Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Vyriausybės darbą, teigia, kad kai kurių ministrų veikloje skandalų bei nesusipratimų yra daugiau, nei realiai padarytų darbų.
„Aš tikrai nenorėčiau sakyti, kad yra kažkokia a priori bloga valia, arba noras daryti negerus sprendimus. Tiesiog vieniems ministrams sekasi geriau, o kitiems – blogiau. Todėl aš pirmiausia vertinu, ar žmonės mėgina pasimokyti iš klaidų ir tiesiog siekia geriausio. Ar vis dėl to jiems ir toliau nesiseka“, – Delfi televizijai duotame interviu teigė G. Nausėda.
„Matau pastangas eilės ministrų daryti gerus sprendimus, bent jau siekti jų. Bet, na, kai kurių ministrų veikloje skandalų, nesusipratimų kol kas yra daugiau, nei realiai padarytų darbų“, – pridūrė jis.
Visgi paklaustas, ar nemato poreikio keisti tam tikrus ministrus, prezidentas neskuba pateikti savo pareigas netinkamai atliekančių ministrų pavardžių.
„Manau, kad mes pirmiausia pakalbėsime siauresniuose formatuose. Ir tikrai norėčiau pirmiausia matyti pačios Vyriausybės vadovės viziją – ką ji galvoja dėl atskirų ministerijų veiklos artimiausią politinį sezoną. Manau, kad tikrai bus galimybė apie tai padiskutuoti“, – sakė jis.
ELTA primena, kad opozicija Seimo rudens sesijos metu taip pat ketina inicijuoti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, svarstoma galimybė interpeliuoti ir energetikos ministrą Dainių Kreivį bei aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.
Buvęs Ispanijos karalius pirmą kartą per dvejus metus aplankė sūnų Madride. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Skandalų persekiojamas buvęs Ispanijos karalius Jonas Karolis I pirmadienį Madride aplankė sūnų ir dabartinį monarchą Pilypą VI per prieštaringai vertinamą kelionę namo po dvejų metų savanoriškos tremties.
Susitikimas įvyko baigiantis pirmajai buvusio karaliaus kelionei į Ispaniją nuo tada, kai 2020 m. rugpjūtį po daugybės finansinių skandalų, pakenkusių jo reputacijai, jis persikėlė į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Skandalas privertė Joną Karolį, kadaise gerbiamą už savo vaidmenį padedant Ispanijai pereiti prie demokratijos po dešimtmečius trukusios diktatūros, 2014 m. po beveik 40 metų soste atsisakyti karūnos ir paskui palikti šalį.
84 metų buvęs monarchas gegužės 19 d. atskrido į Ispaniją trijų dienų regatai Šiaurės vakarų Galisijos regione, jis joje dalyvavo su savo jachta „Bribon“. Pirmadienio rytą Jonas Karolis atvyko į karališkuosius rūmus Madride tiesiai iš Sanjenjo Galisijoje. Buvęs karalius nematė nei savo žmonos karalienės Sofios, nei sūnaus nuo tada, kai kaltinamas įtariama korupcija pabėgo į JAE.
Siekdamas atkurti monarchijos įvaizdį, karalius Pilypas VI stengėsi atsiriboti nuo tėvo. Jis jo nelankė tremtyje ir oficialiai nesikalbėjo telefonu iki praėjusios savaitės, kai jiedu susitarė dėl privataus šeimos vizito pirmadienį. Vėliau tą pačią dieną Jonas Karolis turi išvykti į JAE, pranešė rūmai.
Ispanijos prokurorai kovo mėnesį nutraukė tyrimą dėl Jono Karolio I finansinių reikalų iš dalies dėl to, kad jis iki atsisakydamas sosto turėjo imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ir suėjo senaties terminas. Toks sprendimas sukėlė kai kurių pyktį, o buvusio karaliaus grįžimas į Ispaniją jį tik dar labiau padidino. „Manau, kad karalius Jonas Karolis praleido galimybę per šį vizitą pateikti paaiškinimus ir atsiprašyti“, – pirmadienį Ispanijos visuomeniniam radijui RNE sakė socialistų vyriausybės atstovė Isabel Rodriguez.
Viešėdamas Sanjenjo Jonas Karolis apsiribojo tik trumpomis nereikšmingomis pastabomis. „Paaiškinimai? Apie ką?“, – toks buvo trumpas jo atsakymas, kai žurnalistai prie jachtų klubo paklausė, ar susitikęs su sūnumi jis mėgins paaiškinti situaciją.
2020 m. kovą karalius Pilypas nutraukė metinę pašalpą tėvo rūmams, manoma, siekusią 200 tūkst. eurų, ir atsisakė savo paties pretenzijų į tai, ką būtų paveldėjęs iš karaliaus emerito. Praėjusį mėnesį jis ir vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad padidintų monarchijos skaidrumą, priimdami dekretą, įpareigojantį rūmus viešinti savo biudžetą ir skelbti viešus konkursus. Tai taip pat reiškia, kad bus tikrinamos karališkosios sąskaitos, vyresnieji rūmų pareigūnai privalės deklaruoti asmeninį turtą pradėję ir baigę eiti pareigas, karališkosios šeimos narių gaunamos dovanos turės būti registruojamos.
„Pilypas VI atlieka puikų darbą, kad atkurtų skaidrumą, būtiną bet kuriai valstybinei institucijai“, – sakė I. Rodriguez.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Savaitgalį Seimui minėsiant šimtą dienų po naujai išrinktų parlamentarų duotų priesaikų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išskyrė, jos manymu, svarbiausius parlamento veiklos akcentus.
Parlamento pirmininkė pažymi, kad Seimas pandemijos sąlygomis ėmė dirbti nuotoliniu būdu.
„Galime šį virsmą vadinti ir vienu svarbiausių technologinių pokyčių Seime. Nebuvo lengva, bet reikšmingi pokyčiai visada nelengvi“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, lyginant su ankstesnės kadencijos Seimu, šiame didelių skandalų nebuvo.
„Jokių didesnių sukrėtimų ar skandalų, jei lygintume su pirmu 2016 m. Seimo šimtadieniu, nematau. Taip, kai kas išėjo, kai kas svarsto išeiti, kai kas prarado neliečiamybę. Bet tai vertinu irgi kaip normalų darbą, o neliečiamybės atveju – ir kaip klaidos atitaisymą“, – teigė liberalė.
Ganėtinai pozityviai ir trumpai ji įvertinto ir pačią Seimo kadencijos pradžią, kuomet užvirė aršios diskusijos dėl pozicijų Seimo struktūrose.
„Pirmi pabangavimai kadencijos pradžioje labai greitai tapo normaliu darbu tarp koalicijos ir opozicijos“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Gana sklandžiai patvirtinome LRV ir biudžetą. Kaip ir kitus būtinus įstatymus“, – pridūrė politikė. Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Galiausiai ji pabrėžė mananti, kad artėjančioje pavasario sesijoje opozicijai pavyks susitarti dėl opozicijos lyderio, o Seimui pritarti jos siūlomai advokato Vytauto Mizaro kandidatūrai į Konstitucinio Teismo teisėjus.
„Tikiuosi, kad pavasarį pamatysime opozicijos lyderį, Seimo kanclerį, dar vėliau patvirtinsime V. Mizarą į KT teisėjus. Pavasario sesijoje priimsime svarbius įstatymus žmogaus teisių srityje, atšauksime alogiškiausius draudimus ar ribojimus rinktis, pavyzdžiui, vaistus. Konkretesnius pavasario sesijos planus pristatysime kiek vėliau, dabar tai baigiama derinti tiek su koalicijos partneriais, tiek su Seimo komitetais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Konservatorė Agnė Bilotaitė absurdu vadina „valstietės“ Agnės Širinskienės kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl jos gyvenimo Seimo viešbutyje. Politikė teigia, kad skirto būsto ji atsisakiusi dar spalio pradžioje ir, akcentavo konservatorė, niekada juo nepiktnaudžiavusi.
„Absurdas, jei mane prilygina Seimo nariams, kurie Seimo bute apgyvendino savo šeimos narius“, – Eltai komentuodama „valstietės“ A. Širinskienės pateiktą skundą komentavo A. Bilotaitė. Jos teigimu, tuo metu, kai ji laukėsi vaiko, Seimo viešbučiu ji naudodavosi pakankamai dažnai.
„Kalbant apie visą šią situaciją, man labai keista, jog aš turėčiau Širinskienei, kaip kokiai Seimo viešbučio vadovei, ataskaitas pateikinėti, kada aš pareidavau, pavyzdžiui, pamaitinti savo vaiko ir taip toliau. Žvelgiant į jos pareiškimus, būtent toks įspūdis susidaro“, – piktinosi Seimo narė.
Jos teigimu, A. Širinskienės skundas yra ne kas kita, kaip tik purvo drabstymas.
Be to, akcentavo politikė, Seimo viešbučio ji atsisakiusi dar gerokai iki skandalų, atskleidusių, kad galimai keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausantys parlamentarai jiems skirtus butus Seimo viešbutyje užleido giminaičiams.
„Aš (Seimo viešbučio – ELTA) buto atsisakiau oficialiai dar spalio 3 d. Ir dabar ten gyvena kitas Seimo narys. Aš, galbūt, būčiau ir anksčiau atsisakiusi, nes mano gyvenimo aplinkybės pasikeitė ir man tiesiog nebereikėjo to būsto. Tačiau nėštumas, gimdymas… tiesiog kai tik atsirado fizinės galimybės tą prašymą pateikti, tą aš ir padariau“, – aiškino A. Bilotaitė, dar kartą pabrėždama, kad priešingai nei kiti į žiniasklaidos akiratį patekę parlamentarai, asmeninės naudos iš teisėtai gauto Seimo buto tikslingai nei siekusi, nei gavusi.
„Aš gi nenaudojau Seimo buto asmeninei naudai gauti… kai tuo tarpu kiti gyveno Seimo viešbutyje, o savo asmeninį būstą nuomodavo ar užleisdavo giminaičiams. Manau, kad A. Širinskienės kreipimasis yra tiesiog absurdiškas“, – apibendrino politikė.
Kaip ELTA jau skelbė, A. Širinskienė Etikos sargams adresuotame kreipimesi prašo pripažinti, kad A. Bilotaitė piktnaudžiavo savo, kaip Seimo narės teisėmis, laikė užėmusi nenaudojamą ir valstybės lėšomis išlaikomą butą Seimo viešbutyje, nors jame pati negyveno bei apie tai neinformavo Seimo kanceliarijos. Dėl šių priežasčių prašoma įvertinti, ar konservatorė A. Bilotaitė neturėtų grąžinti į valstybės biudžetą lėšų, kurias valstybė sumokėjo už jai skirto būsto išlaikymą.
Žiniasklaidoje per pastarąsias savaites pasirodė pranešimų, liudijančių, kad parlamentarai galimai jiems skirtus butus Seimo viešbutyje perleido giminaičiams.
Trečiadienį LRT radijas pranešė, kad įtariama, jog parlamentaro Zbignevo Jedinskio sūnus gyvena tėvui skirtame bute Seimo viešbutyje. Kiek anksčiau portalas 15min.lt paskelbė, kad ir susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, kaip Seimo nariui, skirtame bute Seimo viešbutyje gyvena jo dukra Karolina Narkevič. Pagal Seimo statutą, Seimo narių artimieji gali gyventi šiuose butuose tik tada, kai juose gyvena patys parlamentarai.
Taip pat viešojoje erdvėje pasirodė informacijos, kad Seimo viešbutyje gyvena ir tie parlamentarai, kurie turi butus Vilniuje. Tarp tokių Seimo narių keli valdantieji. „Valstietis“ Darius Kaminskas. Politikas LRT radijui teigė, kad Seimo viešbutyje gyvena todėl, kad Vilniuje turimą įvairų nekilnojamąjį turtą jo žmona nuomoja. Kita „valstietė“ Laimutė Matkevičienė prisipažino gyvenanti Seimo viešbutyje, nes, kaip aiškino ji, savo butą yra užleidusi sūnui ir jo šeimai. Anot LRT radijo, tarp šių politikų patenka ir „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė. Politikė aiškino, kad galimybe gyventi Seimo viešbutyje naudojasi todėl, kad nevairuoja automobilio.
Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas plk. ltn. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.
Daugeliui vakariečių iš tikrųjų sunku suvokti, kaip KGB pulkininko Vladimiro Putino protas veikia, bet mes privalome tai padaryti, jeigu norime suprasti, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose sėkmingai Rusijos sėjamo ir šalį skaldančio chaoso akivaizdoje. Turime tai žinoti, kad galėtume nuspėti, kas mūsų laukia toliau.
Kalbant apie 2016-uosius, žinome tiesą apie tai, kad visas pasaulis su menkomis išimtimis buvo visiškai įtikėjęs, jog Hillary Clinton triuškinančiai laimės prezidento rinkimus! Tuo buvo įsitikinęs ir Putinas, ir visa Rusijos valdžia.
Šis faktas ir buvo priežastis kištis į rinkimus. Jie netikėjo, kad rinkimus laimės Donaldas Trumpas. Jei būtų tikėję, būtų parodę gerokai daugiau įžvalgos, nei mūsų pagrindinė žiniasklaida; bet jie to nepadarė. Kiekvienas tyrinėjantysis rusų dezinformaciją gerai žino, kad jų tikslas buvo diskredituoti visą Amerikos demokratiją, sukelti suirutę ir pridaryti nuostolių „išrinktajam prezidentui“ – Hillary, idant ji veiktų kaip silpnoji pusė. Kadangi Maskva to negalėjo daryti atvirai, jiems reikėjo Hillary sąskaita iškelti varžovą Donaldą Trumpą. Tai buvo visai nesunku! Skandalų apsupta Hillary palengvino šį darbą, o medijos, ieškančios tinkamo jauko, labai apsidžiaugė, gavusios Trumpą už dyką, nes pagal jų beribę išmintį Trumpas buvo kandidatas, kurį Hillary galėjo lengviausiai įveikti.
Kol visa tai vyko, Putiną labai džiugino mintis, kad prezidente taps Hillary. Ji buvo jo „mergina“[1]. Ji leido jam kontroliuoti „Uranium One“.[2] (Negi kas nors tiki, kad šis sandėris buvo sudarytas be Baracko Obamos žinios?) Ji leido rusų kompanijoms dalintis JAV technologijos paslaptimis, o Putinas per tarpininkus pervedinėjo pinigus į Clintono Fondą. Šiame fonde jai pavyko sutelkti savo štabo žmones dar iki rinkimų kampanijos tam, kad jie būtų prieinami per rinkimus. Jos vyras Maskvoje sakė kalbas už šimtus tūkstančių dolerių. Jis turi jos „trūkstamus“ elektroninius laiškus. Vadinamieji Stylo dosjė[3] „kompromatai“ tikriausiai yra apie Billą Clintoną. Gerai žinoma, kad Billas negali atsispirti pasimatymams su kitomis moterimis, nei Hillary. O kalbos Maskvoje – tikriausiai dar viena kompromituojanti medžiaga.
Putinas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Hillary netęs Obamos politikos. Trumpo išrinkimas Putinui buvo milžiniškas žingsnis atgal; juk Hillary buvo jo „mergina“, o Trumpas viską sugriovė.
Hilary Klinton
Hillary pradeda šaukti: „Rusija, Rusija, Rusija!“ Putinas iš pradžių smogia atgal, mėgina turėti reikalų su Trumpu, tikėdamasis jį nugalėti. Kadangi tai neveikia, būtina jį sunaikinti, nes jis yra žymiai pavojingesnis, negu Hillary. Įkandin seka „naudingi idiotai“, Obamos šalininkai valdžioje: Johnas Brennanas, Jamesas Clapperis, Robertas Muelleris, Adamas Schiffas, Rodas J. Rosensteinas, Jamesas Comey, Lisa Page… Putinas visiškai patenkintas, nes jis arba turi keletą reikalui vadovaujančių savo agentų „giliojoje valstybėje“,[4]arba tą patį savaime darančių „naudingų kvailių“. „Naudingi kvailiai“, savo veiksmais atliekantys Putino darbą ar šnipai – kas gali žinoti?
Nerasta jokio Rusijos Trumpo–Putino sąmokslo, tik daugybė veikiančių „naudingų kvailių“ arba agentų, ir rezultatas – visa šalis suskaldyta. Obama įkėlęs koją į Baltuosius Rūmus, nes tebeturi skaitlingą lojalių jam žmonių minią, iš kurios jis gali pasirinkti būsimo štabo narius. Ar jie apkerėti jo žavesio, jo nekenčiamos JAV ideologijos, ar jie yra šnipai? Prisiminkime Obamos vadovus, mokytojus ir ganytojus, tūlą Louis’ą Farrakhaną, ką jau kalbėti apie Billą Ayersą ir kitus kairiuosius, anarchistus arba net atvirus komunistus.
Obama buvo pagautas į mikrofoną sakantis Dmitrijui Medvedevui: „Pirma palaukime, kol mane perrinks, tada turėsiu daugiau galimybių padaryti, kad kas nors įvyktų. Visais šiais klausimais, bet ypač dėl raketų gynybos, tai, tai gali būti išspręsta, bet svarbu, kad jis man paliktų daugiau erdvės.“ Medvedevas: „Taaaip, suprantu. Suprantu jūsų žinutę apie erdvę. Daugiau erdvės jums…“ Obama: „Tai mano paskutiniai rinkimai. Po jų būsiu lankstesnis.“ Medvedevas: „Supratau. Informaciją perduosiu Vladimirui, ir aš esu jūsų pusėje.“
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Apie kokius klausimus buvo kalbama? Su kokiais dar dalykais buvo sutinkama? Hillary ir Obama, kaip ir Putinas, manė, kad būtina dirbti kartu. Obama rėmė Hillary, kartu su ja vedė rinkiminę kampaniją, ją rekomendavo. Nemanau, kad ji būtų ėjusi prieš savo rėmėją. Bet koks ryškesnis dėmesys į į rinkimus įsipainiojusius „rusų rinkimus“ buvo menkinamas, kol nebuvo išrinktas Trumpas, ir kaip tik tada buvo užkurtas pragaras. Obama nedarė nieko tol, kol tikėjo, kad Hillary nuskins pergalę! Nebuvo reikalo drumsti vandenį.
Trumpą dažnai kaltina tuo, kad jis yra Putino įrankis, tačiau palyginkime Trumpą ir Obamą ne jų žodžiais, o darbais. Argi Trumpas ką nors renčia prieš Rusiją, ir argi Putinas daro užuominų, jog prieš jį ką nors turi? Trumpas stiprina kariuomenę, duoda Ukrainai mirtinus ginklus, sumažina naftos kainą ir tokiu būdu pakelia JAV ekonomiką, pasirašo sankcijas Rusijai, Venesuelai, nutraukia santykius su Kuba, priverčia NATO pakratyti kišenę ir skirti daugiau pinigų gynybai, uždeda tarifus Kinijai, mėgina plėsti NATO finansavimą bei narystę. Galiausiai panaikina sutartis su Rusija, kuri šių nesilaiko. Ar kurie nors iš šių veiksmų padeda Putinui?
Palyginkime visa tai su Obamos darbeliais, kurio dėka raketos ir radarai išvežti iš Lenkijos, leista okupuoti Krymą, netrukdyta Putinui apžioti kitas Ukrainos žemes. Obama sumažina kariuomenę, duoda pinigų Rusijos šalininkui Iranui ir atnaujina santykius su Kuba – kitu Rusijos sąjungininku. Išveda JAV pajėgas iš Europos, įskaitant tankus. Irake nusiplauna rankas ir pabėga, paskelbia pasitraukimą iš Afganistano. Įstumia JAV į dar didesnes skolas, sulėtina šalies ekonomiką, išleidžia visų rūšių pinigus savo politikos šalininkams remti. Prasižengusius bankus ir verslą priverčia finansuoti demokratus ir socialistus palaikančias organizacijas (joms „aukoti“), vietoj to, kad jiems būtų iškeltos bylos. JAV pajamų tarnybą, Federalinį tyrimų biurą ir žvalgybos organizacijas paverčia politinės represijos įrankiu, šnipinėja Trumpą kampanijos metu, panaudodamas žvalgybos agentūras.
Turime prisiminti, kas tuomet sudarė „giliosios valstybės“ narius – jei ne Obama, tai kas kitas būtų iškėlęs Johną Brennaną ir Jamesą Clapperį į tokias aukštas pozicijas? Brennanas[5] balsavo už komunistų kandidatą. Gusas Hallas išsikėlė nuo JAV komunistų partijos (CPUSA), finansuojamos Rusijos. Ir kaip jis galėjo praeiti bet kurį biografijos patikrinimą? Clapperis pasirodė kaip abejotinas lyderis, kai pats sulaužė priesaiką! Per Obamos kadenciją biografijos faktų patikros varžtai buvo taip atpalaiduoti, kad daug kas buvo paleista pavėjui. Aplaidžiai tikrinant duomenis, galimai prasmuko kai kurie aklai Obama tikintys žmonės, o gal jie net dirbo Rusijos naudai. Kaip kitaip paaiškinti greitą rusų šnipų deportaciją ir paleidimą, kad ir Annos Chapman? Ji buvo deportuota net išsamiai neapklausus.
Barakas Obama
Kas, jei kai kurie iš tų žmonių tebėra ten ir klauso įsakymų iš Rusijos? Ar tai įmanoma? Galbūt liko nedaug, vienas kitas organizatorius. Susiduriama su per daug nutekinimų, per daug nelojalumo, dalykų, iškeltų į viešumą, kurie jau būtų sunaikinę bet ką kitą, nei Trumpas.
Kodėl tokiems žmonėms, kaip Paulas Manifortas ar Michaelas Cohenas, buvo leista dirbti Trumpui, išvengiant FTB informacijos perdavimo Trumpui Dianos Feinstein ir jos kiniečio vairuotojo stiliumi? FTB išsiaiškino, kad Feinstein vairuotojas kinas buvo šnipas. Tada jį patyliukais atleido.
Kaip Obama išsisuko – su tokiais dalykais, kaip Irano sandėris,[6]operacija „Greiti ir įsiutę“[7]? Kas galvojo, kad duoti milijardus dolerių teroristų rėmėjams yra gera mintis, kas leido okupuoti Krymą, taip pat įleido rusus į Siriją? O kaip dėl paleistų į laisvę rusų agentų, ISIS ir Al Qaeda‘os teroristų, ištuštintos Gvantanamo karinės jūrų bazės, teroristų teisimo teismuose ir taip toliau, ir panašiai?[8]
Ana Čapman. Rusijos šnipė – nelegalė Vakaruose. Ją demaskavus grįžo į Rusiją, kur veda televizijos laidas apie politiką, slaptas istorijas ir žvalgybas
Vienintelis klausimas prezidentui Trumpui būtų: „Ar nors vienas tokios galimos išdavystės ir sąmokslo atvejis buvo tiriamas?“ Jeigu nebuvo, galbūt mums reikia kontržvalgybai pavesti šį klausimą ištirti kuo greičiau. O gal ir žvalgybininkai buvo sukompromituoti „giliosios valstybės“?
Ar „naudingi kvailiai“, ar KGB/GRU agentai, bet stambūs žaidimai vyksta Rusijoje. Sulaukęs šešiasdešimt trejų miršta GRU vadovas,[9] Majamio spauda atkapsto Epsteino bylą.[10]Laivų krizė Ukrainoje, teisines „bombas“ mėtantis Muelleris[11] tuo metu, kai Trumpas išvykęs už vandenyno – tik sutapimas? Įdomu, ką atnaujinta Epsteino byla dar atskleis, nebent, kad Hillary ir Billas jau nebėra naudingi. Be Holivudo žvaigždžių pagalbos jie nepritraukia net dešimt nuošimčių dėmesio, kurį pelno Trumpas.
Antradienį (lapkričio 27 d.) ši pora Toronto teatre surengė kalbų turą, bet 20 000 vietų salėje buvo parduota tik apie 3000 atpigintų bilietų. Ko gero, Putinas numes ir ant jų po „bombą“. Turbūt Putinas išsiaiškino, kad jų niekada nebeprireiks. Gyvename iš tiesų įdomiu laiku.
Iš anglų kalbos vertė Daiva Tamošaitytė
2018 gruodžio 2 d.
[1]Amer. šnek. gal, iš girl – „mergina“, „tarnaitė“. (vert. past.)
[2]„Uranium One“ – urano kasimu JAV užsiimanti Kanados kompanija, kurios kontrolinis paketas buvo parduotas „Rosatom“‘ui. (vert. past.)
[3]Christopher Steele – buvęs MI6 pareigūnas, perdavęs FTB dosjė apie tariamus D. Trumpo finansinius ir asmeninius ryšius su Rusija. (vert. past.)
[4]Angl. Deep State – pažodžiui „gilioji valstybė“, arba „valstybė viduje“, „vidinė valstybė“; sąvoka, apibrėžianti slaptą klaną valstybėje, kuris susideda iš valdžios, biurokratijos, finansų, karinių ir žvalgybos tarnybų įtakingų atstovų, ir kuris manomai per išorines institucijas kontroliuoja valstybės politiką; kitais žodžiais, „šešėlinė valdžia“. Manoma, kad sąvoka kilo iš turkų k. („derin devlet“). (vert. past.)
[5]Buvęs Centrinės Žvalgybos Valdybos vadovas Johnas Brennanas, davęs priesaiką sakyti teisybę, melavo Kongresui. Už tokį patį priesaikos sulaužymą dabar teisiamas Michaelas Cohenas. Šiuo metu J. Brennanas dirba CNN.
[6]Iranui davė milijardą grynųjų, jais finansuojami teroristai, rusų perkami radarai ir priešlėktuvinės raketos.
[7]Kalbama apie Obamos inicijuotą ATF (Alkoholio, tabako, ginklų ir sprogmenų biuro) operaciją prieš JAV teritorijoje veikiančius narkotikų prekeivius. Vietoj to 2000 ginklų gavo nusikaltėliai, prie pietinės sienos nužudę šimtus meksikiečių ir mažiausiai vieną JAV pasienietį. 2010 metais prasidėjusi istorija vis iškyla aikštėn, aiškėja, kad ginklai keliavo įvairiomis kryptimis ir dingdavo, tačiau prezidentui Obamai pareikalavus išskirtinės teisės neleisti Kongresui tirti operacijos veiklos, visi galai buvo užrišti. „Su operacija „Greiti ir įsiutę“ JAV valdžia de facto tapo prekiautoja ginklais su Meksikos narkotikų karteliais ir islamistų nusikaltėliais“, – daro išvadą 2016 sausio 22 d. straipsnio autorius Ianas Tuttle‘as („National Review“ info).
[8]Gvantanamo kaliniai turi įdomų statusą. Jie laikomi ne karo belaisviais, o teroristais, nelegaliais kovotojais. Karo belaisviai paleidžiami pasibaigus karui. Karo nusikaltėliai, kriminaliniai kaliniai turi būti teisiami. Kol kas JAV nenusprendžia, ar karo lauko, ar civiliniame teisme. O daugelis paleistųjų iš Gvantanamo grįžo kovoti prieš Vakarus.
[10]Prieš 10 metų finansininkui Jeffry Epsteinui buvo iškelta seksualinio priekabiavimo byla, iš kurios jis lengvai išsisuko. Šiuo metu byla demonstratyviai siejama su Billu Clintonu ir princu Charlesu.
[11]Specialusis teisėjas Robertas Muelleris, po Padėkos dienos sugrįžęs į viešąją erdvę ir tiriantis galimus „Trumpo Bokšto“ statybų Maskvoje bei Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai ryšius, per trumpą laiką paskelbė tiek naujų dokumentų, kad ši savaitė žurnalistų buvo praminta „bombų“ savaite (angl. k. bombshell – žodžių žaismas, reiškiantis ir „stulbinančias naujienas“). (vert. past.)
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujausios apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį ir toliau krito prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas.
Politinis skandalas, kuriame šalies vadovė atsidūrė žiniasklaidai paviešinus jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimą, jau antrą mėnesį iš eilės mažina apie prezidentę palankiai atsiliepiančiųjų gretas.
Palankaus vertinimo reitinge D. Grybauskaitę iš trejetuko išstūmė ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Panašiai prezidentė buvo vertinama tik prieš 5 metus.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad smukę prezidentės vertinimai nebegrįš į buvusias aukštumas.
Politologas pabrėžia, kad, nepaisant to, jog D. Grybauskaitė išliks viena iš geriausiai vertinamų politikų šalyje, ji savo prezidentavimą užbaigs turėdama mažesnį visuomenės pasitikėjimą nei prezidentas Valdas Adamkus, užbaigdamas savo antrąją prezidentavimo kadenciją.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 28-birželio 5 dienomis apklausti Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (75 proc. įvertino palankiai), antroje ir trečioje vietoje pagal palankius vertinimus yra Gitanas Nausėda (64 proc.) ir Visvaldas Matijošaitis (61 proc.).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Misija Sibiras – 2017 dalyviais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas šį mėnesį smuktelėjo 9 proc., ir šalies vadovė liko ketvirtoje vietoje (60 proc.).
Per paskutinius 3 mėnesius palankiai vertinančiųjų prezidentę sumažėjo 13 procentinių punktų (nuo 73 proc. iki 60 proc.) ir nepalankiai šalies vadovę vertinančiųjų per šį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų (nuo 22 proc. iki 33 proc.).
Paskutinį kartą panašūs D. Grybauskaitės vertinimai (kai ją palankiai vertino tik šeši iš dešimties apklaustųjų) buvo daugiau nei prieš 5 metus (2012 metų gruodį ją palankiai vertino 59 proc. apklaustų gyventojų ir 34 proc. vertino nepalankiai).
9 procentais taip pat krito Europos instituto direktoriaus ambasadoriaus Vygaudo Ušacko palankus vertinimas.
5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Valdą Adamkų. Tačiau, nepaisant to, jis ir toliau išlieka palankiausiai vertinamas visuomenės veikėjas Lietuvoje.
5 procentais krito ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus palankaus vertinimo reitingas, 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančiųjų ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo narę Ingridą Šimonytę bei Lietuvos Liberalų sąjūdžio pirmininką Eugenijų Gentvilą.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Palyginti su 2018 metų balandžio mėnesio apklausa, teigiamai keitėsi europarlamentaro Rolando Pakso ir į politiką sugrįžusio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho reitingai. Abiejų politikų palankus vertinimas pastarąjį mėnesį ūgtelėjo po 4 procentus.
Labai nežymiai (1-2 procentiniais punktais) pagerėjo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, europarlamentaro ir kandidato 2019 m. Prezidento rinkimuose Valentino Mazuronio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio vertinimai.
Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas 2018 metų gegužę nesikeitė.
Lietuvos gyventojai ir toliau nepalankiausiai vertina politikus: konservatorių Andrių Kubilių (69 proc. įvertino nepalankiai), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (63 proc.), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (61 proc.), V. Uspaskichą (60 proc.), V. Tomaševskį (59 proc.), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (58 proc.), R. Karbauskį (57 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (56 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) vadovą Gediminą Kirkilą (55 proc.), ekspremjerą Algirdą Butkevičių (54 proc.) ir europarlamentarą Rolandą Paksą (53 proc.).
VDU profesorius A. Krupavičius prognozuoja, kad pastaruosius kelis mėnesius krintantis prezidentės palankus vertinimas turėtų sustoti. Profesoriaus nuomone, prezidentės palankaus vertinimo nuosmukio tendencija dar kurį laiką gali išlikti, tačiau, anot jo, bus kur kas švelnesnė, nei buvo du pastaruosius mėnesius.
Vis dėlto politologas pažymi, kad D. Grybauskaitė savo kadencijos pabaigoje jau nebegalės džiaugtis tokiu didžiuliu visuomenės pasitikėjimu, kokį turėjo iki kilusio skandalo, paviešinus jos susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu.
Pasak A. Krupavičiaus, prezidentė nebeturi daug galimybių pagerinti savo reitingų, todėl, anot jo, kadenciją turėtų užbaigti turėdama mažesnį visuomenės palaikymą, nei jį turėjo savo antrąją kadenciją baigiantis prezidentas V. Adamkus.
„Nepaisant to, kad Dalia Grybauskaitė turėjo didelį pasitikėjimą ir dabar vis dar lieka tarp tų politikų, kuriais Lietuvoje pasitikima labiausiai, tačiau jos reitingas, – akcentavo profesorius, – yra šiek tiek mažesnis negu populiarumas, kurį turėjo Valdas Adamkus artėjant jo antrosios kadencijos pabaigai“, – aiškino politologas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Perskaityto metinio pranešimo, kurį apžvalgininkai įvertino pakankamai gerai, matyt, neužteks, kad jos reitingas galėtų stabilizuotis ar pradėti augti“, – pabrėžė A. Krupavičius.
Jo nuomone, prie prezidentės reitingų kritimo prisideda ir tai, kad D. Grybauskaitė nepakankamai aiškiai atskleidžia savo pozicijas, atsakant į valdančiųjų siekį analizuoti prezidentės paviešintus laiškus.
„Aš manau, kad labiausiai reitingus mažina prezidentės pozicijos neapibrėžtumas. Prezidentė galėtų pataisyti savo reitingą artimiausioje laiko perspektyvoje, jei ji pasakytų – gerai, aš nusideginau pirštus, tegul toliau yra atliekamas tyrimas, kad reikia konkrečių rezultatų, kad politinė sistema būtų kapitaliai remontuojama. Tokia jos poziciją galbūt ir leistų sustabdyti jos reitingų nuosmukį, o po to – gal tuos reitingus padidinti. Dabar ji bando kalbėti metaforomis, Ezopo kalba ir kartais prieštaraudama galimiems Seimo tyrimams“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Jis pabrėžė manantis, kad aštrus D. Grybauskaitės kalbėjimas apie valdančiųjų „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį, viešai svarstant apie tai, ar jo buvimas Seime neprieštarauja Konstitucijai, buvo klaida. Anot jo, tokia prezidentės retorika ir viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios trintys su valdančiaisiais didelės naudos D. Grybauskaitei nedavė, o tik užaštrino jai ne visiškai palankius klausimus.
VDU profesorius samprotavo, kad artimiausiu metu prezidentei nepalankus kontekstas ir klausimai, kuriuos kelia valdantieji, turėtų blėsti. Tai, anot jo, bus vienas iš veiksnių, stabdančių ir tolesnį D. Grybauskaitės reitingų smukimą.
Pasak profesoriaus, po prezidentės skaityto metinio pranešimo tiek ji, tiek valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis siekia „nuleisti garą“ ir mažinti kilusias įtampas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Manau, kad artimoje perspektyvoje įtampos turėtų būti mažesnės nei tos, kurios buvo prieš kelias savaites“, – samprotavo A. Krupavičius.
Pasak VDU profesoriaus, prezidentės ir „valstiečių“ lyderio konfrontaciją artimiausioje ateityje šiek tiek pritildys ir svarbūs klausimai, kuriuos turės spręsti Seimas.
„Seimas turi užbaigti pavasario sesiją, o darbų sąrašas yra ilgas, tarp kurių yra prieštaringai vertinamas Vyriausybės reformų paketas, mokesčių reforma, pensijų reforma. Yra daug temų, kurios gali gerokai pridengti Dalios Grybauskaitės su Ramūno Karbauskio nesutarimus“, – aiškino politologas. Galiausiai, pabrėžė A. Krupavičius, vasara ir daug kam prasidėjusios atostogos atitrauks visuomenės dėmesį nuo pastaruoju metu Lietuvos politikos dėmesio centre atsidūrusių klausimų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su burlaivių regatos „The Tall Ships Races” dalyviais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
„Atostogos bus natūrali pertrauka, kuris leis šiek tiek atvėsti ir šiek tiek kitaip pažvelgti į susiklosčiusią situaciją bei santykius“, – kalbėjo A. Krupavičius ir pridūrė, kad nenustebtų, jei jau rudenį D. Grybauskaitės reitingai galėtų pradėti nežymiai augti.
Apklausa vyko 2018 m. gegužės 28-birželio 5 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Ir kare, ir krepšinyje yra netikėtumo veiksnys – tave užgriūna staiga, ten, kur nelaukei ir kol pritrauki pajėgas – jau tritaškis ar pusė šalies okupuota. Taip pat veikia turgaus sukčiai ir prekių išnešiotojai – užgriūna masė pasiūlymų, kur viskas labai blizga ir traška, apgalvota ir įtaigiai logiška, tik trauk piniginę ir tiek juos tematysi.
Ta pramogų biznio ir šou pasaulio dalis, kuri vis dar išdidžiai vadinasi „žiniasklaida”, veikia tokiais pat totalinės proto atakos principais, pagal smūginės reklamos psichologiją, kuri yra visų iki vieno skandalų technologijos pagrindas.
Tave staiga, netikėtai ir neįtikėtinai stipriai užgriūna ir nusineša kryptingos informacijos nuošliauža. Niekas nieko nesiaiškina, viskas į vienus vartus, kas valandą vis garsiau, nuožmiau ir daugiau. Bematant sulekia debesys kraujo ir šūdo kvapą pajutusių laikintojų ir pasipiktintojų, gerai apmokamų dvaro apžvalgininkų ir šiaip naudingų idiotų.
Nereikia jokio proto balso, pagalvojimų, kas teisus, pasiteisinimų ar nesuinteresuotų specialistų diskusijos, bematant užimamos sąmonės ir pasąmonės teritorijos ir bet koks dvejojantis, abejojantis ar galvojantis nesusipratėlis tampa vienišu, silpnu ir pasimetusiu, o jei ką dar galvoja, tai išsižiot nebedrįsta.
Tikra problema numetama miniai be jokių priežasčių, aptarimų ir diskusijų, kaltieji nedelsiant įvardijami asmeniškai ir konkrečiai, sugaudžia sirenos ir aidi skanduotės, matai tik tūkstančius kojų, spardančių parkritusiųjų veidus ir net jų inkštimo pro įtūžusį minios šnopavimą nesigirdi.
Minia padaro tai, ko vienas niekada nepadarys ir jei leisi jai atsipalaiduoti – atsipeikės, pasibaisės savim ir išsiskirsčiusi ims pagalvoti, ko nereikia. Todėl įtampa eskaluojama be perstojo, iki kulminacijos, o po to ūmai viskas išjungiama.
Kol sąmonė nustebusi ilsisi, parengiamas sekantis skandalas buvusiajam užmiršti ir ataka kartojama, patogiausias dažnis – kartas per savaitę. Tikslas dažniausiai pasiekiamas lengvai, masiškai, reikiama nuomonė suformuojama ilgam, kitaip manantys išjungiami ir patys dėl šventos ramybės išsijungia.
Kiekvienas masinis, visaapimantis ir isteriškas skandalas yra pastatytas ant skausmo ir tikrumo, tačiau čia viskas suorganizuota ir netikra, o tiesa niekam neįdomi. Bematant interesai viską išnaudoja ir panaudoja, žmonės išsigąsta ir pasiduoda, ką ir reikėjo įrodyti – prekė nupirkta.
Kas, kad kiekvienas junta purvą, neapykantą ir melą, apibarstytą tikroviškumo ir susirūpinimo humanizmu svarovskiais, juk iš tikrųjų tas niekam nė kiek nerūpi. Kai tik prasideda, jau žinau, kas bus, tačiau lengva iš tolo patarti būti kritišku, bet nelengva tokiu būti. Nes tave visada apgauna arba pasiduodi būti toks, kaip visi.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Ingrida Šimonytė ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę bei Generalinę prokuratūrą dėl nesibaigiančių skandalų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.
Viešojoje erdvėje pateikta informacija apie profesinio mokymo centro l.e.p. Jolantos Valiulienės vadovės nedeklaruotus interesus privačioje bendrovėje, su kuria galimai sudarytos neteisėtos ir žalingos valstybei sutartys. Taip pat skelbiama apie įgyvendinamą profesinio mokymo infrastruktūros plėtros projektą, kuriam skirta didelė Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų suma, tačiau kartu atsiradusius turto nuosavybės pokyčius, kurie kelia klausimų tiek dėl pačių sandorių, tiek dėl ES lėšų panaudojimo teisėtumo.
Seimo nariai švietimo ir mokslo ministrės klausia, ar buvo atliktas šių aplinkybių, susijusių su disponavimu valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir kitais sandoriais su UAB „Valedija“ tyrimas. Taip pat domimasi, kokių žingsnių buvo imtasi dėl valstybei priklausančio ir mokesčių mokėtojų lėšomis pagerinto turto neteisėto perleidimo privatiems asmenims. Kokių priemonių bus imamasi, kad įstaigai net laikinai nevadovautų asmenys, kurių veikla kelia abejonių tiek interesų konflikto valdymo, tiek atitikimo įstatymams požiūriu?
„Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre nesiliauja rastis istorijos, keliančios klausimų tiek dėl vadovų gebėjimų, tiek dėl valdomo turto ir projektams skirtų lėšų panaudojimo. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija atskleidė naujų galimų korupcijos ir neteisėto veikimo apraiškų, į kurias žvelgti pro pirštus negalima“, – komentavo I. Šimonytė.
Kartu parlamentarai Generalinės prokuratūros prašo imtis visų reikalingų priemonių ginti viešąjį interesą, ištirti nurodytas aplinkybes ir grąžinti galimai neteisėtai perleistą privačiai nuosavybei valstybės turtą į valstybės rankas.
„Galimas piktnaudžiavimas europinėms lėšomis visada gali skaudžiai atsiliepti valstybei, nes pasitvirtinus įtarimams gali reikėti grąžinti gautas lėšas. Būtent todėl atsakingi pareigūnai turi patikrinti šį atvejį“, – komentavo A. Anušauskas.
Parlamentarai I. Šimonytė ir A. Anušauskas taip pat kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami informuoti, ar buvo atlikti kokie nors kontrolės veiksmai vertinant šio projekto įgyvendinimo rezultatus ir jų atitikimą paramos skyrimo sąlygoms.
