Sprogimas ant Krymo tilto. 2022 spalio 7-oji. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 27 d. (dpa-ELTA). Ukrainos žvalgybos vadovas pripažino, kad Ukraina prisidėjo prie Krymo tilto sprogdinimo. Galingas sprogimas įvyko prieš 7 mėnesius ir stipriai apgadino tiltą per Kerčės sąsiaurį, kuris jungia Rusiją ir Ukrainai priklausantį, bet Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį, praneša dpa.
„Tai yra logistikos maršrutas, kurį mes turėjome atkirsti nuo priešo – todėl buvo imtasi atitinkamų priemonių“, – Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas sakė žurnalistui Dmytro Komarovui interviu metu, kurio vaizdo įrašas patalpintas svetainėje „YouTube“.
Tačiau V. Maliukas daugiau informacijos neatskleidė.
Sprogimas nugriaudėjo 2022 m. spalio 8 d., o po jo ant tilto kilo gaisras (užsidegė tiltu važiavęs krovininis traukinys – ELTA). Šie vaizdai apskriejo visą pasaulį. Ataka įvyko kitą dieną po Rusijos prezidento Vladimiro Putino 70-ojo gimtadienio.
Dauguma apžvalgininkų tuo metu manė, kad sprogimą surengė Ukraina, tačiau Kyjivas incidento nekomentavo. Vis dėlto pernai gruodį V. Maliukas užsiminė, kad už sprogimą atsakinga SBU. Dega Krymo tiltas. EPA – ELTA foto
Krymo tiltas svarbus Rusijos pajėgų aprūpinimui kare prieš Ukrainą. Po sprogimo jis buvo ilgą laiką uždarytas, bet dabar jau suremontuotas.
V. Maliukas sakė, kad Ukraina vadovavosi karybos tradicijomis, o Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžioje, prieš daugiau nei 15 mėnesių, SBU įkūrė specialų skyrių atsakingą už sabotažą prieš okupantų pajėgas Ukrainos teritorijoje.
Jis minėjo, kad Rusijos valdžia tęsia „pseudotyrimus“ dėl tilto sprogdinimo, o daugiau nei 20 Rusijos piliečių buvo suimti dėl įtarimų prisidėjus prie sprogimo.
SBU vadovas taip pat sakė, kad pernai spalį SBU ir Ukrainos kariuomenė surengė specialią operaciją, kurios metu dronais atakuotas Rusijos karo laivynas Sevastopolio įlankoje.
Kartuvės
Maskva, liepos 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą Ilja Jašinui, vienam iš paskutinių šalyje likusių opozicijos veikėjų. Ji iškelta dėl įtariamo melagingos informacijos apie Rusijos armiją platinimo, antradienį pranešė jo advokatas.
„Man paskambino tyrėjas – jie pradeda kratą jo namuose“, – feisbuke pranešė advokatas Vadimas Prochorovas.
Birželio mėnesį I. Jašinas buvo nuteistas kalėti 15 dienų. Jis turėjo būti paleistas anksti trečiadienį.
I. Jašinas yra Rusijoje žymus opozicijos veikėjas nuo 2011–2012 m. masinių protestų prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Jis pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje. Jis yra įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkas ir buvo artimas opozicijos politikui Borisui Nemcovui, nužudytam prie Kremliaus 2015 metais. Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
V. Putinui vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusija priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už informacijos apie kariuomenę, kurią Rusijos valdžia laiko melaginga, skleidimą.
Anksčiau antradienį I. Jašinas, kuriam kalėjime sukako 39-eri, socialinėje žiniasklaidoje sakė, kad turėtų būti paleistas trečiadienį 1.20 valandą. „Galbūt jie mane išleis. Galbūt ne, – sakė jis. – Ką manote?” Kalėjimo tvoros. Slaptai.lt nuotr.
Apie baudžiamąjį tyrimą prieš opozicijos politiką paskelbta Rusijoje imantis precedento neturinčių susidorojimų su turinčiaisiais kitokią nuomonę, dauguma opozicijos aktyvistų arba kalėjime, arba išvyko iš šalies. V. Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino pastangas sutriuškinti nepritariančiuosius.
Birželį kalbėdamas teisme I. Jašinas sakė, kad jo sulaikymas tikriausiai yra įžanga į baudžiamąją bylą. Jis paminėjo savo draugo ir kolegos opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos bylą – iš pradžių jis buvo sulaikytas, o vėliau apkaltintas kriminaliniais kaltinimais už tariamą melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimą. 40 metų V. Kara-Murza dabar yra sulaikytas ir laukia teismo. Balandžio mėnesį jis buvo nuteistas 15 parų arešto už policijos nurodymų nevykdymą.
Nuo tada, kai Maskva pradėjo intervenciją į Ukrainą, uždarytos arba sustabdytos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, dešimtys tūkstančių rusų paliko šalį. Prieš karinę kampaniją Ukrainoje Rusijos teismas taip pat uždraudė žymiausią šalies teisių grupę „Memorial“, A. Navalno politinės organizacijos taip pat uždraustos.
Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Rusijos teismas patvirtino 115 Nacionalinės gvardijos karių atleidimą iš tarnybos. Kariai, atsisakę dalyvauti Maskvos karo veiksmuose Ukrainoje, už tai buvo atleisti ir atleidimą apskundė teismui.
Ši byla, panašu, yra pirmas oficialus patvirtinimas, jog esama karių, atsisakančių dalyvauti vasario 24 dieną prasidėjusioje Rusijos invazijoje į Ukrainą.
Rusijos pietinės Kabardos-Balkarijos respublikos karinis teismas ketvirtadienį pranešė, kad išnagrinėjo „reikiamus dokumentus“ ir apklausė Nacionalinės gvardijos, nuo Rusijos kariuomenės atskirtų vidaus saugumo pajėgų, pareigūnus.
Teismas padarė išvadą, kad atleistieji kariai „savavališkai atsisakė vykdyti tarnybinę užduotį“, ir atmetė jų skundą.
Posėdis vyko už uždarų durų, kad nebūtų atskleistos „karinės paslaptys“, pridūrė teismas.
Ketvirtadienį naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi teismo spaudos tarnyba, pranešė, kad kariai atsisakė vykdyti užduotį, susijusią su Maskvos „specialiąja operacija“ Ukrainoje.
