Ukrainos slaptoji tarnyba
Kyjivas, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainoje sulaikyta daugiau kaip 1 600 žmonių, kurie gali būti susiję su diversine veikla.
Tai sekmadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, praneša UNIAN.
„Per 164 karo dienas Ukrainos teritorijoje demaskuota apie šimtą diversinių ir žvalgybinių grupių ir sulaikyta per 1 600 žmonių, galimai susijusių su diversine veikla. Aš savo „Facebook“ paskyroje dažnai rašau apie ugnies koreguotojus ir diversantų parankinius“, – sakė pareigūnas.
Anot J. Jenino, ugnies koreguotojai ir diversantų parankiniai sutinka bendradarbiauti su okupantais už 5-10 tūkst. grivinų (134-268 eurai). Išdavikai už pinigus teikia rusams informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, kontrolės postų išdėstymą, raketų sprogimų vietas ir t. t.
Kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, išdavikams gresia 15 metų kalėjimo.
UNIAN primena, jog anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo kelis asmenis, kurie pardavinėjo Rusijos diversantams Ukrainos pasus. Suklastotas pasas kainavo 4 tūkst. dolerių.
Šnipų paieška. Slaptai.lt nuotrauka
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neatmeta, kad Lietuvai gali tekti priimti ne tik karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau ir pabėgėlius iš karą sukėlusios Rusijos bei Baltarusijos.
„Kad tokia tendencija bus (Rusijos ir Baltarusijos pabėgėlių srautas – ELTA) jau matome iš kitų valstybių, pavyzdžiui, iš Suomijos, kur užsipildę traukiniai iš Sankt Peterburgo vyksta į Helsinkį“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, žmonės iš Rusijos ir Baltarusijos bėga ne tik dėl šalyje esančio ekonominio nestabilumo, tačiau ir siekdami išvengti dalyvavimo kariniuose veiksmuose.
„Yra kelios priežastys, kodėl apsisprendžia žmonės jau dabar važiuoti iš Rusijos į Europos Sąjungą, į Vakarus, tai viena – dėl nestabilumo šalies viduje, ekonominio poveikio ir panašiai. Kitas dalykas yra tai, kad karas grįžta ir į Rusiją. Tai reiškia, kad vyrai, vaikinai turi keliauti ten ir kariauti, nepaisant nuolatinio paneigimo, kad šauktiniai nedalyvauja kariniuose veiksmuose“, – teigė K. Budrys, kartu pridurdamas, kad ir Baltarusija stoja į šalių, iš kurių žmonės gali norėti pabėgti į Vakarus, gretas.
Vis tik jis atkreipia dėmesį, kad tarp pabėgėlių gali būti ir Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentų, skleidžiančių Baltarusijos režimui palankų naratyvą. Be to, pabrėžia jis, toks naratyvas gali būti ir iš Rusijos pusės.
„Beveik neišvengiama ir garantuota, kad taip ir bus, nes tai ir vyksta. Iš Baltarusijos po surežisuotų rinkimų 2020 metais su opozicijos priedanga į Lietuvą yra patekęs ne vienas ir ne du KGB, tai Baltarusijos slaptosios prieigos tarnybos agentai, kur įsifiltravę į pozicijos gretas teikia informaciją, kuria intrigas ir to rezultatas buvo tos informacinės operacijos iš Baltarusijos pusės. Rusijos atveju yra lygiai tas pats, tai gali būti išnaudota“, – teigė prezidento patarėjas.
Vis tik, anot jo, tai neturėtų būti priežastis nesuteikti pabėgėliams prieglobsčio.
„Bet tai neturėtų būti priežastis mums išvis to atsisakyti ar blokuoti, reikia skirti tam didesnį dėmesį ar daugiau resursų, kad kontržvalgyba išsiaiškintų, kas čia pas bus prašosi prieglobsčio“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Remigijus Šimašius teigė, kad jo vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi priimti ne tik karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau ir pabėgėlius iš karą sukėlusios Rusijos bei Baltarusijos.
Dėl vasario 24 d. Rusijos pradėto karo iš Ukrainos, Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros skaičiavimu, galimai pabėgo apie 2,1–2,2 mln. žmonių.
Venesuelos vėliava
Karakasas, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Nicolas Maduras sekmadienį užsipuolė Europos Sąjungos stebėtojus, stebėjusius Venesuelos vietos valdžios rinkimus, ir paneigė jų tvirtinimus, kad praėjusią savaitę vykusiame balsavime būta pažeidimų.
„Tie, kurie atvyko kaip priešai, Europos Sąjungos šnipų delegacija, nerado nė vieno įrodymo, kad galėtų kritikuoti rinkimų sistemą“, – sakė N. Maduras apie lapkričio 21 dieną vykusį balsavimą dėl gubernatoriaus ir mero postų.
Rinkimų nugalėtojais buvo paskelbti daugiausiai kandidatai, palaikantys N. Maduro vyriausybę.
Šiuose rinkimuose opozicinės partijos dalyvavo pirmą kartą nuo 2017 metų, nutraukdamos daugybę boikotų.
ES stebėtojų misija teigė, kad, nepaisant, jos teigimu, geresnių sąlygų nei ankstesniuose rinkimuose, ji pažymėjo, kad „nesilaikoma teisinės valstybės principų.“
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduras. EPA – ELTA nuotr.
Misijos vadovė Isabel Santos teigė, kad „kai kurie įstatymai turėjo įtakos sąlygų lygybei, rinkimų pusiausvyrai ir skaidrumui.“
N. Maduras, kurio išrinkimo 2018 metais nepripažįsta didžioji dalis tarptautinės bendruomenės, vyriausybė iškovojo triuškinamą pergalę prieš savaitę vykusiame balsavime, kurį pirmą kartą per 15 metų stebėjo ES stebėtojai.
Tačiau socialistams padėjo tai, kad opozicijos grupėms nepavyko susivienyti aplink atskirus kandidatus siekiant atimti dalį valdžios ir kontrolės iš N. Maduro, kuris šaliai vadovavo taip, kad naftos turtingos šalies ekonomika buvo sužlugdyta.
„Skaldyk ir valdyk… Nemažai valstijų buvo prarasta dėl susiskaldymo ir nesugebėjimo pripažinti kylančių lyderių“, – AFP sakė apžvalgininkas ir universiteto profesorius Pedro Benitezas.
„Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.“ – be galo intriguojantis Stanfordo universiteto istorijos profesoriaus Davido Holloway‘aus pasakojimas apie vieną paslaptingiausių Sovietų Sąjungos istorijos puslapių – branduolinio ginklo įgijimą.
Šaltojo karo metais sovietų branduolinė ginkluotė Vakaruose kėlė didžiulį susidomėjimą ir susirūpinimą. Tą susirūpinimą dar labiau stiprino Stalino režimo atgrasumas ir agresyvumas. Juk būtent šio politinio veikėjo užsakymu pradėti kurti ir pagaliau buvo sukurti pirmieji sovietų branduoliniai ginklai, pavertę dviejų politinių ir karinių blokų konfrontaciją branduoline priešprieša.
Remdamasis daugybe dokumentų autorius chronologiškai, skyrius po skyriaus,nušviečia, kaip kūrėsi sovietų fizikų bendruomenė, kaip ji veikė politiniame ir socialiniame stalinizmo režimo kontekste, toliau aprašomos pagrindinės SSRS branduolinės ginkluotės kūrimo fazės, šio projekto poveikis vidaus bei užsienio politikai, propagandai.
Knygoje taip pat mėginama atsakyti į nuolat kylančius klausimus. Pavyzdžiui, kada SSRS nusprendė kurti branduolinį ginklą? Kokį vaidmenį, įgyvendinant sovietinį branduolinį projektą, atliko šnipai? Kada Stalinas suvokė atominės bombos politinę reikšmę: prieš Hirošimos bombardavimą ar po jo? Ar pokario metais jis baiminosi amerikiečių puolimo? O gal buvo įsitikinęs, kad karo nebus? Ar diktatorius tikėjo, kad Sovietų Sąjunga gali laimėti branduolinį karą?
Rašydamas knygą D. Holloway‘us ne tik rėmėsi dokumentais, bet ir asmeniškai bendravo su kai kuriais sovietų branduolinio projekto dalyviais ir kūrėjais: fizikais Piotru Kapica, Andrejumi Sacharovu, Igoriu Golovinu, Julijumi Charitonu, taip pat daugeliu Vakarų mokslininkųir istorikų.
Knygos įžangoje profesorius rašo: „Tai jaudinanti atradimų ir naujovių istorija, pasakojanti apie ginklus, galinčius sunaikinti viską, kas gyva Žemėje. Sovietų Sąjungos branduolinių ginklų istorija atrodo dukart patrauklesnė ir labiau atstumianti.“
1994 m. pirmą kartą pasirodžiusi D. Holloway‘aus knyga „Stalinas ir bomba. Sovietų Sąjunga ir atominė energija 1939–1956 m.“ laikraščio „The New York Times“ knygų apžvalgoje pripažinta viena geriausių tų metų knygų. Už šį darbą ir indėlį į slavistikos tyrinėjimus autoriui įteikta W. S. Vucinicho knygų premija.
Paroda – KGB sulaikyti užsienio žvalgai. Fiktyvių dokumentų pavyzdžiai
Šaltasis karas tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų demokratinių valstybių aktyviai reiškėsi ne tik politikos srityje, ginklavimosi varžybose, bet ir visuomenei nematomoje specialiųjų tarnybų tarpusavio kovoje. Šios tarnybos stengėsi išaiškinti varžovų paslaptis ir kartu apsaugoti savąsias.
Represijomis ir bauginimais padėjęs sovietų valdžiai kontroliuoti visuomenę, KGB aktyviai veikė ir vykdydamas žvalgybinę veiklą užsienyje bei kontržvalgybinę – šalies viduje. Sovietai tam skyrė ypač daug dėmesio ir finansų, todėl KGB tapo viena galingiausių ir žinomiausių specialiųjų tarnybų pasaulyje.
Šnipinėjimu užsienio valstybėse užsiėmė SSRS KGB Pirmoji vyriausioji valdyba – PGU. Ją sudarė daug įvairių padalinių, kurie rūpinosi žvalgybinių operacijų planavimu, techninėmis priemonėmis, agentų darbu, dokumentais, radijo ryšiu, šifravimu, gautų duomenų analize.
Antra, ne ką mažiau svarbi sovietų saugumo užduotis, buvo kova su užsienio žvalgybų veikla Sovietų Sąjungos viduje. Už kontržvalgybą buvo atsakinga KGB Antroji vyriausioji valdyba.
„Amerikiečių žvalgas – Diplomatas Smitas ir jo įranga. Smitas buvo demaskuotas jam bandant nufotografuoti karinį objektą”
Atskiri skyriai sekė į SSRS atvykusius užsieniečius – turistus, žurnalistus, studentus, įvairių sričių specialistus, sporto, kultūros renginių dalyvius. Į kiekvieną iš jų buvo žiūrima kaip į potencialų užsienio specialiosios tarnybos agentą. Užsieniečiams buvo skirti atskiri viešbučiai ir restoranai su paslėpta sekimo įranga ir KGB „parengtu“ personalu, lankytis galima buvo tik leistinose teritorijose.
Nuolatos buvo stebimos „kapitalistinių“ valstybių ambasados ir jų darbuotojai. Diplomatinis imunitetas buvo labai palanki priemonė žvalgybinei veiklai pridengti, dėl to ambasados dažnai tapdavo pagrindiniais žvalgybos centrais.
Sovietų valdžia, KGB vadovybė mėgdavo pasigirti pagautais šnipais – tai buvo svarbi propagandinio karo ir komunistinės ideologijos dalis.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė virtualią parodą „KGB sulaikyti užsienio žvalgai ir jų įranga“, kurioje demonstruojamas propagandiniams ir mokomiesiems tikslams KGB parengtas fotografijų ciklas apie sugautus užsienio žvalgus, iš jų atimtą įrangą ir ginklus. Parodą galima rasti čia:
„Amerikiečių agento buitiniai daiktai. Spiningo ritėje jis saugojo bloknotą su šifrais ir šnipo užrašais, suomiško peilio rankenoje – instrukciją, skutimosi teptuke – slaptaraiščiui naudotas tabletes“„Wadie“ modelio pistoletas ir rašiklių bei automatinių pieštukų pavidalo ginklai su įvairiais cheminiais preparatais užtaisytais šoviniais“
Virtualioje parodoje naudojama medžiaga saugoma Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinyje „Sovietų represinių žinybų veikla“.
Nuotraukos iš LGGRTC archyvo
Užrašai ant nuotraukų:
„Amerikiečių žvalgas – Diplomatas Smitas ir jo įranga. Smitas buvo demaskuotas jam bandant nufotografuoti karinį objektą”
„Amerikiečių agento buitiniai daiktai. Spiningo ritėje jis saugojo bloknotą su šifrais ir šnipo užrašais, suomiško peilio rankenoje – instrukciją, skutimosi teptuke – slaptaraiščiui naudotas tabletes“
„Wadie“ modelio pistoletas ir rašiklių bei automatinių pieštukų pavidalo ginklai su įvairiais cheminiais preparatais užtaisytais šoviniais“
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Apie žvalgybos tarnybų veiklą paprastai viešai nekalbama, o žvalgų ir kontržvalgų darbas dažniausiai nėra matomas. Tačiau Bulgarija nutarė žengti kitu keliu: šioje šalyje buvo ne tik sučiupti šeši su Rusijos karine žvalgyba bendradarbiavę asmenys, iš šalies išsiųsti du Rusijos diplomatai, bet ir paviešinta filmuota medžiaga, kuri parodo, kaip parduodamos ir perkamos valstybės paslaptys.
Estijoje situacija ne tokia dramatiška, bet čia neseniai už šnipinėjimą kinams nuteistas žinomas mokslininkas, susiviliojęs kelionėmis, prabangiais viešbučiais ir pinigais.
Kaip šnipinėta Bulgarijoje?
Bulgarijos generalinė prokuratūra viešai pranešė apie sulaikytus šešis valstybės piliečius, bendradarbiavusius su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir rinkusius informaciją apie Bulgariją, taip pat partnerius NATO bei Europos Sąjungoje. Šių agentų veiklą Bulgarijoje koordinavo du Rusijos diplomatai, kurie buvo išsiųsti iš šalies.
Bulgarų agentų grupei, kuri tiekė paslaptis rusams, vadovavo buvęs Bulgarijos karinės žvalgybos vadovybės narys, o dvigubą Rusijos ir Bulgarijos pilietybę turinti jo žmona atliko tarpininkės vaidmenį tarp Rusijos ambasados ir sutuoktinio vadovaujamos paslapčių išdavikų grupės.
GRU emblema
Šis sulaikymas niekuo nesiskirtų nuo įprasto pobūdžio šnipų sučiupimo, jeigu generalinė prokuratūra nebūtų paviešinusi dvidešimties minučių trukmės filmuko, kuriame atskleidžiama Rusijos GRU veikla Bulgarijoje. Vaizdo įraše pateikiama, kaip vienas iš įtariamųjų mobiliuoju telefonu fotografuoja įslaptintą informaciją kompiuterio ekrane, taip pat kaip GRU šaltinis Bulgarijoje skaičiuoja gautą honorarą, parodomas nufilmuotas kurjerės vizitas į Rusijos ambasadą, transliuojami garso įrašai iš GRU pareigūnų susitikimų su bulgarais. CNN reportažą, kuriame publikuojama ir Bulgarijos generalinės prokuratūros paskelbta medžiaga, galima rasti čia.
Šnipinėjimo skandalas, tik be filmuotos medžiagos paviešinimo, kilo ir Italijoje, kuri išsiuntė du Rusijos diplomatus ir sulaikė savo karinio jūrų laivyno kapitoną, už pinigus pardavinėjusį įslaptintą informaciją Maskvai, pranešė įvairios žiniasklaidos priemonės. Pasak dienraščio La Repubblica, karinio jūrų laivyno kapitonas dirbo gynybos štabo vado biure, todėl turėjo prieigą prie įvairių dokumentų, susijusių su Italijos nacionaliniu saugumu bei NATO veikla.
Estijos mokslininkas šnipinėjo kinams
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Estijoje už šnipinėjimą Kinijai buvo nuteistas mokslininkas, dirbęs NATO jūrininkystės ir povandeninių laivų tyrimų institucijoje, paskelbė The Daily Beast. Mokslininką ir jo bendrininkę, vienos konsultacinės įmonės vadovę, užverbavo Kinijos karinės žvalgybos direktoratas (MID).
Mainais už įžvalgas vyrui Kinijos karinė žvalgyba atsilygindavo kelionėmis, apgyvendinimu brangiuose viešbučiuose, vakarienėmis ir piniginėmis išmokomis, bet estų pareigūnai buvo priversti nutraukti Pekino veiksmus ankstyvoje fazėje, nes užverbuotas mokslininkas turėjo prieigą prie jautrios informacijos, kurios netekti būtų buvę pernelyg rizikinga.
Beje, Estija – ne vienintelė regiono valstybė, pastaruoju metu susidūrusi su Kinijos aktyvumu. Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) paskelbė išsiaiškinusi, kas vykdė kibernetinę operaciją prieš Suomijos parlamentą praėjusių metų pabaigoje. Paaiškėjo, kad tai su Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis siejama grupuotė APT31. Kibernetinės operacijos metu buvo įsilaužta į vidinę parlamento komunikavimo sistemą, įskaitant ir parlamentarų bei darbuotojų elektroninio pašto dėžutes.
Suomijos slaptoji tarnyba SUPO
Pasak Nbcnews.com, Kiniją didžiausiu geopolitiniu iššūkiu JAV vadina ir naujuoju Centrinės žvalgybos agentūros (CIA) vadovu paskirtas Williamas Burnsas, o amerikiečiai ketina ieškoti daugiau specialistų, mokančių mandarinų kalbą, stiprinami gebėjimai kovoje su kibernetiniais išpuoliais.
Rusijos FSB netikrais dokumentais aprūpina įtariamų žudikų šeimas
Der Spiegel, Bellingcat ir The Insider išsiaiškino, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) netikrais dokumentais aprūpina ne tik žudikiškas užduotis užsienyje atliekančius savo pareigūnus, bet ir jų šeimas.
Pasak leidinių, įtariama, kad 2019 m. FSB pareigūnas Vadimas Krasikovas Berlyne nužudė čečėnų kovotoją Zelimchaną Changošvilį, o kai buvo išsiaiškinta galimo žudiko tapatybė, jo žmona ir dukra, pasinaudojusios netikrais dokumentais, nuskrido iš Maskvos į Krymą.
Pats V. Krasikovas šiuo metu yra teisiamas Berlyne.
Jei Vakarai išties trokšta skaudžiai nubausti Vladimirą Putiną dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno nuodijimo, Vašingtonas su Briuseliu teturi vieną veiksmingą priemonę. Tai – masinė rusų šnipų deportacija iš JAV bei NATO ir Europos Sąjungos šalių.
Taip įsitikinęs britų Karališkojo gynybos instituto analitikas Džonatas Ealis. Vakarai privalą iš savo teritorijų išprašyti šimtus diplomatine neliečiamybe prisidengusių FSB ir GRU agentų. Toks Vakarų atsakas Kremliui taptų labai skausmingas. Kur kas skausmingesnis nei plačiai taikomos ekonominės sankcijos.
Britų Karališkojo gynybos instituto analitikas Džonatas Ealis supranta, jog „kelių šimtų rusų agentų paskelbimas persona non grata nesustabdytų V.Putino agresijų, bet Kremliaus ponai suvoktų, kad po kiekvieno drastiško išpuolio į kairę ir dešinę švaistantis radioaktyviuoju poloniu ar „Novičiok“, jie Amerikoje ir Europoje netenka šimtų savo žvalgybos darbuotojų”. Taigi – per didelė kaina. Tik taip įmanoma V.Putiną priverst kitą sykį būti atsargesniam – bent susimąstyti, ar verta.
Analitikas Dž.Ealis dar primena, kaip nutiko 2018-aisiais, kai Solsberyje buvo nuodijamas į Vakarus pasitraukęs Rusijos žvalgybininkas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija. Tąsyk Vakarai namo išsiuntė 138 rusų žvalgybos darbuotojus ir bendradarbius. Britų analitikas neabejoja, kad ir šį sykį Vakarai turi elgtis labai panašiai – išprašyti atgal į Maskvą ne mažiau šimto Rusijos agentų. Gal net vertėtų išlydėti ženkliai daugiau, nei 2018-aisiais. V.Putinas suprastų, jog po kiekvienos naujos agresijos – vis didesnės ir didesnės bausmės.
Jei Vašingtonas ir Europos sostinės po pasikėsinimo į A.Navalno gyvybę neišprašys bent kelių šimtų FSB, GRU, Kremlius tai palaikys Vakarų silpnumu. Ir netrukus, žiūrėk, pamėgins dar ką nors nugalabyti naudojant retus, kariniuose institutuose pagamintus cheminius nuodus.
Parengta pagal Maiklo Evanso publikaciją leidinyje „The Times“
Slaptai.lt tęsia tradiciją – skelbti archyve susikaupusias nuotraukas pačiomis netikėčiausiomis temomis. Kartais pamirštos, nuo metų naštos apdulkėjusios nuotraukos šiandien sušvinta visai kitomis – žymiai ryškesnėmis – spalvomis. Tų fotografijų autorius – Vytautas Visockas ir Gintaras Visockas.
Šiandien – dar vienas pluoštas tokių „įvairenybių”. Gal jos bent kiek praskaidrins subjurusią nuotaiką dėl koronoviruso įvesto karantino?
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.
Jungtinių Valstijų CŽV, naudodamasi Šveicarijoje veikusia bendrove „Crypto AG“, kuri gamino šifravimo įrangą, pusę amžiaus rinko slaptą informaciją iš daugiau kaip 120 šalių. Tai antradienį pranešė laikraštis „The Washington Post“.
„Vyriausybės visame pasaulyje daugiau kaip 50 metų patikėjo vienai kompanijai ryšio su savo šnipais kanalus ir diplomatines paslaptis. Bendrovė „Crypto AG“, gavusi savo pirmą sutartį su JAV Antrojo pasaulinio karo metais, ištisus dešimtmečius buvo pagrindinė šifravimo mašinų, o paskui – ir atitinkamų lustų bei programinės įrangos gamintoja“, – pažymima publikacijoje.
Ši kompanija aptarnavo daugiau kaip 120 šalių, tarp jų – Iraną, Lotynų Amerikos valstybes ir Vatikaną. „Bet niekas iš klientų nenumanė, kad bendrovę slapta valdė CŽV, bendradarbiaudama su Vakarų Vokietijos žvalgyba, – teigia laikraštis. – Šios specialiosios tarnybos naudojo kompanijos įrangą, kad nulaužtų įvairių pasaulio šalių šifruočių kodus“.
Irane už šnipinėjimą mirties bausme nuteistas spėjamas CŽV agentas. Tai antradienį žurnalistams pranešė oficialus Irano Aukščiausiojo teismo atstovas Gholamas Hosseinas Ismaili.
„Vienas iš CŽV šnipų vardu Amiras Rahimpouras buvo nuteistas mirties bausme. Aukščiausiasis teismas paliko galioti šį nuosprendį, – cituoja atstovą naujienų agentūra „Tasnim“. – Jis mėgino perduoti JAV žvalgybai informaciją apie Irano branduolinę programą“.
Pasak Ismaili, „nuosprendis netrukus turi būti įvykdytas, kad šnipo globotojai suprastų, jog Iranas nenuolaidžiaus savo priešams užsienyje“. „Mūsų logika ir veiksmai rodo pasirengimą ryžtingai atsakyti į priešiškas iniciatyvas“, – pridūrė jis.
Paaštrėjus Teherano ir Vašingtono santykiams, Irane vyksta užsienio agentų demaskavimo kampanija. Praėjusių metų spalio 1 d. Irano piliečiui už šnipinėjimą JAV naudai buvo paskelbtas mirties nuosprendis.
Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tomas Knelvolfas
Šveicariškame leidinyje Tages-Anzeiger paskelbtas Tomo Knelvolfo straipsnis apie prieš maždaug prieš penketą mėnesių Davose sulaikytus įtartinus Rusijos piliečius.
Pasirodo, du įtartini Rusijos piliečiai Davose buvo sulaikyti praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Tačiau apie tai laikraštis pasakoja tik dabar. Matyt, tik dabar specialiosios tarnybos nutekino informaciją.
Taigi kas nutiko prieš penketą mėnesių Davose? Likus maždaug pusei metų iki Pasaulio Ekonomikos Forumo šveicarų policija (Graubiundeno kantonas) atsitiktinai sulaikė du Rusijos piliečius, kurie, kaip įtariama, buvo Rusijos šnipai. Bent jau tokios versijos laikosi šis šveicarų leidinys.
Kodėl šveicarai palaikė Rusijos piliečius šnipais? Vienas iš įtariamųjų Šveicarijos policijai prisistatė esantis santechnikas. Tik jis, kaip ir jo kolega, planavo Davose gyventi nuo 2019 metų rugpjūčio 8-osios iki rugpjūčio 28 dienos. Šveicarijos pareigūnams pasirodė įtartina, kad santechnikai taip ilgai mėgausis gyvenimu tokiame brangiame kurorte – Davose. Ar Rusijos santechnikas pajėgus tiek daug uždirbti, kad beveik tris savaites pajėgtų gyventi viename iš garsiausių pasaulio kurortų – Davose?
Tada šveicarų policininkai patikrino Rusijos piliečių dokumentus ir paaiškėjo, kad abu jie turi diplomatinius Rusijos pasus. Dar labiau įtartina – kam Rusijos santechnikams reikalingi neliečiamybę garantuojantys diplomatiniai pasai?
Juolab, kad, patikrinus Davose akredituotų užsienio šalių diplomatų sąrašus, sulaikytųjų pavardžių ten nerasta. Taigi jie turi diplomatinius pasus, bet jie neakredituoti Davose! Tai kokių tikslų vedini atsibeldė į Davosą?
Šveicarijos gynybos ministerijos emblema
Šveicarija turėjo visas teises juos sulaikyti, nes diplomatinė neliečiamybė Davose galioja tik oficialiai akredituotiems svetimų šalių diplomatams. Bet šveicarai taip nepasielgė. Šveicarijos policija įtartinus rusus paleido. Šveicarijos žvalgyba greičiausiai neturėjo neginčijamų įrodymų, kad santechnikais prisistatę Rusijos piliečiai Davose mėgins įtaisyti pasiklausymo aparatūrą arba surengti vadinamąsias hakerių atakas.
O kad Davoso susitikimai domina stipriausių pasaulio šalių žvalgybas – nė kiek nekeista. Juk akivaizdu, kad 2020-ųjų sausio mėnesį Davose organizuojamas forumas negali netraukti užsienio šalių žvalgybų dėmesio. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskutinį sykį Davose svečiavosi prieš 11 metų, tai dar nereiškia, kad Rusijos žvalgyboms nerūpi, kas, kaip ir ką šnekės forumo užkulisiuose, kas su kuo susitiks, kokius susitarimus aptars.
Įtarimus, kad sanechnikais apsimetę rusai buvo šnipai, sustiprina ir tai, kaip juos aršiai puolė ginti Šveicarijoje rezduojantys Rusijos diplomatai. Berne reziduojantis Rusijos ambasadorius puolė įrodinėjo, esą diplomatinius pasus Rusija išduoda ne tik politika, bet ir ekonomika užsiimatiems pareigūnams. Suprask – ir santechnikams. O Rusijos URM pagrasino sukelsianti tarptautinį skandalą, jei Šveicarija sulaikys diplomatinių pasų savininkus.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė du dekretus dėl malonės suteikimo 5 asmenims, tarp jų dviem Rusijos šnipams, taip atverdamas kelią mainams su Maskva.
Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.
Komentarus dėl malonės suteikimo dviem Rusijos šnipams Prezidentūra pažadėjo pateikti vėliau.
„Šiuo metu daugiau komentarų šia tema neturiu. O į galimus klausimus atsakysime artimiausiu metu“, – sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Prezidento suteikta malone Aldona Kazimiera Tunik atleista nuo likusios baudos dalies mokėjimo. Priimant sprendimą atsižvelgta į nuteistosios amžių, sunkią nuteistosios sveikatos būklę ir materialinę padėtį.
Dalei Bachovienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į nuteistosios sunkią sveikatos būklę, į teigiamas nuteistosios charakteristikas ir nepriekaištingą jos elgesį bausmės atlikimo metu, itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Danguolei Magziakienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į šeimines aplinkybes, teigiamas nuteistosios charakteristikas ir nepriekaištingą jos elgesį bausmės atlikimo metu, itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Malonės komisijos posėdis įvyko 2019 m. lapkričio 13 d. Posėdyje buvo svarstomi 123 nuteistųjų malonės prašymai.
Malonės gali prašyti visi asmenys, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.
Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras (arba jų įgalioti atstovai), Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, Prezidento patarėjai teisės klausimais.
Seime po svarstymo pritarta įstatymo pataisų projektui, kuriuo būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis, detalizuojantis teisines prezidento galimybes suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistiems asmenims.
Šias pataisas po svarstymo palaikė 73 parlamentarai, 17 Seimo narių susilaikė. Tam, kad teikiamos pataisos įsigaliotų, reikalingas dar vienas balsavimas Seime.
Pataisų iniciatorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas tvirtina, kad pataisų reglamentavimas ne tik suteiks skaidrumo ir viešumo, bet ir detalizuos galimybę teisiniu keliu sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą.
Taip pat dar vienas iš projekto tikslų – šnipų apsikeitimo su kita valstybe galimybės sudarymas.
Visgi ne visi Seimo nariai su tokia iniciatyva sutinka. Pasak konservatoriaus Arvydo Anušausko, tokios įstatymo pataisos perteklinės ir gali pakenkti Lietuvos žvalgybai. A. Anušausko teigimu, nė viena pasaulio valstybė nepripažįsta, kad užsienyje sulaikytas jos pilietis iš tikrųjų dirbo žvalgyboje.
Teikiamo projekto siūlymu, nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu prezidentas patenkina jo malonės prašymą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad malonė galėtų būti taikoma asmenims, nuteistiems už Baudžiamojo kodekso 119 straipsnyje įtvirtintos veikos padarymą, siekiant, susitarus su atitinkama užsienio valstybe, sugrąžinti į Lietuvos Respubliką toje užsienio valstybėje esantį (-ius) Lietuvos Respublikos pilietį (-ius), prieš kurį (-iuos) dėl to, kad jis (jie) veikė Lietuvos valstybės interesais, siekdamas (-i) prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo, toje užsienio valstybėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
Jungtinės Valstijos šeštadienį paskelbė, kad prieš Rusiją bus taikomos naujos sankcijos dėl 2018 m. įvykdyto dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje, praneša AFP.
Rusijos agentai kaltinami praėjusių metų kovą Solsberio mieste apnuodiję S. Skripalį ir jo dukterį panaudodami Sovietų Sąjungoje sukurtą cheminį ginklą „Novičiok“.
S. ir J. Skripaliai išgyveno pasikėsinimą į jų gyvybes, tačiau vėliau mirė britė moteris, kurios draugas rado panaudotą kvepalų buteliuką, o jame, pasak tyrėjų, galėjo būti laikomas „Novičiok“.
Šeštadienį Vašingtonas paskelbė prieštarausiantis tarptautinių finansinių institucijų Rusijai suteikiamoms paskoloms, finansinei ir techninei paramai.
JAV valstybės departamento atstovė spaudai Morgan Ortagus teigė, kad JAV bankams bus nustatyti apribojimai finansuojant Rusijos valstybės skolą.
Be to, JAV apribos tų prekių ir technologijų eksportą į Rusiją, kurios gali būti panaudotos plėtojant cheminio ir biologinio ginklo programas.
Pasak M. Ortagus, šios priemonės gali užkirsti Rusijai galimybę gauti milijardus dolerių vykdant abipusę komercinę veiklą su JAV.
JAV valstybės departamentas paskelbė, kad sankcijos įsigalios po 15 dienų, kai su jomis susipažins Kongresas, maždaug rugpjūčio 19 d., ir galios mažiausiai metus.
Pasikėsinimas į buvusį šnipą Solsberyje buvo pirmasis kartas, kai Europoje po Antrojo pasaulinio karo panaudotas cheminis ginklas. Šis atvejis sukėlė tarptautinę reakciją ir masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Vakarų. Tačiau Maskva neigė savo atsakomybę ir pateikė daugybę savo versijų.
Tuo metu Londonas sako, kad pasikėsinimas veikiausiai buvo palaimintas Maskvos, o jį įvykdyti galėjo rusai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas. Jie nebuvo teisiami, o A. Lugovojus buvo išrinktas į Rusijos parlamentą.
Sausį Europos Sąjunga įvedė sankcijas dėl cheminio ginklo prieš 9 Rusijos ir Sirijos atstovus, taip pat ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) vadovą.
S. Skripalis, buvęs Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas, 2006 m. pripažintas kaltu dėl valstybės išdavystės, bet buvo iškeistas Maskvai, Londonui ir Vašingtonui apsikeičiant šnipais.
Turkijos žvalgybos būstinė
Turkijoje suimti du įtariami šnipai, kurie prisipažino šnipinėję arabus Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) naudai. Aiškinamasi, ar vieno iš įtariamų šnipų atvykimas į Turkiją buvo susijęs su Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymu, skelbia „Reuters“.
Vienas iš vyrų atvyko į Turkiją 2018-ųjų spalį, netrukus po J. Khashoggio nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule. Kitas suimtas asmuo vėliau atvyko padėti savo kolegai.
Vyresnysis Turkijos pareigūnas sakė, kad bandoma išsiaiškinti, ar jo atvykimas buvo susijęs su žmogžudyste, ir pridūrė, kad tas asmuo buvo stebimas paskutinius šešis mėnesius.
„Gali būti, kad buvo bandoma surinkti informaciją apie Turkijoje gyvenančius arabus, įskaitant politinius disidentus“, – sakė pareigūnas, prašęs neatskleisti jo tapatybės.
Kaip pranešama, įtariami šnipai pirmadienį buvo suimti Stambule.
Saudo Arabijos žurnalistas, kronprinco Mohammedo bin Salmano kritikas, J. Khashoggis spalio 2 d. nužudytas savo šalies konsulate Stambule. Jo nužudymas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą.
Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) ir kai kurios Vakarų šalys mano, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas M. bin Salmanas užsakė įvykdyti žurnalisto žmogžudystę. Saudo Arabijos pareigūnai tai neigia. Saudo Arabijos prokuroras pareiškė kaltinimus 11 įtariamųjų.
ES de facto sostinėje Briuselyje veikia šimtai Rusijos ir Kinijos šnipų, rašo Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“, remdamasis diplomatais, kuriems esą buvo pasakyta vengti tam tikrų restoranų ir kavinių Europos institucijų kvartale.
Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) diplomatus įspėjo apie šimtus Rusijos ir Kinijos žvalgybų agentų, veikiančių Briuselyje, rašoma leidinyje. Pasak „Welt am Sonntag“ cituojamų ES diplomatų, EIVT skaičiavimais, Briuselyje veikia apie 250 Kinijos ir apie 200 Rusijos šnipų.
Laikraščio teigimu, diplomatai ir kiti svarbūs pareigūnai buvo perspėti vengti kai kurių Briuselio Europos institucijų kvartalo vietų, kaip populiarus didkepsnių restoranas arba kavinė netoli pagrindinio Europos Komisijos pastato.
EIVT, kuriai vadovauja vyriausioji ES diplomatė Federica Mogherini, esą tikino, kad Rusijos ir Kinijos agentai daugiausia veikia po šalių ambasadų ir prekybos misijų priedanga, o Rusijos šnipų skaičius Briuselyje istoriškai yra labai didelis.
Kaip rašo „Deutsche Welle“, užsienio šalių šnipinėjimas Briuselyje yra vieša paslaptis, to net reikėtų tikėtis, juk miestas yra de facto ES sostinė ir NATO būstinė.
2003 m. kilo skandalas, kai Europos Tarybos Justus Lipsius pastato patalpose, kuriomis naudojasi Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos diplomatai, buvo aptikta pasiklausymo įranga. Nors kaltininkų nepavyko rasti, žiniasklaida tuo metu dėl šnipinėjimo kaltino Izraelį ir Jungtines Valstijas.
Pasak „Welt am Sonntag“, be Rusijos ir Kinijos agentų, Briuselyje taip pat aktyviai veikia JAV ir Maroko šnipai.
Somalio kovotojų grupuotė „Al-Shabaab“ pranešė sušaudžiusi penkis šnipinėjimu įtariamus vyrus. Tarp nužudytųjų – mažiausiai vienas Didžiosios Britanijos pilietis, praneša BBC.
Islamistinės grupuotės kovotojai viešą egzekuciją kaltinamiesiems įvykdė antradienį savo kontroliuojamoje teritorijoje.
„Al-Shabaab“ tvirtina, kad trys vyrai buvo Jungtinių Valstijų šnipai, vienas – Didžiosios Britanijos, o penktasis esą dirbo Somalio vyriausybei.
Nei Didžiosios Britanijos, nei JAV, nei Somalio vyriausybės šios informacijos kol kas nekomentavo.
„Al-Shabaab“ prieš kurį laiką kontroliavo šalies sostinę Mogadišą, o šiuo metu vis dar nevaržomai veikia didžiojoje dalyje kaimiškų pietinių šalies teritorijų.
Tai – ne pirmas atvejis, kai grupuotė žudo šnipinėjimu įtariamus asmenis.
2017-ųjų gruodį islamistai nužudė penkis vyrus, tarp jų – paauglį berniuką, kuriuos kaltino dirbus JAV ir Kenijos žvalgyboms.
Baltarusija šalyje nepageidaujamais asmenimis paskelbė du šnipinėjimu įtariamus užsienio šalių piliečius, penktadienį pranešė šalies Valstybės saugumo komitetas (KGB).
„Šią savaitę du asmenis paskelbėme personae non gratae“, – žurnalistus informavo KGB pirmininkas Valerijus Vakulčikas, tačiau šios informacijos plačiau nekomentavo.
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis (centre) patikino, kad Iranas neketina naudoti agresijos prieš savo kaimynus. Tačiau tuo pat metu pridūrė, kad jo šalis ir toliau gamins visus ginklus, kurių reikės jos gynybai. EPA – ELTA nuotr.
Irano žvalgyba skelbia suėmusi „dešimtis šnipų“. Žvalgybos ministras Mahmoudas Alavis interviu televizijai sakė, kad juos padėjo išaiškinti agentas, infiltruotas į „šalies, turinčios labai stiprią žvalgybą, vyriausybę“.
Žiniasklaidos teigimu, tai yra nuoroda į Izraelį. Naujienų agentūra „Tasnim“ rašo, kad M. Alavis padarė užuominą į buvusį Izraelio energetikos ministrą Goneną Segevą, kuris liepos pradžioje teismo Jeruzalėje buvo apkaltintas šnipinėjimu. M. Alavis įspėjo, kad šalies „priešai“ mėgina šnipinėjimu ir infiltravimais gauti informacijos apie Iraną. Tačiau, anot jo, kovos su šnipinėjimu skyrius yra vienas stipriausių Žvalgybos ministerijoje.
M. Alavio duomenimis, pernai žvalgyba Irane sutriuškino 230 „teroristų kuopelių“, planavusių išpuolius prieš universitetus ir metro.
