šildymo sezonas

Be kategorijos

Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto

Vilniuje nuo pirmadienio, spalio 17 d., pradedamas šildymo sezonas. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad ši diena sezono atidarymui buvo pasirinkta, pagal oro temperatūrą lauke.
 
„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, pagrindinis kriterijus, nustatant, kada pradėti šildymo sezoną, yra oro temperatūra lauke. Galime pasižiūrėti, kad istoriškai kažkada šildymo sezono pradžią turėjome spalio 22 d., turėjome anksčiau, spalio 4 d. Šiemet ta diena yra spalio 17 d.“, – Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Benkunskas.
 
„Matome, kad orų prognozės tokios, jog artimiausiomis paromis, kitą savaitę bus vėsu ir šildymo paslauga vilniečiams bus reikalinga“, – pridūrė jis.
 
Politikas tvirtino, kad mazutas šildymui buvo pasirinktas dėl to, kad yra ženkliai pigesnis. Pasak jo, atlikta vilniečių apklausa parodė, kad gyventojai rinktųsi mazuto deginimą, kuris yra taršesnis, jeigu tai leistų turėti mažesnes sąskaitas.
 
„Mazutas pasirinktas dėl to, kad jis yra pigesnis. Ženkliai pigesnis. Leidžiantis mums išlaikyti praėjusių metų kainų lygį. Bet jis, be jokios abejonės, yra taršesnis. 50 proc. apklaustųjų vilniečių pasakė, kad jie rinktųsi, jog Vilniaus šilumos tinklai degintų mažasierį mazutą, kuris yra taršesnis, bet tai leistų turėti mažesnes sąskaitas“, – sakė Vilniaus vicemeras.
 
Jis taip pat teigė, kad spalio mėnesio šildymo kainą Vilniuje jau patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VERT).
„Vilniuje ji yra 8,9 ct be PVM. Pridėtinės vertės mokestis, kaip žinia, Seimo sprendimu centralizuotam šildymui yra nulinis. Taip, kad visa kainos dedamoji iš esmės yra tos išlaidos, kurias patiria šilumos tinklai, gamindami, ruošdami šilumą vartotojams“, – aiškino V. Benkunskas.
 
„Jeigu mes būtume likę su gamtinėmis dujomis, spalio mėnesį kaina būtų 16,02 ct/kWh. Matome, koks yra kainų skirtumas“, – pridėjo jis.
Konservatorius taip pat nurodė preliminarias sąskaitas gyventojams už šildymą. Anot jo, renovuotas 50 kvadratinių metrų butas gali gauti šiek tiek didesnę, negu 33 eurai, šildymo sąskaitą už spalio mėnesį.
 
„Nerenovuotas pastatas, suvartojantis daugiau šilumos energijos, gali tikėtis gauti daugiau, nei 55 eurus siekiančią sąskaitą. Jeigu mes būtume likę su dujomis, šitos sąskaitos būtų dvigubos. Renovuotas namas galėtų gauti apie 60 eurų, o nerenovuotas daugiau nei 90 eurų. Skirtumas yra tikrai didžiulis“, – tvirtino jis.
 
V. Benkunskas taip pat tikino, kad gyventojams, kurie turės poreikį, bus siūloma taikyti mokėjimo atidėjimus. Tokiu atveju, vicemero teigimu, 50 proc. gautos sąskaitos žmonės galės susimokėti pasibaigus šildymo sezonui. Jis taip pat pridėjo, kad šildymo kompensacijų gavėjų ratas gali siekti apie 53 tūkst. vartotojų.
 
„Pernai kompensacijoms išleidome 8 mln. eurų. Tai šiemet skaičiuojame, kad kompensacijoms gali būti išleista 14 mln. eurų“, – sakė politikas.
 
Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius: mazutas sudarys mažąją dalį Vilniaus šilumos tinklų kuro struktūroje
 
Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas tuo tarpu tvirtino, kad mažasierio mazuto dalis tenkanti šilumos tinklų kuro struktūrai, vidutiniškai per metus sudarys mažesnę dalį, negu biokuras.
 
„Noriu šiek tiek nuraminti visus, kad mažasierio mazuto dalis Vilniaus šilumos tinklų kuro struktūrai vidutiniškai per metus sudarys tik 36 proc. Didžioji dalis yra biokuras. Šilumą iš biokuro gamina ne tik Vilniaus šilumos tinklai, bet ir septyni Vilniuje esantys nepriklausomi šilumos gamintojai. Taip pat, veikia vienas „Ignitis” valdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės blokas, kuris šilumą gamina iš atliekų“, – tvirtino G. Bakanas.
 
ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša, kad šildymas mieste bus įjungtas nuo pirmadienio. Skaičiuojama, kad šilumos kaina vilniečiams išliks panaši kaip ir pernai.
 
Vilniaus miesto savivaldybė šildymo sezoną pradės spalio 17 d. – sostinės gyventojus šiluma pasieks per keletą artimiausių dienų. Pirmą-antrą dienomis šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose. Antrą-trečią dienomis šildymas bus įjungtas Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonuose. Trečią-ketvirtą dienomis, šildymas bus pajungiamas Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės ir Verkių mikrorajonuose.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.10.14; 00:30
Aktualijos

Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad šiuo metu šildymas dujomis prilygsta šildymui kūrenant pinigines kupiūras, todėl Vilnius jau po praeito šildymo sezono pradėjo svarstyti mazutą, kaip alternatyvią kuro rūšį dujoms, ateinančiam šildymo sezonui. Pasak jo, vilniečių šildymo sąskaitos dėl to gali būti netgi šiek tiek mažesnės, negu praėjusį šildymo sezoną.
 
„Jeigu pernai panašiu laikotarpiu, vasaros pradžioje turėjome apie 29 eurus už MWh dujų, dabar kaina muša visus rekordus ir yra 270 eurų. Tokios neadekvačios kainos, kurios aišku yra sąlygotos karo Ukrainoje ir Rusijos diktatūros energetinio šantažo, daro šią kuro rūšį nebenaudojama. Vilniuje greičiausiai kitą šildymo sezoną vietoj dujų bus naudojamas mazutas, kaip kuro rūšis. Noriu pabrėžti, kad tai bus vieno sezono sprendimas, liečiantis penkis šalčiausius mėnesius, o kitą rudenį mes turėsime daugiau negu 90 proc. iš atsinaujinančių energetikos šaltinių savo kuro struktūroje, t.y. biokuras ir deginamos atliekos“, – antradienį „Delfi“ televizijai teigė V. Benkunskas.
 
„Artėjanti žiema ir šildymo sezonas mūsų skaičiavimais, turėtų būti panašus kaip ir praėjęs ir net galbūt šiek tiek pigesnis, tai yra vilniečiai tikėtina mokės šiek tiek mažiau, negu mokėjo praeitą šildymo sezoną”, – pridūrė jis.
 
Konservatorius aiškina, kad šiuo atveju dujos būtų absoliučiai pakeičiamos mazutu, o kuro struktūroje Vilniuje, dujos ir mazutas sudarytų apie 50 proc. viso naudojamo kuro, nes kita dalis yra naudojama iš biokuro ir deginamų atliekų.
 
„Procese galbūt būtų naudojama iki 2 proc. dujų, nes tai yra technologiškai reikalinga. Šiuo atveju, tų brangių dujų, kurios šimtus eurų už MWh dabar kainuoja, mes iš esmės galėtume atsisakyti, įsigydami kitą naftos produktą mazutą, kuris šiuo atveju yra daug pigesnis ir leidžia išlaikyti kainų lygį panašų, koks buvo praeitą šildymo sezoną”, – sakė Vilniaus vicemeras.
 
Jis taip pat tikina, kad mazuto naudojimas šildymui didelės žalos aplinkai bei žmonių sveikatai nesudarys.
 
„Paskutinėmis savaitėmis ir mėnesiais teko girdėti daug manipuliacijų, spekuliacijų, kartais ir piktybiškų dėl galimos taršos, iš tikrųjų tarša šio kuro yra didesnė, bet dabar kaip tik yra baigiama rengti poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kuri rodo, kad esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, deginamas mazutas tikrai nesudarys”, – teigė V. Benkunskas.
 
ELTA primena, kad Vilniuje dėl vėluojančios kogeneracinės elektrinės statybos vis dar reikšminga dalis šilumos energijos pasigaminama iš dujų. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama sutaupyti ir sumažinti šildymo kainas, svarsto laikinai nutraukti gamtinių dujų naudojimą ir miesto energetiniams poreikiams, karštam vandeniui bei šildymui naudoti taršesnį, bet pigesnį mazutą.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.08.24; 08:07
Verslas

Ekonomikos ekspertas Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūrai pasiūlius kompensaciją už elektrą gyventojams mokėti ir po Naujųjų, ekonomistai tam pritaria ir sako, kad tęsti nuo pavasario galiojančią lengvatą reikėtų, kaip ir diskusijų, kiek ją būtų galima kelti, atsižvelgiant į šalies biudžeto išgales.
 
Be to, ekspertai tikina, kad valstybė turėtų ryžtingiau padėti gyventojams ir verslui atlaikyti energijos kainų šoką, esą jų brangimą lemia išoriniai veiksniai ir palikti vartotojus be pagalbos būtų nesąžininga.
 
Praėjusią savaitę Prezidentūra paragino svarstyti iki šių metų pabaigos taikomas kompensacijas už augančias elektros kainas buitiniams vartotojams mokėti ir kitąmet, taip pat jas padidinti. Šiuo metu visiems šalies gyventojams valstybė padengia iki 9 ct/kWh išlaidų už suvartojamą elektrą, o minimalus tarifas siekia 24 ct/kWh.
 
Pasak Gitano Nausėdos patarėjų, elektros kainos biržoje toliau sparčiai auga, o kompensacijos tarifo nedidinant, nepavyks įgyvendinti pačios Vyriausybės pavasarį iškelto tikslo – pasiekti, kad elektros kaina vartotojams neaugtų daugiau nei 40 proc.
 
Prezidentūros siūlymui ekonomistai pritaria
 
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas priminė prognozes, kad rudenį ir artėjantį šildymo sezoną energija, visų pirma dujos (kurių kaina lemia ir elektros kainą), išliks rekordiškai brangi, dėl to augs ir gyventojų išlaidos už elektrą. Ekonomistas svarstė, kad pratęsti kompensacijų mokėjimą reikėtų siekiant apsaugoti ne tik gyventojus, bet ir šalies ekonomiką.
 
„Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansus pradeda blogėti, jie tampa pesimistiškesni ir tai neigiamai paveiks jų vartojimą. Manau, kad šių kompensacijų tikslas būtų ne tiek apsaugoti vartotojus nuo energetikos kainų padidinimo, bet ir apsaugoti ekonomiką nuo mažėjančio vartojimo“, – Eltai A. Izgorodinas.
 
„Kuo mažiau pinigų gyventojai išleis energetikai, tuo daugiau pinigų jie leistų nebūtinoms prekėms ir paslaugoms“, – paaiškino jis.
Be to, anot A. Izgorodino, pratęsusi elektros kainų kompensavimą, valstybė pasielgtų sąžiningai gyventojų atžvilgiu.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Gyvename iš tiesų išskirtinėmis sąlygomis, o energetikos kainos kyla ne dėl verslo ar gyventojų kaltės, o dėl geopolitikos. Valstybė, manau, kaip ir privalo šiuo atveju padėti gyventojams“, – dėstė ekonomistas.
 
„Vienareikšmiškai būčiau už pratęsimą, gal net ir padidinimą“, – tikino A. Izgorodinas.
 
Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas sutiko, kad artėjant šaltajam sezonui, energijos kainos augs dar labiau, ir jei tvarka nebūtų pratęsta, dalį gyventojų, gavus pirmąją sąskaitą 2023 metais, „gali ištikti šokas“.
 
Todėl, mano ekspertas, diskutuoti, kaip amortizuoti prognozuojamą kainų šuolį, yra tikslinga, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad išlaidos kompensacijoms neviršytų šalies biudžeto galimybių.
 
„Tai yra diskusija, diskusija dėl didinimo, dėl dydžio. Taip pat diskutuoti reiktų, ar ta kompensacija, lengvata turėtų būti visiškai plokščia. Tai kainuos biudžetui dideles sumas“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
 
„Jei kompensuosime visą elektrą, kai kuriais atvejais tai biudžetui gali būti per didelis smūgis“, – teigė jis.
 
A. Izgorodinas: valstybė turėtų labiau padėti išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį
 
A. Izgorodinas taip pat pastebėjo, kad svarstant apie platesnes kompensacijas kartu auga rizika, kad didės ir brangs valstybės skola. Jo teigimu, Lietuvos skolinimosi kaina finansų rinkose nuo sausio pakilo keliskart, todėl valstybė nebesiskolina taip pigiai, kaip, pavyzdžiui, šių metų pradžioje.
 
„Tai reikštų, kad bet koks biudžeto deficito, valstybės skolos padidinimas kažkada šiemet gali paveikti ir palūkanas, kurias valstybė moka už skolą – jos gali padidėti“, – aiškino A. Izgorodinas.
 
„Bet kol kas kažkokios kritinės rizikos dar nėra. Rinkose 7 proc. riba laikoma netvaria, o Lietuva kol kas skolinasi keliskart pigiau. Tai tiesiog yra rizika, kurią reiktų stebėti“, – pridūrė jis.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau ekonomistas sutiko, jog valstybė vis dėlto trumpuoju laikotarpiu galėtų padidinti skolą, kad padėtų gyventojams lengviau išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį.
 
„Tai yra labiau etinis klausimas, nes gyventojai ir verslas moka mokesčius valstybei. Tad natūralu, kad sunkmečiu valstybė turi gyventojams ir verslui padėti“, – konstatavo A. Izgorodinas.
 
Ekonomistas pažymi, kad kitose šalyse, pavyzdžiui Estijoje ar Prancūzijoje, energijos kainos apskritai yra įšaldomos, o tai esą turi įtakos infliacijos mažėjimui. Jis mano, kad ir Lietuvoje reikėtų imtis ryžtingesnių priemonių kainoms sušvelninti, priimti panašius sprendimus.
 
„Manau, kad yra pagrindo kalbėti, kad Lietuvos valdžia energetikos rinkoje turi būti agresyvesnė, nes turime vieną aukščiausių infliacijų visoje euro zonoje. Ir tai yra nemaža dalimi susiję su būtent antiinfliacinėmis priemonėmis, kurias turime, bet jos yra mažesnės ir kuklesnės. Galbūt reikėtų įsisavinti šią pamoką ir antiinfliacinį planą padidinti“, – teigė A. Izgorodinas.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.08.16; 06:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Šiaudinis simbolis. Vytauto Visocko nuotr.

Tuomet apokalipsės raitelė Armonikaitė išjojo ant didžiojo laisvės permainų kelio!

Pensininkų dominuojamame daugiabutyje su prisuktu dėl taupumo šildymu visiškai sustiręs rašytojas Pickus dienoraštyje užrašė: „Pirmaisiais metais po pasaulio pabaigos užstojęs ruduo buvo neįtikėtinai bjaurus, niūrus ir drėgnas“.

                                                                     X

Išmanioji Ingrida tikriausiai ne be pagrindo tvirtino, kad didžiausia jos yda yra nesugebėjimas suvaldyti greitakalbės, kai neva viską ji išpyškina nedarydama pauzių vienu ypu.

Ką išmanioji Ingrida, lyginama su gražiąja Elena, mums galėtų savo greitakalbe paporinti apie tai, kas gaunasi, kai į vieną vietą yra  suvedamos trys liberalų kariaunos, vadovaujamos moterų, taigi netikėtai įsivyravus štai tokio tipo triummoteratui? Tai yra trys krizės viename ar trys sekančios viena po kitos, besireiškiančios autonominiu režimu pavieniui?

Kraupiai sustiręs rašytojas Pickus užšifruotu pavidalu savo užrašuose pasižymėjo, kad iš to galiausiai gaunasi visiškas „zėpi“. Šio žodžio paslapties antspaudą nesunkiai bus galima nudaužti, ištariant jį greitakalbe ir pakankamai garsiai, geriausiai būtų – viešoje vietoje.

                                                                      X

Kai pensininkų daugiabutyje kažkoks vaiduoklis trumpam įjungdavo šildymą, dėkingas rašytoja Pickus neprašomas pagalvodavo apie tai, kad ir Ramūnas Karbauskis turėtų šansą laimėti rinkimus, jeigu tik išdrįstų pakviesti už žalmargius valstiečius masiškai prabalsuoti visus savo talpiose spintose dūlančius skeletus su kailiniais apsigobusia Kildišiene priešakyje.

                                                                      X

Nustėręs rašytojas Pickus sudėliojo dar ir tokį neatremiamą silogizmą: jeigu šiuose rinkimuose į valdžią besiveržiančios partijos seksualinius individų įnorius jau traktuoja kaip žmogaus teises, o man, pasenėjusiam rašytojui Pickui, visiškai nesišypso jaunoji kaimynė iš 5-ojo aukšto, tai galiausiai reiškia, kad esu bjauriai diskriminuojamas dėl amžiaus arba profesinio neįgalumo.

Žinia, tokiu atveju visiems vienodai turėtų priklausyti kompensacija, pirmenybę teikiant žalos atstatymui natūra. O gal Lietuvoje žmonėmis jau yra laikomi tik homoseksualai?.. Ką galop tokiu atveju reikštų žodžiai: Homo homini amicus est?..

                                                                     X

  • ką tu žinai apie

apie rudens vaiduoklį?

  • ką aš žinau?..

raudoni

epoletai

tamsiame dangui

ir

palyda

nupuolusi

niauri

bežvaigždė

 

iš ryto

atplėšti

miškų laiškai

erdvė

tuščia

 belaikė

ir žengiančiojo kojas

stebi kurmis

  • užtektinai prisikakojęs

(Bus daugiau)

2020.10.21; 03:22

radzevicius_tttttttt
Aktualijos

Su kolege, Elektrėnų rajono laikraščio “Elektrėnų kronika” administracijos vadove – redaktore Julija Kirkiliene kalbėjomės apie artėjančius savivaldos rinkimus ir prasidedančią rinkiminę kampaniją.

Pasirodo, nepaisant sunkios dalies savivaldybių finansinės padėties ir mažų atlyginimų, kurie mokami savivaldos tarybų nariams, norinčiųjų užimti šias vietas netrūksta. Nors daugelis vietinių politikų didelių pinigų rinkiminėms kampanijoms neturi (reiškia, ir vietinei spaudai didelės naudos gali nebūti), tačiau šiandien jie neriasi iš kailio, norėdami atkreipti į save vietinių žurnalistų, o ypač gyventojų – rinkėjų dėmesį. Akcijos, piketai, atrakcijos ir pan. Kartais – tiesiog skandalai.

Continue reading „Ukmergė, šilumos karas ir savivaldos rinkimai” →