Boris Busslinger / Le Temps
Štai jau keletą savaičių daugėja incidentų tarp Šveicarijos ir Rusijos. Interviu Šveicarijos laikraščiui Le Temps Ženevos universiteto Globalinių tyrimų instituto gynybos ir saugumo srities ekspertas Aleksandras Votraveris iššifravo šią situaciją.
„Niekas neginčija fakto, kad Šveicarijoje daug šnipų. Tarptautinė Ženeva, jos MGB (mokslinė-gamybinė bendrovė) ir JTO – tai magnetas agentams, ir tai nieko nestebina. Tarp diplomatijos ir žvalgybos nėra pertvarų, ir vaizduoti, kad Šveicarijoje ar tarptautinėje Ženevoje nėra šnipų, – tai iliuzija. Ir vis dėlto yra esminis skirtumas: problema – ne priklausymas žvalgybos tarnybai, o nelegali šnipinėjimo veikla“, – sakė A. Votraveris.
„Visos vyriausybės nori kontaktų su užsienio žvalgybos tarnybomis. Jeigu Rusijos žvalgyba tiria Šveicarijoje kokį nors kriminalinį tinklą, kurį sudaro, pavyzdžiui, iš Rytų Europos šalių kilę piliečiai, tai nėra jokios problemos. Reguliariai ir intensyviai bendradarbiaujama kovojant prieš terorizmą, organizuotą nusikalstamumą ar radikalizaciją, bet kokią neteisėtą prekybą, pinigų plovimą ir net piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis. Tačiau kai Rusijos žvalgyba šnipinėja Špico laboratorijoje (kuri dalyvavo tiriant Skripalių bylą), tai čia jau kyla problemų“, – aiškina ekspertas.
„Anot konfidencialaus pranešimo Šveicarijos Federacinei tarybai, vos ne kas ketvirtas Rusijos diplomatas iš tikrųjų yra šnipas. Tai tiesa?“ – paklausė žurnalistas.
„Gal net daugiau, nei kas ketvirtas. Bet esmė ne čia, – atsakė leidinio pašnekovas. – Žvalgyboje yra trys sferos, kurios smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Informacijos įgijimas, analizė ir sklaida. Pirmoji sfera – tai susiformavęs žvalgybos agentų įvaizdis – tų „džeimsų bondų“, kurie gauna informaciją, naudodamiesi techninėmis priemonėmis arba įsilaužimais. Tačiau šitą veiklą nuo kitų žvalgybos specialybių skiria neperžengiama siena, ji labiau sąlyginė nei informacijos analizė, kur meistriškumo paslaptys ir metodai pasireiškia įvairiose mokslinėse-gamybinėse bendrovėse, kompanijose ir bankuose. Gana skylėta siena skiria diplomatines ir tarptautines organizacijas – tie patys žaidėjai reguliariai pereina iš vienos pusės į kitą“, – komentuoja Votraveris.
„Šveicarijos ambasadoriaus Rusijoje pono Rosje iškvietimas – tai Kremliaus atsakas po Užsienio reikalų departamento vadovo Ignacijaus Kasiso (Ignazio Cassis) pasisakymo, kad situacija „neleistina“. Rusija turi teisę reikalauti kokių nors paaiškinimų. Nors santykiai tarp mūsų šalių ne visada buvo geriausi. Rusija suinteresuota išsaugoti Šveicariją savo pusėje. Mūsų šalis išties vaidina svarbų vaidmenį daugelyje dosjė, tiesiogiai susijusiuose su Maskva, tokiuose kaip Irano branduolinis sandėris, Ukrainos krizė ar cheminiai ginklai Sirijoje“, – pažymi ekspertas.
„Vienas iš Vladimiro Putino tikslų – bipoliarinės arba multipoliarinės sistemos atkūrimas – numato suteikti neutraliai ir neprisijungusiai Šveicarijai svarbų tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Be to, du taikos procesai Sirijoje, Ženevos ir kitas, vykdomi lyderiaujant Rusijai, šiuo momentu konkuruoja tarpusavyje. Tokiu būdu abi šalys turi pakankamai pagrindo dialogui viena su kita“, – taip mano Votraveris.
Informacijos šaltinis: Le Temps
2018.09.24; 06:38
