Sinkevičius

Politinės intrigos

matulevicius_mitinguoja
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.

Nenorėjau rašyti šių eilučių, tikrai nenorėjau. Išporvokavo. Išprovokavo vakaryščiai TV reportažai dėl 346 000 piliečių parašų. Ne tiek savarbu dėl ko jie. Svarbu, kaip į juos sureaguota. Iš karto prispažįstu, kad esu tradicinės orientacijos, bet nesu homofobas. Nors gal kai kuriems amoraliai besielgiantiems ir esu. Viskas priklauso nuo požiūrio. Netoleruoju melo ir apgaulės bei arogantiškų narcizų. Kaip gali būti tolerantiškas tokiam elgesiui, kai grasinimas nužudyti lenkų tautybės Lietuvos pilietį Voldemarą Tomaševskį, ką viešai padarė tūlas Arūnas Valinskas. Bet, pasirodo, jiems galima. O mane gali apšaukti homofobu, kad juos kritikuoju.

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau labiausiai mane sujaudino ir net supykdė etatinio žiniasklaidos Konstitucijos aiškintojo pono  Vytauto Sinkevičiaus vakarykštis komentaras TV. Jis iš aukšto tarė: …kelių šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių parašus galima išmesti į šiukšlių dėžę… Ir taip viešai kalba buvęs Konstitucinio teismo teisėjas. Kaip su tokiu savo tautiečių vertinimu išvis galima buvo būti KT. Žinote, kad galima. Nes ten moralė – ne jų pasaulio dimensija. Jie ją sutrypė, kai 2001 metais sau pasikėlė algas, kurios buvo sumažintos dar premjero G.Vagnoriaus siekiant sušvelninti 1998 m. Rusijos krizės pasekmes. Nuo tada moraliniai kriterijei šiai insititucijai sunkiai suvokiami. Politikų paskendusių tarpusavio intrigose dėka Konstitucinis teismas pats peržengė jam nubrėžtas LR Konstitucijos ribas, pradėjo ją ignoruoti bei savaip traktuoti ir net perrašinėti. Be to, ten gimė ir sunkiai sveiku protu suvokiama samprata – Konstitucijos dvasios. Kad nemažos dalies teisininkų požiūris į mus, plebėjus, yra niekinantis, manau, mažai ką stebina. Ponas V.Sinkevičius pasakydamas, kad piliečių parašai verti tik šiukšliadėžės, praktiškai išreiškė aiškią nuomonę, kur yra vieta tuos parašus padėjusių. Štai tokiems dalykams tikrai esu homofobiškas.

Tarp kitko, nemokamas patarimas mūsų žiniasklaidos atstovams. Būkite truputį gudresni ir nebekvieskite į savo, ypač žinių laidas, vis tų pačių komentatorių. Mes, jūsų žiūrovai iš anksto žinome, ką tas etatinis kalbėtojas pasakys. Pakalbinkite ir kitus, kad ir Konstitucinio teismo buvusius teisėjus, pavyzdžiui, Egidijų Šileikį, Augustiną Normantą ir kitus.

Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dėl piliečių peticijos. Negalima taip atsainiai ją atmesti kaip niekinę. Ją vertinti demokratinėje valstybėje privalome ne tik formaliais teisiniais aspektais. Tai didelės dalies valstybės piliečių pozicija ir visų pirma ją reikia gerbti. Manau, kad Seimas pirmiausia turi ne išsakinėti  išankstines nuostatas, kad tai šiukšlės. Seimas privalo: 1) Priėmęs tuos parašus sudaryti atskirą arba pavesti Etikos ir procedūrų komisijai, kuri 2) Objektyviai išnagrinėtų priežastis, kodėl tokia peticija išvis gimė 3) Tai paskelbtų viešai, o dar geriau, kad organizuotų diskusiją, kur abi pusės po lygiai galėtų pateikti savus argumentus. Svarbiausia sąlyga, kaip laimėjus rinkimus žadėjo premjerė, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Lansbergis, o jiems pritarė ponios Viktorija Čmilytė-Nelsien ir Aušrinė Armonaitė, kad Seimas elgtųsi pagarbiai su valstybės piliečiais, sugebėtų išklausyti visas puses ir gerbti nuomonių įvairovę. Net jei nebus patenkintas piliečių prašymas, tai turi būti padaryta kantriai ir solidžiai viską viešai paaiškinant.

O gerbiamam pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui – irgi nemokamas patarimas. Jūsų niekas neskriaudžia dėl jūsų lytinės orientacijos. Kaip norite, taip gyvenkite. Tai jūsų asmeninis gyvenimas. Bet nepamirškite, jog jūs, būdamas Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininku, atstovaujate ne tik savo homoseksualų bendruomenės teises, bet mūsų visų. Ir būkite malonus, gerbkite ir mūsų jausmus. Man Seimas – tai mūsų kovos už Nepriklausomybę simbolis. Ten mes buvome 1990 m.kovo 11 ir 1991 m. sausio 13. Mes jį buvome pasiruošę apginti savo gyvybės kaina. Tai būkite mandagesnis savo pasisakymuose ir savo dabartiniame darbe pastoviai neviešinkite, kartais keistomis išraiškos formomis, savo intymaus asmeninio gyvenimo. Juk mes to nedarome. Norėdami, kad mus gerbtų ir toleruotų. Pirmiausia privalome taip elgtis patys. Nestumkite „buldozeriu“ partnerystės įstatymo. Patikėkite, pralošite. Geriau ir naudingiau neskubant, organizuoti geranoriškas diskusijas, leidžiant pasisakyti visoms suintresuotoms pusėms. Be to, manau, kad jūsų komitetas negali nusišalinti nuo man baisaus skaičiaus, kai apie 600 000 Lietuvos piliečių gyvena skurde. Kas tai – ne žmogaus teisių pažeidimas? Arba darbas net ne už pilną mininamlią algą. O kiek Lietuvoje kainuoja teisingumas? Problemų su žmogaus teisėmis plačiają prasme valstybėje apstu. Todėl negalima spręsti tik daliai visuomenės aktualių problemų, paverčiant jas esminėmis.

Grimasos. Slaptai.lt nuotr.

Tik prieš kelias diena paskelbta visuomenės nuomonės apklausa. Tai jūsų nuomonei pritaria tik 8% apklaustųjų. O nuosaikesniam teisinių probelmų sureguliavimui gyvenančių ir vedančių bendrą namų ūkį net 42 %. Tai apie kokią homofobiją kalbame. Gal nereikia įsikibti tik į vieną variantą. Manau, naudingiausias kelias, tai kompromisų kelias.

Visiškai nesuprantamas ir Laisvės partijos teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos per LRT radiją išsakyti ketinimai, kad ji lyg tai ruošia pataisas, kai netinkamai pasakytas ar parašytas žodis homoseksualų atžvilgiu bus traktuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas. Pasirodo, narkotikų prekybą – dekriminalizuosime, o už netyčia išsprūdusį žodį – sodinsime. Gal į tą naują kalėjimą, kurį jūs ruošiatės pastatyti?

Vaivorykštės spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gaila, bet dar tik 100 dienų veikiančiame Seime jau visa tirada patyčių savo rinkėjų atžvilgiu iš jo plūstančių. Net nesmagu rašyti apie mano Universiteto buvusio rektoriaus Artūro Žukausko akibrokštą. Jis arogantiškai nusprendžia, ką jis leis dalyvauti Švietimo komiteto posėdyje, o ką ne. Mat jam kai kurie žmones … žviegia… ir jis žviegiančių neįleis. Įdomu, kaip ponas profesorius ruošiasi iš anksto nustatyti, kurie „žviegia“, o kurie tik „kriuksi“. Manau, tokiais viešais pasisakymais atsiskleidžia mūsų politinio elito atstovų susireikšminimas ir prasčiokiškas elgesys. Tačiau po tuo slypi ir kai kas giliau. Štai aš koks galingas viršininkas, o kas jūs man – prastuomenė. Ar ne iš čia ir gimė nebesuvaldoma patyčių kultūra. Ir jeigu tai vertinsime atsainiai, ji dar labiau subujos, kol taps gyvenimo norma. Baisoka būtų gyventi tokioje visuomenėje. Net iškilų dvasinką Toliatą užsipulė už jo nuomonę. Tai ką – jau gyvename vienos tiesos ir vienos nuomonės karalystėje, o dar rusus ir baltarusius mokome. Gal ir patiems laikas susiimti ir susimastyti, į kokius klystkelius nuėjome…

Mūsų beliko tik 2,8 milijono. Gyvename labai Gražioje savo Tėvynėje. Kas gi mums atsitiko, kad per 31 atkurtos Nepriklausomos valstybės metus sugebėjome taip susvetimėti, taip susipriešinti. Nebegirdime vienas kito. Brukame tik savo tiesas. Nepamirškime – mes šioje Žemėje tik svečiai. Tai gal neeikvokime, mums suteiktos galimybės pasidžiaugti Gyvenimo pilnatve, mus iš vidaus naikinatiems pykčiams ir vaidams. Sustokime ir susimastykime, o gal vis tik naudingiau pabandyti tartis.

Daktaras Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo narys, komiteto pirmininkas, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas

2021.02.24; 15:00

Politinės intrigos

Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybei ir Prezidentūrai net artimiausiu metu radus sprendimų dėl kandidatų užimti ambasadorių postus valstybei strategiškai svarbiose valstybėse, iki realaus naujųjų diplomatinių atstovų darbo Lietuvos atstovybėse užsienyje pradžios dar gali tekti laukti bent kelis mėnesius.
 
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas ir buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis teigia, kad būtų labai gerai, jei naujasis ambasadorius Vašingtone, kurio Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, darbą pradėtų bent jau iki Velykų.
 
Kita vertus, dėl to, kad kandidatai į ambasadorius turės būti apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) nereikėtų atmesti galimybės, jog bent jau viešojoje erdvėje JAV ir ES ambasadorių skyrimo procesas gali būti linksniuojamas ne tik dėl to, kad jis akivaizdžiai per ilgai užsitęsė ar yra siejamas su prezidento įvesta „politinio atšalimo“ sąvoka. Papildomų aistrų gali įnešti ir Seimo narių veiksnys, jei URK nuspręstų kuriai nors iš kandidatūrų nepritarti.
 
Ir nors, teigia ekspertai, Konstitucijoje aiškiai numatyta, kad Seimas neturi teisės įsiterpti į Vyriausybei bei Prezidentui numatytus įgaliojimus skirti bei atšaukti ambasadorius, istorijoje esama ne vieno atvejo, kai Seimo komitetas pasielgė priešingai.
 
Reikės sulaukti ir užsienio valstybės sutikimo priimti ambasadorių
 
Ž. Pavilionio teigimu, Lietuvos institucijoms sutarus dėl kandidatūrų į ambasadorius, reikės dar sulaukti ir užsienio valstybės sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą. Šis procesas, pažymi politikas, gali kurį laiką užsitęsti.
 
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Iki dviejų mėnesių gali trukti. Tačiau agremanai ateina ir anksčiau. Aš manau, kad visos pusės – ir JAV, ir Vokietija nori, kad mes turėtume kuo greičiau tuos žmones“, – Eltai teigė buvęs ambasadorius JAV Ž. Pavilionis.
 
„Duok Dieve, iki Šventų Velykų, kad turėtume“, – pridūrė jis.
 
Pasak konservatoriaus, nebent Europos Sąjungos struktūrose ambasadoriaus paskyrimas galėtų klostytis šiek tiek greičiau nei kad užtrunka nacionalinėse valstybėse.
 
„Ten skyrimo procesas gana greitas. Negalima sakyti, kad automatiškas, tačiau palengvintas“, – teigė Ž. Pavilionis.
Pasak jo, užsienio valstybės, į kurias bus skiriamas ambasadorius, gali turėti klausimų dėl siūlomų personalijų. Kita vertus, akcentuoja politikas, klausimų gali kilti ir Seimo nariams, kurie dirba URK.
 
Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatyta, kad „iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo ministras pirmininkas“.
 
Kitaip tariant, gavus URK išvadą, Užsienio reikalų ministerija kreipiasi agremano (priimančiosios valstybės sutikimo priimti) į užsienio valstybę, į kurią norima kandidatą į ambasadoriaus postą išsiųsti. Gavusi sutikimą, Vyriausybė teikia suderintą kandidatūrą prezidentui, o jis ambasadorių skiria.
 
URK pirmininkas Ž. Pavilionis Eltai pažymėjo, kad istorijoje buvo įvairių komiteto sprendimų dėl kandidatų į ambasadorius – ne visuomet Seimo nariai pritardavo siūlymams. Ir šiuo atveju, teigia konservatorius, komitetas nebūtinai pritars. URK pozicija, tvirtino Ž. Pavilionis, kiekvienu atveju priklausys nuo kandidato į ambasadorius profesionalumo.  
 
„Visko buvo mūsų istorijoje, buvo ir nepritarimų, tačiau aš tikiuosi, kad pasirinkimas bus toks, kad abejonių mums nekils (…) Iš esmės tai priklausys nuo žmogaus profesionalumo. Jokia partija neprieštarauja profesionalams, kuriuos mes matėme dešimtmečius veikiančius diplomatijos frontuose. Tad turi būti visuotinas pritarimas, nes tai garantuoja tęstinumą, ilgalaikiškumą“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
 
„Kuo profesionalesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jokių problemų nekils. Jeigu šis principas nebus išlaikytas, gali būti įvairių klausimų. Jei mes žmogaus nepažįstame, nematėme, kaip jis dirbo… Jeigu bus koks politinis kandidatas, kojų diplomatinėje tarnyboje neapšilęs – gali kilti daug klausimų ar net galime tikėtis nepritarimo“, – teigė politikas.
 
O Seimo Užsienio reikalų komiteto istorijoje išties esama epizodų, kai parlamentarai pasisakė priešingai nei valią ambasadorių atžvilgiu buvo išreiškęs Ministrų Kabinetas ar prezidentas. Pavyzdžiui, 2013 m. URK nepritarė sprendimui atšaukti ambasadorius iš Azerbaidžano ir Vengrijos, po to, kai internete buvo paviešinti diplomatų pokalbiai telefonu. Tačiau tuomet URK pozicijos Vyriausybė nepaisė ir savo sprendimo nepakeitė.
 
URK yra nepritaręs ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio paskyrimui į ambasadorius Baltarusijoje 2006 m. bei Argentinoje 2007 m.
 
URK sprendimas dėl kandidatūrų į ambasadorius – nieko nelemia  
 
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Seimo komitetas neturi jokių instrumentų neleisti Vyriausybei teikti kandidato į ambasadorius, o prezidentui – teikiamo kandidato skirti.
 
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Mes turėtume remtis valdžių padalijimo principu. Pagal Konstituciją tik du subjektai dalyvauja skiriant ambasadorius. Ambasadorius skiria Prezidentas Vyriausybės teikimu. Tad joks kitas subjektas – ar tai būtų komitetas, ar komisija, ar kokia nors taryba – negali daryti jokių sprendimų, kurie neleistų Vyriausybei pateikti kandidatūros arba neleistų prezidentui paskirti ambasadoriaus“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, URK šiuo atžvilgiu tiesiog pasako savo nuomonę, neturinčia jokios konstitucinės galios skiriant ambasadorius.
 
„Diplomatinės tarnybos įstatyme yra numatyta, kad kandidatūra yra svarstoma Užsienio reikalų komitete. Jie gali svarstyti kandidatūrą, viskas gerai, bet jų sprendimas negali būti vertinamas taip, kad jei jie nepritars – tai paskirti kandidato negalima. Jie pasvarsto, susipažįsta, parodo savo požiūrį, bet tai nesukelia jokių teisnių padarinių: nei Vyriausybei, nei prezidentui“, – sakė MRU profesorius.
 
„Yra įprasta praktika, kad paprastai parodomas mandagus požiūris į parlamentą. Paklausiama komiteto nuomonės, tačiau tai tik mandagumo gestas. Tad jų sprendimas nesaisto Vyriausybės ir ji gali pateikti kandidatūrą, kuriai komitetas nepritarė, o prezidentas gali paskirti tą, kuriai komitetas nepritarė“, – apibendrino V. Sinkevičius.
 
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministrais dirbę Raimundas Karoblis bei Linas Linkevičius pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas Gitanas Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 09:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai kartojant, kad toliau teiks tą pačią Seimo jau kartą atmestą advokatės Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, o „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui tikinant, kad toks šalies vadovo žingsnis vargu ar būtų teisėtas, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigia matantis daromų klaidų abiejose susiginčijusiose pusėse.
 
Profesoriaus teigimu, svarbiausia šioje susiklosčiusioje situacijoje – vengti nereikalingo tarpinstitucinio konkuravimo, pokiliminių žaidimų ir stengtis kaip galima greičiau užtikrinti visą Konstitucinio Teismo sudėtį.
 
R. Karbauskis nėra teisus, prezidentas tą patį kandidatą gali siūlyti ne vieną kartą
 
Pasak V. Sinkevičiaus, nuo to laiko, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, šalyje jau būta kelių atvejų, kai Konstitucinio Teismo teisėjai buvo paskirti po to, kai Seimas po pirmojo teikimo juos jau buvo atmetęs. Tad, pabrėžia V. Sinkevičius, R. Karbauskis, kalbėdamas apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, jei prezidentas teiks tą pačią kandidatūrą antrą kartą, vadovaujasi tiesiog klaidinga analogija.
 
„Karbauskis daro prielaidą, kad, jei Seimo statute yra pasakyta, jog atmetus įstatymą galima prie jo grįžti praėjus tam tikram laikui, tai galioja ir šiuo atveju. Kitaip tariant, jis nori padaryti analogiją, kurios čia padaryti negalima. Nes šiuo atveju mes kalbame apie Seimo nutarimą, o jis negali būti prilygintas įstatymui“, – kalbėjo Konstitucijos ekspertas.
 
Jo teigimu, šalies prezidentas, jei tik nori, tą pačią kandidatūrą gali teikti dešimt kartų. Konstitucija, tikina MRU profesorius, to nedraudžia, tačiau, ar tą daryti yra tinkama, – kitas klausimas.
 
„Šioje situacijoje mes susiduriame su teisinės ir plotinės kultūros problema: jei galima teikti antrą kartą, tai ar galima teikti 7 kartą ar 10 kartų iš eilės, kol, tarkime, prezidentas įveiks Seimą.
 
Kas įvyko šiuo atveju? Seimas pareiškė savo valią – jis atmetė kandidatūrą. Bet jam nereikia paaiškinti prezidentui, kodėl jis atmetė. Lygiai taip pat ir prezidentas neturi aiškinti Seimui, kodėl jis teikia konkrečią kandidatūrą. Tad, jei bus teikiama ta pati kandidatūra antrą kartą, vadinasi, šiuo atveju prezidentas atliks tam tikrus veiksmus, kuriais skatins Seimą balsuoti kitaip. O kokie gali būti tie veiksmai? Gali būti žadama kažkas, gali būti ieškoma kompromisų, kad, jei jūs pritarsite mano teikiamai kandidatūrai, aš galbūt pritarsiu valdančiųjų teikiamai kandidatūrai į ministrus. Kitaip tariant, prasideda mainai, pokiliminis žaidimas. Mano galva, būtų tiesiog geriau, jei nusistovėtų tradicija, kad, jei buvo pateikta kandidatūra ir ją Seimas atmetė, antrą kartą tos pačios kandidatūros nebederėtų teikti“, – samprotavo MRU profesorius.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Anot jo, būtina suprasti, kad Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimas turi politinį aspektą, kurio neįvertinti prezidentui negalima. V. Sinkevičiaus teigimu, kad ir kokia Seimo valia būtų, net jei būtų sudaroma regimybė, jog parlamentas atmeta tikrai gerus kandidatus, o renkasi mažiau tinkamus, – su tuo nesiskaityti šalies vadovui nedera. Todėl aptariamos problemos atveju, tęsia V. Sinkevičius, prezidentas, kalbėdamas, kad antrą kartą siūlys Seimo paramos nesulaukusią advokatės G. Lastauskienės kandidatūrą į KT teisėjos pareigas, vadovaujasi ne teisiniais argumentais, bet siekiu išsaugoti savo autoritetą.
 
„Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimas visada turi tam tikrą politinį aspektą, nes Seimas balsuoja – paskirti ar nepaskirti. Seimas pareiškė savo valią ir tiek. Prezidentas turi su ta valia skaitytis. Tad teikti antrąkart tą patį kandidatą, nes Seimas nepaaiškino, kodėl jis atmetė, nėra teisinis argumentas, tai yra tiesiog Prezidento institucijos noras išsaugoti autoritetą. Reikia susitaikyti, kad Seimas gali atmesti labai gerą kandidatą, – jis turi tokią teisę, jis gali paskirti mažiau gerą – tokia yra Seimo valia“, – teigė V. Sinkevičius.
 
Ragina vengti Seimo ir Prezidentūros galios demonstravimo
 
MRU profesoriaus teigimu, mažiausiai, ką reikėtų šioje vietoje daryti, tai dviem šalies institucijoms pradėti aiškintis savo santykius. Lietuvos piliečių interesas yra turėti visos sudėties Konstitucinį Teismą, tad, akcentuoja V. Sinkevičius, tiek Seimas, tiek Prezidentūra turėtų tuo vadovautis pirmiausiai.
 
„Visos Lietuvos interesas yra, kad Konstitucinis Teismas funkcionuotų visa sudėtimi, kad į jį pakliūtų asmenys, kurie yra pasirengę būti KT teisėjais. Turime kalbėti apie teisinę politinę kultūrą, apie dviejų institucijų tarpusavio racionalų bendravimą, parenkant kandidatūras, o ne įrodinėjimą, kuri iš jų yra stipresnė“, – aiškino V. Sinkevičius.
 
Jo nuomone, nustatyti, kuris kandidatas šiai svarbiai pareigybei yra labiausiai pasirengęs, ko gero, apskritai yra neįmanoma. Todėl šiame procese ypač svarbus tarpinstitucinis bendravimas ir atliktas darbas, dar iki pateikiant konkrečias kandidatūras. Kitaip tariant, kandidatūras teikiančioms struktūroms tiesiog privalu Seimo lūkesčius ir valią patikrinti dar iki oficialaus kandidato pateikimo. Todėl, V. Sinkevičiaus teigimu, gali būti, kad esama situacija susiklostė Prezidentūrai pakankamai neištestavus parlamento nuomonės ir galimybių siūlytą teisėją paskirti.  
 
„Visada turi vykti paruošiamasis darbas, kitaip tariant, būtina zonduoti, kokios yra galimybės, kad konkrečiai kandidatūrai bus pritarta. Jei Seimas iš anksto pasako, kad šiai kandidatūrai mes nepritarsime, kam tada teikti tokią kandidatūrą. Tai yra konfliktinės situacijos kūrimas.
Aš manau, kad paruošiamojo darbo buvo stokojama… Konstitucija yra sukonstruota taip, kad vyktų tarpinstitucinis racionalus dialogas“, – apibendrino profesorius.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
ELTA primena, kad Seimas pastarąją savaitę atmetė prezidento teiktą G. Lastauskienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes. Maža to, parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
 
Antradienį R. Karbauskis pareiškė, kad, jei G. Nausėdai Seimui teiks tą pačią kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Pasak jo, yra abejonių, ar prezidentas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.
 
Savo ruožtu G. Nausėda antradienį pakartojo, kad jo pozicija nesikeičia, ir G. Lastauskienės kandidatūra į Konstitucinio Teismo narius bei S. Rudėnaitės – į LAT pirmininkus Seimui bus teikiama antrą kartą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 08:00
Politinės intrigos

Vilniaus miesto tarybos narys Lukas Savickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Opozicinių partijų lyderiai teigia, kad prezidentas ne be pagrindo uždelsė svarstant premjero pateiktą Luko Savicko kandidatūrą.
 
Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai tvirtina, kad abejonių kelia pati premjero pateikta kandidatūra. Liberalų sąjūdžio pirmininkei suprantamas šalies vadovo delsimas dėl valdančiųjų nenoro atstatydinti susisiekimo ministrą. Kai kurie opozicijos lyderiai kelia dar vieną idėją – galbūt apskritai nebėra prasmės ieškoti kuo pakeisti kėdę Vyriausybėje į Europos komisaro portfelį iškeitusį Virginijų Sinkevičių.
 
G. Paluckas: L. Savickas pasitikėjimo nekelia
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad L. Savicko kandidatūra jam jokio pasitikėjimo nekelia. Jo teigimu, žvelgiant į kandidato profilį ilgesnėje perspektyvoje, galima kalbėti ir apie tam tikrą veidmainiškumą.
 
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„L. Savicką prisimenu iš praėjusios Vyriausybės veiklos laikotarpio, kai jis, atstovaudamas investuotojų forumui, labai intensyviai veikė, teikiant vadinamąjį Darbo kodekso projektą. Turint galvoje, kokie buvo iškelti Darbo kodekso tikslai, priminsiu, 85 tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų ir visa kita… Nežinau, kaip dabar L. Savickas vertina savo pasiekimus šiuose frontuose, bet aš manau, kad žmonės visuose gyvenimo etapuose turėtų vertinti savo žodžius, veiksmus. Taigi man didelio pasitikėjimo ponas L. Savickas nekelia. Aš neabejoju, kad jis turi tinkamus vadybinius sugebėjimus ir kitus gebėjimus, bet aš pirmiausia vertinu politines nuostatas ir politines iniciatyvas, kurios iki šiol buvo mažų mažiausiai dviprasmiškos, o gal netgi veidmainiškos“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Pasak G. Palucko, ministerija iki kitų, rudenį vyksiančių, Seimo rinkimų gali funkcionuoti ir su pavaduojančiu ministru.
 
„Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo. Tuo labiau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šiandieninės veiklos apimtys yra pustuštės. Nelabai jis (ministras. – ELTA) ir reikalingas likusiam laikotarpiui. Aš manau, kad nei dangus griūtų, nei pasaulis sugriūtų, jei ministras ir nebūtų paskirtas“, – sakė jis.
 
V. Čmilytė-Nielsen: Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Prezidentūros neapsisprendimas dėl L. Savicko susijęs su prezidento ir valdančiųjų nesutarimais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
 
„Niekas nesugriuvo, kol ministro kėdė buvo tuščia. Tiesą pasakius, apie patį kandidatą tik gerus atsiliepimus esu girdėjusi, bet šioje situacijoje vienaip ar kitaip mes turime konstatuoti, kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės yra įtampa. Matyt, nereaguojant niekaip į prezidento pastabas ir aiškiai išsakytą poziciją dėl J. Narkevičiaus yra apsunkinami ir kitų ministerijų klausimai bei sprendimai. Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
 
G. Landsbergis siūlo kitus kandidatus: L. Savickas ypatingai nepasižymėjęs
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad šioje situacijoje premjeras Saulius Skvernelis vėl į kertines pozicijas siekia „sustatyti savus“. Pasak jo, Lietuvoje yra kompetentingesnių kandidatūrų nei L. Savickas.
 
„Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus. Lietuvoje tikrai yra kompetentingesnių kandidatūrų tiek už dabartinį susisiekimo ministrą J. Narkevičių, tiek už siūlomą ypatingai nepasižymėjusį premjero talkininką L. Savicką. Pavyzdžiui „Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Katinas arba buvęs Lietuvos banko departamento direktorius, dabartinis ūkio viceministras Marius Skuodis yra gerokai profesionalesni ir savo darbais kompetenciją įrodę nepriklausomi profesionalai“, – teigė G. Landsbergis.
 
G. Kirkilo nuomonė apie ministro kandidatūrą pozityvi
 
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad L. Savickas yra jaunatviškas ir kompetentingas eiti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo pareigas. Pasak jo, būtų klaidinga iki Seimo rinkimų neskirti jokio ministro.
 
„Mano nuomonė pozityvi. Jis dalyvauja Seimo Europos reikalų komitete ir būtent šioje srityje dažnai pasisako. Manau, kad tikrai nėra, ką prikišti, ir visi mes norime, kad jaunimui būtų duotas kelias. Tikrai tai būtų geras ministras. Juolab prieš tai buvo jaunas ministras. Tai būtų keista, jei būtų priimtas kitas sprendimas. Ministerija yra pažangi ir moderni (…) Tai šioje srityje, manau, tinkama kandidatūra“, – sakė G. Kirkilas.
 
G. Kirkilas nesutinka su opozicija, teigiančia, kad ministerijai galbūt iki Seimo rinkimų vadovas nebereikalingas. Kuomet jo nebuvo, pasak LSDDP pirmininko, iš ministerijos išėjo daug kompetentingų darbuotojų. G. Kirkilas taip pat pažymi, kad šiuo metu ministrą pavaduojančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnai nėra lengva aprėpti dvi ministerijas. „Socialdarbiečių“ lyderis prisimena, kuomet praėjusiose Vyriausybėse jam teko pavaduoti kitus ministrus, nors ir trumpam laikotarpiui, pabrėžė jis, tai buvo sunkus darbas.
 
G. Kirkilas taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra dėl kandidatūros galėjo apsispręsti greičiau.
 
„Ar ministras tinkamas ar ne, buvo galima nuspręsti tikrai greičiau“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad po kiek užtrukusio L. Savicko kandidatūros svarstymo prezidentas penktadienį nusprendė susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Premjeras L. Savicko kandidatūrą pateikė sausio 24 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė atsilaisvino, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 08:35
Aktualijos

Lietuvos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
Gegužės 12 dienos pilietybės referendumo traktuotė kelia diskusijas. Referendumo traktavimas, kaip siekio atsiklausti dėl pilietybės išsaugojimo, sulaukė kritikos iš konstitucinės teisės specialisto, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus. Jis ją vadina visuomenės klaidinimu, esą žaidžiama žmonių jausmais. Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikina, kad ji pasirinkta siekiant aiškiau perteikti balsavimo esmę.

Kad gegužės 12-ąją vyksiantis referendumas yra dėl pilietybės išsaugojimo, aiškina Vyriausybė, kuriai paskirta viešinti referendumą. Nors ankstesni kai kurie Vyriausybės ir Seimo nutarimai bei parlamento aiškinamasis raštas referendumo tikslą apibrėžia, kaip siekį tautos atsiklausti dėl Konstitucijos 12 straipsnio arba dvigubos pilietybės. 

Pasak Vyriausybės kanceliarijos, traktuotėje akcentuojamas pilietybės išsaugojimas, nes referendumo „formuluotė aiškiai kalba apie Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą (nepraradimą) tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie ją įgijo pagal kilmę“.

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat teigiama, kad nei Konstitucijos 12 straipsnyje, nei Pilietybės įstatyme nėra naudojamos sąvokos „dviguba“ ar „daugybinė“ pilietybė.

Į pačią referendumo klausimo formuluotę dėmesį kreipia ir Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus. Seimo nario teigimu, joje nėra žodžių „dviguba“ ar „daugybinė“ pilietybė, dėl to tinkama referendumą traktuoti kaip dėl pilietybės išsaugojimo.

Tiksli formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“.

Vienas šios formuluotės autorių Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius teigia esą nesuprantama, kodėl pasirinktas būtent traktavimas – dėl pilietybės išsaugojimo. Jo teigimu, tokiu būdu manipuliuojama žmonių jausmais siekiant pozityvaus balsavimo rezultato.

„Ar jūs už tai, kad būtų išsaugota pilietybė? Žmogus pagalvoja, kad taip, kad kažkas lyg kėsintųsi į ją, atsiranda psichologinis dalykas. O jei paklaustume, ar už tai, kad Lietuvos pilietis turėtų kartu ir kitų penkių valstybių pilietybę, tai jūsų atsakymas būtų gal visiškai kitoks. Pradėtume galvoti. (Dabar – ELTA) matau žaidimą žmonių jausmais“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak jo, Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai, sakydami, kad nebalsuos dėl dvigubos pilietybės, bet dėl jos išsaugojimo – gudrauja. Esą bandoma atskirti neišskiriamus dalykus.

„Kaip galima šitaip sakyti? Juk visi supranta, kad jeigu išsaugosi pilietybę tam, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, tai jis bus dvigubas pilietis. Kaip tai galima atskirti? Tai yra nepagarbus požiūris į visuomenę, jos mulkinimas“, – teigė V. Sinkevičius.

Pilietybės referendumą traktuojant kaip dėl jos išsaugojimo, MRU profesorius sako, atsispiriama nuo klaidingo teiginio, kad pilietybė yra žmogaus prigimtinė teisė. V. Sinkevičius tikina, kad Europos konvencijoje dėl pilietybės pasakyta – pačios valstybės turi teisę nustatyti, kad kai pilietis įgyja kitos valstybės pilietybę, netenka savosios.

„Nėra prigimtinės teisės į Lietuvos pilietybę, yra prigimtinės teisė į pilietybę kaip tokią, bet ne į konkrečios valstybės“, – teigė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirinkto referendumo akcento nelaiko probleminiu. Pasak jo, traktuotė „dėl pilietybės išsaugojimo“ yra paprastesnė ir aiškesnė nei „dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo“ ar „dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės“. 

„Šiuo atveju kalbama, jeigu mūsų piliečiai išvyktų, prieš tai įgavę įgimtą teisę būti piliečiais, kad tos pilietybės neprarastų. Todėl ir vadinama išsaugojimu, kad būtų aiškiau. O kai kalbi apie dvigubą pilietybę, galima susidaryti iliuziją, kad kažkas kolekcionuoja pilietybes ir kam to reikia. Aš manau, kad yra gana teisingai atspindėta, apgaulės nėra“, – sakė L. Linkevičiaus.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Seimo nutarimo dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad jis organizuojamas „siekiant išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes ir suteikti kuo didesniam iš Lietuvos išvykusių piliečių skaičiui galimybę išlaikyti tamprų, pilietybės saitais susaistytą, ryšį su valstybe“.

Šių metų sausio 11 d. Seimo nutarime rašoma, kad Vyriausybei paskiriama informuoti visuomenę dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. 

O sausio 16 dieną Vyriausybės nutarimu referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo buvo akcentuotas darsyk – buvo nutarta „įgalioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją valstybės biudžeto lėšomis informuoti visuomenę apie privalomuoju referendumu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teikiamo spręsti klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“. 

Kartu su gegužės 12 d. referendumu dėl pilietybės išsaugojimo vyks ir referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, taip pat bus renkamas prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 06:55
Aktualijos

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valdančiųjų nepasitenkinimas dėl prezidentės rinkimų dieną išsakytos kritikos premjerui Sauliui Skverneliui yra be priežasties, o deklaruojami ketinimai skųsti šalies vadovę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) neturi jokio teisinio pagrindo, sako vienas iš Lietuvos Konstitucijos architektų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius.
 
Jo teigimu, prezidentė, skirdama Vyriausybės vadovą, jaučia moralinę atsakomybę už jo veiksmus, todėl turi pilną teisę vertinti ir, jei reikia, kritikuoti. 

Profesoriaus teigimu, tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, teigdamas, jog dėl Dalios Grybauskaitės sekmadienį išsakyto pasisakymo jau ruošia raštą ir kreipsis į VRK, tiesiog rodo menką politinę kultūrą. 

„Toks atsakomasis veiksmas rodo menką politinę kultūrą tiek tų, kurie skundžiasi VRK, tiek tų, kurie palaiko tokius skundus. Užmirštama, kad Respublikos prezidentė skiria ministrą pirmininką, taigi Respublikos prezidentui tenka moralinė atsakomybė už tai, ką jis paskyrė. Todėl uždrausti Respublikos prezidentei pasakyti savo nuomonę apie asmenį, kurį paskyrė į pareigas, būtų nesusipratimas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius. Jis pabrėžia, kad savo pasisakyme prezidentė neagitavo, o tik įvertino ministrą pirmininką. 

„Prezidentė neagitavo, už kažką balsuoti ar nebalsuoti, prezidentė tik įvertino ministro pirmininko veiksmus, kurie nedera su Konstitucija. Tai dabar sakyti, kad prezidentė kažką pažeidė, aš nematau jokio pagrindo“, – kalbėjo MRU profesorius.

„Taigi kreipimasis į VRK neturi jokio teisinio pagrindo. Tai, matyt, yra politinių sąskaitų suvedimas ir menkos politinės bei teisinės kultūros išraiška“, – apibendrino jis. 

Kartu V. Sinkevičius pabrėžė, kad D. Grybauskaitė buvo teisi, sakydama, kad S. Skvernelis pasielgė antikonstituciškai, kai su Prezidentūra nesuderinęs teikė pasiūlymus Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės. 

„Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad svarbiausius užsienio politikos klausimus sprendžia Respublikos prezidentas. Todėl santykiai su Baltarusija ar sprendimai dėl konkrečių ūkinių projektų, be abejo, yra priskirtini prie svarbiausių užsienio politikos klausimų. Tai premjeras aiškiai viršijo savo įgaliojimus, kurie nustatyti Konstitucijoje. Jis pasisavino Respublikos prezidentės įgaliojimus. Tai prezidentė turėjo pagrindą kalbėti apie tai, kad premjeras pasielgė ne taip, kaip reikalauja Konstitucija“, – apibendrino V. Sinkevičius. 

Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak šalies vadovės, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras. 

Premjeras susikaukė kritikos ir dėl Baltarusijai pateikto siūlymo dėl Astravo atominės elektrinės. Pasak prezidentės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis aštriai sureagavo į prezidentės kritiką. Pasak jo, prezidentės išsakyta kritika premjerui S. Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių net svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Savo ruožtu, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sekmadienį, po D. Grybauskaitės pasisakymo, portalui DELFI teigė, kad tai buvo tiesiog prezidentinis vertinimas.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, kad latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli, nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.20; 06:20
Aktualijos

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nuo apkaltos Prezidentei atsitraukia, tačiau neatsisako idėjos Seime tirti pastarąją savaitę paviešintus Prezidentės susirašinėjimus su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

R. Karbauskis mano, kad nusikalstama būtų netirti paviešinto Prezidentės susirašinėjimo fakto, kurį politikas gretina su priežastimis, dėl kurių apkalta buvo suorganizuota Konstituciją pamynusiam Rolandui Paksui.

R. Karbauskio antradienį paskelbti pareiškimai, kad D. Grybauskaitės veiklą bus siekiama tirti, tačiau nuo pačios apkaltos idėjos Prezidentei yra atsitraukiama, pečiais trūkčioti privertė vieną iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorių Vytautą Sinkevičių.

Jo nuomone, tokios R. Karbauskio kalbos rodo ne tik lakią politiko fantaziją, bet ir tai, kad yra bandoma, prisidengiant viešuoju interesu, daryti politinę įtaką Prezidentei.

Profesorius pabrėžia, kad parlamentinis tyrimas prezidentui negali būti savitikslis ir yra įmanomas tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad dėl prezidento veiksmų yra galima apkalta. V. Sinkevičius pabrėžia, kad valdantiesiems neužtenka tiesiog turėti norą kažką ištirti. Profesorius primena, kad teisėsaugos institucijos labai aiškiai pasakė, jog paviešintame susirašinėjime nėra nieko, kas galėtų būti interpretuojama kaip Konstitucijos pažeidimas. Todėl Seimo nariai, pabrėžė Konstitucijos ekspertas, akivaizdžiai pažeis pagrindinį šalies įstatymą, jei visgi nuspręs imtis parlamentinio tyrimo.

„Pats parlamentinis tyrimas negali būti savitikslis, nes Prezidento atžvilgiu tyrimą galima atlikti tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad už prezidento veiksmus yra galima apkalta. Tik tada įmanomas tyrimas. Kadangi nėra pagrindo apkaltai, parlamentiniai tyrimai Prezidentės atžvilgiu negali būti atliekami“, – aiškino MRU profesorius.

Todėl, pasak V. Sinkevičiaus, „valstiečių“ iniciatyva yra akivaizdus Konstitucijos nepaisymas ir parlamentinių tyrimų institucijų naudojimas ne pagal Konstitucijoje nustatytą paskirtį, o siekiant politinių tikslų. Tad, aiškino profesorius, jeigu nesant pagrindo apkaltai visgi bus nuspręsta inicijuoti parlamentinį tyrimą, Konstitucijos ribos bus peržengtos.

„Jei Seimas nuspręstų pradėti Prezidentės veiksmų parlamentinį tyrimą, manau, kad Seimas pats pažeistų Konstituciją, nes jokie parlamentiniai tyrimai, kol nėra pagrindo apkaltai, Prezidentės atžvilgiu negalimi“, – apibendrino V. Sinkevičius.

„Taip Konstitucija draudžia elgtis. Vien frakcijos ar komiteto noro čia nepakanka. Tyrimui turi būti teisinis pagrindas“, – pažymėjo Konstitucijos ekspertas.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

V. Sinkevičius aiškino, kad pagal Konstituciją Seimas gali atlikti įvairius tyrimus ir sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, tačiau tai nereiškia, kad Seimas gali bet kada sudaryti bet kokią komisiją ir ištirti bet kokius Respublikos Prezidentės veiksmus.

„Prisiminkime, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi ypatingą statusą, nes jis gali būti pašalintas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka ir tik tada, kai tam yra Konstitucijoje numatytų pagrindų. O jie yra trys: už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“, – kalbėjo MRU profesorius.

Pasak profesoriaus, tai, kad „valstiečių“ lyderis nepaleidžia Konstitucijai prieštaraujančios idėjos rodo, kad siekiama tiesiog daryti politinį spaudimą Prezidentei.

„Kitaip tariant, tai yra noras tik prisidengiant viešuoju interesu daryti politinę įtaką Prezidentei, kai Konstitucija sudaryti tokių komisijų Seimui, nesant pagrindo apkaltai, tiesiog neleidžia“, – svarstė V. Sinkevičius ir pabrėžė, kad Seimas taip pat privalo paisyti to, ko reikalauja Konstitucija.

„Seimo nariai turėtų skaityti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus, kur Konstitucinis Teismas į visus šiuos klausimus jau yra atsakęs. Aš matau norą parodyti Prezidentei tariamą Seimo galią, užmirštant, kad Seimo galias riboja Konstitucija. Kitaip tariant, Seimas gali veikti tik pagal Konstituciją. O sudarydami norimą komisiją Seimo nariai tiesiog peržengtų nustatytas Seimo įgaliojimų ribas“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Profesoriaus nuomone, šioje paviešintų laiškų istorijoje Prezidentė nepadarė nieko, dėl ko būtų galima kalbėti apie parlamentinius tyrimus ir apkaltas.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Prezidentė paprašė Seimo nario, kuris palaikė glaudžius ryšius su verslo koncernu, perduoti, kad koncernas per jam priklausančią žiniasklaidą nesikištų į generalinio prokuroro kandidatūros parinkimą, kad į tai nesikištų ir koncerno valdomoje žiniasklaidoje dirbantis žurnalistas (Tomas Dapkus. – ELTA). Akivaizdu, kad Prezidentė nepažeidė nei Konstitucijos, nesulaužė priesaikos, nepadarė nusikaltimo, nepažeidė įstatymo. Čia nėra generalinio prokuroro kandidatūros derinimas su verslu, nėra nei Prezidentės ryšiai su verslu ar kišimasis į žiniasklaidą. Prezidentė tiesiog pasakė savo nuomonę ir paragino koncerną ir jo žurnalistus nesikišti į generalinio prokuroro paskyrimą“, – pabrėžė V. Sinkevičius. 

Pasak jo, reikia turėti lakią vaizduotę, kad galėtum kalbėti apie apkaltą D. Grybauskaitei ar paviešintų laiškų istoriją lyginti su priežastimis, dėl kurių buvo iš prezidento posto pašalintas R. Paksas.

„Lyginti D. Grybauskaitės ir R. Pakso istorijas nėra jokio pagrindo. Reikia turėti labai lakią fantaziją, kad galėtum šias dvi istorijas lyginti, inicijuoti tyrimus ir sakyti, kad už tai galima apkalta“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.09; 07:09