Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio pradžioje vykusi apklausa parodė, kad šalies gyventojai labiausiai pasitiki priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 87 proc.), policija (69 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Lietuvos kariuomene (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Konstituciniu Teismu (67 proc.), Lietuvos banku (66 proc.), Lietuvos žiniasklaida (64 proc.).

Tuo tarpu didžiausią nepasitikėjimą lietuviai tradiciškai jaučia Seimui. Lietuvos parlamentu nepasitiki (67 proc.) dvigubai daugiau žmonių nei juo pasitiki (30 proc.).

Neigiamus vertinimo balansus (kai nepasitikima labiau nei pasitikima) taip pat turi teismai (pasitiki 45 proc., o nepasitiki 46 proc.), Vyriausybė (pasitiki 47 proc., o nepasitiki – 49 proc.) ir komerciniai bankai (atitinkamai 46 proc. ir 48 proc.). Tačiau pastarųjų institucijų vertinimo balansas yra tyrimo duomenų paklaidos ribose (3 proc.).

Lyginant su 2017 m. spalio pradžioje vykusio tyrimo rezultatais, labiausiai pagerėjo gyventojų pasitikėjimas Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (5 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Vyriausybe, kariuomene ir „Sodra“, o 3 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių šalies žiniasklaida.

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Diana Janušauskienė situaciją, kai visuomenė nepasitiki svarbiausiomis politikos institucijomis, aiškino tuo, kad demokratinei sistemai privalomos institucijos Lietuvoje dar neveikia pakankamai gerai, o ir pati demokratinė sistema šalyje yra palyginti, neseniai atsiradusi.

Anot mokslininkės, žmonės dar nepakankamai supranta demokratinių institucijų esmę. D. Janušauskienė teigė, kad panaši specifika būdinga daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių.

Sociologės teigimu, situacija, kai Seimu nepasitiki labai didelė dalis visuomenės, gali reikšti paprasčiausiai tai, kad žmonės apskritai nelabai supranta, kam reikalingos partijos ir kokias funkcijas jos atlieka. D. Janušauskienė pažymėjo, kad mokyklose tam skiriama per mažai dėmesio.

Dar vienas svarbus momentas, kurį, aiškindama lietuvių nepasitikėjimą valstybės institucijomis, išskyrė sociologė, yra visuomenės koncentravimasis į tai, kas vyksta jų kasdieniame gyvenime. Tuo tarpu „toli“ esančių institucijų suvokimą suformuoja žiniasklaidos pranešimai. Retas kuris turi tiesioginį kontaktą su Seimo nariais ar politinėmis partijomis, pažymėjo D. Janušauskienė.

Apibendrindama D. Janušauskienė pabrėžė, kad yra abipusis ryšys tarp pasitikėjimo ir demokratijos. „Pasitikėjimas, viena vertus, reikalingas tam, kad demokratiniai institutai galėtų efektyviai veikti (pasitikėjimas sukuria bendradarbiavimo ryšį tarp piliečių ir demokratinių institucijų) ir kartu pasitikėjimas yra demokratinės sistemos legitimumo pagrindas“, – aiškino D. Janušauskienė.

Apklausa vyko 2017 m. spalio 25-lapkričio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1085 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

87 

11 

2. Policija 

69 

23 

3. Prezidento institucija 

69 

25 

4. Lietuvos kariuomene 

69 

26 

5. Bažnyčia 

68 

25 

6. Konstituciniu Teismu  

67 

26 

7. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

66 

25 

8. Lietuvos banku 

66 

29 

9. Lietuvos žiniasklaida 

64 

34 

10. Sodra 

59 

35 

11. Valstybės saugumo 
departamentu 

58 

25 

17 

12. Savivaldybėmis  

56 

40 

13. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

52 

34 

14 

14. Valstybės kontrole 

52 

35 

13 

15. Prokuratūra  

50 

40 

10 

16. Lietuvos Vyriausybe 

47 

49 

17. Komerciniais bankais 

46 

48 

18. Teismais 

45 

46 

19. Profsąjungomis 

42 

40 

18 

20. Lietuvos Seimu 

30 

67 

 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.28; 11:47

2007 metų sausio 5 – 14 dienomis buvo atlikta reprezentatyvi Vilniaus gyventojų apklausa dėl sostinės transporto problemų.

Apklausą organizavo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ (direktorius – dr. Vladas Gaidys).

Prieš aštuonetą metų surengta apklausa bylojo, jog dauguma sostinės gyventojų jau anuomet būtų linkę po miestą važinėti ne tramvajumi ar greitaisiais autobusais. Iš visuomeninio transporto rūšių vilniečiai prioritetą atidavė būtent Metropolitenui.

Ypač šiai transporto rūšiai populiarumo suteiktų žinia, jog pinigų statyboms nereikia ieškoti valstybės biudžete. Juk statybas finansuoti pasiruošę privatūs verslininkai. O tai reiškia, kad ir bilieto kainos būtų patrauklios. Verslininkai statys metro ne tam, kad jis stovėtų tuščias, o tam, kad jo paslaugomis žmonės naudotųsi kuo mieliau ir dažniau.

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo dr. Vlado GAIDŽIO komentarą.

Videointerviu – 10 min.

Continue reading „Dar 2007-aisiais metais vilniečiai norėjo turėti metro”

voveriene_1

Ko gero, šis „veidrodis“ jautriausiai ir objektyviausiai parodo, kas vyksta Lietuvos politikoje ir kaip yra – ČIA ir DABAR. Sociologinės apklausos, atliktos š.m. gegužės-birželio-liepos mėnesiais UAB „Alfa Media“, laikraščio „Lietuvos žinios“ užsakymu, pateikė tokius duomenis. Gaila, kad tyrimai atlikti ne visai korektiškai, birželį ir liepą sumažinus tyrimų aspektų skaičių. Pavyzdžiui, birželio ir liepos mėnesiais nebuvo tirti (o gal tik laikraštyje nepateikti? – O.V.) Seimo ir kitų dviejų  valdžių: trečiosios – prokuratūros ir teismų, bei ketvirtosios valdžios – žiniasklaidos – vertinimai

Todėl šiame straipsnyje naudosimės duomenimis, kurie pasirodė viešojoje erdvėje, o tų tyrimų, kurie yra pakartoti visus tris kartus, pateiksime paskutiniųjų tyrimų liepos mėnesį rezultatus.

Continue reading „Kartais atrodo, kad šioje partijoje įsiveisė gudriai užsimaskavusių provokatorių ir išdavikų”