Parlamentarui Valerijui Simulikui pranešus apie užsikėtimą koronavirusu, epidemiologai ragina visus, turėjusius kontaktų su juo – izoliuotis. Sveikatos apsaugos ministro atstovės spaudai Linos Bušinskaitės teigimu, tikėtina, kad laukia didelio masto epidemiologinis tyrimas.
„Įvertinus tai, kad Seimo narys savo socialinėje paskyroje rašo, jog turėjo nežymių simptomų, panašių į peršalimą, epidemiologai ragina visus žmones, turėjusius kontaktą su sergančiuoju, izoliuotis, kol susisieks NVSC specialistai. Žinoma, galima ir patiems susisiekti konsultacijai su karštosios linijos 1808 specialistais, registruotis tyrimui po 3–5 dienų nuo turėto kontakto su sergančiuoju žmogumi.
Panašu, kad tai bus didelio masto epidemiologinis tyrimas, su daug kontaktinių žmonių. Tad ekspertai labai prašo visų kontaktinių žmonių supratingumo, kantrybės ir, svarbiausia, bendradarbiauti“, – Eltai atsiųstame komentare teigia L. Bušinskaitė, pabrėždama, kad visi Seimo nariai, kurie antradienį vykusio posėdžio metu ilgesnį laiką bendravo su užsikrėtusiu parlamentaru, turėtų izoliuotis.
„Svarbi žinia dalyvavusiems antradienį Seimo posėdyje. Jei turėjote tiesioginį kontaktą su Seimo nariu, kuriam šįvakar nustatytas koronavirusas, pvz., spaudėte ranką, sėdėjote šalia, bendravote ilgiau nei 15 minučių, buvote viename kabinete, susitikime ar pan., nelaukiant kol Jums paskambins NVSC specialistai ir kol bus atliktas testas, prašome izoliuotis dėl visų saugumo. Pabrėžiame, kad visam Seimui nereikia izoliuotis. Tik tiems, kurie turėjo artimą kontaktą – sėdėjo šalia Seimo salėje, kabinete, bendravo ne mažiau kaip 15 minučių.
Taip pat prašome ir kitus žmones, ne Seimo narius, jei šią savaitę bendravote su juo, izoliuotis ir konsultuotis su specialistais dėl tolesnių veiksmų. Visa tai reikalinga, siekiant suvaldyti tolesnį viruso plitimą“, – teigė L. Bušinskaitė.
Pasak jos, su V. Simuliku prasilenkė ir A. Veryga. Tačiau dėl menko kontakto ministrui izoliuotis neteks.
„Sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Aurelijus Veryga neturėjo kontakto šią savaitę su V. Simuliku. Jie tik prasilenkė koridoriuose. Tad ministrui nereikia izoliuotis“, – teigė ji.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Artėja rinkimai – tą galima suprasti iš politinių įvykių, įtampų ir naujienų gausos. Partijos ir politiniai vadovai jau pradėjo stumdytis dėl startinių pozicijų su naujai kylančiais lyderiais. Per vieną savaitę išgirdome apie Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho, Petro Gražulio ir Povilo Urbšio manevrus. Partijų atstovai rungiasi, kas daugiau papils kritikos konkurentams, reputacijos svyruoja, į tai žymiai nervingiau reaguoja reitingai.
Kurie rinkimai svarbiausi?
Nors pagal rangą svarbiausi artėjantys rinkimai yra Prezidento, taip mano ir rinkėjai, nes juose dalyvaujama gausiausiai, bet didžiausios politinės batalijos ir partijų kautynės turbūt vyks apie savivaldybių rinkimus. Ir tai suprantama: tie, kas valdys daugiau savivaldybių, turės platesnę bazę būsimiems Seimo rinkimams. Ne mažiau svarbūs atskiriems politikams bus ir Europos parlamento rinkimai, nors pačios partijos jiems dėmesio skiria mažiau. Referendumas dėl dvigubos pilietybės jau labiau bus panašus į techninį balsavimą, nes politinį palaikymą jam žada daugelis įtakingiausių politinių jėgų ir jame didžiausia mįslė bus ne gyventojų pasirinkimas, kuris labai aiškiai numanomas, bet balsuojančiųjų skaičius.
Prezidento rinkimai vyks kandidatų deficito sąlygomis: net didžiosios partijos nesuranda tinkamų lyderių. Jeigu galimas kandidatas jau turi politinės patirties, iškart yra padaręs klaidų, su kažkuo santykiai pablogėję, kažkas jau kuo nors buvo apkaltinęs ir dabar tai gali būti eksponuojama per mikroskopą ir viešai aptarinėjama. Todėl vėl daugiausiai galimybių laimėti Lietuvos Prezidento rinkimus turi žmogus, anksčiau nedalyvavęs aktyvioje politikoje. Šiandien matome favoritą Gitaną Nausėdą. Jam labai padeda nuolatinis žiniasklaidos dėmesys ir gebėjimas išlaikyti solidžią poziciją bet kokioje diskusijoje.
Kad atsiras ir koks kitas panašaus lygio nepolitinis kandidatas, jau mažai tikėtina. Kiti galimi oponentai galėtų būti Kauno meras arba užsienio reikalų ministras, kurie irgi santykinai mažai dalyvauja nacionaliniuose politiniuose apsistumdymuose. Tačiau V. Matijošaitis greičiausiai nedrįs veltis į tokio masto rinkimus, nes tikėtina, kad stojęs į tokia konkurencinę kovą jis nesugebės užtildyti žiniasklaidos, kuri konkurentų paakinta gali atidžiau pradėti nagrinėti jo verslo reikalus, o tada jau lauk skandalų. L. Linkevičius turėtų didesnių galimybių laimėti Prezidento rinkimus, tačiau jam labai nepalankiai susiklostė politinis socialdemokratų partijų susikirtimas. S. Skverneliui dabartinis postas garantuoja visuomenės susidomėjimą, tačiau netrūksta ir kritikos.
Konservatoriau jau turi net du partinius kandidatus, kurie kol kas aštriomis alkūnėmis labiau bado vienas kitą, o partija dar planuoja rengti viešus kandidato rinkimus, kurie didins laimėtojo žinomumą.
Atskiriems politikams bus labai įdomūs Europos parlamento rinkimai. Socialdemokratai, darbiečiai, liberalai ir tvarkiečiai labai pretenduoja negauti nei vienos vietos didžiajame Senojo žemyno susirinkime, todėl tarp tų partijų veikėjų tvyro didelė įtampa. R. Paksas dėl dar vienos kadencijos pasiryžęs net sužlugdyti savo įkurtą partiją, V. Mazuronis ieško prie ko prisišlieti, o kur postas Gediminui Kirkilui jau daug kartų pažadėtas, bet vis neištesėtas.
Didžiausios kovos dėl savivaldos
Politines partijas labiausiai įtraukia savivaldos rinkimai. Jie vyksta visoje šalyje, dalyvauja daugiausiai dalyvių, o kai kurių savivaldybių nuobodžius politikų perrinkimus pagyvina asmeninės dvikovos dėl mero posto. Savivaldoje buvę stiprūs socialdemokratai suskilo ir dabar šios partijos griuvėsiuose vyksta platus politinis turgus siekiant perimti skyrius į savo rankas. Iš partijų pašalinti Druskininkų ir Lazdijų merai tveria bendrą politinį darinį, taigi naujienų daug.
Lietuva – iš paukščio skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kol kas visiškai neaišku, kas valdys sostinę ir užims ketvirtą pagal svarbą šalyje sostinės mero postą. Daug kas priklausys nuo Tėvynės sąjungos sprendimo, nes būtent konservatoriai yra stipriausia Vilniaus politinė jėga, tačiau norint laimėti mero rinkimus reikia surasti ir įtikinai autoritetingą lyderį. Vilniaus rinkėjai yra išsilavinę ir jiems reikia imponuojančio, sėkmingo lyderio.
Kaune ir Klaipėdoje merų rinkimai labiau nuspėjami, tačiau Šiauliuose ir Panevėžyje gali būti ne mažiau įdomios kovos nei Vilniuje. Šiauliuose, panašu, kad dabartinio mero dienos suskaičiuotos, nes jis nesugebėjo miesto atsigavimo viltį paversti realiais darbais ir tikėtina, kad jam gali atsirevanšuoti Seimo narys Valerijus Simulikas. Panevėžyje gali susigrumti konservatorių atstovas ir du P. Urbšio judėjimo atstovai.
Po mažiau nei metų Lietuva pradės tikrą rinkimų demokratijos šventę. Per nedidelį laiko terminą reikės 4 ar net 6 kartus apsilankyti prie urnų ir pareikšti pilietinę valią. Nėra ko stebėtis, kad politinių pareiškimų gausėja, jie garsėja, o politinei įtampai vis labiau kaistant iki rinkimų dar galima bus pamatyti ne vieną skambią antraštę žiniasklaidoje.
