„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad, palyginti su praeitų metų demografiniais duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas Lietuvoje nėra vienkartinis šuolis. Vis dėlto, anot ekonomisto, žemas gimstamumo lygis ir spartus visuomenės senėjimas yra aspektai, galintys nutempti demografinius rodiklius žemyn.
„Jei mes žiūrėtume metinį pokytį, tai tiek šių metų sausį, palyginti su praeitų metų sausiu, tiek vasarį vis dėlto buvo gyventojų skaičius prieaugis. Jeigu žiūrėtume vasario mėnesį – 967 yra prieaugis bendro gyventojų skaičiaus (per metus – ELTA). Aš įsivaizduoju, kad jei žiūrėtume pagal komponentus, kol kas visgi tempia (rodiklius – ELTA) imigracija“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
„Kitas aspektas – imigrantų skaičius buvo didesnis negu emigrantų. Emigrantų buvo 3 422 sausį, imigrantų – 4 050. Tai reiškia, kad į Lietuvą daugiau atvažiavo negu išvažiavo. Taip pat ir dėl to, nes mes ir toliau importuojame nemažai užsienio darbo jėgos“, – vardijo jis.
Ekonomisto teigimu, metinį nuolatinių gyventojų Lietuvoje prieaugį galimai lėmė įvykęs „Brexitas“ bei nusilpusi Didžiosios Britanijos ekonomika.
„Dar vienas aspektas yra „Brexitas“. Gali būti taip, kad dalis Lietuvos emigrantų po truputį grįžta. Bet aš čia darau prielaidą, neturiu konkrečios informacijos. Faktiškai įvyko „Brexitas“, yra konkretumas. (…) Antras aspektas – šiek tiek nusilpo Didžiosios Britanijos ekonomika. Čia ir dėl prekybos karų, taip pat ir dėl „Brexito“, nes antras pusmetis jiems buvo nelabai sėkmingas. (…) Kadangi Lietuvoje turime žemą nedarbo lygį, labai aukštą užimtumą ir didelį darbo jėgos poreikį, plius kylančius atlyginimus, tai galbūt dalis mūsų emigrantų po truputį grįžo“, – tikino A. Izgorodinas. Emigracija. Slaptai.lt nuotr.
Ekonomisto nuomone, augantis nuolatinių gyventojų skaičius šalyje nėra vienkartinis.
„Aš asmeniškai esu nusiteikęs gana pozityviai. Mane pozityviai nuteikia tai, kad turėjome pakankamai didelį imigrantų šuolį. Jeigu žiūrėtume sausio mėnesį, tai imigrantų buvo 4 050, praeitų metų sausį – 2 753. Tai yra labai rimtas prieaugis. Ir, aš manau, tai nėra vienkartinis šuolis, tai yra tendencija. (…) Panašu, kad įvyko statistikos persilaužimas Lietuvoje, nes labai ilgą laiką turėjome neigiamą neto migracijos (skirtumas tarp imigrantų ir emigrantų – ELTA) poveikį gyventojų skaičiui. Panašu, kad nuo praeitų metų turime šių rodiklių teigiamą poveikį“, – sakė jis.
Visgi, kaip teigė A. Izgorodinas, žemas gimstamumo lygis yra ta rizika, kuri Lietuvos demografinius rodiklius „tempia žemyn“. Taip pat, kaip sakė jis, nerimą kelia ir spartus visuomenės senėjimas.
„Kur matau pakankamai didelę problemą – nepaisant to, kad auga bendras gyventojų skaičius, – turime spartų visuomenės senėjimą. (…) Tai reiškia, kad darbo rinka bus pakankamai apkrauta“, – teigė ekonomistas.
Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.
Pasak jo, yra realu, kad dėl imigracijos daromos įtakos bus fiksuojamas gyventojų skaičiaus augimas ir pirmąjį šių metų pusmetį.
„Tas faktas, kad auga imigrantų skaičius, yra labai logiška įmonių reakcija į tai, kas vyksta su mūsų demografija ir darbo rinka. Įmonės nesuranda vietinių gyventojų, darbuotojus importuoja. Aš įsivaizduoju, kad tai tęsis toliau ir (…) kad bent šių metų pirmąjį pusmetį turėtų išaugti gyventojų skaičius būtent dėl imigracijos“, – sakė jis.
ELTA primena, kad vasario pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 793 tūkst. nuolatinių gyventojų – 979 mažiau nei sausį, anksčiau skelbė Statistikos departamentas. Tai pirmasis mėnesinis gyventojų skaičiaus mažėjimas po 9 mėnesius trukusio augimo.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per metus (šių metų vasario pradžioje, palyginti su praėjusių metų vasario pradžia) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo 967.
2018 metų rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje smuko žemiau nei 2,8 mln.
