Robertas Fico. EPA – ELTA foto
Bratislava, rugsėjo 18 d. (Ukrinform-ELTA). Buvęs Slovakijos ministras pirmininkas ir opozicijos lyderis Robertas Fico, kurio partija šį mėnesį gali laimėti pirmalaikius parlamento rinkimus, ketina atšaukti gynybos pagalbą Ukrainai.
R. Fico, valdęs Slovakiją 2006–2010 m. ir 2012–2018 m., yra pagrindinis pretendentas į ministrus pirmininkus. Jis ir jo kairioji partija „Smer“ vykdo rinkimų kampaniją, kurioje ryškėja prorusiška ir antiamerikietiška darbotvarkė.
R. Fico teigimu, jei „Smer“ įeis į vyriausybę, Slovakija nebesiųs Ukrainai ginklų ir amunicijos. R. Fico įsitikinęs, kad jokie Vakarų ginklai nepakeis karo eigos Ukrainoje. Jis pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir JAV turėtų panaudoti savo įtaką bei priversti Maskvą ir Ukrainą sudaryti kompromisines paliaubas.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad gegužę Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova pareiškė ketinanti paduoti į teismą R. Fico, pavadinusį ją „Amerikos agente“.
R. Fico nuolat prieštarauja karinės pagalbos teikimui Ukrainai ir ragina diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, Maskvos pradėtą 2022 m. vasario pabaigoje.
Bratislava, rugsėjo 14 d. (ELTA). Slovakija išsiuntė iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją. „Priežastis yra jo veiksmai, kurie aiškiai pažeidžia Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – Bratislavoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Diplomatas turi 48 valandas laiko išvykti iš šalies. Tikslios išsiuntimo priežasties ministerija neįvardijo.
Praėjusiais mėnesiais virtinėje Europos šalių Rusijos diplomatai dėl įtarimų šnipinėjimu buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis.
Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruotas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Bratislava, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Slovakijos generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad buvusiam teisingumo ministrui ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Stefanui Harabinui pateikė kaltinimus dėl „Facebook“ įrašo, kuriame giriama Rusijos invazija į Ukrainą.
Kitą dieną po to, kai 2022 metų vasario 24-ąją Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainą, S. Harabinas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad jis „būtų pasielgęs lygiai taip pat kaip (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“.
Slovakijos, Ukrainos kaimynės ir rėmėjos, generalinės prokuratūros atstovė spaudai Zuzana Drobova agentūrai AFP sakė, kad S. Harabinui pateikti kaltinimai dėl „tautos, rasės ir įsitikinimų niekinimo ir nusikaltimo rėmimo“. Ji atsisakė pateikti daugiau informacijos, nes baudžiamasis tyrimas dar vyksta.
Dienraštis „Dennik N“ teigė, kad S. Harabinui gresia treji metai kalėjimo, jei jis bus pripažintas kaltu. Laikraštyje cituojami S. Harabino pirmadienį pasakyti žodžiai, kad jis „didžiuojasi“ pareiškimu ir mielai jį pakartotų, nes tiki, kad Rusija elgiasi pagal tarptautinę teisę.
„Youtube“ paskelbtame vaizdo interviu S. Harabinas taip pat teigė, kad Rusijos pareiga yra „likviduoti visus Ukrainos nacius… kurie nuo 2014 metų Donbase nužudė 14 000 vaikų, moterų ir senelių“.
66 metų buvęs komunistas 2006-2009 metais dirbo teisingumo ministru pirmajame populistinio ministro pirmininko Roberto Fico kabinete. Tuo laikotarpiu jis, kaip įtariama, telefonu kalbėjo su mafijos bosu ir per dvi dienas atleido septynis regioninių teismų vadovus nenurodydamas priežasties.
Aštriai kritikuojantis ES, S. Harabinas taip pat dvi kadencijas ėjo Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas ir kandidatavo į prezidento postą. 2019 metais rinkimus laimėjo dabartinė valstybės vadovė Zuzana Čaputova. Jis ne kartą sulaukė kritikos dėl to, kad feisbuke dalijosi su migrantais susijusiomis netikromis naujienomis ir peikė ES sankcijas Rusijai.
Slovakija, 5,4 mln. gyventojų turinti ES valstybė, nuo Rusijos invazijos pradžios teikė Ukrainai didelę humanitarinę ir karinę pagalbą.
Mig-29. Scanpix foto
Kyjivas, sausio 25 d. (ELTA). Slovakija pasirengusi aptarti savo naikintuvų MiG-29 perdavimą Ukrainai.
Kaip praneša UNIAN, tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis.
„Lėktuvai šiuo metu yra vienoje iš Slovakijos bazių. Mes pasirengę aptarti šių orlaivių perdavimo Ukrainai klausimą. Laukiame Slovakijos vyriausybės sprendimo“, – sakė gynybos ministras.
Jis pridūrė, kad Slovakijos vyriausybė atsižvelgs į Ukrainos vyriausybės suinteresuotumą. Taip pat bus atsižvelgta į šalių sąjungininkių poziciją šiuo klausimu.
„Mes dabar tai svarstome. Norėtume perduoti lėktuvus būtent Ukrainai“, – pabrėžė J. Nadis.
Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, kad iš esmės jau žinoma, kokio tipo lėktuvų Ukrainai perduos tarptautiniai partneriai ir kiek laiko truks personalo rengimas.
Sausio pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad lėktuvų tiekimo Kyjivui klausimas pajudėjo iš mirties taško.
Šnipų paieškos. Slaptai.lt foto
Bratislava, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Slovakija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu, vėlų pirmadienio vakarą pranešė Bratislavos užsienio reikalų ministerija. Rusams duotos 72 valandos išvykti, nes jie pažeidė diplomatines taisykles, nurodė ministerija, neatskleidusi nei jų pavardžių, nei pareigų šalies atstovybėje.
Tuo metu mažiausiai trys Slovakijos piliečiai, įtariami gavę atlygį už šnipinėjimą Rusijai, taip pat sulaikyti. „Tai tik pradžia“, – naujienų svetainei Pravda.sk sakė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.
Tarp suimtųjų yra gynybos ministerijos pareigūnas ir vidaus žvalgybos tarnybos SIS darbuotojas, taip pat trečiasis asmuo, dirbęs prorusiškoje žiniasklaidoje, pranešė laikraštis „Dennik N“. Policija patvirtino, kad tiria įtariamą šnipinėjimą, bet nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie sulaikytuosius.
Slaptoji tarnyba SIS paneigė, kad vienas iš sulaikytų asmenų šiuo metu dirbo šalies žvalgybos tarnyboje, ir pridūrė, jog kol kas neatskleis jokios papildomos informacijos. Rusija pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, reaguodama į jos ambasados darbuotojų išsiuntimą.
Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kijevas, vasario 9 d. (ELTA). Ukraina pareiškė Slovakijai protestą dėl incidento su jos vėliava, bet nelaiko jo kryptinga Ukrainai priešiška akcija ir nemano, kad šis įvykis atsilieps dvišaliams santykiams.
Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mūsų santykiai su Slovakijos vyriausybe yra puikūs, viskas gerai, ir šis incidentas Ukrainos ir Slovakijos santykiams neturės įtakos“, – sakė ministras, komentuodamas antradienio incidentą, kai vienas iš Slovakijos parlamento deputatų apipylė Ukrainos vėliavą vandeniu.
Pasak URM vadovo, Ukraina pareiškė protestą Slovakijai ir pareikalavo, kad deputatas atsiprašytų, bet jis nežinąs, ar parlamentaras tai padarė. D. Kuleba pažymėjo, kad incidentas buvo ne „kryptinga Ukrainai priešiška akcija“, o platesnės konfrontacijos, nesusijusios su Ukrainos klausimu, rezultatas.
Jis pabrėžė, kad nepagarbus požiūris į valstybės simboliką yra neleistinas, ir pridūrė, kad Kijevas ras „dingstį deramai atsakyti į šį poelgį“.
Antradienį kraštutinės dešiniosios „Liaudies partijos „Mūsų Slovakija“ deputatas Andrejus Medveckis apipylė vandeniu Ukrainos vėliavą. Incidentas įvyko opozicijai mėginant užblokuoti balsavimą dėl galimybės naudotis dviem šalies aerodromais suteikimo JAV kariškiams.
Valdžios partijos „Laisvė ir solidarumas“ deputatai išskleidė Ukrainos vėliavą, tada A. Medveckis stvėrė vandens butelį ir ėmė laistyti vėliavą, o paskui ir ją laikiusius žmones.
Slovakijos URM vadovas Ivanas Korčokas atsiprašė už incidentą ir pažadėjo parlamente susitikti su opozicija.
Pistoletas. EPA – ELTA nuotr.
Bratislava, sausio 26 d. (ELTA). Buvusio Slovakijos karinės žvalgybos vadovo, generolo majoro Peterio Bučkos kūnas rastas šalies sostinėje Bratislavoje, Devino rajone. Policija tiria jo mirties aplinkybes, labai tikėtina, kad ji buvo smurtinė.
Tai trečiadienį pranešė Slovakijos televizijos kanalas JOJ.
P. Bučka vadovavo Slovakijos ginkluotųjų pajėgų žvalgybai nuo 1998 metų lapkričio 16 d. iki 1999 metų gruodžio 31 d. Jo lavonas buvo aptiktas antradienį antroje dienos pusėje netoli karjero Devine. Šis sostinės rajonas dar netolimoje praeityje buvo Bratislavos priemiestis ir iki šiol išsaugojo kaimo vietovės bruožų.
Pasak televizijos kanalo, nužudymas yra pagrindinė tyrėjų versija. P. Bučka pastaraisiais metais dirbo konsultantu Slovakijos komercinėse struktūrose, dalies jų veikla kėlė didelį policijos susidomėjimą.
JAV karinis orlaivis. EPA-ELTA nuotr.
Bratislava, sausio 7 d. (dpa-ELTA). Slovakai nesutaria dėl planuojamos karinės sutarties su JAV, o kritikai tvirtina, kad ji gali lemti suvereniteto praradimą.
JAV planuoja plėsti savo karinį buvimą Slovakijoje, rekonstruodama Sliačo ir Kuchynos karinius oro uostus.
Slovakijos vyriausybė susitarimą ketino oficialiai patvirtinti kitą savaitę, o po to jis turėjo būti pasirašytas Vašingtone.
Tačiau antradienį Slovakijos generalinė prokuratūra netikėtai pasinaudojo savo peržiūros teise, pareiškė 35 „esminius prieštaravimus“ sutarčiai ir rekomendavo ją atmesti.
Tada dvi opozicinės partijos taip pat paprieštaravo sutarčiai, siekdamos padidinti visuomenės informuotumą apie ją, nors iki tol ji buvo iš esmės ignoruojama.
Partija „Mes – viena šeima“, priklausanti valdančiajai koalicijai, tuomet irgi atsiėmė savo pritarimą, taip sukeldama abejonių dėl sutarties likimo.
Generalinė prokuratūra argumentavo, kad ši partnerystės sutartis prieštarauja Slovakijos konstitucijai.
Pagal sutarties sąlygas JAV finansuotų dviejų karinių oro uostų rekonstrukciją, jie liktų Slovakijos vyriausybės nuosavybė, tačiau JAV kariuomenė galėtų jais naudotis nemokamai.
Generalinė prokuratūra teigė, kad Slovakijos valdžia neturės galimybės kontroliuoti, ar oro uostuose JAV nedislokuoja branduolinių ginklų, todėl Slovakija gali tapti potencialiu taikiniu kilus branduoliniam konfliktui.
Be to, ji sakė, kad Slovakijos teismai negalės nagrinėti bylų, jei JAV kariai įvykdys kokius nors nusikaltimus.
Ginčas Slovakijoje, turinčioje bendrą sieną su Ukraina, kilo tuo metu, kai tarp Vakarų ir Maskvos išaugo įtampa dėl Rusijos karių, sutelktų prie Ukrainos sienų, ir baiminamasi galimos invazijos.
Popiežius aplankė skurdžiai gyvenančius Slovakijos romus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus antradienį apsilankė rytų Slovakijoje esančiame nušiurusiame etninių romų gyvenamajame rajone ir paragino „integruoti“ šią marginalizuotą bendruomenę.
84 metų argentinietis pontifikas, kuris yra išvykęs į pirmąją užsienio kelionę po liepos mėnesį atliktos storosios žarnos operacijos, dažnai ragina padėti skurdžiausioms pasaulio bendruomenėms.
Susitikęs su romais Košicėje esančiame „Lunik IX“ kvartale, popiežius bendruomenės nariams sakė, kad „pernelyg dažnai jūs buvote išankstinių nusistatymų ir griežtų vertinimų objektas.“
„Kitų marginalizavimas niekur neveda. Žmonių tarpusavio segregacija galiausiai sukelia pyktį. Kelias į taikų sambūvį yra integracija“, – sakė jis iš tribūnos, gyventojams stebint pro daugiabučių langus.
„Pranciškau, sveikas atvykęs pas mus“, – skelbė ant vieno lango kabantis užrašas.
„Lunik IX“ kvartale gyvena beveik 4 500 gyventojų, susispaudę erdvėje, kuri skirta dvigubai mažesniam skaičiui žmonių.
Daugelyje namų nėra elektros, šildymo, dujų ir vandentiekio, nes dėl neapmokėtų sąskaitų buvo nutrauktas komunalinių paslaugų teikimas.
„Puiku, kad Šventasis Tėvas nori atvykti ten, kur niekas nenori“, – prieš vizitą sakė vietos saleziečių bendruomenės vadovas Peteris Besenyei.
„Sunku rasti mokytojų „Lunik IX“, sunku rasti kunigų, kurie norėtų ten dirbti, o popiežius atvyksta į tokią probleminę vietą“, – AFP sakė P. Besenyei.
Likus kelioms savaitėms iki vizito, miesto valdžia ėmėsi tvarkyti kelią ir valyti vietovę, tačiau išankstinis nusistatymas prieš jos gyventojus tebėra gilus.
Slovakijos romės. EPA – ELTA nuotr.
Vizito metu popiežius susitiko su 28 ir 29 metų pora, Nikola ir Rene Harakaly, kurie užaugo „Lunik IX“ rajone, bet sakė, kad išsikraustė, norėdami suteikti savo vaikams „laimingesnį ir ramesnį, orumo kupiną gyvenimą.“
„Atvykote tokiu metu, kai dėl pandemijos visi esame atsidūrę sunkioje padėtyje“, – popiežiui sakė kitas romų bendruomenės narys, 61 metų inžinierius Janas Hero.
Beveik 20 proc. iš maždaug 400 tūkst. Slovakijos romų gyvena didžiuliame skurde, daugiau kaip 600 lūšnynų, daugiausiai esančiuose šios 5,4 mln. gyventojų turinčios euro zonos valstybės pietuose ir rytuose.
Rytų Slovakijos BVP vienam gyventojui yra vienas mažiausių Europoje.
Vidurio ir Rytų Europoje susitelkę romai šimtmečius susiduria su diskriminacija. Istorikų vertinimu, naciai išžudė pusę milijono romų, t. y. maždaug ketvirtadalį jų populiacijos.
Per keturių dienų vizitą Slovakijoje popiežius susitikime su Slovakijos žydais išreiškė „gėdą“ dėl Holokausto ir paragino užtikrinti didesnį „solidarumą“, Europos ekonomikai pradedant atsigauti po pandemijos.
Antradienį vakare 1,3 mlrd. pasaulio katalikų vadovas taip pat susitiks su jaunimu Košicės stadione, o trečiadienį, prieš grįždamas į Romą, Sastino mieste aukos šv. Mišias po atviru dangumi.
Slovakijos vyriausybė priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis tris Rusijos diplomatus. Kaip pranešė televizijos kanalas TA3, tai ketvirtadienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris.
„Slovakija išsiunčia tris Rusijos diplomatus, – sakė Vyriausybės vadovas. – Jie turi palikti šalį per septynias artimiausias dienas“.
Bratislava taip reagavo į Prahos prašymą, kad NATO ir Europos Sąjungos šalys pademonstruotų solidarumą su Čekija, kuri anksčiau paskelbė nepageidaujamais asmenimis 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų dėl sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime 2014 metais. Čekijos pareigūnai nustatė, kad su šiuo incidentu susijusios Rusijos specialiosios tarnybos.
Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Ketvirtadienį Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas žurnalistams pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.
„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, – sakė J. Kulhánekas.
Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.
Antradienį Slovakijos Aukščiausiasis teismas patvirtino praėjusių metų vasarį Specialiojo baudžiamojo teismo paskelbtą verdiktą skirti 19 metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam šalies vicepremjerui ir ekonomikos ministrui Pavolui Rusko.
Buvęs politikas turės atlikti bausmę griežtojo režimo kalėjime. Prokuratūra reikalavo įkalinti jį 20-čiai metų. P. Rusko, tvirtinęs, kad yra nekaltas, ir siekęs, kad būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, buvo suimtas praėjusių metų gruodžio viduryje, kai atsisakė atvykti į Aukščiausiojo teismo posėdį, skirtą peržiūrėti jo bylai, kurioje taip pat figūravo šešėlinio verslo veikėjas Marianas Kočneris, įtariamas Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk” reporterio Jano Kuciako nužudymo 2018 metų vasario 21 d. organizavimu.
P. Rusko buvo pripažintas kaltu dėl finansinių dokumentų klastojimo, kurio mastas – 69 mln. eurų.
P. Rusko ėjo Slovakijos vicepremjero ir ekonomikos ministro pareigas nuo 2003 metų rugsėjo iki 2005 metų rugpjūčio, nuo 2001 iki 2007 metų buvo partijos „Naujojo piliečio aljansas” pirmininkas. Nuo 1995 iki 2002 metų P. Rusko buvo televizijos kanalo „Markiza” savininkas ir generalinis direktorius.
Politinė korupcija
Buvęs Slovakijos policijos vadovas Milanas Lučanskis, gruodžio 3 d. sulaikytas Bratislavoje tiriant korupcijos teisėsaugos institucijose bylą ir antradienį mėginęs nusižudyti kardomojo kalinimo kameroje Prešovo miesto kalėjime, mirė trečiadienį Prešovo ligoninės reanimacijos skyriuje.
Tai pranešė Slovakijos radijas, remdamasis šalies Teisingumo ministerijos atstovu spaudai Peteriu Bubla.
„Gydantysis gydytojas konstatavo pono M. Lučanskio mirtį“, – pareiškė jis.
Dėl 51 metų amžiaus policijos generolo mėginimo nusižudyti, kuris galėjo įvykti dėl nepakankamos jo priežiūros kameroje, atsistatydino Slovakijos kalėjimų tarnybos viršininkas Milanas Ivanas. Šalies prezidentė Zuzana Čaputova pareiškė būkštaujanti, kad buvusio policijos vadovo savižudybę ir jos sukeltą skandalą savo interesais gali panaudoti politinė opozicija.
M. Lučanskis, kaltintas sukūrus korupcinį susivienijimą teisėsaugos institucijose ir gavus 510 tūkst. eurų kyšių, buvo sulaikytas per policijos operaciją „Judas“. Be jo, teisiamųjų suole atsidūrė keliolika buvusių ir dabartinių Slovakijos jėgos struktūrų pareigūnų, tarp jų – jo pirmtakas nacionalinės policijos vadovo poste Tiboras Gašparas. Jiems gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės. Tyrėjai turi informacijos apie jų sąsajas su sunkiais kriminaliniais nusikaltimais.
Slovakijos žurnalisto J. Kuciako ir jo sužadėtinės atminimui. EPA-ELTA nuotr.
Daugelis įtariamųjų paliko savo postus po žurnalisto Jáno Kuciako nužudymo. J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone.
Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”.
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą.
Slovakijoje beveik pusė gyventojų per dieną ištirti dėl koronaviruso. EPA-ELTA nuotr.
Beveik pusė Slovakijos gyventojų šeštadienį buvo patikrinti dėl COVID-19. Likusių mėginiai bus paimti sekmadienį. Šalies vyriausybė tikisi, kad atlikti tyrimai leis išvengti griežto karantino ir suvaldyti ligos protrūkį, rašo „The Guardian“.
Tai pirmasis toks tyrimas Slovakijos dydžio valstybėje ir jį atidžiai stebi kitos šalys, ieškančios būdų, kaip savo sveikatos apsaugos sistemoms padėti susidoroti su pandemija.
Gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad šeštadienį buvo ištirta 2,58 mln. žmonių. COVID-19 diagnozuota 1 proc. jų arba 28 850 žmonių, todėl jie privalės izoliuotis.
5,5 mln. gyventojų turinti Slovakija siekia ištirti kuo daugiau žmonių, išskyrus vaikus iki 10 metų amžiaus. Slovakijoje – masinis testavimas dėl koronaviruso. EPA-ELTA nuotr.
Tyrimą atlikti padėjo daugiau nei 40 000 medikų, karių, policininkų, viešojo sektoriaus darbuotojų ir savanorių, o jis vyko daugiau nei 5 000 punktų. Tyrimas nemokamas ir neprivalomas. Tačiau atsisakiusiems tirtis gali būti pritaikytas karantinas, įskaitant draudimą vykti į darbą.
Premjeras Igoris Matovičius atsiprašė dėl spaudimo žmonėms, tačiau pabrėžė, kad egzistuoja ne tik laisvės, bet ir atsakomybė prieš silpnesnius, prieš onkologinius ligonius, pagyvenusius ir ligotus žmones.
Marianas Kočneris. EPA – ELTA nuotr.
Slovakijos teismas procese dėl žurnalisto Jano Kučiako nužudymo netikėtai išteisino milijonierių verslininką Marianą Kočnerį.
Jis buvo pripažintas kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, tačiau teismui pritrūko įrodymų, kad jis užsakė žurnalisto nužudymą ir už tai sumokėjo.
Vienareikšmiškai nepavyko įrodyti ir to, kad nužudymą verslininko pavedimu organizavo Alena Z. Prokuratūra šiuos nuosprendžius gali skųsti.
Procese buvo nagrinėjamas tiriamosios žurnalistikos atstovo J. Kučiako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymas 2018 metų vasario 21-ąją. Abu jie buvo nušauti savo namuose.
Slovakijos žurnalisto J. Kuciako ir jo sužadėtinės atminimui. EPA-ELTA nuotr.
M. Kočneris buvo teisiamas kaip spėjamas žmogžudystės užsakovas, Alena Z. – kaip spėjama nusikaltimo organizatorė. Kaip bendrininkas kaltu pripažintas buvęs policininkas. Žudikas Miroslavas Marčekas ir dar vienas bendrininkas prieš tai prisipažino dėl nužudymo. M. Marčekui buvo skirta 23 metų kalėjimo bausmė.
J. Kučiakas rašė apie abejotinus milijonieriaus M. Kočnerio sandorius, taip pat apie politikos sąsajas su verslu. Po mirties paskelbtas jo reportažas sukėlė masines demonstracijas prieš korupciją ir privertė atsistatydinti tuometę vyriausybę.
Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius. EPA – ELTA nuotr.
Slovakijos sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus susijęs su Sakartvelo piliečio nužudymu Berlyne. Tai antradienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius.
„Kai aš prieš kelias dienas buvo informuotas apie kai kurių Rusijos ambasados (Bratislavoje) darbuotojų veiklą ir apie piktnaudžiavimą mūsų (Slovakijos) vizomis įvykdant nužudymą Vokietijoje, iškart be dvejonių supratau, kad tokie veiksmai negali likti be atsako“, – teigė I. Matovičius, kurio žodžius antradienį citavo naujienų agentūra TASR. Išsamesnių detalių ji nepateikė.
O socialiniuose tinkluose Slovakijos premjeras parašė: „Būna atvejų, kai ir draugams reikia nubrėžti ribą. Taip, rusai – mūsų broliai slavai, o Rusija – mūsų prekybos partnerė. Bet tai nekeičia fakto, kad Slovakija yra suvereni valstybė, o ne bananų respublika, kur galima tyčiotis iš diplomatijos taisyklių“. Zelimchanas Changošvilis
Slovakijos URM rugpjūčio 10 d. patvirtino, kad šalies valdžia išsiunčia tris Rusijos ambasados Bratislavoje darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu. RF užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad prie diplomatų išsiuntimo gali būti prisidėjusios JAV.
Rusijos ambasados Slovakijoje spaudos sekretorius pranešė, kad trys diplomatai, paskelbti nepageidaujamais asmenimis, antradienį išskrido į tėvynę.
40 metų amžiaus Sakartvelo pilietis Zelimchanas Changošvilis buvo nužudytas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23-iąją. Tą pačią dieną Vokietijos sostinės prokuratūra paskelbė, kad sulaikytas įtariamasis, 49 metų Rusijos pilietis. Rusija atkakliai neigia turinti ką nors bendra su šiuo nužudymu.
Slovakijos žurnalisto J. Kuciako atminimui. EPA-ELTA nuotr.
Slovakijos Nacionalinės Tarybos (parlamento) pirmininkas, Slovakijos nacionalinės partijos lyderis Andrejus Danko telefonu kalbėjosi su Alena Zsuzsova, kuri figūruoja Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk” reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo byloje. Tai trečiadienį pranešė Slovakijos radijas.
Nuo 2016 metų parlamentui vadovaujantis A. Danko prisipažino, kad prieš ketverius metus susiskambindavo, taip pat keisdavosi trumposiomis žinutėmis su A. Zsuzsova, bet nežinojo, jog ji susijusi su nusikalstamu pasauliu. Pokalbių ir trumpųjų žinučių tekstus paskelbė Slovakijos žiniasklaida. Jie buvo gauti iš tarptautinio Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centro (OCCRP).
A. Danko ir A. Zsuzsova bendraudami kreipdavosi į vienas kitą tik „jūs“, bet susirašinėjimas ir pokalbiai telefonu buvo frivoliški. Be kita ko, parlamento vadovas gavo ne itin kuklią moters nuotrauką, siuntė jai bučinius ir neatmetė artimų susitikimų galimybės. Tačiau, kaip pabrėžė Slovakijos radijas, jokių tiesioginių kontaktų tarp jų nebuvo ir viskas apsiribojo bendravimu mobiliuoju telefonu.
A. Danko pavadino jo bendravimo su A. Zsuzsova tekstų paskelbimą „neteisėtu ir antikonstituciniu“. Jis tai susiejo su šių metų vasario 29 d. šalyje įvyksiančiais parlamento rinkimais.
Slovakijos specializuotas baudžiamasis teismas pradėjo nagrinėti rezonansinę žurnalisto nužudymo bylą. Posėdžiai vyksta Pezinoko mieste, kuris yra už 25 kilometrų į vakarus nuo Bratislavos. Teisiamųjų suole – keturi kaltinamieji, tarp jų – A. Zsuzsova, nusikaltimo užsakovas šešėlinis verslininkas Marianas Kočneris ir tiesioginis nusikaltimo vykdytojas Miroslavas Marčekas. Jiems gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”.
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
Slovakijos aplinkos ministras László Solymosas ir jo brolis buvo sulaikyti policijos už chuliganizmą. Tai ketvirtadienį pranešė Slovakijos radijas.
Trečiadienio vakarą L. Solymosas su broliu buvo pristatyti į vieną iš policijos nuovadų Bratislavoje po to, kai sukėlė skandalą kinų restorane. Jie buvo smarkiai apsvaigę nuo alkoholio.
Gautomis žiniomis, broliai susimušė su restorano personalu ir sudaužė stiklines duris. Vienam iš padavėjų prireikė medikų pagalbos. Incidento metu politikas šaukė esąs ministras ir reikalaująs deramos pagarbos.
L. Solymosas su broliu buvo apklausti ir paleisti. Jiems gali būti iškelta baudžiamoji bylą už chuliganizmą ir padarytą turtinę žalą, kuri siekia 1 tūkstantį eurų.
Slovakijos specializuotas baudžiamasis teismas, kurio parengiamasis posėdis dėl Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk” reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo įvyko praėjusių metų gruodžio 19 d., pirmadienį pradėjo pagrindinius posėdžius šioje rezonansinėje byloje. Tai pranešė Slovakijos radijas.
Teisiamųjų suole – keturi kaltinamieji, tarp jų – spėjamas žudikas ir nusikaltimo užsakovas. Penktasis įtariamasis, kuriam grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, davė demaskuojamuosius parodymus prieš bendrininkus ir sudarė sandorį su tyrėjais. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje jis buvo nuteistas 15 metų kalėti už tarpininkavimą nužudant žurnalistą.
Teisme pirmininkauja teisėja Ružena Sabova, kurios specializacija – sunkiausios baudžiamosios bylos. Pirmadienį, be kita ko, bus išklausytas prokuratūros kaltinimas.
Posėdžiai vyksta Pezinoko mieste, kuris yra už 25 kilometrų į vakarus nuo Bratislavos. Kada baigsis procesas, Slovakijos teisininkai nesiryžta prognozuoti. Dauguma jų linkę manyti, kad nusikaltėliai bus nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Rugpjūčio 19 d. Slovakijos radijas, remdamasis šaltiniais Generalinėje prokuratūroje, pranešė, kad žurnalisto žudikas yra buvęs Slovakijos kariškis Miroslavas Marčekas.
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”.
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
Slovakijos žurnalisto J. Kuciako ir jo sužadėtinės atminimui. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį Slovakijos specializuotasis baudžiamasis teismas paskelbė pirmą nuosprendį Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk” reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo byloje, praneša Slovakijos radijas.
15 metų kalėti nuteistas tarpininkas organizuojant žurnalisto nužudymą 42 metų Zoltanas Andruskas. Jis perdavė žudikui išsamią informaciją apie J. Kuciaką, taip pat ir jo adresą. Už tai jam grėsė kalėjimas iki gyvos galvos, bet bausmė buvo sušvelninta, kadangi nuteistasis bendradarbiavo su tyrėjais.
Šioje byloje teisiami dar keturi asmenys, tarp jų – žudikas ir nusikaltimo užsakovas. Slovakijos specializuotasis baudžiamasis teismas gruodžio 19 d. sušaukė parengiamąjį posėdį dėl šio ketverto dalyvavimo nužudant žurnalistą ir grįš prie bylos 2020 metų sausio 13 d.
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”. Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
