Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktas pasiūlymas kitais metais didinti mokytojų atlyginimus 20,5 proc. netenkino pedagogų profsąjungų. Streiko planų neatšaukiančios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, antradienį nebuvo rastas sutarimas nei dėl atlyginimų didinimo, nei dėl mokinių skaičiaus klasėse ar mokytojų krūvių mažinimo.
„Sutarimo dėl nieko neradome, nes iš esmės klausėme tik jų siūlymų. Juos vertinsime ir galvosime, kokie bendri tikslai mus gali suvesti“, – teigė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.
A. Navickas pabrėžė, kad ministerijos pateikti pasiūlymai netenkino lūkesčių tiek, kad būtų svarstomas planuojamo streiko atšaukimas.
„Ne. Tikrai to negali būti. Mes išgirdome tik pirmą jų poziciją, tai kalbėti, kad čia yra susitarimas“, – į klausimą dėl streiko atšaukimo atsakė jis.
E. Milešinas: derybos nebaigtos, bet sutarėme dėl 2 klausimų
Kitaip nei A. Navickas, švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas po susitikimo teigė radęs sutarimą dėl dviejų reikalavimų – mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų darbo krūvio mažinimo. Mokytojai protestuoja. Prieš keletą metų. Vyt. Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tikrai šiandien nebaigtos derybos, nes mes sutarėme dviem klausimais – dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo nuo kitų mokslo metų ir dėl mokytojo etato struktūros, mokymo lėšų metodikos peržiūrėjimo“, – po susitikimo kalbėjo E. Milešinas.
„Šiandien mes apsvarstėme tris klausimus, bet preliminariai dėl etato struktūros ir mokinių skaičiaus klasėse panašu, kad suarimas yra“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot E. Milešino, ministerijos pasiūlymas dėl to, kiek kitais metais galėtų didėti mokytojų atlyginimai, netenkino ir jo. Protestuoja mokytojai. 2015 metai. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
„Dėl atlyginimų didinimo kitais metais panašu, kad sutarimas yra, kad nesutinkame“, – teigė profsąjungos pirmininkas.
„Ministras pristatė pirmas pozicijas ir sutarėme, kad penktadienį susitinkame. Jis išgirdo lūkestį, kad mums netinka tie siūlymai, kurie yra pasiūlyti. Jis rytoj kalbėsis su premjere, finansų ministre, ir penktadienį grįšime prie derybų stalo dėl atlyginimų didinimo“, – sakė jis.
Anot E. Milešino, mokytojų atlyginimai kitais metais turėtų būti didinami ne mažiau nei 10 proc.
„Mes manome, kad turėtų būti kiti skaičiavimai ir nuo sausio turėtų būti tikrai ne mažiau nei tiek, kiek didėjo minimali alga. O minimali alga nuo kitų metų sausio didėja 10 proc. Tai tikrai mažiau nei 10 proc. negali būti“, – sakė profsąjungos vadovas.
„Mūsų skaičiavimais nuo sausio pirmos turėtų didėti apie 15 proc.“, – pridūrė E. Milešinas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas antradienį susitiko su pedagogų profesinių sąjungų vadovais, kuriems pateikė ministerijos pasiūlymą dėl mokytojų atlyginimų didinimo kitais metais. Taip pat buvo aptarti kiti pedagogų profsąjungų iškelti reikalavimai dėl mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų krūvio mažinimo.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. Mokytojų protestas prieš keletą metų. Vytauto Visocko nuotr.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse bei mokytojų darbo krūvį nuo 24 iki 18 valandų, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie prisijungimą prie streiko rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas informavo, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Socialiniuose tinkluose išplitus informacijai, neva nuo rugsėjo šalies ugdymo įstaigose moksleiviai turės naują privalomą gyvenimo įgūdžių pamoką, kurioje bus mokomi lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tokią informaciją neigia.
„Dėmesio, plinta klaidinga informacija apie nuo rugsėjo mokyklose pradedamą įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja, kad dokumentas, socialiniuose tinkluose pateikiamas kaip programos turinio reziumė, neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu“, – šeštadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje rašė ministerija.
Perspėdama visuomenę, savo įraše ji taip pat ragino atkreipti dėmesį, kad išplatinti dokumentai neatitinka valstybinės įstaigos formato.
„Dezinformaciją skleidžiančius dokumentus galima atpažinti iš neoficialaus formato. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kitų valstybinių institucijų dokumentų formos dokumentai turi oficialią formą su rekvizitais. Socialinėse medijose plintantis formatas akivaizdžiai nėra sukurtas valstybinės įstaigos“, – pažymėjo ŠMSM.
Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentui Gitanui Nausėdai mokytojų siekis streikuoti abejonių nekelia. Kaip tvirtina šalies vadovas, Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė didinti atlyginimus pedagogams yra įsipareigojusi.
„Prezidentui nekelia abejonių mokytojų teisė streikuoti ir reikalauti geresnių darbo sąlygų. Vyriausybė yra įsipareigojusi didinti pedagogų atlyginimus, kaip tai numatyta parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo“, – teigiama prezidento patarėjo Antano Manstavičiaus Eltai perduotame komentare.
Visgi, šalies vadovas pripažįsta, kad atsižvelgti į valstybės biudžeto galimybes – būtina. „Tačiau tai darant būtina tiksliai įvertinti šių metų valstybės biudžeto galimybes ir į jas atsižvelgti“, – priduriama komentare.
Galiausiai, G. Nausėda ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei streikuoti planuojančius pedagogus surasti kompromisą.
„Visuomenės labui prezidentas kviečia abi puses ieškoti kompromiso, kad įtampos švietimo sistemoje būtų sumažintos, o ne tik mokytojams, bet ir moksleiviams svarbūs klausimai būtų sprendžiami derybų keliu“, – pabrėžiama prezidento patarėjo A. Manstavičiaus perduotame komentare.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.
Profesinė sąjunga antradienį, po susitikimo su ministru G. Jakštu ir viceministru Ramūnu Skaudžiumi nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. Streiką rugsėjį organizuojanti švietimo darbuotojų profesinė sąjunga penktadienį kreipėsi į Lietuvos parlamentines politines partijas, kviesdama susitikti ir ieškoti būdų, kaip siekti kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje ir imtis veiksmų.
LŠDPS yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
LŠDPS reikalauja ir numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Kiti į derybas įtraukti reikalavimai apima kanceliarinių, transporto ir sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą, darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia neignoruojanti mokytojų trūkumo problemos ir ją sprendžianti darbo užmokesčio kėlimu bei skatinimu stipendijomis studijuoti pedagogiką. Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pabrėžia, kad lygiai taip pat svarbu problemą spręsti gerinant darbo sąlygas, kurios, anot jo, šiuo metu yra „košmariškos“.
„Šiuos ministerijos sprendimus spręsti mokytojų trūkumą galima vertinti tik tai kaip parodymą, kad daromi sprendimai. Niekas nedaroma, iš esmės. Tokia regimybė, kad problema yra sprendžiama, bet problema palikta likimo valioje“, – Eltai teigė A. Navickas.
„Esminis dalykas, kodėl nesirenkama mokytojo profesija, yra košmariškos darbo sąlygos, milžniški krūviai, užmokesčiai proporcingai yra labai žemi. Mokytojai uždirba iki 10 eurų per valandą, tai galime įsivaizduoti, už tokį darbą koks tai yra mažas atlygis“, – akcentavo profsąjungos pirmininkas.
A. Navicko teigimu, išlaikyti šiuo metu dirbančių mokytojų ir pritraukti naujų nepadės ir diegiamas įtraukusis ugdymas, kuris padidina klasėje besimokančių vaikų skaičių bei tokiu būdu didinantis pedagogams krūvį.
„Mes matome, kas lemia sąlygas, tai dažniausiai milžiniškos klasės – 30 ir daugiau vaikų. Taip pat matome, kad atkeliauja įtraukusis ugdymas, vėlgi mokytojų sąskaita bandoma išspręsti, galima sakyti, net ir mokinių sąskaita. Ten, kur klasėse po 3–4 specialiųjų poreikių mokinius, rezultatai krenta visos klasės. Tai reiškia, mes turime tikėtis ir suprasti, kad rezultatai, įdiegus įtraukųjį ugdymą, kris visų mokinių.“, – sakė profsąjungos pirmininkas.
„Nes tam nepasiruošta, nėra nei mokytojų padėjėjų, tokie tik bandymai epizodiniai tą spręsti. Klasės labai didelės, tai sudaro apskritai tokią blogą emocinę mokytojų būseną, didelę įtampą, ir tai sudaro tas darbo sąlygas, kad mokytojas perkrautas, emociškai įsitempęs ir iš jo, dirbančio su virškrūviu, negalime tikėtis, kad rezultatai gerės“, – pabrėžė A. Navickas.
Pasak švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko, jei nebus sprendžiamas atlyginimo ir darbo sąlygų klausimas, mokytojų trūkumo problema tik didės. Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Atsakymas aiškus, kad jeigu nebus sprendžiamas darbo užmokesčio ir darbo sąlygų klausimas, tai nieko ir nesitikėkime. Mokytojų truks dar labiau, nes žinant mokytojų amžių ir norą pasitraukti iš čia, o matant, kad niekas neateina, tai toliau dar labiau atsivers ši žaizda ir matysis“, – reziumavo A. Navickas.
Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) kuruojamos pedagogų poreikio stebėsenos platformos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje ieškoma 245 įvairių dalykų mokytojų bei specialistų, tokių kaip logopedai ir psichologai.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje ŠMSM pakeitė valstybės paramos sistemą pedagogikos studentams. Nuo naujų mokslo metų finansinė parama bus teikiama būsimiems reikalingiausių sričių mokytojams, numatoma galimybė stipendijas didinti nuo maždaug 300 iki 500 eurų.
Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslų programas padaugėjo. Specialiąją pedagogiką pasirinko trečdaliu stojančiųjų daugiau nei ankstesniais metais. 83 baigiamųjų kursų ir pedagoginių profesinių studijų studentai sudarė išankstinio įsidarbinimo sutartis.
ŠMSM teigimu, su mokytojų trūkumu susiduria ir visos Europos Sąjungos (ES) šalys. Tai šių metų kovo mėnesį vykusiame ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime pažymėjo už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel.
Balandžio mėnesį vykusio matematikos bandomojo brandos egzamino rezultatai nedžiugina – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, matematikos žinių patikrinimo vidurkis siekia 40 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai Seime priklausanti parlamentarė Vilija Targamadzė įsitikinusi, kad už prastas abiturientų matematikos žinias yra atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), kurios veikla, pasak jos, turėtų būti peržiūrėta.
„Manau, kad čia atsakinga yra Nacionalinė švietimo agentūra. Todėl, kad jie yra (atsakingi – ELTA) ne tik už egzaminų, bendrojo ugdymo programų rengimą, bet ir mokytojų profesinį tobulėjimą, kuriam nebuvo skirta pakankamai laiko“, – Eltai teigė V. Targamadzė.
Parlamentarė taip pat akcentuoja, kad koronaviruso pandemijos laikotarpiu ruošiantis brandos egzaminams abiturientams nebuvo suteikta reikiama pagalba. Jos teigimu, reikėjo skirti didesnį dėmesį papildomų konsultacijų organizavimui.
„Iš tikrųjų abiturientams reikia labai didelės pagalbos. Ir galima pasakyti, kad tu turi mokytis visus metus, bet tai ne taip paprasta yra, kai pandemija tęsiasi nuo praeitų metų pavasario. Tos įtampos, jos niekur nedingo“, – atkreipė dėmesį Seimo narė.
Politikė taip pat pabrėžia, kad iššūkių mokinių pasirengimui kelia ir vangiai diegiamas skaitmeninis turinys.
„Dabar įsivaizduokime, kaip reikia mokytojams ir mokiniams dirbti, jeigu nėra parengto skaitmeninio ugdymo turinio. Tai mes dar galėjome praeitą pavasarį suprasti, bet praėjo tas laikotarpis ir buvo pinigai skirti, o darbai vis dar nepadaryti“, – sakė parlamentarė.
Todėl V. Targamadzė įsitikinusi, kad reaguojant į prastus matematikos bandomojo brandos egzamino rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra turėtų prisiimti atsakomybę, o jos veikla turėtų būti peržiūrėta.
„Mano manymų, turėtų labai stipriai susimąstyti Nacionalinė švietimo agentūra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nes iš tikrųjų jie neatliko namų darbų“, – sakė politikė.
„Mano supratimu, reikėtų peržiūrėti Nacionalinės švietimo agentūros veiklą, galbūt ten yra žmonės, kurie nesugeba dirbti. Tai reikėtų pagalvoti apie jų kompetencijas, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų“, – taip pat akcentavo ji.
Visgi V. Targamadzė teigia, kad siekiant geresnių šių metų matematikos brandos egzaminų rezultatų dar ne per vėlu imtis reikiamų veiksmų. Pasak politikės, šiuo metu, kai iki egzaminų likę vos keli mėnesiai, labai svarbu su mokiniais dirbti personalizuotai.
„Jeigu pakeisime formas ir metodus, tai galima dirbti. Reikėtų tada įvertinti, kad tai yra pandeminis laikotarpis, labai aiškiai pasakyti, iš kokių temų bus egzaminai, ir koncentruotis į šias temas. Bet tam reikia pasirengti ir labai stipriai padirbėti su vaikais, personalizuojant darbą su jais, o ne kalbant visai klasei ar kažkokiai grupelei. Be personalizavimo čia nieko nebus“, – pabrėžė V. Targamadzė.
ELTA primena, kad balandžio viduryje vykusiame matematikos žinių patikrinime dalyvavo daugiau kaip 80 proc. visų matematikos brandos egzaminą pasirinkusių šių metų abiturientų: 14 tūkst. abiturientų iš 16,7 tūkst., užsiregistravusių laikyti valstybinį matematikos egzaminą.
ŠMSM teigia, kad vidutiniškai surinktų taškų vidurkis – 40 proc. nuo galimų – rodo, kad vis tik reikia skirti laiko atidžiau pasirengti brandos egzaminui, išnaudojant ir papildomų konsultacijų galimybes.
Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) vykusio pasitarimo su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠPS) atstovais pranešta, kad profsąjungos nariai nepasirašys atnaujintos sutarties, jei Finansų ministerija neras lėšų įgyvendinti dar liepos mėnesį pasiektą susitarimą nuo ateinančių metų kasmet visiems aukštųjų mokyklų dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams ne mažiau kaip 10–čia procentų didinti etatinį (bazinį) darbo užmokestį, kad 2025 metais šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
LŠPS vadovas Egidijus Milešinas sako, kad pedagogai neatsitraukia nei nuo vienos liepą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutartos pozicijos.
„Finansų ministerijos pastabose buvo pasakyta: išmeskite, tą, tą ir tą punktus. Tai mūsų pozicija – mes nieko neišmetame ir teikiame atgal. Ir laukiame kaip į tai reaguos Finansų ministerija,“ – sakė E. Milešinas.
„Yra žymiai svarbesnis klausimas: Vyriausybėje priimtas nutarimas, Finansų ministerija dalyvauja šituose susitarimuose, bet atmeta tuos susitarimus. Tai klausimas būtų: ar švietimas yra strategiškai svarbus, ar ne? Ir šitą klausimą mes keliame. Jeigu strategiškai svarbus, tai turi atsirasti tie pinigai, kurie yra numatyti tame susitarime, nes ten yra visiems numatyta, tarp jų ir aukštosioms mokykloms. Apie susitarimą dėl viešojo sektoriaus algų kėlimo kalbu. Jis yra patvirtintas Vyriausybės, bet Finansų ministerija turbūt – ne Vyriausybės dalis, nes žiūri visiškai kitaip…“ – pabrėžė Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė doc. Asta Lapinskienė.
Pasak E. Milešino, visi punktai, dėl kurių buvo sutarta liepos mėnesį, surašyti į atnaujintos sutarties projektą ir išsiųsti Vyriausybei bei Finansų ministerijai. Per savaitę tikimasi gauti atsakymą. Jei jis bus teigiamas, dar po savaitės tikimasi sutartį pasirašyti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, išėjęs dar pasitarimui su pedagogais nepasibaigus, žurnalistams tvirtino, kad dėl daugelio dalykų yra sutarta, ir pareiškė viltį, kad sutartis bus netrukus pasirašyta. Jis esą sveikintų, jei visos profesinės sąjungos pasirašytų bendrą šakos sutartį.
„Aš manau, kad geriausia būtų, jei būtų vieningas bendra švietimo šakos kolektyvinė sutartis, bet jau ir šita atnaujinta tą duotų (būtų naudinga visiems. – ELTA), jei galiotų pagrindiniai dalykai, kurie susiję su darbo užmokesčiu, su kitais aktualiais klausimais, kurie svarbūs kiekvienai mokyklai, kiekvienam mokytojui, kad jie galiotų bendrai visai valstybei,“ – sakė A. Monkevičius.
Pasak ministro, pedagogai kėlė klausimą dėl sutartų dalykų galiojimo visiems, ne tik profesinių sąjungų nariams.
„Kam galios šitas susitarimas? Nes toks išaiškinimas yra, kad tos atskiros kolektyvinės sutartys turėtų galioti tik profesinių sąjungų nariams, bet ne visam sektoriui. Bet irgi, atrodo, randame tam tikrus sprendimus, teisininkai patarė, dėl jų dabar bandome diskutuoti, susitarti. Ir jau galutinį variantą kaip projektą mes teiktume Vyriausybei. Susitarimas turbūt būtų toks, kaip ir Darbo kodeksas numato, kad susitarimai, kurie po to bus susiję su teisės aktų keitimu, galiotų visiems to sektoriaus darbuotojams, o tai, kas yra nuostatuose, kiek papildomai skiriama atostogų, kitos nuostatos – tik profesinių sąjungų nariams,“ – sakė A. Monkevičius.
Teisininkų aiškinimu, į dar 2017 metais Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pasirašytos sutarties atnaujinimą įtraukti papildomų profesinių sąjungų nėra teisinės galimybės.
