šimtas dienų

Politinės intrigos

Česlovas Iškauskas. 100 Prezidento dienų: kas pozityvu ir kas neramina…

Prezidento Gitano Nausėdos šimto darbo dienų šiame poste apžvalga (toks visuotinai sutartas „jubiliejus“ sukaks šeštadienį, spalio 19 d.) nuteikia pozityviai. Šalies vadovas nesigiria, neperdeda savo iniciatyvų ar užsienio vizitų reikšmės, nesigilina į nereikšmingus niuansus ar detales, bet akcentuoja, jo manymu, esminius valstybės vystymosi momentus.

Simptomatiška, kad jis pabrėžia senjorų padėtį. Galima buvo pastebėti jo šiltą santykį su garbaus amžiaus žmonėmis, tad dėmesys vyresniesiems, tegul gal ir kiek žeidžia jaunimą, yra suprantamas. Juk nustatyta, kad Lietuvoje didžiausias skurdo lygis pernai buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – jis sudarė 37,7 proc., arba 4,3 procentinio punkto daugiau nei 2017 metais. Dar didesnis skurdo lygis buvo tarp senatvės pensininkų – jis siekė 41,7 proc., o vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos.

„Man kartais gėda dėl to, kokias socialines išmokas Lietuvos valstybė suteikė savo žmonėms, kurie dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kūrė valstybę ir sėjo dideles viltis su valstybes. Todėl valstybė privalo jiems atiduoti pagarbą finansine to žodžio prasme“, – teigė G. Nausėda. Žinoma, dalis visuomenės gali likti nepastebėta: juk ne visi aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje ar „kūrė valstybė“, bet visi jie buvo Lietuvos piliečiai, todėl bent jau „finansine prasme“ negali būti ignoruojami.

Prezidentas Seime įregistravęs Socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisas, kuriomis numatoma, kad kitąmet indeksavimo koeficientas būtų papildomai didinimas 1,83 procentinio punkto, o 2021 metais – 1,91 punkto. Taip pat siūloma įpareigoti Vyriausybę, kad ji iki kitų metų birželio 1 d. pasiūlytų, kaip tobulinti indeksavimą, ir jis apimtų tiek bazinę, tiek individualią pensijų dalį. Kiek tuomet didėtų pensijos, jei būtų pritarta prezidento pataisoms, nenurodoma.

Finansų analitikai stebisi, kodėl norima keisti tvarką, dėl kurios buvo susitarta anksčiau. Docentas Marius Dubnikovas tvirtina, kad su pensijų reforma susijęs mokesčių kaitaliojimas tampa gyvenimo norma, ir tas nestabilumas yra erzinantis bei įnešantis chaosą į finansų sistemą. Kita vertus, jis mano, kad pensininkams reikia papildomų pajamų, nes kainos auga, tačiau kai Finansų ministerija mokesčių dokumentų projektui apsvarstyti tepalieka penkias dienas, kyla sąmyšis.

Anot kai kurių politikų, Prezidento siūlymai keisti tik ką sustyguotą mokesčių reformą taip pat nepadeda stabilumui. Juk Prezidento siūlomas spartesnis pensijų didinimas valstybei per artimiausius dvejus metus kainuos papildomai apie 65 mln. eurų. Iš kur juos gauti?

Lėšų tam G. Nausėda siūlo sukaupti mažinant lengvatą žemdirbių dyzelinui bei didinant su ne darbo pajamomis susijusius pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Tai numatančios Akcizų be Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisos taip pat užregistruotos Seime. Taip pat siūloma kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas (iš turto pardavimo ir kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt. pajamas) apmokestinti 20 proc. tarifu (šiuo metu – 15 proc.). Be to, siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą (šiuo metu 15 proc.), tokiu būdu iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas. Taip pat siūloma apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos nustatyti 15-20 proc. GPM tarifą ir t.t.

Štai tokios pajamų paieškos leistų sukaupti gerą finansinę mokestinę bazę pensijoms didinti, nors finansų analitikai tikina, kad tai sujauks jau parengtą, aprobuotą, „ramią“ mokesčių rinkimo sistemą. Ne, G. Nausėda ramaus gyvenimo valstybės tarnyboms, pirmiausia Finansų ministerijai, nežada. Ir apskritai jo atsidėjimas vidaus reikalams liudija, kad 100 jo prezidentavimo dienų – tik žiedeliai, o to vadovavimo vaisiai ne visiems žada būti saldūs…

  1. Grybauskaitės pavyzdžiu jis nesikuklina supeikti tik ką prie valdžios vairo stojusį ŽŪM Andrių Palionį (už jo pastangas į darbą priimti partijai artimus asmenis), pagirti Ritą Tamašunienę (už dėmesį regionams), perspėti Seimo vadovybę (už jos vėlimąsi į personalines intrigas). Tiesą sakant, iš Prezidento rinkiminių bei inauguracinių kalbų manėme, kad jis visus valdžios žmones pateps saldžiu medumi, tačiau vis labiau aišku, kad jis suka savo pirmtakės numintu keliu: be kompromisų pliekti korupcija, amoraliu elgesiu ar nesąžiningu darbu susitepusius pareigūnus.

Savo spaudos konferencijoje Prezidentas šiek tiek dėmesio skyrė užsienio politikai ir savo vizitams. Čia dar tikrai nedaug padirbėta, nes vizitai į Lenkiją, Latviją ar Niujorke vykusią JT Generalinę Asamblėją pastebimos naudos neatnešė, juo labiau kaimynų nuostatos dėl elektros energijos iš Astravo AE pirkimo yra nuviliančios.

„Šiandien aš nematau pagrindo kišti galvą į smėlį ir apsimesti, kad kaimynas neegzistuoja“, – sakė G. Nausėda, turėdamas galvoje A. Lukašenką. Tai tiesa, bet ir nekišant galvos į smėlį galima taip uoliai nedalinti geros kaimynystės pažadų, kai Minskas net neketina kaip nors reaguoti į Vilniaus ir TATENA pastabas dėl Astravo AE saugumo, o, girdėdamas Rygos ir Talino pozicijas, šaiposi iš lietuvių ketinimų boikotuoti šios elektrinės produkciją…  Vadinasi, dialogo tarp kaimynų iniciatyva tikrai turėtų išeiti ne iš Vilniaus…

Kaip, beje, ir iš santykių su Lenkija, nors po Seimo rinkimų nugalėjusi PiS su J. Kaczinskiu žada savo politikos tęstinumą, negalima laukti lygiavertiškumo. Meilikauti pareiškimais, esą Varšuva ir šiandien yra Lietuvos langas į Europą, tėra hegemoninių Lenkijos politikų siekių sužadinimas. Jie vaizduojasi visos Europos, o ne tik rytinės jos dalies, avangarde, todėl Lietuva negali tikėtis, kad, žengiant vienu ir tuo pačiu europinės integracijos keliu, mes nešime vienodą įsipareigojimų ir atsakomybės naštą.

Galima tikėtis, kad Prezidentas su savo komanda tokią įvairiapusę analizę jau atlikę.

2019.10.15; 13:52

Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Vertinant prezidento Gitano Nausėdos darbo šalies vadovo poste pirmąsias šimtą dienų, kurias prezidentas minės jau šią savaitę, politologai teigia, kad G. Nausėda susiformavo aktyvaus ir politinio dialogo nevengiančio valstybės vadovo įvaizdį.
 
Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad prezidento aktyvumas ne visada reiškė kokybišką turinį, o G. Nausėdos pasiūlyta gerovės valstybės idėja, pasak jų, yra ne iki galo išgryninta ir detalizuota.
 
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės, doc. dr. Margaritos Šešelgytės teigimu, G. Nausėda tęsi savo rinkimų kampanijos metu duotą pažadą – būti matomas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
 
„Ką jis ir sakė, kad jis bus bendraujantis, besitariantis, tai tas įvaizdis kol kas nesubliūško – panašu, kad yra to atvirumo daug daugiau negu buvo ir su įvairiomis grupėmis bendravimo, ir su politikais tas atvirumas bendraujant matosi ryškiau. Aktyvumas užsienio politikoje irgi matosi: daug kelionių, daug vizitų, daug susitikimų, skambūs žodžiai. Taigi, to aktyvumo yra“, – Eltai sakė M. Šešelgytė.
 
Jai antrino ir profesorius, politikos ekspertas Ramūnas Vilpišauskas, atkreipęs dėmesį į suintensyvėjusias diskusijas apie tai, ko reikia Lietuvai, siekiant gerovės valstybės. Tai, pasak jo, – G. Nausėdos indėlis.
 
„Manau, kad (G. Nausėda. – ELTA) susikūrė aktyvaus prezidento įvaizdį ir prezidento, kuris nori skirti daug dėmesio ne tik užsienio politikos reikalams, ką įpareigoja Lietuvos Konstitucija, bet ir socialiniams, ekonominiams klausimams šalies viduje. Suintensyvintos diskusijos apie tai, kas yra gerovės valstybė – ką ji reiškia ir kokios reikia Lietuvai. Tai iš esmės yra prezidento Nausėdos indėlis į Lietuvoje vykstančias viešas diskusijas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
 
Tuo tarpu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas išskyrė G. Nausėdos aktyvumą užsienio politikoje. Bene labiausiai įsiminęs ir kontroversiškai visuomenėje vertintas prezidento siekis, pasak jo, buvo dialogo su kaimynine Baltarusija vystymas.
 
„Jeigu kalbame apie užsienio politiką, tai yra matomas (G. Nausėdos. – ELTA) noras intensyvinti santykius su Baltijos šalimis – su Latvija, Estija ir matome, kad buvo atsakomasis Latvijos prezidento vizitas, kas rodo tam tikrą santykių intensyvėjimą. Aišku, labiausiai diskutuotinas atvejis yra dėl santykių su Baltarusija gaivinimo ir jis yra kritikuojamas būtent konservatorių Lietuvoje, kurie pasisako labai radikaliai, kad negali būti jokių čia santykių atnaujinimų. Manau, kad prezidentas mąsto strateginiam lygmeny, vertindamas ir Rusijos faktorių – Rusijos spaudimą Baltarusijai ir ES išsakytas pozicijas Baltarusijos atžvilgiu, švelnėjimą tam tikrą“, – Eltai sakė G. Česnakas.
 
Visi Eltos kalbinti politikai atkreipė dėmesį, kad šalies vadovo aktyvioje veikloje kartais stokojama kokybiško politinio turinio. VU TSPMI direktorės teigimu, artėjantis 2020 metų biudžeto svarstymas Seime galėtų būti gera proga G. Nausėdai parodyti tvirtą savo nuomonę.
 
„Kaip ir daug analitikų spėjo, ir tai kol kas nepaneigta, kad gali būti daug veiklos, bet neaišku, ar bus turinio. Tai, ko gero, ir ryškėja – to turinio kol kas dar trūksta. Galima sakyti, kad 100 dienų nėra daug ir galbūt tas turinys dar pasimatys, bet, sakyčiau, dabar daug aktyvumo, daug bendravimo, bet turinys dar neryškėja. Iš vidaus politikos perspektyvos, tai, ko gero, biudžeto svarstymas bus labai svarbus lūžis, kada gali pasimatyti, ar iš tiesų yra to tvirtumo, stuburo ir norėjimo kažkokį turinį savo pasakyti, ar tik bendravimas su politikais, atvirumas ir panašiai“, – Eltai teigė M. Šešelgytė.
 
R. Vilpišausko nuomone, Prezidentūra paskubėjo po rinkimų viešai paskelbti, kad G. Nausėda aktyviai dalyvaus performuojant Ministrų kabinetą, nes galiausiai to aktyvumo rezultatų, pasak politologo, nebuvo daug.
 
„Galiausiai to aktyvumo rezultatų nebuvo daug ir jie tiesiog atsispindi politinių galių balanse – natūralu, kad valdantieji Seime visų pirma sprendžia, kas dirbs ministrais, ir nuo jų daugiausia priklauso. Prezidento galios šiuo požiūriu yra ribotos ir būtinas intensyvus darbas, bendravimas su kitais pagrindiniais politiniais veikėjais Lietuvoje tam, kad būtų galima pasiekti kažko. Jei nebūtų kalbėta apie tą aktyvų dalyvavimą, galbūt po to mažiau ir būtų kritikos dėl kai kurių ministrų pasitraukimo iš Vyriausybės ar kitų tapimo ministrais“, – teigė R. Vilpišauskas.
 
G. Česnako nuomone, šalies vadovas galėtų būti griežtesnis, vertindamas mokesčių perskirstymo siūlymus bei siekti ekonominio balanso.
 
„Jo komanda įvaizdžiui kurti yra labai didelė, stipri ir į tai labai daug investuojama. Pačių pasiūlymų su gerovės valstybės kūrimu ir mokesčių perskirstymu susilaukia labai daug kritikos ir, finansiškai, ekonomiškai žiūrint, tikrai yra kvestionuotinų dalykų, ir prezidentas galėtų geriau atlikti funkciją – subalansuoti ir būti šiek tiek aktyvesnis ar bent jau griežtesnis“, – kalbėjo LKA docentas.
 
G. Nausėdos Gerovės valstybės idėja kol kas pateikiama dažniausiai per pensijų didinimo prizmę, atkreipė dėmesį R. Vilpišauskas. Jo teigimu, viešai pateiktuose šalies vadovo siūlymuose trūksta konkretumo ir platesnio detalizavimo.
 
„Kol kas to politikos turinio, kalbant apie prezidento aktyvumą, iš tiesų galima pasigesti, nes iki galo nėra aišku, kaip jis įsivaizduoja gerovės valstybės įtvirtinimo Lietuvoje tolesnius žingsnius. Gana akivaizdu, kad tai nėra vien didesnės pensijos. (…) Mažai kas gerovės valstybę šitaip supranta ir dažnai ši sąvoka interpretuojama daug plačiau. Kol kas šiuo klausimu trūksta turinio, ir tas noras būti aktyviam gal ir kiek pakišo koją, nes tie pirmieji viešai pateikti siūlymai, susiję su gerovės valstybės idėjos įgyvendinimu, atrodo kiek fragmentiški“, – tvirtino R. Vilpišauskas.
 
Kritikos G. Nausėda, pasak G. Česnako, galėtų sulaukti ir dėl santykių su Vyriausybe.
 
„Manau, kad prezidentą galima labiausiai kritikuoti dėl galbūt griežtumo trūkumo Vyriausybės atžvilgiu, arba tam tikru nuolaidžiavimu, nes jis buvo kritikuotas tiek dėl Europos komisaro skyrimo, tiek dėl pernelyg gero sugyvenimo su Vyriausybe, kur gali būti kritikos tiek dėl finansų, tiek dėl ekonominės politikos ir naujų mokesčių įvedimo arba perskirstymo. Čia, akivaizdu, kad tos lyderystės prezidento šiek tiek mažoka, o tai liečia žmones, ir tas pasirinktas primityvus perskirstymo metodas, nežinau, ar ilgainiui duos tą naudą, kurios tikisi prezidentas“, – teigė LKA docentas.
 
Prezidentas G. Nausėda pareigas pradėjo eiti liepos 12 d. Šią savaitę sueina šimtas dienų nuo naujojo šalies vadovo darbo pradžios. Antradienį šios sukakties aptarimui prezidentas organizuoja spaudos konferenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.15; 08:37