Priskirtas užduotis VSAT aviatoriai vykdo naudodami du vienmotorius ir du dvimotorius sraigtasparnius. VSAT nuotr.
Trakų rajono Paluknio kaime įsikūrusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos valdyba mini 30-ąsias veiklos metines.
1992 m. liepos 24 d. įkurtas aviatorių padalinys per savo istoriją patyrė keletą transformacijų, primenama VSAT pranešime. Savo veiklą dabartinė valdyba pradėjo kaip Vidaus reikalų ministerijos Atskiroji aviacijos tarnyba. Ji nuo 2000 m. sausio tapo VSAT struktūriniu padaliniu – Aviacijos eskadrile.
Plečiantis pasieniečių aviatorių veiklos apimtims ir skraidymo aparatų parką papildžius naujiems sraigtasparniams, nuo 2007 m. sausio 1-osios vietoje eskadrilės buvo įsteigta VSAT Aviacijos rinktinė. 2016 m. gegužės 1 d. Aviacijos rinktinė reorganizuota į VSAT centrinės įstaigos padalinį – Aviacijos valdybą.
Priskirtas užduotis VSAT aviatoriai vykdo naudodami du vienmotorius sraigtasparnius „EC 120B Colibri“, du dvimotorius sraigtasparnius „EC 135“ ir vieną dvimotorį „EC 145“. Visi jie pagaminti Prancūzijos bendrovėje „Airbus Helicopters SAS“, kuri iki 2014-ųjų vadinosi „Eurocopter“.
Jubiliejų minintys VSAT aviatoriai trečiadienį savo bazėje Paluknyje organizuoja sraigtasparnių parodą ir jų techninių galimybių pristatymą. Į renginį pakviesti pasieniečių aviatorių kolegos ir per tuos tris dešimtmečius šiame padalinyje dirbę buvę ir esami tarnautojai. VSAT aviatorių sraigtasparnis. VSAT nuotr.
VSAT Aviacijos valdybos orlaiviai yra naudojami vykdant skrydžius, susijusius su Lietuvos valstybės sienos apsauga sausumoje ir jūroje, viešosios tvarkos palaikymu, paieškos ir gelbėjimo darbais. Sraigtasparniai taip pat pasitelkiami vykdant keleivinių traukinių, vykstančių pagal Kaliningrado tranzito schemą, stebėjimą, likviduojant ekstremalių bei stichinių nelaimių padarinius ir pan.
Sienos kontrolė iš oro ir greitas reagavimas yra ypač efektyvūs pasieniečiams saugant sienas su Rusija ir Baltarusija, kurios taip pat yra ir Europos Sąjungos išorės sienos. Tokių skrydžių metu neretai išaiškinami bandymai neteisėtai pereiti Lietuvos valstybės sieną, kontrabandos gabenimo atvejai, užkardoma neteisėta migracija, gaunama daug informacijos apie situaciją pasienio ruožuose, vykdomos tikslinės prevencinės priemonės, sulaikymo operacijos.
Daugelyje VSAT užkardų prie ES išorės sienų yra įrengtos tūpimo ir kilimo aikštelės VSAT sraigtasparniams, taip pat aviacinio kuro rezervuarai su išdavimo įrenginiais, todėl pasieniečių aviatoriai gali operatyviai per trumpą laiką įveikti ilgesnius atstumus ir skirti daugiau skrydžio valandų atidžiai tikrinant reikiamas pasienio teritorijas.
VSAT orlaiviai taip pat naudojami kaip mobilios vadavietės, iš kurių stebima viešoji tvarka įvairių masinių renginių metu, koordinuojami antžeminių pajėgų veiksmai.
Nuo 2008-ųjų Lietuvos pasieniečiai su savo sraigtasparniais reguliariai dalyvauja Europos Sąjungos išorės ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX organizuojamose tarptautinėse operacijose Viduržemio jūros regione, Graikijos bei Turkijos pasienyje.
Prieš daugiau kaip dešimtmetį VSAT ir Nacionalinis transplantacijos biuras sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią pasieniečių orlaiviai yra efektyviai ir sėkmingai panaudojami donorų organų gabenimui.
Sraigtasparnis – Paluknyje. VSAT foto
VSAT lakūnai taip pat yra pasirengę ateiti į pagalbą nelaimės atvejais – jie nesyk pagelbėjo ieškant dingusių žmonių ar nusikaltėlių bei išaiškinant įvairius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Pasieniečių aviacijos pajėgos talkina ir kitoms institucijoms, kai prireikia operatyviai reaguoti į ekstremalias ir kriminogenines situacijas.
Praėjusiais metais Lietuvos pasienyje kilusi Baltarusijos režimo organizuota neteisėtos migracijos krizė darsyk patvirtino VSAT aviacijos pajėgumų efektyvumą ir svarbą vykdant valstybės sienos apsaugą.
Masinio užsieniečių antplūdžio metu pasieniečių sraigtasparniai, VSAT duomenimis, ore praleido keturiskart daugiau skrydžio valandų nei 2020-aisiais. Patruliavimo metu VSAT orlaivių operatoriai neteisėtus migrantus neretai užfiksuodavo šiems dar būnant Baltarusijos teritorijoje bei rengiantis nelegaliai brautis į Lietuvą. Tokia informacija nedelsiant būdavo perduodama antžeminėms pajėgoms bei leisdavo efektyviai užkirsti kelią atėjūnams patekti į Lietuvą draudžiamose vietose.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 25 100 karių. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 7 d. (ELTA). Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 25 100 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 7-osios Rusija taip pat neteko 1 122 tankų, 2 713 šarvuočių, 509 artilerijos sistemų, 172 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 84 oro gynybos sistemų, 199 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 934 transporto priemonių ir degalų cisternų, 11 laivų, 341 drono, 38 specialiosios technikos vienetų ir 90 sparnuotųjų raketų.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone tęsiasi tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“, kuriose užduotis vykdo daugiau nei 1300 karių. Su Lietuvos kariais kartu treniruojasi iš Lenkijos atvykę JAV oro pajėgų kariai. Į pratybų epizodo stebėjimą Pabradėje JAV karinių pajėgų „Black Hawk“ tipo sraigtasparniu atskrido krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
JAV karinių sraigtasparnių Lietuva žada įsigyti iki 2023 metų pabaigos
Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone R. Karoblis teigė, kad Lietuva tikisi rugsėjo mėnesį pasirašyti sutartį su JAV dėl šešių „Black Hawk“ karinių sraigtasparnių įsigijimo. Ministras teigia, kad naujieji sraigtasparniai pakeis sovietinius sraigtasparnius „Mi-8“.
„Šiuo metu vyksta derybos, pagal planus tai yra 2023 metų pabaiga – 2024 metų pradžia. Iki tol, pagal esamus planus, bus įvykdyta pačių sraigtasparnių gamyba. Prieš juos pristatant, paskutiniais metais, būtų paruošiami tiek pilotai, tiek aptarnaujantis personalas, inžinieriai ir panašiai. Pajėgumas tikrai yra svarbus ir reikalingas. Tai būtų visiškas pakeitimas dabar esančių „Mi-8″, – sakė ministras.
Pratybose artimą oro paramą užtikrino JAV koviniai sraigtasparniai AH-64 Apache
Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas pulkininkas Nerijus Stankevičius teigė, kad pagrindinis pratybų tikslas – treniruoti pėstininkų, prieštankinių ir artilerijos vienetų sąveiką, veiksmų suderinamumą tarpusavyje bei esant paramai iš oro, vykdant gynybines ir puolamąsias operacijas, taip pat stiprinti karinį bendradarbiavimą.
Pasak jo, bendros pratybos su Baltijos batalionu ir JAV kovinės aviacijos brigados kariais sudarė geresnes sąlygas efektyviai vykdyti bendras užduotis taip gerinant sąveikumą tarp sąjungininkų.
„Pratybos dar tebevyksta, mes šiandien turime antrąjį etapą. Jūs galėjote stebėti vienos iš manevrinių kopų prieštankiniais vienetais šaudymo pratybas. Ugnies uždavinius vykdė artilerijos baterija (…) Ugnies paramą vykdė JAV koviniai sraigtasparniai AH-64 Apache. Kaip matėte buvo sėkmingai sunaikinti taikiniai. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad šios dienos kovinių pratybų dalis einasi puikiai. Šiuo metu padarėme taktinę pauzę dėl atvirų ugnies šaltinių, nes dega kai kurie taikiniai ir vėliau tęsime pratybas“, – teigė jis.
Pratybose artimą oro paramą užtikrino JAV koviniai sraigtasparniai AH-64 Apache.
„Tai itin didelis iššūkis ir naudinga treniruotė mūsų kariams gebėti išsikviesti oro paramą ir paskui dekonfliktuoti geografiškai būvimo vietas ir naikinti priešo taikinius. Kuomet priešas spaudžia mus, reikalinga parama iš oro. Manevriniai vienetai ant žemės reikalauja paramos arba artilerijos, arba aviacinės paramos. Tuomet jie to paprašo. Kuo treniruotė yra efektinga? Mes matome kaip greitai ir manevringai kovos sraigtasparniai gali padaryti efektą taikiniams. Tai labai greitai atidengia ugnį ir sunaikina taikinius ir išeina iš mūšio atsitraukdami ir efektas yra labai didelis“, – teigė N. Stankevičius. Tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu JAV ambasadorius Lietuvoje teigė, kad pratybos „Medžiotojas 2020“ – beveik tris dešimtmečius trunkančio JAV ir Lietuvos kariuomenių bendradarbiavimo mokymuose ir pratybose rezultatas.
„Lietuvos sausumos pajėgų ir JAV atakos bei palaikymo sraigtasparnių veiksmų suderinamumas rodo mūsų pasirengimą ir sugebėjimą dirbti kartu, kad būtų užtikrintas patikimas atgrasymo būdas bet kuriam priešininkui“, – teigė R. S. Gilchristas.
Kariams teko atlikti daug skirtingų užduočių dienos ir nakties metu juos nuolatos stebint priskirtiems vertintojams. Žvalgybos kuopos kariai rinko informaciją apie priešą ir atliko iš anksto suplanuotas svarbių taikinių naikinimo operacijas taip pat pirmąjį kartą mokymuose treniravosi atlikti žmogiškąją žvalgybą, brigados Prieštankinės kuopos vienetai atliko šarvuotos technikos identifikavimo ir naikinimo užduotis, kurios reikalauja specifinių žinių ir prieštankinės ginkluotės valdymo įgūdžių.
Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas treniravosi užtikrinti netiesioginės ugnies paramą manevriniams vienetams, o JAV Kovinės aviacijos brigados kariai su atakos sraigtasparniais AH-64 Apache užtikrino artimą oro paramą ir sudarė sąlygas treniruotis Jungtinės ugnies paramos valdymo specialistams.
V. Rupšys: Lietuvoje bus plečiamos karinių poligonų ir mokymų teritorijos
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neslėpė, kad ketinama įkurti naują poligoną Vakarų Lietuvoje. Pasak kariuomenės vado, to reikia tam, kad būtų pasiektas tolygesnis karinių pajėgų paskirstymas šalyje.
„Jūs tikriausiai girdėjote apie mūsų treniruočių laukų arba vadinamųjų poligonų plėtimą. Taip siekiant sudaryti atitinkamas sąlygas (…) siekiant, kad čia būtų kuo daugiau sąjungininkų, mes turime turėti daugiau mokomųjų laukų. Dabar yra vienas tikslas, būtinybė įsteigti dar vieną mokomąjį poligoną, kaip kad turime Pabradėje“, – teigė jis.
Pasak V. Rupšio, tiksli naujojo poligono vieta dar neaiški. Šiuo metu KAM renkasi iš keturių galimų teritorijų.
„Vieta analizuojama ir teritorijos vertinimas, tik paskui bus priimti tinkami sprendimai. Aišku, teritorijos paieška nėra lengva, nes daug teritorijų privatizuotų, užimtų, netinkamų. Turi būti tam tikros sąlygos poligono steigimui. Pavyzdžiui, kad lokacija neturi būti apgyvendinta teritorija. Tikrai dabar sudėtinga rasti vietovę, bet yra ieškoma. Šiuo metu vertinami keturi variantai ir paskui bus pasiūlyta Vyriausybei“, – teigė jis.
„Mes tikrai skubame ir KAM skuba, kad iki rudens apsispręstume, kur galėtų būti poligonas. Toliau procesai bus, kurie užtruks, tai žemių pirkimas bei jų apjungimas ir t.t.“, – sakė jis. Tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
V. Rupšys pažymėjo, kad šiuo metu darbo grupė vertina, kiek reikės lėšų iš biudžeto naujam poligonui įrengti.
Anot kariuomenės vado, naujo poligono įkūrimas pritrauktų daugiau sąjungininkų iš JAV.
„Mums tai svarbu kaip valstybei turėti šalia patikimus sąjungininkus. Kariuomenei taip pat svarbu sąjungininkai (…) Tai elementaru kaip ir bet kuriame švietime, jeigu yra pamokos ir yra tikslas kažko išmokti ir tam sudaromos tinkamos sąlygos ir, jei amerikiečiai tai mato Lietuvoje, tai jie ir atvyksta. Ir tai yra viena iš atgrasymo priemonių“, – teigė V. Rupšys.
Tik 20 iš 152 Vokietijos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnių parengti skrydžiams, tai neigiamai atsiliepia naujų pilotų ruošimo planui, rašo ketvirtadienį laikraštis „Bild“, remdamasis konfidencialiu Bundesvero pranešimu.
Leidinio duomenimis, eksploatuoti parengti tik 8 sraigtasparniai „Tiger“ iš 53, taip pat 12 transporto sraigtasparnių „NH90“ iš 99. Šitaip yra todėl, kad kompanija „Airbus Helicopters Deutschland“ nespėja laiku atlikti techninės apžiūros. „Katastrofiška situacija su „Tiger“ atsiliepia pilotų rengimui. Leisti susidaryti tokiai padėčiai – neatsakinga“, – pareiškė „Žaliųjų“ frakcijos Bundestage atstovas Tobias Lindneris.
Kaip pareiškė laikraščiui neįvardytas ekspertas, atsakomybė už situaciją tenka ir Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms.
Pranešimų apie blogą Vokietijos armijos materialinės ir techninės bazės būklę pasirodo gana dažnai.
Dar rugpjūtį buvo pranešta, kad 42 proc. Vokietijos karinių oro pajėgų lakūnų praleidžia ore nepakankamai laiko, taip pažeisdami NATO nurodymus. Aljansas rekomenduoja lakūnams praktikuotis 180 valandų per metus. Vokietijoje normą įvykdo tik 58 proc. – 512 kariškių iš 875. Pasak žiniasklaidos, pagrindinė priežastis – skraidymo priemonių stygius.
Lietuvos kariuomenė (LK) situacijos, kada gesinti Traksėdžių durpyne susidariusio gaisro negalėjo visi trys turimi Mi-8 sraigtasparniai, nevertina kaip klaidos. Anot Lietuvos kariuomenės atstovo Gintauto Ciunio, techniniai gedimai negali būti suplanuojami, o gaisrų gesinimas yra antrinė kariuomenės funkcija. Kartu jis pažymėjo, kad vėliau vienas iš turimų sraigtasparnių buvo sutvarkytas ir pasiųstas padėti gaisrininkams.
Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo majoro G. Ciunio, tą dieną iš šešių kariuomenės oro pajėgų turimų sraigtasparnių budėjimui Nemirsetos ir Kauno paieškos ir gelbėjimo postuose buvo skirti du AS-365 „Dauphin“ orlaiviai, neturintys techninių galimybių gesinti gaisrų.
„Taip sutapo, kad tokią galimybę turintys sraigtasparniai Mi-8 tądien teoriškai negalėjo būti eksploatuojami, nes vienam jų po 100 valandų darbo ore buvo atliekama privaloma (planinė) techninė apžiūra, o kiti du turėjo nedidelių gedimų“, – Eltai sakė majoras.
Jo teigimu, Lietuvos kariuomenė specialiai gaisrų gesinimui skirto sraigtasparnio nuolat į budėjimą neskiria. Pasak G. Ciuno, taip daroma dėl kelių priežasčių – nes turimi tik šeši orlaiviai (3 iš jų su technine galimybe gesinti gaisrus) ir jie dažniausiai naudojami pagrindinėms funkcijoms atlikti, tokioms kaip vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus, vykdyti ligonių bei donorų organų pervežimą, užtikrinti karių, krovinių bei ypatingai svarbių asmenų transportavimą ir kt. Tądien budėję AS-365 „Dauphin“ orlaiviai šį poreikį atitinka.
Majoro teigimu, gaisrų gesinimas yra antrinė kariuomenės funkcija, kurios imamasi gavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prašymą.
„Iškilus poreikiui prisidėti prie gaisrų gesinimo, kariuomenės vadovybė gali priimti sprendimą greitai parengti tam skirtą orlaivį, kaip ir nutiko šiuo atveju. (…) Pavykus pašalinti Kauno poste buvusio sraigtasparnio Mi-8 gedimą, karinių oro pajėgų (KOP) vadovybė priėmė sprendimą skubos tvarka surinkti įgulą ir parengti orlaivį gaisro gesinimo darbams“, – sakė kariuomenės atstovas.
„Atlikus pasirengimą, sraigtasparnis nedelsiant išskrido į Traksėdžių durpyną, kur apie 22 val. prisijungė prie gesinimo operacijos. Orlaiviai gaisravietėje veikė iki birželio 28 d. vidurnakčio, kol gaisras buvo lokalizuotas“, – pridūrė G. Ciunis.
Anot majoro, dėl minėtų priežasčių – tiesioginių ir netiesioginių funkcijų bei techninių gedimų – Mi-8 orlaivių negalios gaisro durpyne institucija nevertina kaip vadybinės ar techninės klaidos.
„Šios situacijos Lietuvos kariuomenė nevertina kaip klaidos, kadangi sraigtasparnių remontas atliekamas ne tik tuomet, kai ateina planinis poreikis, bet ir atsiradus gedimams, kas yra įprasta bet kuriai technikai. (…) LK KOP turi nuolat paruoštus sraigtasparnius (šiuo atveju, tai buvo AS-365 „Dauphin“, kurie ir pakilo atlikti užduotį gaisro vietoje) savo tiesioginėms funkcijos vykdyti“, – sako G. Ciunis.
ELTA primena, kad praėjusį savaitgalį Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje buvo užsidegęs Traksėdžių durpynas, gaisras buvo apėmęs 20 ha. Situacijai Traksėdžių durpyne suvaldyti prireikė technikos ir specialistų iš visos Lietuvos.
Pagalbos buvo prašoma ir Lietuvos kariuomenės, tačiau trys Mi-8 sraigtasparniai, turintys galimybę gesinti gaisrus, kaip buvo skelbta, negali būti panaudoti, nes vienam atliekama techninė apžiūra, o kiti – remontuojami.
Tuomet į pagalbą atskubėjo Latvijos kariuomenės Mi-8 sraigtasparnis. Kiek vėliau pakilo ir sutvarkytas lietuvių Mi-8 orlaivis.
Kaip pirmadienį teigė PAGD laikinasis direktorius Mindaugas Kanapickas, gaisrą pavyko suvaldyti jau šeštadienį.
Rugsėjo 29-ąją mūsų policija Vilniuje prie Arkikatedros surengė įsimintiną šventę. Tądien į aikštę leidosi sraigtasparniai, iš kurių pabirę policininkai sulaikė automobiliu važiavusius nusikaltėlius. Riaušių policijos atstovai profesionaliai sutramdė įsisiautėjusią minią. Kinologai demonstravo, kaip dresuoti tarnybiniai šunys aptinka narkotikų, sulaiko sprunkantį kalinį. Raiteliai parodė, kaip grakščiai moka joti. Motociklininkai stebino savo akrobatiniais sugebėjimais…
JAV televizijos kanalas „Cbsnews“ žinių laidoje pranešė, jog JAV disponuoja slapta informacija, esą krovinys su Rusijos sraigtasparniais Mi-25 yra pakeliui į Siriją ir Siriją pasieks birželio pabaigoje.
Laidoje pateiktas ir interviu su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton, kuri įspėja Rusiją, kad Maskva rizikuoja netekti savo gyvybiškai svarbių interesų Sirijoje, jeigu nedelsiant nesiims konstruktyvesnių veiksmų.
„Cbsnews“ pažymi, kad jeigu bus nuverstas Sirijos prezidentas Basharas Assadas, gali iškilti grėsmė Rusijos karinio laivyno bazei Tartuso uoste.
XXX
Prancūzų laikraštis „Le Figaro“ paskelbė informaciją, kad Rusija šį pavasarį pastatė naują radiolokacinę stotį Sirijoje, netoli Turkijos sienos, Kesabe rajone.
Remiantis nenurodyto šaltinio informacija rašoma, kad Rusijai šis naujas radaras reikalingas dviem tikslais. Jis leis sekti NATO karinius objektus kitoje sienos pusėje, taip pat ir JAV bazę Turkijos Adanos mieste. Be to, tai „suteiks galimybę Basharo Assado režimui geriau stebėti tai, kas vyksta pasienio teritorijoje, kur po Laisvosios Sirijos kariuomenės vėliava yra susitelkę šimtai opozicionierių“, – teigia „Le Figaro“.
