Privati geležinkelio paslaugų ir investicijų grupė „Skinest“ Europos Komisijai (EK) apskundė Lietuvos institucijų veiksmus, pasak jų, paralyžiavusius antrinių „Skinest“ įmonių „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ veiklą.
Kaip skelbiama pranešime, EK pradėjus tyrimą ir nustačius, kad skundai pagrįsti, Komisija gali įpareigoti Lietuvą nutraukti neteisėtus veiksmus, iškelti bylą prieš Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o Lietuvai toliau nevykdant įpareigojimų, šaliai gali būti skiriama solidi bauda.
„Skinest“ grupės įmonių vertinimu, Lietuvos institucijų veiksmai, atliekami prisidengiant Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, yra ne kas kita, kaip siekis eliminuoti „Skinest“ įmones iš viešųjų pirkimų procedūrų ir Lietuvos rinkos, ir grubiai pažeidžia pamatines ES teisės normas ir principus.
„Faktinės aplinkybės, susijusios su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisijos sprendimais, leidžia teigti, jog tokiomis priemonėmis yra vykdomas protekcionizmas nacionalinių subjektų naudai, kadangi kiekvienu atveju „Skinest“ įmonių pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų įprastai yra naudingas nacionaliniams viešųjų pirkimų procedūrų dalyviams, tarp jų – ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinėms įmonėms“, – pranešime cituojamas „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas.
„Pati minėtos komisijos atliekama sandorių patikros procedūra turi atitikti itin griežtus ES teisėje įtvirtintus kriterijus, būti pagrįsta objektyviais, nediskriminuojančiais ir iš anksto žinomais kriterijais, užtikrinti, kad atsisakymai išduoti leidimą būtų motyvuoti, o atsisakymą išduoti leidimą būtų galima efektyviai apskųsti. Lietuvoje įtvirtinta procedūra šių privalomų kriterijų akivaizdžiai neatitinka“, – teigia V. Rasimas.
Pasak jo, Lietuvoje įtvirtinta nacionalinė išankstinio patikrinimo sistema dar 2012 metais buvo susilaukusi EK dėmesio kaip galimai pažeidžianti kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisves.
„Skinest“ komisijos sprendimus yra apskundusi ir Lietuvos teismui, tačiau skundus nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė taikyti ES teisę ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl bylos išnagrinėjimui būtinų klausimų išaiškinimo. „Skinest“ manymu, tokiu būdu ir nacionalinis teismas grubiai pažeidė savo pareigą tinkamai taikyti ES teisę ir užtikrinti ES teisės garantuojamų laisvų tinkamą gynybą.
„Skinest“ žiniomis, EK šių metų spalį jau yra pradėjusi kitą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo ES viešųjų pirkimų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.12.19; 05:00
