Reaguojant į viešumoje pasklidusią informaciją apie neįvardytų jaunų moterų patirtis joms bandant įsidarbinti vieno Seimo nario padėjėjomis, kurių metu, šių merginų bei moterų teigimu, jos galimai patyrė seksualinį priekabiavimą, prokuratūra atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, tokiais atvejais baudžiamosios bylos procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui.
Tai reiškia, kad asmuo turi pats kreiptis su pareiškimu į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo pradedamas tik tais atvejais, kurie įstatyme yra nurodyti kaip išimtys: jei asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. yra nurodęs, kad sąvoka „visuomeninė reikšmė“ negali būti siejama „su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenės sąmonėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis.“ Šiuo atveju pagrindo taikyti šią išimtį, vadovaujantis dabar viešai pateikiama informacija, nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad žurnalistinio tyrimo metu, imituojant ketinimą įsidarbinti, slapta įrašytame pokalbyje yra minimas galimai neteisėto atlygio mokėjimas, prokuratūra prašo atsiliepti tuos asmenis, kurie asmeniškai dalyvaudami pokalbyje dėl darbo su publikacijose nurodytu Seimo nariu, yra gavę analogiškų neteisėto apmokėjimo už darbą pasiūlymų ar kitos su tuo susijusios informacijos.
Prokuratūra taip pat ragina ir kitus žmones, kuriems darbo užmokestis mokamas neteisėtais būdais ar žadama taip mokėti siūlant darbą, kreiptis į prokuratūra, policiją ar kitą ikiteisminio tyrimo instituciją.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
2017.03.10; 06:11
