Šimtmetis

Aktualijos

Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pirmadienį lankėsi parodoje „Ryšiai / Kizuna“, skirtoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti.
 
Pasak šalies vadovo, ši paroda – puiki proga apžvelgti bendrą Lietuvos ir Japonijos istoriją, kultūrinius, diplomatinius ir politinius ryšius bei pasisemti įkvėpimo naujoms bendradarbiavimo idėjoms, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
 
„Lietuva ir Japonija paminėjo 100-mečio santykių sukaktį ir verčia naują bendros istorijos puslapį“, – pabrėžė Prezidentas.
 
Pridedama, kad šalies vadovas akcentavo Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės svarbą, bendrus iššūkius saugumui ir paramą Ukrainos žmonėms.
 
G. Nausėda taip pat bendravo su parodos organizatoriais – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. Renaldu Gudausku ir Japonijos ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje Tetsu Ozaki ir padėkojo už šią iniciatyvą stiprinti dvišalius ryšius.
 
„Lietuva ir Japonija yra bendramintės partnerės, palaikančios nuoširdžia draugyste paremtus dvišalius santykius, grįstus pagarba demokratinėms vertybėms. Japonija yra svarbiausia Lietuvos partnerė Azijoje, todėl džiaugiamės mūsų strategine partneryste ir esame pasiruošę toliau stiprinti mūsų dvišalius santykius. Japonijos pirmininkavimas G7 formatu ir narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tarptautinę tvarką ir taiką. Vertiname tvirtą Japonijos poziciją atsakant į Rusijos karinę agresiją, taip pat Japonijos paramą Ukrainai ir veikimą išvien“, – sakė Prezidentas.
 
Pasak šalies vadovo, transatlantinė vienybė ir glaudus bendradarbiavimas su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis šiandien yra labai svarbus, ir šalys privalo veikti kartu spręsdamos globalius saugumo, klimato kaitos ir pandemijos iššūkius bei ginti tarptautinę tvarką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
Aktualijos

JAV ir Lietuvos draugystė. Slaptai.lt

Trečiadienį Seimo TS-LKD frakcijos narys Emanuelis Zingeris Seimui planuoja pateikti rezoliucijos projektą „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinių santykių 100-mečio“.
 
Minint diplomatinių santykių 100-metį Seimas džiaugiasi Lietuvos ir JAV strategine partneryste, ypač saugumo ir gynybos srityje, taip pat pabrėžia, kad Lietuva buvo ir bus stipraus transatlantinio ryšio rėmėja, nes tai yra šalies saugumo garantas, o Rusijos karo Ukrainoje kontekste – ir išlikimo sąlyga.
 
Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo rezoliucijos projekte akcentuojama, kad nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo strateginės partnerystės ryšiai su JAV buvo ir visuomet išliks svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas.
 
„Per šimtmetį užauginta Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo dvasia šiandieninių geopolitinių ir saugumo iššūkių kontekste yra kaip niekada reikalinga“, – pažymima dokumento projekte.
 
Jame pabrėžiama JAV lyderystė globalių problemų sprendime, pažymima tai, jog sunkiausiais istorijos laikotarpiais JAV buvo nepakeičiamas Lietuvos valstybingumo ramstis.
 
Lietuvos Seimas ketina išreikšti didžiausią pagarbą ir dėkingumą visiems politikos, verslo, mokslo, kultūros ir visuomenės atstovams, pastarąjį šimtmetį prisidėjusiems prie Lietuvos ir JAV dvišalių santykių vystymo.
 
„Lietuvos Seimas (….) džiaugiasi Lietuvos ir JAV strategine partneryste, ypač saugumo ir gynybos srityje, kai būtina apginti savo nedalomą saugumą Rusijos karo Ukrainoje keliamų grėsmių akivaizdoje; pabrėžia, kad Lietuva buvo ir bus stipraus transatlantinio ryšio ir jo nepakeičiamumo rėmėja, nes tai yra šalies saugumo garantas, o Rusijos karo Ukrainoje kontekste – ir išlikimo sąlyga“, – sakoma rezoliucijos projekte.
 
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Šiuo dokumentu Lietuvos politikai ketina paraginti toliau nuosekliai dėti visas pastangas, kad JAV dėmesys Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs bei ieškoti naujų impulsų jam stiprinti.
 
„Būtina siekti nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje, nes tai yra stipriausias atgrasymo veiksnys ir saugumo garantija ne tik Baltijos regionui, bet ir visai euroatlantinei erdvei“, – teigiama rezoliucijos projekte.
 
Seimas „vertina tvirtą JAV poziciją Rusijos karinės agresijos Ukrainoje atžvilgiu ir visapusišką pagalbą Ukrainai.“
 
Savo rezoliucija Seimas ketina pakviesti Europos šalis partneres stiprinti draugystę su JAV, dalintis bendra atsakomybe už demokratijos ir vertybių likimą Baltijos regione.
 
Seimas ketina priimti rezoliuciją atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. liepos 28 d. bus minimas Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-metis.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.07.13; 07:42
Aktualijos

Katedros aikštė. Krepšinis. Slaptai.lt foto

2022-ieji bus minimi kaip Lietuvos krepšinio šimtmečio metai – 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios šalyje oficialios krepšinio varžybos, o 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmąkart tapo Europos čempionais. Rengiantis paminėti šią progą, Vyriausybė patvirtino Lietuvos krepšinio šimtmečio metų minėjimo planą.
 
„Krepšinis ir šios sporto šakos istorija, pergalės, pralaimėjimai svarbūs ne tik sportininkams ar treneriams. Krepšinis yra mūsų identiteto dalis – ne veltui ir sporto istorikai, ir sociologai jį vertina kaip visuomenę vienijantį reiškinį. Šimtmetis – proga prisiminti didžias pergales ir galbūt skaudžius pralaimėjimus bei pasisemti įkvėpimo kurti ateitį“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.
 
Krepšinio šimtmečio minėjimo tikslas – pažymėti šalies krepšinio sukaktį, tvirtinti krepšinio ne tik kaip sporto, bet ir dalies nacionalinio identiteto, bendrinės kultūros dalies reikšmę.
 
Krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, išugdžiusi daug žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų, turinti gausų šios sporto šakos mėgėjų ir sirgalių būrį, o Lietuvos krepšininkų laimėjimai garsina šalies vardą pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu yra 18 tūkstančių licencijuotų krepšininkų ir apie 100 000 šalies gyventojų krepšinį žaidžia savo malonumui.
 
Katedros aikštė. Krepšinio aikštelė. Slaptai.lt

Minint šalies krepšinio šimtmetį numatyta parengti ir visuomenei pristatyti dokumentinių kino filmų ir televizijos laidų ciklų, istorinių knygų, bus sukurta ir į apyvartą išleista proginė moneta, surengta ne mažiau kaip 1000 sporto varžybų ar sporto renginių. Taip pat Lietuvoje ketinama organizuoti „FIBA Europe“ Generalinę Asamblėją bei Pasaulinį krepšinio kongresą, vyks tarptautinių krepšinio turnyrų, bus atidarytas krepšinio muziejus Kaune „Krepšinio namai“, pristatyta mobilių parodų, vyks kultūrinių ir edukacinių renginių ir suaugusiems, ir vaikams.
 
Lietuvos krepšinio šimtmečio minėjimo programa parengta įgyvendinant Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos krepšinio šimtmečio metais“. Plane numatyti veiksmai bus įgyvendinami pagal valstybės finansines galimybes iš valstybės biudžete ŠMSM, institucijoms, įstaigoms, atsakingoms už numatytų renginių ir veiklų vykdymą, numatytų bendrųjų asignavimų ir kitų lėšų.
 
Pagrindinis šalies krepšinio šimtmečio renginių organizatorius yra Lietuvos krepšinio federacija. Prie jų taip pat prisidės Prezidento, Seimo kanceliarijos, LRT, Lietuvos bankas ir kitos įstaigos bei organizacijos.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.12.02; 07:24
Aktualijos

Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Trečiadienį Lietuvoje darbo vizito lankysis Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
 
Estijos vadovės vizitas skirtas Lietuvos ir Estijos diplomatinių santykių de jure 100-mečiui paminėti.
 
Viešnia oficialiai bus pasitikta Prezidentūros vidiniame kieme. Vėliau Estijos prezidentė kalbėsis su prezidentu Gitanu Nausėda, pasirašys Lietuvos prezidento Garbės svečių knygoje.
 
Kaip praneša Prezidentūra, uždarame dvišaliame prezidentų ir išplėstiniu formatu vyksiančiame šalių delegacijų susitikimuose bus kalbama apie kovą su pandemija ir priemones jos padariniams įveikti, dvišalį, Baltijos, Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimą, saugumo ir gynybos klausimus, NATO.
 
Taip pat bus aptariama padėtis Baltarusijoje ir Rusijoje, Rytų partnerystės darbotvarkė, elektros energijos nepirkimo iš nesaugios Astravo atominės elektrinės klausimas, taip pat galimybės paspartinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą.
 
Apie tai žiniasklaida ir visuomenė bus informuota nuotolinėje prezidentų spaudos konferencijoje.
 
Po susitikimo su prezidentu G. Nausėda Estijos vadovė padės gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovotojams, lankysis Europos humanitariniame universitete, susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 07:00
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos šimtmečio renginyje „Žmonių biblioteka“.
Sveikindamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenę, Prezidentas išreiškė padėką visoms bibliotekoms už indėlį telkiant visuomenę, mažinant kultūrinę atskirtį ir brėžiant projekcijas tarp praeities ir dabarties.
„Šiandien galime didžiuotis, kad biblioteka – ne tik pastatas ir joje saugomos knygos, unikalūs rankraščiai, kiti leidiniai, tai atvira visuomenei knygų šventovė, kurioje tiesiog gera būti. Biblioteka – tai ir bendruomenė, kuri telkia skirtingų kartų, įsitikinimų ir pomėgių žmones“, – sveikinimo žodyje sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė nepaprastai svarbią bibliotekų reikšmę regionams, nes būtent čia jos yra artimiausias, labiausiai pasiekiamas kultūros centras, švietimo ir ugdymosi židinys kiekvienam žmogui. Pasak šalies vadovo, suteikdama erdvę susibūrimams, edukacinėms veikloms, renginiams, diskusijoms, biblioteka įgyja dar didesnę trauką ir vykdo socialinę misiją. Jis pasidžiaugė, kad moderni ir inovatyvi Martyno Mažvydo biblioteka tuo pat metu per šimtmetį gebėjo išsaugoti ir tradicijas.
Jo Ekscelencija padėkojo didžiausiam bibliotekų turtui – jų darbuotojams. Jis palinkėjo, kad Martyno Mažvydo biblioteka, tapusi neatsiejama įdomaus ir gyvybingo sostinės kultūrinio gyvenimo dalimi, visad išliktų atvira skaitantiems, saviraiškos ir tobulėjimo siekiantiems žmonėms, o čia gimusios idėjos būtų sėkmingai įgyvendintos ir sklistų per visą Lietuvą.
Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919-ųjų gruodį: buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena.
Ta proga Martyno Mažvydo biblioteka rengia daug iškilmingų jubiliejinių renginių, diskusijų ir pranešimų. Solidi institucijos sukaktis yra puiki proga įvertinti turimą patirtį ir su nauja energija, idėjomis tęsti Lietuvos nacionalinės bibliotekos sėkmės istoriją žengiant į antrąjį veiklos šimtmetį.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.11.15; 07:41
Videonaujienos

„Draugo” fondo pirmininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Marija Remienė

Šių metų birželio 19 dieną Lietuvos dailės muziejuje buvo iškilmingai pristatyta prof. Juozo Skiriaus knyga „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918 – 2018 metais“.

Knygą pristatant dalyvavo „Draugo“ fondo pirmininkė, leidinio iniciatorė ir leidybos vadovė Marija Remienė (JAV), knygos autorius prof. Juozas Skirius, redaktorė Audronė Škiudaitė – Girininkienė, Seimo narys, solistas, prof. Vytautas Juozapaitis, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas, dr. Ramūnas Kondratas, istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius, solistė prof. Asta Krikščiūnaitė, pianistė Audronė Kisieliūtė. Vakaro vedėja – rašytoja, redaktorė Renata Šerelytė.

„Draugo“ fondo pirmininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Marija Remienė yra sakiusi: „Artėjant Vasario 16-osios šimtmečiui, „Draugo“ direktorių taryba ir „Draugo“ fondas (JAV), atsiliepdami į Lietuvos Respublikos vadovų viešus kvietimus, kad visa Lietuvos visuomenė ir viso pasaulio lietuviai prisidėtų prie šios džiaugsmo šventės, ėmėsi iniaciatyvos Lietuvos respublikos atkūrimo šimtmečio jubiliejui parengti ir išleisti knygą apie Amerikos lietuvių pasiaukojimo Tėvynei darbus. Man, gyvenančiai išeivijoje ir visą laiką dirbusiai lietuvybės išlaikymo baruose, norėjosi, kad Lietuvos valstybės jubiliejui būtų atskleista visa lietuvyės Amerikoje vykdyta pagalba Lietuvai, jos prasmė ir svarba. Permąsčiusi Amerikos lietuvių didžiąją XX amžiaus misiją – ką darėme svarbiausio, išliekančio, lemtingo Lietuvos laisvei, lietuvių kultūrai, menui, mokslui, visuomenės tobuliimui, ypač po Antrojo pasaulinio karo, nutariau, kad reikia knygos.

Didžiai dėkoju jos autoriui, išeivijos tyrinėtojui prof. Juozui Skiriui. Studija išleista už aukotojų JAV suteiktą paramą. Ją Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmečio sukakties metais pristatome Lietuvos ir išeivijos visuomenei“.

Slaptai.lt skelbia „Draugo“ fondo pirmininkės Marijos Remienės kalbą, pasakytą pristatant veikalą Lietuvos dailės muziejuje. Artimiausiu metu bus paskelbtas istoriko prof. Egidijaus Aleksandravičiaus žodis.

2018.06.21; 13:48

Aktualijos

Trispalvės spalvomis apšviestas Susisiekimo ministerijos pastatas sostinės Gedimino prospekte. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Vasario 16-osios proga Vilniuje gausu įspūdingų, prasmingų, gražių apšvietimų. Trispalvės spalvomis apšviestas ir Susisiekimo ministerijos pastatas sostinės Gedimino prospekte.

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

2018.02.16; 06:57

Fotoreportažai

Baltijos šalys trečiadienį į apyvartą išleido Šimtmečiui paminėti skirtą proginę 2 eurų monetą, kuri turėtų priminti Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją ir vienybę. Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas Dainiaus Labučio (ELTA) nuotraukų.

2018.02.01; 00:55

Aktualijos

Baltijos šalys trečiadienį į apyvartą išleido Šimtmečiui skirtą proginę 2 eurų monetą, kuri turėtų priminti Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją ir vienybę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Baltijos šalys trečiadienį į apyvartą išleido Šimtmečiui skirtą proginę 2 eurų monetą, kuri turėtų priminti Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją ir vienybę.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

2018.02.01; 00:55

Fotoreportažai

Rugsėjo 19 d. Lietuvos rusų dramos teatras piliečius pakvietė į Lietuvių konferencijos šimtmečio minėjimą.

„Lietuvių konferencija Vilniuje buvo vienas pirmųjų ir esminis žingsnis Lietuvos kelyje į laisvą nuo imperijų priespaudos modernią tautinę valstybę, XIX amžiaus tautinio sąjūdžio kulminacija, atvedusi mus į Vasario 16-ąją.

Teatras jaučia pareigą paminėti šį įvykį tame pačiame istoriniame pastate, kuriame ir įvyko Lietuvių konferencija. Džiaugiamės, galėdami artėjantį valstybingumo šimtmetį pasitikti be okupantų jungo. Tačiau kartu norime pakviesti šią svarbią sukaktį minėti apmąstant jos reikšmę, nueitą valstybės kelią ir tai, kokioje padėtyje esame šiandien, ar esame ja patenkinti ir ką galime visi kartu padaryti, kad laisvės ir valstybingumo idealas gyvuotų ne vien deklaracijose“, – minėjimo iniciatyvą komentavo Lietuvos rusų dramos teatro vadovas režisierius Jonas Vaitkus.

Prie teatro pastato, ties J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryža, buvo pasodintas Jono Basanavičiaus ąžuolas kaip atminimo ženklas visų, kas prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos rusų dramos teatro vadovas režisierius Jonas Vaitkus, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas ir Sąjūdžio metų „Atgimimo“ redaktorius, publicistas Linas V. Medelis.

Jono Basanavičiaus ąžuolo sodinimo akimirkas matote Vytauto Visocko nuotraukose.

2017-09-19