Nortautas Statkus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Naujai įkurtos Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovas Nortautas Statkus teigia, kad nors šio instituto steigimas baigtas, tačiau, anot jo, norint, jog įstaiga funkcionuotų, reikia padaryti dar nemažai darbų. Pasak N. Statkaus, žmonės įstaigai jau gali teikti skundus, tačiau, pažymi žvalgybos kontrolierius, kol kas institute dirba tik jis pats.
„Įstaiga kaip juridinis asmuo jau užregistruotas, tuo galiu pasidžiaugti. Steigimo procesas baigtas, bet pačios institucijos kūrimas galima sakyti tik prasideda. Patvirtinti įstaigos nuostatai, įstaigos struktūra, baigiu rengti personalo sąrašą, pareigybių aprašus, atsakingos už akreditaciją institucijos preliminariai įvertino galimas patalpas, kuriose įsikurtų įstaiga“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė N. Statkus.
„Taip pat šiuo metu skaičiuojame sąmatą, kiek kainuotų remontuoti tas patalpas, kad jos atitiktų reikalavimus ir būtų galima dirbti su įslaptinta informacija, žymima žyme „slaptai“, – taip pat pažymėjo jis.
Visgi, pripažįsta N. Statkus, norint, kad įstaiga pilnai funkcionuotų, dar daug ko trūksta.
„Reikia nuolatinių patalpų, kol jos bus remontuojamos, reikės laikinų patalpų. Kalbuosi su valstybės institucijomis dėl to, tikiuosi pozityvių sprendimų“, – sakė N. Statkus.
„Pradėti teikti skundus galima jau dabar, yra ir adresas buveinės – Gedimino pr. 53. Bet realiai vis dėlto dar yra eilė visokių dalykų. Visų pirma, nėra personalo. Kol nėra nėra personalo, tai esu vienintelis darbuotojas įstaigoje. (…) Tai kiek spėsiu, tiek darysiu. Bet, kiek tos jėgos leis…“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.
Nors N. Statkus teigia, kad šiuo metu daug laiko tenka paskirti įstaigos steigimo darbams, tačiau jis tikina nepamirštantis ir savo kaip žvalgybos kontrolieriaus veiklos.
„Nors dabar daugiausia laiko tenka dirbti besikuriančios įstaigos vadovavo darbus, tačiau neužmečiau ir savo kaip žvalgybos kontrolieriaus pareigų ir nuveikiau keletą dalykų: susitikau su žvalgybos institucijomis, su jas kontroliuojančių NSGK ir ŽTK pirmininkas, buvo aptarti darbiniai santykiai, darbo procedūros“, – sakė jis.
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Šių metų balandžio mėnesį Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą kandidatą – žvalgybos kontrolierių Nortautą Statkų.
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
Reklamos stendas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Per visą savivaldybių merų ir tarybų rinkiminės kampanijos laikotarpį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo per 300 skundų dėl įvairių politinės kampanijos pažeidimų. Kaip LRT radijui teigė VRK Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, didžioji dalis šių kreipimųsi yra susiję su neteisėta politine reklama ir galimu rinkėjų papirkimu.
„Labai daug skundų mes esame gavę – virš 300 skundų. Jų yra labai daug. Daugiausiai dėl politinės kampanijos ir rinkėjų papirkimo. Sakyčiau, visko yra labai daug šiais metais. Negaliu palyginti su 2019 m. savivaldybių rinkimais. Bet įprastai, savivaldybių rinkimai yra labai sunkūs – vieni sunkiausių“, – pirmadienį LRT radijui teigė R. Stabingis.
Pasak VRK atstovo, dažniausiai skundus komisijai dėl tam tikrų oponentų politinės kampanijos pažeidimų pateikia patys politikai ir partijos. Be to, nemaža dalis pranešimų yra ir anonimiški.
„Dėl politinės reklamos – labai daug „Facebook“, socialiniuose tinkluose skundžiasi dėl reklamos. Paprasčiausiai pamato kandidatų profiliuose, kad kandidatai dalyvauja kažkokiuose renginiuose, deda nuotraukas ir skundžia, kad tai yra nežymėta reklama“, – aiškino jis.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 dieną.
Pykčiai. Slaptai.lt foto
Šią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus iš artėjančių savivaldos rinkimų pašalinti beveik pusę tūkstančio kandidatų, netinkamai užpildžiusių pareiškinius dokumentus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) jau gavo trijų politinių partijų skundus dėl tokio komisijos nuosprendžio.
Teisman kreipėsi Lietuvos liberalų sąjūdis (LRLS), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir Lietuvos žaliųjų partija (LŽS).
Visgi netrukus teismą turėtų užplūsti ir daugiau skundų – Eltos žiniomis, dokumentus jau paruošė Darbo partijos, „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Tautos ir teisingumo sąjungos atstovai.
Daliai nepalankaus VRK sprendimo sulaukusių politinių jėgų LVAT išaiškinimas gali būti lemtingas – neregistravus rinkimams eilės politikų, kai kuriose savivaldybėse griūva kandidatų sąrašai.
VRK neregistravo beveik 70 Darbo partijos kandidatų. Situacijai nesikeičiant, „darbiečiai“ praras šansus dalyvauti rinkimuose net trijose savivaldybėse.
„Trys sąrašai griūva – Alytaus miestas, Ignalina ir Anykščiai“, – Eltai teigė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Pasak jo, „darbiečiai“ nujautė, kad VRK gali priimti partijai nepalankų sprendimą, todėl partijos rinkimų štabas iš anksto konsultavosi su teisininkais ir rengė skundą. Politikas patikino, kad kreipėsi į LVAT penktadienio vakarą.
„Numatydami, kad gali būti toks Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, mes su advokatais prieš keletą dienų buvome susitarę, kad pradėtų gilintis ir žiūrėti. Mes tikėjomės, kad sveikas protas ir kompetencija Vyriausioje rinkimų komisijoje paims viršų. Deja, pamatėme, kad manipuliavimas procedūromis ir politikavimas vis tik paėmė viršų“, – apgailestavo A. Mazuronis.
Parlamentaras pažymėjo, kad, jo nuomone, komisija priėmė pernelyg griežtą sprendimą ir neįsivertino savo darbo. A. Mazuronis akcentavo, kad kai kurie jo partiečiai nesulaukė įspėjimų ir iš apygardų rinkimų komisijų dėl netinkamai užpildytų pareiškinių dokumentų.
„Mūsų nuomone, sprendimas yra absoliučiai neteisėtas ir nekompetentingas, skandalingas, kurio pagrindinis tikslas yra užslėpti VRK darbo trūkumus bei blogą pasirengimą savivaldos rinkimams pagal naują rinkimų kodeksą“, – Eltai nurodė Darbo partijos pirmininkas.
Analogiškas problemas įvardijo ir „Laisvės ir teisingumo“ vicepirmininkas Vydūnas Sadauskas. Anot jo, susiklosčius tokiai neeilinei situacijai, kai teisę dalyvauti rinkimuose prarado daugiau kaip 500 politikų, tampa akivaizdu, „kad yra sisteminių problemų“.
Visgi dėl VRK sprendimo šiai politinei jėgai bus užkirstas kelias kandidatuoti vienoje – Visagino – savivaldybėje, mat dėl nepateiktų biografijų buvo neregistruoti 35 „Laisvės ir teisingumo“ nariai. Dar viena vitrina. Slaptai.lt foto
„Visi šie kandidatai iš esmės pateikė tas biografijas, tačiau jas užpildė nepilnai. VRK sistema iš esmės leido nepateikti visų duomenų, o VRK posėdyje tai traktuoja kaip privalomus duomenis. Nors, pavyzdžiui, kandidatai (ELTA), kurie užpildė tik dalį ir nurodė savo pomėgį, pavyzdžiui, žvejybą, buvo praleisti. Iš esmės VRK ne įstatyminiu, o subjektyviu pagrindu vertina, kas gali dalyvauti rinkimuose“, – apmaudo neslėpė politikas.
„VRK turi būti proaktyvi. Rinkimų kodekse aiškiai parašyta, kad VRK nuo pareiškinių dokumentų pateikimo turi juos pati peržiūrėti ir, jeigu yra trūkumų, nedelsiant informuoti kandidatą ir pasiūlyti juos ištaisyti“, – pabrėžė jis.
Tuo metu LŽP pirmininkė Ieva Budraitė Eltai teigė, kad partija praras galimybes kandidatuoti dviejose pajūrio savivaldybėse – Palangoje ir Klaipėdos mieste. Tačiau šios partijos politikai sulaukė problemų ne tik dėl nepateiktų biografijų, bet ir klaidingų rinkiminių nuotraukų.
„Mūsų atveju du tokie sąrašai sugrius – Palangos miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Nes Palangoje pas mus minimalus sąrašas ir dabar vienas žmogus turi tą problemą su biografija. Tai jeigu jį išbraukia – griūva Palanga. O Klaipėdos situacija sudėtingesnė – ten atstovas visų kandidatų padarė irgi techninę klaidą, įkėlė ne nuotraukas, o visiems vienodą failą vietoje nuotraukų“, – aiškino I. Budraitė.
Politikė pabrėžė, kad dėl tokių pareiškinių dokumentų spragų VRK sprendimai neregistruoti kandidatų yra neproporcingi.
„Nesutinkame su Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, kadangi buvo sudaryta labai daug prielaidų manyti, kad visų biografijos laukelių nereikia užpildyti. Buvo netgi paruošti video mokymai kandidatams, kaip reikėtų pildyti toje sistemoje dokumentus. Ir ties biografija buvo toks sakinys – jeigu pildote tą biografiją, matote žalią laukelį, toje instrukcijoje pasakyta, kad viską atlikote gerai“, – VRK darbo ir sistemos spragas išryškino I. Budraitė.
Vitrinoje. Slaptai.lt foto
ELTA primena, kad antradienį VRK nusprendė išbraukti iš rinkimų sąrašų maždaug pusę tūkstančio kandidatų į savivaldos rinkimus. VRK duomenimis, iš daugiau kaip 14 tūkst. pretendentų per 500 kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikti neteisingai – dalis politikų nepateikė privačių interesų, turto, pajamų deklaracijų, dalis nepateikė savo nuotraukų bei biografijų.
Daugiausiai kandidatų prarado Tautos ir teisingumo sąjunga. Per 150 šios politinės jėgos kandidatų pateikė netvarkingus dokumentus VRK – dešimtys partijos politikų vietoje savo nuotraukų VRK pateikė ramunių, kaktusų, vyno taurių, gamtos peizažų nuotraukas, didžioji dalis neužpildė kandidatų biografijų.
Iš rinkimų išbraukti ir beveik 70 Darbo partijos kandidatų, per keturiasdešimt partijos „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), beveik keturios dešimtys Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų.
Po posėdžio VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė neabejojo, kad sprendimas bus apskųstas teismui.
„Kreipimasis pagal kodeksą, berods, penkios dienos, Vyriausiasis administracinis teismas tikrai nedels spręsti šį klausimą ir priimti sprendimą kaip visuomet“, – pažymėjo VRK pirmininkė.
VRK politinių organizacijų pareiškinius dokumentus turi patikrinti iki vasario 2 d.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks šių metų kovo 5 d.
Mūsų raišoje šluboje demokratijoje tapo įprasta: kai tik aukštojoje politikoje pritvinksta koks skandalas, kai pasišiukšlina ministrai ar Seimo politikai su žmogaus teisių gynėjais (toliau – ŽTG), tauta ima šauktis Prezidento. Kur prezidentas? Kodėl jis tyli? Kodėl ne (at, – iš, -) važiuoja? Kodėl netrinksi kumščiais? Kodėl neišmeta, neatleidžia iš pareigų… ir t.t.
Pasiklausius, kaip visokie ŽTG, Seimo kontrolieriai ir kita panaši publika pastaruoju metu dergia mūsų valstybę, dorai jai dirbančius pareigūnus ir net skundžia Briuselio funkcionieriams, sukliko ir mano vidinis balsas; „O kur mūsų užsienio reikalų ministras? Ko jis tyli, ko neužkerta skundikams per blakstienas? Argi ne jo reikalas domėtis, kokias depešas užsienio valstybių institucijoms, juolab – mūsų „viršininkams“ Briuselyje siuntinėja tos neva Lietuvą atstovaujančios personos?“
„Juolab nedovanotinas ministro tylėjimas, – toliau klykia balsas, – jei tų depešų pasėkoje mūsų valstybę ištiktų įvairios skaudžios bausmės. O juk ypač skaudėtų, jei tos bausmės kirstų per ir be to liesą mūsų biudžetą. Nes be savųjų bedarbių ir benamių šelpimo, šiandien dar esame verčiami samdyti virėjas, valytojas, vaikų aukles, užpakalių šluostytojus dėl nekviestų svetelių, nenorinčių savimi pasirūpinti! Tačiau iš valstybės to reikalauja valstybės įstatymų pažeidinėtojų teisių gynėjai“.
Taigi, kur mūsų užsienio reikalų ministras? Kabina košę, kurią išvirė su Kinija? Dabar iš visų pusių skamba bauginimai, jog kažką Kinijoje taip supykdė mūsų užsienio reikalų politika, kad jau tuoj tuoj prasidėsiąs karas, o reklamdaviai netgi ragina supirkinėti maisto atsargas. Kaip čia be UR ministro išmintingų patarimų ir įžvalgų? Juolab, kad nelaukdami Kinijos iniciatyvų, Lietuvai karą, sprendžiant iš visko, paskelbė mistinių teisių gynėjai kartu su seksualinių įmantrybių mylėtojais.
Biurokrato antspaudas
Skundai į tarptautines institucijas – lyg realybe staiga pavirtęs blogiausias sapnas iš sovietinės praeities, kai Lietuvos partiniai funkcionieriai, vedami tik jiems žinomų interesų, skųsdavo savo kolegas Maskvos „organams“.
Šiuolaikiniai skundikai šiais visuotiniais kaukių dėvėjimo laikais mėgsta prisidengti ŽTG kaukėmis, todėl net sunku įžiūrėti, ką jie laiko žmonėmis ir nuo ko juos gina.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas neseniai paskelbė ataskaitą (toliau – Ataskaita), kurioje tvirtina, kad neteisėtai Lietuvos valstybės (o tuo pačiu ir ES) sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui, tiesiog – kankinimams. Pasak Ataskaitos autorių, buvo tinkamai neužtikrinamos prašytojų teisės į asmens privatumą, higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, kas prilyginta draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, reguliariai apsilankantis pasienio su Baltarusija karščiausiuose taškuose, apie kontrolierių ataskaitą atsiliepė nedvejodamas: „Tie vertinimai, tam tikri kriterijai, kuriais matuojamas ir įkontekstinamas žodis „kankinimai“, labai keisti. Tarkime, teiginys, kad trūko karšto maisto. Sutinku, kad tai yra trūkumas, bet ar tai galima prilyginti kankinimui? Didelė dalis Lietuvos galbūt ir dabar negali sau leisti kasdien karšto maisto./…/ Pavyzdys – trūksta švaros, higienos, užsiėmimų vaikams. Viena vertus, jeigu yra tėvai, kokia jų yra užduotis su vaikais? Ne žaisti, ne užsiimti? Ar tai irgi turi daryti Valstybės sienos apsaugos tarnyba? Šitie teiginiai dabar keliaus į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Kokie bus padariniai to, kad visos šitos institucijos galbūt gaus šitokią ataskaitą? Lietuva tikrai turės ką atsakyti“.
Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija
Na, gal kam nors, skaitant tą ataskaitą, ir nuriedės didelė ašara. Bet man ašara nenuriedėjo. Nes pasidomėjau, kokią informaciją apie atvyksiančius „svečius“ ir būtinas sąlygas jiems tinkamai priimti turėjo pasienio, migracijos ir kitos tarnybos. Pasirodo, jokios. Net rūpestingieji ŽTG, belaukdami svetelių (neaiškinkite man, kad jie nieko nežinojo, nes jei būtų nežinoję, nekaltintų dabar kitų Lietuvos pareigūnų nepakankamu svetingumu) nepasirūpino pasitikti jų tinkamu Lietuvos klimatu (pavyzdžiui, amžina vasara) bei apartamentais su visais patogumais.
Kur jie žiūrėjo? Ką veikė? Gal paprasčiausiai miegojo, o dabar atsibudo? Ana, kiek jau metų visokie ponai iš ES viršūnių piktinasi, kad Lietuvoje – didžiausia socialinė atskirtis, mažiausios pensijos, ragina gerinti padėtį, bet Lietuva – nė krust. Ko negali, ko nenori, to ir nedaro. Bet nei Seimo kontrolieriai, nei ŽTG dėl to Lietuvos niekam neskundžia.
Užtat ir rutuliojasi klausimas: kam dirba, kieno interesus gina SK ir ŽTG? Dirba Lietuvai bei jos įstatymams paklusniems piliečiams, ar įvairių tautybių avantiūristams, sienų perėjūnams, ĮSTATYMŲ PAŽEIDĖJAMS?
Spalio 8 d. „Žinių radijo” laidos vedėjas Aurimas Perednis ir jo pašnekovas, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius aptarė Seimo kontrolieriaus ataskaitą dėl migrantų padėties bei Vytauto Valentinavičiaus kaip valstybės tarnautojo elgesį. Į laidos vedėjo klausimą, teigiamai ar labiau neigiamai vertintina pateiktoji Ataskaita, V. Laučius atsakė, kad Ataskaitoje daugiau ideologinių sumetimų, o ne objektyvios apžvalgos: „Ideologiją matau noruose pabrėžti, kad nelegalių migrantų srauto problema yra pirmiausia ne nacionalinio saugumo, o žmogaus teisių problema, ir tai, kad tos teisės pažeidžiamos Baltarusijoje, mums nerūpi, o štai čia mes dirbame darbą, [rodydami] – žiūrėkite, valdžia pažeidžia žmogaus teises ir kalta – valdžia. O tie, kas migrantus čia siunčia, ir patys nelegalūs migrantai – nekalti. Matau tame ideologinę nuostatą, kuri, deja, būdinga bent jau daliai Seimo kontrolieriaus institucijos“.
Laidos vedėjui paprašius patikslinti, kur neobjektyvumas, nejau netiesa, kad trūko batų ar karšto vandens, V. Laučius paaiškino: „Taip, faktas, kad Lietuvos pasienyje nebuvo pastatyta batų, nebuvo padėta karšto vandens. Na, nelaukėme mes, kad štai ims ir atvyks pas mus žmonės pagyventi. Tūkstančiai žmonių. Su batais, vandeniu, visomis geriausiomis medicinos paslaugomis mes jų tikrai nelaukėme. Bet tai nėra Lietuvos kaltė: mes juk neplanavome, kad tai įvyks. O kai tai įvyko, tos sąlygos buvo gerinamos. Kur neobjektyvumas? Neobjektyvumas – dvigubi standartai. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas, kuris yra šiuo atžvilgiu aktyviausias ir aršiausias valdžios kritikas, pats yra iš esmės žmogaus teisių ir orumo pažeidėjas“.
Verta prisiminti, jog spalio 6 d. savo FB paskyroje prezidentas Gitanas Nausėda rašė, jog „Europos saugumas prasideda nuo jos sienų. Būtent apie tai vakar kalbėjome su Europos Sąjungos lyderiais. Lietuva inicijuoja ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politikos pokyčius tam, kad ateityje galėtume geriau saugoti savo sienas ir neleistume nedemokratiškiems režimams manipuliuoti ES teisės aktais ir žmonėmis“.
Ta kryptimi dirba ir Vidaus reikalų ministerija. Ministrė A. Bilotaitė kartu su dvylika kitų ES ministrų bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją dėl pokyčių migracijos sistemoje ir būtinybės stiprinti ES išorės sieną.
Teisinga ar neteisinga?
Svarų indėlį, sprendžiant šią problemą, įnešė ir NATO Parlamentinės Asamblėjos rudens sesijoje Lisabonoje (Portugalijoje) dalyvaujantis Seimo narys Audronius Ažubalis, dirbantis NATO Politikos komitete. Komitete svarstant Brendano Boyle‘o pateiktą rezoliucijos projektą „Maintaining NATO‘s Focuson the Russian Challenge“, buvo pritarta A. Ažubalio esminėms pataisoms dėl Rusijos sąjungininkės Baltarusijos veiksmų, kuomet žmonės pasitelkiami kaip ginklas, įgyvendinant Lukašenkos neteisėtos migracijos projektą hibridiniame kare prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. O prieš tai rytiniame Parlamentinės Asamblėjos konservatorių politinės grupės posėdyje A. Ažubalis išsamiai pristatė situaciją Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija.
Paaiškėjus, jog faktai, kuriuos Ataskaitą rengę Seimo kontrolieriai pavadino „kankinimais“, yra paimti iš pirmųjų migrantų apgyvendinimo Lietuvoje savaičių, o dabar praktiškai visi trūkumai yra ištaisyti ir padėtis nuolat gerinama, nenorom kyla įtarimas, jog tos ataskaitos tikslas – net ne neteisėtai į mūsų šalį įsiskverbusių migrantų padėties gerinimas, o sąmoninga Lietuvos kaip valstybės kompromitacija.
Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.
Ar ataskaitą rengę Lietuvos Seimo kontrolieriai yra korumpuoti, ar tik „naudingi idioti” – šitai dar reikia išsiaiškinti, bet kad jų veikla kenkia ir valstybei, ir tautai, abejonių nekyla.
Įtarimus dėl Seimo kontrolierių (ir jiems padedančių, neteisėtų migrantų teises ginančių advokatų) veiklos paskatų stiprina ir tas faktas, kad, kaip jau minėta, šitas juodas darbas vyksta tokiu metu, kai kiti mūsų šaliai atstovaujantys politikai, valdininkai beldžiasi į ES institucijas, siekdami pataisų į ES įstatymus, reguliuojančius nelegalių migrantų padėtį ir jų priėmimo taisykles.
Į tai dėmesį atkreipė ir L. Kasčiūnas: „Aš tikrai pasitikiu mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir tikrai neabejoju, kad argumentuotai bus atsakyta, kad apgręžimo politika vykdoma efektyviai, teisingai pagal mūsų Lietuvos Respublikos įstatymus, ir ji turi būti tęsiama. Šita politika dabar yra labiausiai torpeduojama. Norėčiau į tai atkreipti dėmesį – būtent apgręžimo politika“ (tv3.lt).
Apgręžimo politika – naujas požiūris į ligšiolinę ES vykdomą politiką emigrantų atžvilgiu, kurią puoselėjo ir diegė Europos Sąjungai blogą linkintys asmenys, prisidengę humanistinėmis idėjomis: užuojauta, pagalba, parama, integracija.
Apgręžimo politika kerta per šaknis iš žmonijos problemų ir pavienių žmonių nelaimių pelną sau kraunantiems ciniškiems verslininkams. Todėl tą juodąjį, Europą apraizgiusio voratinklio interesus ginantys teisininkai, jų vairuojama žiniasklaida nesibodi jokių priemonių, kad nebūtų įgyvendintos tos iniciatyvos, kurios galėtų apsunkinti nelegalių migrantų patekimą į Europą.
Maža to, paaiškinimo ir aptarimo prašosi nesuprantamas ES biurokratų teisinis neraštingumas ar aklumas: juk negalima nematyti, kad išsireikalavę įstatymų pažeidėjams – savo tapatybes slepiantiems neteisėtiems migrantams visokių lengvatų, dosnaus valstybinio finansavimo jų „oraus gyvenimo“ poreikiams patenkinti, žmogaus teisių gynėjai, tarp kurių dauguma yra teisininkai, tuo pačiu visoje ES skatina teisinį nihilizmą, įstatymų ignoravimą.
Ugniagesių automobilis Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
O paskui tie patys biurokratai žvangina kardais ir grasina sankcijoms toms valstybėms, kurios nenori savo valstybių Konstitucijų paversti nieko nereiškiančiu priedėliu prie ES įstatymų, kaltindami jas ES įstatymų pažeidinėjimu!?
Tai ką, galų gale, šiandien reiškia teisė ir teisingumas ES biurokratų žodyne?
Lietuvai, žinoma, sunku būti tokios opios problemos formuluotoja, reikalaujančia teisingumo savo piliečių, o ne nekviestų atėjūnų atžvilgiu. Na, bet kartais ir mažas akmenėlis apverčia didelį vežimą. Svarbiausia, kad to akmenėlio nerūpestinga „vietinė“ koja nuo teisinio vieškelio nenuspirtų į teisėtumo pažeidėjų liūną…
Migrantai skundžiasi dėl esamų prastų sąlygų stovyklose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų skundus dėl esamų prastų sąlygų stovyklose, pažymi, kad valstybės galimybės šiuo klausimu yra ribotos. Kita vertus, užsimena šalies vadovas, migrantų nepasitenkinimą gali kelti ir tai, kad jie buvo suklaidinti nelegaliai sieną kirsti padėjusių asmenų.
„Turbūt visada žmonės norėtų daugiau ir ypatingai tuomet, kada žmonės pačioje pradžioje yra suklaidinti – jiems yra pripasakota pasakų apie tai, kad labai paprasta kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir toliau keliauti netrukdomiems… Bet juk taip nėra, ir mes tą bandome visais kanalais transliuoti, kad sąlygos yra visai kitokios, nei jiems nupaišo nelegalų verslą organizuojantys verslininkai. Ir dėl to aš suprantu, kad kai kurių žmonių lūkesčiai atvykus čia ir susidūrus su realiomis gyvenimo sąlygomis, išsiskiria ir atsiranda tam tikrų nusivylimo ženklų“, – pirmadienį lankydamasis Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tačiau tokios yra Lietuvos galimybės. Lietuva yra nedidelė valstybė, kuriai 4 tūkst. migrantų yra jau nemažas skaičius, skaičiuojant santykinai“, – akcentavo G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad žmogaus teisių klausimas, sprendžiant nelegalios migracijos krizę, yra svarbus. Tačiau, pasak jo, būtina užtikrinti ir tinkamą sienos perėjimo kontrolę.
„Taip, mes gerbiame universalias žmogaus teises, tačiau turime tam tikrą sienų perėjimo reguliavimą, kurį esame nustatę. Prašome, kad žmonės, kurie kreipėsi dėl prieglobsčio, tai padarytų tam tinkamose vietose. Jei tai yra padaroma tinkamose vietose – nagrinėjamos paraiškos ir priimami sprendimai. Tačiau mes negalime toleruoti akivaizdžiai nelegalaus sienos kirtimo faktų ir dėl to naudojame apgręžimo politiką šiuo metu“, – sakė G. Nausėda, pridurdamas, kad kol kas pasirinkta politika veikia gerai.
Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienio rytą Prancūzijos policija atliko kratas šalies sveikatos apsaugos ministro Olivier Vérano ir Vyriausiosios sveikatos apsaugos valdybos direktoriaus Jérôme`o Salomono biuruose ir butuose. Tai pranešė televizijos kanalas BFM.
Anksčiau be jokių paaiškinimų buvo atšaukta pusvalandžio laida su J. Salomonu, kuri turėjo būti transliuojama per šį kanalą. BFM duomenimis, nurodymas atlikti kratas buvo duotas tiriant valdžios veiksmus koronaviruso sukeliamo susirgimo pandemijos laikotarpiu.
Kratos taip pat buvo atliktos pas buvusį Prancūzijos premjerą Edouard`ą Philippe`ą, buvusią oficialią vyriausybės atstovę Sibeth Ndiaye, kai kuriuos kitus ministrus. Taip pat buvo apieškotas O. Vérano pirmtakės sveikatos apsaugos ministro poste Agnès Buzyn butas.
Šių metų vasarą ieškinius prieš Prancūzijos vyriausybę padavė ne viena visuomeninė asociacija, keli medikų susivienijimai, teigiantys, kad kova su koronavirusu vėlavo ir buvo neefektyvi. Dėl šių skundų buvo pradėtas parengtinis tyrimas. Jis atliekamas Prancūzijos Respublikos Teismo pavedimu.
Ši institucija nagrinėja, kaip laikosi įstatymų aukščiausi šalies pareigūnai (išskyrus prezidentą, kuris turi imunitetą).
Kratos Prancūzijoje įvyko kitą dieną po prezidento Emmanuelio Macrono interviu televizijai naujų kovos su koronavirusu priemonių tema.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, remiamas kitų nevyriausybinių organizacijų laišku kreipėsi į prezidentą, prašydamas vetuoti antradienį Seime priimtas Civilinio kodekso pataisas.
Seime ypatingos skubos tvarka buvo priimtas Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatyta, kad vietoj iki šiol galiojusio 14 dienų termino, per kurį kelionių organizatorius nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę, dabar bus taikomas net 6 mėnesių terminas. Vadinasi, vartotojai tik per 6 mėnesius gali tikėtis atgauti lėšas.
Aljansas pažymi, kad nauju teisiniu reguliavimu 6 mėnesių terminas turisto ar jo vardu sumokėtų pinigų grąžinimui būtų taikomas ne tik karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju, bet ir visais atvejais kelionių organizatoriui vienašališkai nutraukiant turistinės kelionės sutartį.
„Jau dabar vartotojai kreipiasi į mus su skundais, kadangi turizmo bendrovės atsisako grąžinti jiems lėšas už sumokėtas, bet neįvykusias keliones. Susikaupus dideliam tokių skundų skaičiui, bus prasminga skelbti grupės ieškinį, nes gali likti tik toks kelias padėti klientams“, – sako aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokius skundus jau skaičiuoja dešimtimis ir šimtais. Dalis besikreipiančių – socialiai pažeidžiami. Vartotojai rašo, kad jie negali atgauti pinigų iš turizmo firmų, tačiau tie pinigai jiems reikalingi čia ir dabar (dalis yra netekę darbo, daliai reikia mokėti paskolas, kai pajamos staiga dėl COVID-19 karantino sumažėjo ir pan.). Tokiems žmonėms kelionės, net jei joms buvo taupyta ne vienerius metus, nebėra joks prioritetas šiuo sunkiu metu.
Aljanso kreipimąsi į prezidentą palaiko Lietuvos žmogaus teisių centras, Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas, vienijantis 14 nacionaliniu mastu veikiančių negalios nevyriausybinių organizacijų, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, vienijantis 12 organizacijų, NVO vaikams konfederacija, Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma ir kiti NVO sektoriaus atstovai.
„Nevetavus ir neištaisius šios Seimo klaidos, Lietuvos laukia ir nemalonumai tarptautinėje erdvėje, kadangi akivaizdu, jog Europos Komisija pradės prieš Lietuvą ES teisės pažeidimo procedūrą“, – teigia K. Kupšys.
Seimo Teisės departamentas, vertindamas Civilinio kodekso pataisas, taip pat pažymėjo, kad „siūlomas teisinis reguliavimas smarkiai riboja turisto, kaip silpnesnės sutarties šalies, teises.“
Šventojo Sosto sprendimu Vatikano apaštališkasis nuncijus Prancūzijoje 74 metų Luigis Ventura laikinai neteko diplomatinio imuniteto. Tai pirmadienį pranešė AFP, remdamasi Prancūzijos URM.
„Europos reikalų ir užsienio reikalų ministerija, nusiuntusi Šventajam Sostui prokuroro prašymą panaikinti popiežiaus nuncijaus Prancūzijoje diplomatinį imunitetą, gavo Šventojo Sosto patvirtinimą, kad imunitetas panaikintas, kol atliekama atitinkama procedūra“, – cituoja agentūra žinybos atstovą.
Anksčiau buvo pranešta, kad dėl L. Venturos, kuris yra Vatikano atstovas Prancūzijoje nuo 2009 metų, buvo paduoti keturi skundai. Trys pareiškėjai jau davė savo parodymus tyrėjams.
Vasario viduryje Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad L. Ventura seksualiai priekabiavo prie Paryžiaus merijos darbuotojo per iškilmingą priėmimą, Prancūzijos sostinės valdžios surengtą sausio 17-ąją.
Sausio 23-iąją Paryžiaus miesto taryba nusiuntė valstybės prokurorui atitinkamą pareiškimą, kurio pagrindu Paryžiaus prokuroras Remy Heitzas ir davė nurodymą pradėti tyrimą.
Anksčiau L. Ventura ėjo apaštališkojo nuncijaus pareigas Dramblio Kaulo Krante, Burkina Fase, Nigeryje, Čilėje, Kanadoje.
Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija per 2016 m. tris ketvirčius atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų Lietuvos karių drausmės pažeidimų, išnagrinėjo 36 karių skundus dėl įvairių su tarnyba susijusių aplinkybių.
Pasitikėjimo telefonu arba elektroniniu paštu taip pat gauta ir išnagrinėta apie 100 pranešimų, kuriuose pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimai padarytus pažeidimus.
Karišku žingsniu – į Daukanto aikštę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siekdami užtikrinti karių teisių apsaugą, vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą ir patikrinti karinių vienetų pasirengimą, Generalinės inspekcijos inspektoriai iki 2016 m. spalio apsilankė 10-yje Lietuvos kariuomenės dalinių.
Per tą patį laikotarpį generalinė inspekcija gavo ir patikrino apie 200 šiais metais kitų krašto apsaugos padalinių vykdytų tarnybinių patikrinimų medžiagų ir išvadų dėl karių padarytų drausmės pažeidimų, didžioji dauguma kurių buvo įvykdyti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Vykdyti tarnybiniai patikrinimai ir nagrinėjami karių skundai
Vykdydama krašto apsaugos ministro pavedimus, Generalinė inspekcija per 2016 m. sausio-spalio mėn. atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų profesinės karo tarnybos karių drausmės pažeidimų pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statutą. Tarnybinių patikrinimų metu įvertinus aplinkybes buvo paskirtos 6 drausminės nuobaudos.
Tarnybiniai patikrinimai atlikti pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas), 70 straipsnį (Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimas) ir 90 straipsnį (Statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimas).
Taip pat iki spalio mėnesio Generalinė inspekcija, pagal išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, išnagrinėjo 36 karių skundus. Pasak Generalinės inspekcijos atstovų, kariai teikė skundus dėl paskirtų drausminių nuobaudų, priedų nemokėjimo, kelionės išlaidų nekompensavimo ir karių tarnybos vertinimo. Išnagrinėjus karių pateiktus skundus ir jų aplinkybes, beveik pusės pareiškėjų teisės buvo apgintos ir jų skundai buvo patenkinti.
Generalinės inspekcijos atstovai rengė susitikimus su Lietuvos kariuomenės dalinių kariais
Generalinės inspekcijos inspektoriai per 2016 m. sausio-spalio mėn. dalyvavo 10-yje susitikimų Lietuvos kariuomenės daliniuose, kuriuose susitiko su profesinės karo ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Pasak daliniuose apsilankiusių darbuotojų, susitikimai su kariais buvo naudingi, siekiant užtikrinti karių teisių apsaugą ir vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą.
Generalinės inspekcijos darbuotojai su profesinės karo tarnybos kariais aptarė karo tarnybos organizavimo ypatumus, diskutavo apie tai, kuo ši tarnyba skiriasi nuo civilinės tarnybos. Kariai buvo supažindinti su priimamų sprendimų faktiniu, procesiniu ir teisiniu pagrįstumu, taip pat teisinės atsakomybės rūšimis, principais ir karių drausminės atsakomybės pagrindais bei karių drausmės pažeidimų tyrimo procesu.
Su profesinės karo tarnybos kariais, Generalinės inspekcijos specialistai apžvelgė privalomosios pradinės karo tarnybos vertinimo procedūras, karių teises, socialines ir kitas garantijas. Taip pat aptartos privalomosios pradinės karo tarnybos karių dažniausiai keliamos problemos ir galimi jų sprendimo būdai.
Susitikimuose su nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančiais kariais, nedalyvaujant jų vadams, kalbėjosi apie šauktinių tarnybos darbotvarkę, poilsio sąlygas, aprūpinimą ir maitinimą, aptarė kitus jaunuoliams rūpimus klausimus.
Susitikimų metu, kurie vyko įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose, buvo siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. Šauktiniams kariams taip pat buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas.
Tokius susitikimus su šauktinių tarnybą atliekančiais karias Generalinė inspekcija pradėjo rengti nuo 2015 m. atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Patikrino Lietuvos kariuomenės vienetų pasirengimą vykdyti paskirtas užduotis
Per tris 2016 m. ketvirčius Generalinės inspekcijos specialistai taip pat atliko Lietuvos kariuomenės vienetų patikrinimus dėl jų pasirengimo vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, taip pat karinės vadovybės nustatytas priemones ir direktyvas.
Generalinės inspekcijos atstovai lankydamiesi Lietuvos kariuomenės karinių vienetuose taip pat atliko dalinių pratybų ir budrumo lygių patikrinimus. Jų metu įvertino Lietuvos kariuomenės vienetų vykdomą veiklą ir pasirengimą veikti, paskelbus aukštesnį budrumo lygį.
Informacijos apie pažeidimus teikimas
Į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, daromus ar ketinamus daryti teisės pažeidimą (-us).
Informaciją apie pažeidimus galite pranešti pasitikėjimo telefonu (8 5) 261 2429 (visą parą) arba elektroniniu paštu karstalinija@kam.lt. Pranešimai priimami valstybine lietuvių kalba. Pateikdami Informaciją apie pažeidimus, nurodykite įvykio vietą, laiką ir kitas aplinkybes. Teikiant informaciją telefonu, skambutis apmokestinamas pagal ryšio tiekėjų nustatytus tarifus.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai yra motyvuoti, tarnyba Lietuvos kariuomenėje jiems patinka ir yra įdomi. Tokios tendencijos užfiksuotos po Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos susitikimų su šauktiniais kariais.
„Absoliuti dauguma nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių yra motyvuoti ir patenkinti tiek pačia tarnyba Lietuvos kariuomenėje, tiek sutekta galimybe išmokti ginti savo šalį, tarnybos sąlygomis, aprūpinimu, ekipuote,“ – sako KAM Generalinis inspektorius brigados generolas Algis Vaičeliūnas.
Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai yra motyvuoti, tarnyba Lietuvos kariuomenėje jiems patinka ir yra įdomi. Tokios tendencijos užfiksuotos po Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos susitikimų su šauktiniais kariais.
