skiepijimas

Politinės intrigos

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus vetuoti įstatymo pataisas, numatančias, kad nepasiskiepiję darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų iš savų lėšų, susidaro įspūdis, kad Prezidentūra sąmoningai nusprendė stabdyti skiepijimo pažangą.
 
„Atrodo, kad Prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
 
Taip ministrė pirmininkė primena prezidento išsakytą kritiką Vyriausybei, kad sulėtėję skiepijimo tempai galėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
 
Premjerė taip pat sako, kad prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės pareiškimą, jog „ne žmogaus kaltė, kad jis iki šiol nėra pasiskiepijęs“, vertinti ar komentuoti jai nebūtų oru.
 
„Man neoru komentuoti prezidento patarėjų pasisakymus, nes prezidento patarėjos pastaruoju metu sako daug įvairių dalykų. Manau, kad jos pačios galėtų savo komentarus ir komentuoti“, – teigė ministrė pirmininkė.
 
I. Šimonytė akcentuoja, kad šiuo metu yra kiek kitokia situacija nei pavasarį, kai dar ne visi gyventojai turėjo galimybę skiepytis.
 
„Mes kalbame apie profilaktinį patikrinimą, kuris pavasarį, kai vakcinos buvo neprieinamos didžiajai daliai žmonių, buvo finansuojamas papildomai iš valstybės biudžeto tuo tikslu, kad būtų lengviau valdyti tuo metu vėl kylančią trečią pandemijos bangą. Tačiau turint mintyje, kad dabar vakcinų tikrai yra visiems pakankamai ir kiekvienas gali gauti vakciną, pasiskiepyti, žmonės, kurie priima tokį sprendimą ne dėl medicininių priežasčių, o sąmoningai“, – sakė I. Šimonytė.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Todėl premjerė akcentuoja, kad sąmoningai apsisprendusių nesiskiepyti gyventojų privalomo profilaktinio testavimo neturėtų apmokėti mokesčių mokėtojai.
 
„Vis dėlto neturėtų savo pasirinkimo kaštų perkelti kitiems mokesčių mokėtojams. (…) Tiesiog galiotų ta pati bendra tvarka, kuri galioja kitų profilaktinių patikrinimų atveju, kai iš esmės tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas“, – sakė ministrė pirmininkė.
 
„Tai nėra nemokami testai, kas labai dažnai viešumoje yra pateikiama. Nemokamo, kaip žinoma, nieko nėra, už tuos testus tiesiog moka valstybės biudžetas, mokesčių mokėtojų sumokėtomis lėšomis. Tai turint mintyje, kad yra prieinama vakcina visiems, vakcinos yra nemokamos, alternatyvūs pasirinkimai turbūt ir turėtų kainuoti tiems žmonėms, kurie tuos pasirinkimus daro“, – pridūrė ji.
 
ELTA primena, kad prezidentas trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kuriomis nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. G. Nausėda, argumentuodamas sprendimą vetuoti įstatymą, ragino vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.11.05; 06:00
Aktualijos

Skiepams – taip. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukritikavo Vyriausybę teigdamas, kad pirmojoje vasaros pusėje dirbtinai sulėtinti skiepijimo tempai. Prezidentūra šalies vadovo mintį paaiškino išsamiau.
 
„Prezidentas dar sausio mėnesį iškėlė tikslą, kad vasaros viduryje būtų pasiskiepiję 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Šalies vadovas nuolat ragino imtis visų veiksmų efektyviam vakcinavimo procesui užtikrinti. Kartu su Sveikatos ekspertų taryba sistemingai buvo teikiamos rekomendacijos parengti aiškią ir skaidrią gyventojų vakcinavimo strategiją, efektyviai veikiančius vakcinavimo procesus, visuomenės informavimo ir konsultavimo kampaniją. Tačiau gegužės mėnesį masinė vakcinacija buvo pradėta iš esmės neturint šių rezultatyviai vakcinacijai būtinų sąlygų, kai tuo tarpu ES vakcinų tiekimas buvo sklandus – planingas ir prognozuojamas“, – Eltai persiųstame komentare teigia Prezidentūros spaudos tarnyba.
 
„Deja, tuo tarpu atsakingieji už pandemijos valdymą ir vakcinaciją kėlė sau neapibrėžtus „paskiepyti kiek įmanoma“ tikslus, buvo skiriama daug dėmesio aiškinant, kodėl 70 procentų tikslas nėra svarbus ar per ambicingas. Centrinės valdžios veikimas buvo chaotiškas, dažniausiai reaktyvus, o ne proaktyvus kaip tikėtasi“, – taip pat pabrėžiama atsakyme.
 
Todėl, Prezidentūros teigimu, dar gegužę Lietuvos vakcinavimo tempai ėmė atsilikti nuo ES skiepijimo tempo vidurkio, o birželį ir liepą šis atsilikimas tik augo ir siekė net beveik 12 proc. Pažymima, kad birželio pabaigoje sandėliuose jau buvo apie 0,5 mln. nepanaudotų vakcinų, o vėliau nepanaudotų vakcinų skaičius tik augo. 
 
„Šalies vadovas, matydamas ženklų Lietuvos skiepijimo tempų atsilikimą nuo kitų ES šalių, didelius sandėliuojamų vakcinų skaičius bei centrinės valdžios neveikimą, liepos viduryje, apžvelgdamas metus, išsakė savo situacijos vertinimą ir griežtą reikalavimą veikti. Po šios kritikos buvo bandoma imtis aktyvesnių veiksmų, tačiau pasirinkta centrinės valdžios strategija nukrypo ne į gyventojų motyvavimą skiepytis bei pozityvių paskatų kūrimą, o į grasinimo priemones, gąsdinant žmones netekti galimybės gauti būtinąsias viešąsias paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra ar viešasis transportas. Tai suskaldė visuomenę ir padidino nepasitikėjimą valdžia. Šios neigiamos pasekmės tebedaro esminę įtaką šiandienos kovai su pandemija, kur kasdien prarandame dešimtis žmonių gyvybių“, – rašoma komentare.
 
Akcentuojama, kad, prezidento vertinimu, būtent nepakankamas centrinės valdžios veikimas turėjo įtakos masinės vakcinacijos tempų sulėtėjimui. Prezidentūra taip pat pažymi, kad kritiškai svarbiais mėnesiais buvo visos galimybės užtikrinti efektyvius vakcinavimo procesus, visuomenės informavimo ir konsultavimo kampaniją, kurti pozityvias paskatas gyventojams. 
 
„Šalies vadovas yra ne kartą sakęs, kad SAM, nepaisant to, kas buvo nepadaryta praeityje, turi imtis neatidėliotinų veiksmų paspartinti vakcinaciją, ypač tarp labiausiai pažeidžiamų grupių, visų pirma senjorų. Priešingu atveju ministras turėtų prisiimti politinę atsakomybę. Prezidentas ragina, įsivertinus pandemijos valdymo patirtį, siekti išmintingo, į žmonių gerovę nukreipto pandemijos valdymo aktyviai skatinant gyventojus skiepytis“, – teigia Prezidentūra.
 
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Prezidentas teigė, kad prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“.
 
Be to, prezidentas svarstė, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.10.23; 00:45 
Aktualijos

Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) penktadienį pritarus 12-15 metų vaikų vakcinacijai „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19 šio amžiaus vaikų skiepijimą planuoja ir Lietuva. Ministrė pirmininkė mano, kad šios amžiaus vaikų vakcinaciją realistiška pradėti dar birželio mėnesį.
 
„Artimiausiu metu sprendimai, kurie suteiktų galimybę skiepyti tomis vakcinomis, dėl kurių Europos vaistų agentūra yra priėmusi sprendimą, bus ir Lietuvoje. Šis Europos vaistų agentūros sprendimas yra visiškai šviežias, jį priėmė institucija tik penktadienį, bet mes jau jo tikėjomės, kadangi toks pats sprendimas priimtas Jungtinių Amerikos Valstijų priežiūros institucijos ir buvo akivaizdu, kad veikiausiai čia yra tik laiko klausimas, kada ir Europos reguliatorius tą patį sprendimą priims“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigė I. Šimonytė.
 
Premjerė akcentuoja, kad 12-15 metų vaikų skiepijimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandų visų mokinių sugrįžimą į mokyklas rugsėjo mėnesį.
 
„Kadangi sprendimus dėl tokio amžiaus vaikų skiepijimo priima vis dėlto tėvai ir globėjai, tai mes labai tikimės, kad tie tėvai, kurie bent jau patys pasirinko skiepytis ar pasirinks skiepytis, tikrai pasirinks paskiepyti ir savo vaikus. Nes tai yra labai svarbu mums žvelgiant ir į rudenį, ir į mokyklų grįžimą į normalų kontaktinį ugdymą, ko mes tikrai siekiame ir sieksime, kad rugsėjo 1 d. visi vaikai galėtų grįžti į mokyklas. Ir kuo daugiau vaikų bus paskiepytų taip pat, tuo saugesnė bus mokyklos aplinka“, – pabrėžė ji.
Jaunųjų šokis. Slaptai.lt nuotr.
 
I. Šimonytė taip pat teigia, kad vaikų vakcinaciją Lietuvoje realu pradėti jau birželio mėnesį.
 
„Aišku, kad tas procesas šiek tiek užtruks, kadangi tai maždaug apie 120 tūkst. turbūt papildomų žmonių, kurie teoriškai galėtų būti paskiepijami. Tai vertinant kiekius truputėlį laike išsitęs, bet, manau, kad sprendimas tikrai bus priimtas artimiausiu metu. Nuo kada realistiškai pradėsime skiepyti, tai, manau, kad tikrai birželio mėnesį“, – teigė ji.
 
ELTA primena, kad Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtino „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcinos naudojimą 12-15 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių skiepijimui. Tai pirmoji vakcina ES, kuria leista skiepyti vaikus. Duomenys rodo, kad vakcina saugi ir 12-15 metų amžiaus grupei, jos veiksmingumas panašus ar net didesnis nei suaugusiesiems, penktadienį spaudos konferencijoje sakė EVA vakcinų ekspertas Marco Cavelari.
 
„Pfizer“ ir “BioNTech“ vakcinos naudojimas jau anksčiau patvirtintas 16 m. ir vyresnių paauglių skiepijimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.31; 09:09