytauto Čepo knygos „Siena” pristatymas. Slaptai.lt nuotraukoje – Egidijus Bičkauskas, Gediminas Jakavonis ir Vytautas Čepas.

Vytauto Čepo dokumentinis romanas „Siena“ – tai pasakojimas, paremtas tikra istorija, kurios dalyvis – signataras Egidijus Bičkauskas, buvęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas, Prezidento įkurtos grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovas, šiuo metu dirbantis baudžiamosios teisės advokatu.

Tai – Lietuvoje nutikusi istorija: pasakojimas apie nusikaltimus, kurių tinkamai neištyrus kalėti iki gyvos galvos buvo nuteisti trys jauni vyrai. Apie sunkiai besisukančią neįsivaizduojamai didelę teisėsaugos mašiną, prieš kurią bejėgiai jaučiasi ne tik paprasti žmonės, bet ir jai priklausantys teisininkai.

Ar teisingumas gali klysti? Ką daryti atsidūrus prieš neįveikiamą ir akliną sieną? Nemanykite, kad tai jums nėra aktualu. Tokia siena staiga gali iškilti prieš kiekvieną iš mūsų.

Renginyje dalyvavo romano autorius V. Čepas, teisininkas E. Bičkauskas.

Renginį moderavo visuomenės ir politikos veikėjas Gediminas Jakavonis.

Renginyje dalyvavo ir slaptai.lt redakcija. Jūsų dėmesiui – keletas videointerviu ištraukų. Šita – pirmoji.

2019.11.05; 22:35

Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kreipėsi į savo šalies gyventojus, dar kartą paskelbdamas reikalavimą, kad plieno sienai su Meksika būtų skirta 5,7 mlrd. JAV dolerių.

Devynių minučių trukmės kalboje Ovaliniame kabinete Baltuosiuose rūmuose nebuvo jokių nuolaidų demokratams, atsisakiusiems finansuoti sienos statybą. Šis projektas tapo D. Trumpo vidaus politikos idėja.

Kreipimasis taip pat nesuteikė vilčių, kad greitai būtų nutrauktas dalinis vyriausybės uždarymas, dėl kurio 800 tūkst. federalinių darbuotojų liko be atlyginimo.

Tačiau D. Trumpas atsitraukė nuo ankstesnių prielaidų, kad jis galėtų skelbti nacionalinę ekstremalią situaciją, kuri suteiktų jam įgaliojimus išleisti sienos projektą be Kongreso patvirtinimo. Tai sukeltų dar gilesnę politinę krizę. D. Trumpas kalbėjo neįprastu tonu ir teigė norintis suderinti politinius nesutarimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 15:00

Trumposios naujienos

Rusija pradėjo tverti tvorą tarp 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio ir Ukrainos. Darbus tikimasi baigti iki 2018 metų pirmojo pusmečio. Dviejų metrų aukščio tvora 50 km ilgio ruože ženklins sieną, penktadienį pranešė Rusijos agentūros, remdamosi Federaline saugumo tarnyba (FST).

Nurodoma, kad darbai atsieis daugiau kaip 2,8 mln. eurų. Tvora esą garantuos Krymo gyventojų ir turistų saugumą. Tarp pusiasalio, kuris tarptautinės teisės požiūriu priklauso Ukrainai, ir Ukrainos Chersono srities yra trys perėjimo postai.

2014 metų rudenį Ukraina paskelbė statysianti įtvirtinimus palei 2 000 km ilgio sausumos sieną su Rusija. Tačiau iki šiol pastatyta tik kelios dešimtys kilometrų sienos. Vadovybė Kijeve baiminasi Rusijos puolimo ir nori taip geriau apsisaugoti.

Be to, 400 km ilgio sienos ruožą Donbaso regione kontroliuoja prorusiški separatistai. Per jį, Kijevo duomenimis, separatistus, be kita ko, pasiekia ginklai ir kariai. Rusija tai neigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.20; 00:05