Prezidento vyriausiasis patarėjas bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento vyriausioji dukra Gedailė Nausėdaitė, iš Vokietijos grįžusi į Lietuvą Kalėdoms, laikėsi visų saugumo reikalavimų. S. Krėpšta taip pat teigia, kad vienintelis žmogus, kuriam prezidento dukra savo grįžimu galėjo sukelti riziką, tai tik ji pati.
 
Anot vyriausiojo patarėjo, Vokietija į paveiktų šalių sąrašą taip pat neįtraukta ir Lietuvoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius yra ženkliai didesnis.
 
„Vyriausybė taip pat yra nustačiusi ribojimus ir reikalavimus, kaip gali judėti žmonės per Lietuvos sieną. Čia turime sąrašą paveiktų šalių, iš kurių grįžus reikia izoliuotis, turėti neigiamą testo rezultatą. Kalbant apie šį konkretų atvejį, prezidento dukra grįžo iš Vokietijos, iš šalies, kur viruso paplitimas keturis kartus šiuo metu mažesnis nei Lietuvoje. Vokietija nėra paveiktų šalių sąraše. Ji laikėsi visų nustatytų reikalavimų. Vienintelis žmogus, kuriam ji galėjo sukelti riziką, tai, be abejo, ji pati. Nes ji grįžo iš šalies, kur virusas yra keturis kartus mažiau paplitęs. Taip, be abejo, reikia laikytis visų reikalavimų, ir to buvo laikomasi“, – „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.
 
Paklaustas, ar prezidento šeima neturėtų susilaikyti nuo bendravimo su artimaisiais ir taip būti pavyzdžiu kitiems, S. Krėpšta teigė, kad geras pavyzdys – laikytis šalyje nustatytų reikalavimų, o tai, pasak jo, G. Nausėdos šeima ir darė.
 
„Pagrindinis gero pavyzdžio elementas, tai laikytis šalyje nustatytų reikalavimų. Kaip ir minėjau, kiekvienas reikalavimas turi savo prasmę. Geriausias pavyzdys yra laikytis galiojančių reikalavimų. Jų buvo laikomasi tiek iš prezidento pusės, tiek iš jo artimųjų pusės“, – sakė jis.
ELTA primena, kad portalas 15min.lt praėjusią savaitę paskelbė, kad Kalėdoms su šeima sutikti iš Vokietijos į Lietuvą grįžo prezidento G. Nausėdos vyriausioji dukra G. Nausėdaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 00:02

NATO būstinė Briuselyje

Prezidentas Gitanas Nausėda Londone vyksiančiame NATO vadovų susitikime sieks, kad būtų imtasi kolektyvinių priemonių neutralizuojant Rusijos keliamą grėsmę Baltijos šalims, teigia šalies vadovo patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
 
„Akivaizdu, mes, kaip ir kitos Baltijos šalys, turime labai aiškią išorinę grėsmę, ir tikrai prezidentas sieks, kad ši grėsmė ir toliau būtų suvokiama kaip labai aiški ir labai didelė ir būtų imtasi būtent kolektyvinių priemonių šią grėsmę neutralizuoti“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė S. Krėpšta, akcentuodamas, kad NATO lyderiai diskutuos, kaip užtikrinti visų bloko narių saugumą.
 
„Bus diskusija, kaip šis blokas galėtų užtikrinti visų jos narių saugumą, bus siekiama bendros deklaracijos, kurioje bus atskleidžiama daugiau detalių, bus kalbama ir apie gynybos išlaidas“, – laidoje sakė prezidento patarėjas.
 
Visgi, pasak S. Krėpštos, siekiant užtikrinti valstybės saugumą, labai svarbu laikytis ir šalies viduje pasirašytų sprendimų dėl gynybos finansavimo.
 
„Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu vykdome 2 proc. ribą, ir tikrai čia neverta sustoti, turime siekti ir mūsų šalies viduje pasirašytų sprendimų, kurie aiškiai nurodo, kad iki 2030 metų turėtume pasiekti ir 2,5 proc. gynybos biudžeto ir tikrai turime tai padaryti“, – finansavimo gynybai svarbą akcentavo S. Krėpšta.
 
Praėjusiais metais pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
 
ELTA primena, kad Didžiosios Britanijos sostinėje Londone antradienį prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas, skirtas paminėti 70-ąsias šio gynybinio pobūdžio Aljanso įkūrimo metines.
 
Tarp lyderių, dalyvausiančių viršūnių susitikime, – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ne kartą kritikavo Aljanso nares Europos šalis dėl nepakankamų išlaidų gynybai. Londone viešėdamas JAV vadovas surengs atskirus susitikimus su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais, taip pat NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.03; 10:30