Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis stebisi Prezidento kanceliarijos reakcija į jo užduotus klausimus prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei. Anot Ž. Pavilionio, vienybės užsienio politikoje būtų daugiau, jei į klausimus būtų atsakyta, o ne kaltinama.
Prezidento kanceliarijai kreipusis raštu į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį, kaip teigiama, dėl viešai skleidžiamos „išgalvotos informacijos“ apie prezidento vyriausiąją patarėją A. Skaisgirytę, parlamentaras sako, kad kaltinimai turėtų būti išsakyti uždaruose posėdžiuose. Anot Ž. Pavilionio, kilusių problemų kėlimas į viešumą sudaro įspūdį, kad nenorima atsakyti į parlamentaro iškeltus klausimus.
„Aš esu nustebęs, kad atsakymas atsidūrė viešumoje. Visiems žinoma, kad po Merkel skambučių kilo tam tikrų nesusipratimų ir klausimų tarp institucijų, kurie iškilo ir mūsų Užsienio reikalų komiteto nariams, todėl mes nusprendėme, kad atėjo laikas pasikalbėti su Asta Skaisgiryte, kad tokių susipratimų nevyktų“, – teigė Ž. Pavilionis. Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos kanclerės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik konservatoriaus viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
„Aš pats savo nuožiūra surašiau klausimus, kurių buvo daug mažiau, negu viešai teigiama, apie tuos skambučius, apie kitus klausimus ir labai tikėjausi, kad Asta profesionaliai atsakys ir galbūt kai kuriuos mano nuogąstavimus paneigs. Bet, užuot gavęs sąžiningą atsakymą ir vienybės būtų užsienio politikoje daugiau, gaunu tokį viešą atsakymą, iš kurio suprantu, kad Seimo nariams negalima uždavinėti klausimų apie tai, kas skaldo“, – aiškino Ž. Pavilionis.
Etikos klausimai
„Aš manau, kad visi norime, kad judėtumėme kaip vienas kumštis, tai būkime sąžiningi ir uždaruose posėdžiuose atsakykime vienas kitam, bet, kai bandoma viešai nuteisti už tai, kad aš iškeliu klausimus dėl vienybės, susidaro įspūdis, kad į klausimus tiesiog nenorima atsakyti. O aš vis tikiuosi, kad atsakymus gausiu”, – pridūrė Ž. Pavilionis.
ELTA kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą, kuriame teigiama, kad Ž. Pavilionis savo viešais pareiškimais ir klausimais, adresuotais prezidento vyriausiajai patarėjai A. Skaisgirytei, jai darė psichologinį spaudimą. Rašte kvestionuojama, ar toks Seimo nario elgesys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina nesureikšminanti rugsėjo pabaigoje įvykusio incidento, kuomet Gitano Nausėdos kalbos JAV užsienio lietuviams metu, šalia jo atsistojusi mergina iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“. Šalies vadovo patarėja pabrėžė, kad kiekvienas turi teisę į nuomonę, tačiau stebėjosi, kodėl pasirinkta protestuoti ne dėl idėjų, o atakuoti konkretų asmenį.
„Nežinau ar čia turėjome tuoj pat reaguoti, kai vienas žmogus pareiškia savo nuomonę tam tikru klausimu. Keista pasirodė tai, kad tas užsipuolimas buvo ne tiek dėl idėjos, nes tada frazeologija būna kitokia, o ad hominem, taikant į žmogų ir klijuojant etiketę. Bet žmonės patys pasirenka savo nuomonių reiškimo būdus ir tas žmogus pasirinko tokį būdą. Labai nesureikšminame šito. Prezidentas padėkojo už nuomonę ir toliau vyko renginys“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Pasak jos, išvadą, kad norėta padaryti išpuolį prieš prezidentą, o ne tiesiog išsakyti savo nuomonę, galima daryti įvertinus šiam veiksmui pasirinktą vietą.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su lietuvių bendruomene Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje Čikagoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Kad buvo norėta padaryti išpuolį, tai tikrai taip, nes žmogus atėjo į bažnyčią su savo tokia specifine nuomone. Galima buvo ją pareikšti bet kurioje kitoje vietoje, bet būtent bažnyčioje, prie altoriaus tas buvo padaryta, turbūt tikintis kažkokio didesnio dėmesio tai akcijai. Gyvename demokratinėje visuomenėje ir žmonės laisvi reikšti savo nuomonę. Ar sutikti ar nesutikti su ta nuomone, tai čia jau kiekvieno reikalas“,- tikino A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda rugsėjo pabaigoje lankėsi Čikagos Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijoje, kurioje sakė sveikinimo kalbą. Vis dėlto šį prezidento sveikinimą sudrumstė incidentas.
Svetainėje „Youtube“ laikraščio „Draugas“ paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip prezidento sveikinimo kalbos metu moteris iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“. Šis incidentas sutrikdė G. Nausėdos sveikinimo žodį.
„Padėkokime žmogui, kuris išreiškė savo nuomonę“, – į incidentą trumpai sureagavo prezidentas.
Šalies vadovas palaukė, kol plakatas iš moters buvo atimtas, ji išlydėta iš bažnyčios, ir tada prezidentas tęsė savo kalbą.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad jam yra žinomas faktas, jog Prezidentūra siekė, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė vadovautų Užsienio reikalų ministerijai, Prezidentūra tvirtina, kad gandų ir politikų pamąstymų nekomentuos.
„Formuojant Vyriausybę prezidentas išsakė nuomonę apie visus oficialiai pasiūlytus kandidatus į ministrus. Svarstymų, gandų ir atskirų politikų pamąstymų Prezidentūra nekomentuoja“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento komunikacijos grupė.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ tikino, kad jam yra žinomas faktas, jog Prezidentūra siekė, kad A. Skaisgirytė vadovautų Užsienio reikalų ministerijai.
„Faktas pats man yra žinomas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė ministras ir pažymėjo tokią informaciją vertinąs kaip svarbią.
„Aš manau, kad tai yra svarbi informacija“, – pažymėjo ministras.
Tačiau paties fakto jis nesiryžo vertinti. G. Landsbergio įsitikinimu, tą daryti jam, kaip užsienio reikalų ministrui, būtų tiesiog nekorektiška.
„Nenorėčiau vertinti kitų galimų kandidatų šioms pareigoms eiti – tai būtų nekorektiška“, – teigė jis.
Prezidentūros ir valdančiosios konservatorių partijos santykius temdo nesutarimai dėl tolesnio atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
G. Landsbergis interviu Eltai yra sakęs, kad vienas iš didesnių kliuvinių, sprendžiant kai kuriuos įstrigusius klausimus, yra būtent vyriausioji prezidento patarėja A. Skaisgirytė. Jos užimta laikysena viešo komunikavimo metu, tvirtino ministras, neprisideda prie kai kurių įstrigusių klausimų, tarp kurių ir rekordiškai išsitęsusi tuščios vadovo kėdės Lietuvos ambasadoje ES problema, sprendimo.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad pastarųjų dienų įvykiai Sakartvele, kurių metu buvo suimtas šalies opozicijos lyderis Nika Melia, kelia susirūpinimą. Šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad, jei Sakartvelui demokratiniu keliu nepavyktų susitvarkyti su situacija, tai turėtų įtaką šalies eurointegraciniams procesams.
„Turbūt kad kaina šio nesusikalbėjimo gali būti gana aukšta. Visos Vakarų sostinės stebi, kas vyksta Sakartvele, vertina, ir jeigu nebus įrodyta, kad demokratiniu keliu Sakartvelas gali susitvarkyti su situacija, tai, žinoma, turės tam tikrą atoliepį šalies eurointegraciniams procesams“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Visada norisi, kad šalis pati susitvarkytų su savo vidaus problemomis, tai žiūrėsime, seksime, kaip jiems tai sekasi“, – pridūrė ji.
Visgi, pasak A. Skaisgirytės, Lietuvos prezidento nuomone, jeigu Sakartvelui nepavyks deeskaluoti situacijos savo jėgomis, tai tarptautinės mediacijos tarpininkavimo variantas yra įmanomas.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
„Susidoroti su opozicija, suimant opozicijos lyderį tikrai nėra demokratijos standartas. Yra kitų būdų, kaip kalbėtis tarp politinių partijų. Tai labai labai neramiai stebime situacija, kokia ji dabar yra, norisi tikėti, kad ji deeskaluosis ir bus susėsta prie derybų stalo, kad parlamento darbas bus atnaujintas“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Mums labai svarbu, kad Sakartvelas išliktų eurointegracijos kelyje. Tarp Rytų partnerystės šalių ši šalis yra viena pažangiausių, ji yra asocijuota Europos Sąjungos šalis, daug yra įvykusių reformų demokratijos linkme, bet ši situacija parodys, kiek iš tikrųjų ji yra brandi“, – taip pat akcentavo ji. Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šį antradienį buvo sulaikytas Sakartvelo opozicijos lyderis N. Melia. Saugumo pajėgos antradienį per politiko sulaikymą prie jo partijos būstinės panaudojo ašarines dujas.
Sakartvele po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo, vis labiau gilėja vidaus politinė krizė.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Lietuva dėl Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo ketina antradienį išsiųsti protesto notą Baltarusijai, pranešė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
„Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva kategoriškai nesutinka su tokiu skubotu paleidimu. Baltarusijai bus išsiųsta protesto nota dar šiandien. Lietuvos pozicija išlieka nekintanti. Astravo AE kelia grėsmę Europos Sąjungos ir konkrečiai Lietuvos piliečių saugumui, todėl reikalaujame sustabdyti tokį neatsakingą Astravo AE paleidimą“, – žurnalistams teigė A. Skaisgirytė.
Anot jos, prezidentas pabrėžė, kad būtina sustiprinti civilinės saugos sistemą, kad ji galėtų maksimaliai veikti užtikrinant sklandų Vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimą.
„Šie uždaviniai lieka ir būsimai Vyriausybei“, – pažymėjo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad Vyriausybė su atsakingomis institucijomis turi būti pasirengusi neįsileisti Astravo AE gaminamos elektros į Lietuvos rinką. Pasak jos, savivaldybių pasirengimo lygis, reaguojant į potencialią grėsmę, galėtų būti geresnis.
A. Skaisgirytės teigimu, Astravo AE saugos problemos tapo ir ES prioritetiniu klausimu.
„Paskutinėse Europos Vadovų Tarybose spalio mėnesį buvo fiksuota visų ES lyderių parama sprendžiant Astravo AE saugumo problemas.
Taip pat Europos Parlamentas rekomendavo, kad Astravo AE pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES rinkoje. Tačiau turime konsoliduoti toliau pastangas, kad būtų užkardytas nesaugios elektros patekimas į ES elektros rinką“, – teigė prezidento patarėja.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pirmadienį gavo Baltarusijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Belenergo“ raštą, kuriame nurodoma, kad Astravo AE elektros gamybos pradžia numatoma laikotarpyje nuo lapkričio 1 iki 10 dienos.
Įgyvendindamas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymą, nuo Astravo AE elektros gamybos pradžios „Litgrid“ nustatys nulinį pralaidumą elektros importui iš Baltarusijos.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad reikia nusiteikti, jog neramumai Baltarusijoje užsitęs.
Komentuodama trečią savaitę besitęsiančius Baltarusijos pilietinės visuomenės protestus, raginančius trauktis brutalias represijas prieš šalies piliečius naudojantį Aliaksandro Lukašenkos režimą, A. Skaisgirytė tvirtina, kad politinė krizė kaimyninėje valstybėje tampa lėtine, ilgai užsitęsti galinčia krize.
„Manau, kad mes išeina į tą fazę, kuomet yra lėtinė krizė. Reikia nusiteikti, kad tai nebus labai greitas sprendimas“, – „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėja.
„Viskas priklauso nuo Baltarusijos visuomenės: kiek ši visuomenė eis iki galo, kad pagaliau taptų laisva“, – pridūrė ji.
Kartu A. Skaisgirytė pakomentavo ir A. Lukašenkos pastaruoju metu aktyviai skleidžiamą agresyvią retoriką NATO atžvilgiu bei groteskišką pasirodymą su automatu „Kalašnikov“ rankose. Patarėjos teigimu, tokiu būdu A. Lukašenka ne tik siunčia žinutes Baltarusijos piliečiams ir tarptautinei bendruomenei, tačiau kartu konstruoja ir menamus išorės priešus.
„Tokioje situacijoje šios valstybės faktinis vadovas tiesiog ieško priešų užsienyje. Todėl jo retorika labai aiški: NATO grasina, NATO šalia Baltarusijos sienos rengia mistines pratybas, kad kažkokie vadovai inicijuoja neramumus Baltarusijoje. Ši retorika, kurią mes jau ne kartą esame girdėję, šiuo atveju dar labiau sustiprėjo“, – teigė prezidento patarėja.
Demonstratyvų A. Lukašenkos pasirodymą su automatu rankose, aiškino A. Skaisgirytė, galima įvertinti kaip nevykusį bandymą sustiprinti šį įspūdį.
„Jo įvaizdis – karinė uniforma su automatu, taip pat jaunuolis (A. Lukašenkos sūnus – ELTA), aprengtas atitinkamai, yra skirtas sustiprinti įspūdį, kad šalį puola. Bet aš nežinau, ar įmanoma šiais laikais taip paprastai apkvailinti (visuomenę – ELTA): socialiniuose tinkluose yra pilna kitokios informacijos“, – samprotavo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad faktinio valstybės vadovo pasirodymas su automatu rankoje, ko gero, yra žinutė tiek Baltarusijos piliečiams, tiek užsienio valstybėms.
„Tai buvo žinutė ir saviems, ir užsieniui: užsieniui – nesikiškite, o saviems – žiūrėkite, užsienis puola, reikia gintis“, – pastarojo savaitgalio A. Lukašenkos pasirodymą komentavo A. Skaisgirytė.
A. Lukašenka pasirodė su neužtaisytu automatu rankoje
Sekmadienį Minsko centre susirinko dešimtys tūkstančių prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių baltarusių. Tuo metu virš Minsko, kur vyko didžiulės demonstracijos, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Viešojoje erdvėje taip pat paplito įrašas, kuriame matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose. Vaizdo įraše pastebėtas ir karine uniforma vilkintis A. Lukašenkos sūnus.
A. Lukašenka kaltina Vilnių ir Varšuvą dėl neramumų kurstymo
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.
Paskelbė aukščiausią kovinę parengtį
Tariamas Baltarusijos vadovas savaitgalį taip pat pareiškė, kad prie šalies sienų yra užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl, pasak jo, Baltarusijoje įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
Jis nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą.
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“. Aliaksandras Lukašenka rimtai išsigandęs. EPA – ELTA nuotr.
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad ketvirtadienį vykusiame šalies vadovo Gitano Nausėdos pokalbyje su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka išgirstas patikinimas, jog netoli pasienio su Lietuva statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) yra laukiama užsienio eksperų.
„Prezidentas Lukašenka atsakė, kad Baltarusija būtų pasirengusi priimti branduolinės energetikos ir ES ekspertus, kad jie vertintų pasirengimą saugos požiūriu. Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad streso testų rekomendacijos turėtų būti įvykdytos dar iki elektrinės paleidimo. Prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakartojo, kad visi ekspertai yra laukiami“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, Baltarusijos vadovas G. Nausėdai taip pat atsakė, ko tikisi iš Rytų partnerystės.
„Pokalbyje su A. Lukašenka prezidentas jam tiesiai uždavė klausimą „Ko jūs tikitės iš Rytų partnerystės?“. (…) Prezidentas A. Lukašenka atsakė, kad juos domina ir ES kryptis, ir Rytų kryptis. Iš ES jie mato galimybę daugiau prekių, tranzito turėti. Tai buvo tas variantas, kai yra partneriški santykiai, nebūtinai gilesnė integracija“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turbūt pateiks savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims, sako Lietuvos vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus nevykti į Izraelyje vykstančias Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ąsias metines.
„Žinant visą didžiulį kontekstą, kuriame ir vyksta šis susitikimas, Rusijos prezidento kalbėjimas ir kalbėjimas pirmam iš svečių suponuoja mintį, kad jis turbūt pateiks savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims“, – LRT radijui sakė G. Nausėdos patarėja.
Jos teigimu, tai, kad pastaruoju metu istorijos tiesas iškraipantis V. Putinas turės galimybę minėjime sakyti kalbą, o kiti šalių lyderiai – ne, gali sukurti nemalonią situaciją.
„Atsakyti norėtųsi, o jei atsakyti nėra galimybės – tai vargu ar lyderiai jaustųsi komfortabiliai tokiu atveju“, – teigė patarėja.
A. Skaisgirytė pabrėžė, kad Rusija jau kuris laikas kvestionuoja esmines Antrojo pasaulinio karo priežastis.
„Rusija jau kuris laikas vykdo tam tikrą veiklą, kurią būtų galima pavadinti informaciniu karu arba mūšiu dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos traktavimo, – tai yra ideologinis karas. Su daug dedamųjų. Šio karo kontekste, deja, prezidentas Putinas kvestionuoja kai kuriuos dalykus, kurie mums iki šiol atrodė nekvestionuotini, kaip Ribentropo Molotovo paktas“, – LRT radijui sakė patarėja.
„Viską, ką mes žinome nuo mokyklos suolo, (Rusijos. – ELTA) propagandoje išverčiama kitaip: sakant, kad Ribentropo – Molotovo paktas nebuvo neteisėtas, kad Rusija buvo priversta su tuometine nacistine Vokietija tartis. Vyksta istorijos pešinėjimas, kuris labai neigiamai atsiliepia mūsų santykiams su Rusija“, – pabrėžė ji.
Tikisi, kad sprendimas nepablogins santykių su Izraeliu
Prezidentūra tikisi, kad tai, jog G. Nausėda paskutinėmis akimirkomis nusprendė nevykti į Jeruzalėje vykstantį Holokausto forumą, o aukas pagerbti ateinančią savaitę kaimyninėje Lenkijoje – Aušvice, nepablogins santykių su Izraeliu.
„Labai tikimės, kad tai neturėtų pabloginti santykių su Izraeliu. Visgi Lietuvai atstovaujama aukštu lygiu“, – sakė ji, pridurdama, kad G. Nausėdos planuose yra svarstoma apie galimybes apsilankyti Izraelyje artimiausiu metu.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
G. Nausėdos prašymu, Lietuvai Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-osiose metinėse atstovaus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
ELTA primena, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo pirmasis, kuris nepasinaudojo kvietimu dalyvauti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių iškilmėse. Jis tokiu būdu protestavo, kad Lenkijos vadovui, kitaip negu Rusijos ir Vokietijos prezidentams, nebuvo suteikta teisė pasisakyti šiame forume.
Ypač kritikos susilaukė tai, kad vienas svarbiausių šių iškilmių svečių bus Rusijos prezidentas V. Putinas. Pastarasis 2019 m. gruodį kelis kartus užsipuolė Lenkiją, vadindamas ją Adolfo Hitlerio sąjungininke ir pabrėždamas, kad jai taip pat tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuometį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Józefą Lipskį jis apibūdino kaip „niekšą ir antisemitinę kiaulę“.
Lenkija į tai sureagavo Rusijos ambasadoriaus iškvietimu į URM ir premjero pareiškimu, kuriame Mateuszas Morawieckis apkaltino V. Putiną melu.
