Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda neatsitraukia nuo anksčiau išsakytos kritikos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir nurodo, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje aptarta informacija apie vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimus turėjo likti už uždarų durų. Šalies vadovas pažymi, kad konfidencialios informacijos atskleidimas gali padaryti žalos valstybės interesams.
„Kiekviena institucija turi savo slaptumo žymas – riboto naudojimo žymą, konfidencialumo žymą. Ir jų turi būti laikomasi. Valstybės gynimo taryba yra viena iš tokių institucijų – labai svarbi institucija, kurioje susieiname visi šalies vadovai aptarti svarbiausius saugumo klausimus. Todėl sprendimai ir turi būti priimami institucijose, o ne socialiniuose tinkluose ar feisbuke“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Taip G. Nausėda reagavo paklaustas apie išsiskyrusias Prezidentūros ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pozicijas. Pasak KAM, praėjusią savaitę A. Anušausko paviešinta informacija nebuvo slapta. Tuo metu G. Nausėda anksčiau teigė, kad ministras paskelbė riboto naudojimo medžiagą.
Du gerai su situacija susipažinę šaltiniai Eltai taip pat nurodė, kad karinis patarimas, pristatytas VGT nariams ir kurio detales vėliau viešai paskelbė A. Anušauskas, išties yra riboto naudojimo informacija.
Prezidentas sureagavo ir į A. Anušausko argumentus, esą tokia informacija turi būti žinoma visuomenei.
„Suprantu, kad galbūt yra noras informuoti visuomenę ir mes visada už tai pasisakome – kad visuomenė turi būti informuota. Tačiau yra dalis informacijos, kurios atskleidimas gali padaryti žalos valstybei“, – nurodė šalies vadovas.
„Kiek žinau, šiuo klausimu yra kreipimasis į Generalinę prokuratūrą – manau, kad taip pat galės įvertinti teisinius šios problemos aspektus. Tada žiūrėsime, kokios bus išvados“, – aiškino jis, vertindamas parlamento Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės kreipimąsi į prokurorus.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta.
Trečiadienį į pirmąjį posėdį rinksis nauja Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams Lietuvoje.
Pradedanti darbą komisija ketina pasitvirtinti darbo reglamentą, aptarti savo veiklos organizavimo klausimus. Taip pat planuojama patvirtinti sekretoriatą.
Laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d. Jai vadovauja „valstiečiams“ atstovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Komisijoje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Kęstutis Mažeika, Aušrinė Norkienė, Virgilijus Poderys, Agnė Širinskienė. Eugenijus Gentvilas iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, Michalas Mackevičius iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, Artūras Skardžius ir Irena Šiaulienė, atstovaujantys Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai, Rimas Andrikis – frakcija Tvarka ir teisingumas.
Naujoji tyrimo komisija dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos. Ji tirs 2008-2016 metų laikotarpį.
Seimo sprendimu, komisijai pasiūlyta ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.
Komisija turės ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui, valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai.
Sutartis dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo Lietuvos kariuomenei bus pasirašoma rugpjūčio 22 dieną Krašto apsaugos ministerijoje.
Tokį sprendimą Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba (KAM GRT) priėmė rugpjūčio 16 dieną, išklausiusi Pėstininkų kovos mašinų darbo grupės pranešimą apie pėstininkų kovos mašinų pirkimo derybas ir jų rezultatus.
Atsižvelgiant į tai, kad sutartis pažymėta slaptumo žyma, galimybė žiniasklaidai stebėti pasirašymo ceremoniją nebus sudaryta.
Po sutarties pasirašymo su žiniasklaidos atstovais susitiks Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė bei tarptautinės ginkluotės pirkimo organizacijos OCCAR, kuriai tarpininkaujant bus perkamos pėstininkų kovos mašinos, atstovas.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
