Prie Seimo – statutinių pareigūnų protestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) antradienį šalia Seimo surengė protesto akciją dėl per mažų atlyginimų. Šį kartą statutiniai pareigūnai Seimo narių dėmesį bandė atkreipti signalinių raketų ugnimi.
Pasak NPPSS pirmininko Vladimiro Banelio, susirinkę statutiniai pareigūnai Seimo narių prašo paprasčiausios pagarbos.
NPPSS pirmininko teigimu, profsąjungos prašo 20 mln. eurų, ir Vyriausybė prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti.
„Reikia ne dalinti žodžius, ne prisiimti įsipareigojimus ir juos laužyti, o vykdyti“, – protesto metu kalbėjo V. Banelis, akcentuodamas, kad statutiniams pareigūnams reikia Vyriausybės palaikymo.
„Mūsų (reikalavimai) nėra iš piršto laužti, nėra kažkokių pažadų išvesti reikalavimai. Mes labai aiškius tikslus turėjome dėl pokyčių teisėsaugoje, juos puikiai žino tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Vyriausybė. (..) Reikia iš Vyriausybės pusės palaikymo ir ne kažkokio, o elementaraus, minimalaus, laikantis tų pačių įsipareigojimų, kurie yra aptarti ir priimti“, – akcentavo NPPSS pirmininkas.
Pasak V. Banelio, įsipareigojimų vykdymas turėtų būti premjero Sauliaus Skvernelio garbės reikalas.
„Suprantame, kad premjerui nėra lengva, reikia spręsti daug galvosūkių, bet tai turėtų būti jo garbės reikalas. Jo žodis duotas – turi būti įgyvendinta programa, tai ir turime ją įgyvendinti“, – protesto metu komentavo profsąjungų susivienijimo pirmininkas. Statutinių pareigūnų protestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas ir protesto organizatorius Saulius Džiautas teigė, kad Vyriausybės padarytą klaidą dėl nepakankamo finansavimo statutiniams pareigūnams gali ištaisyti Seimas. Aplinkos apsauga besirūpinantys pareigūnai. Dainiaus Labučio (Elta) nuotr.
„Šiandien šią klaidą gali ištaisyti Seimas, ko neskyrė, ko nepadarė Vyriausybė, gali Seimo nariai ištaisyti. Aš viliuosi, kad sveikas protas nugalės. Pabaikime šitą vidaus reikalų remontą, pabaikime šitą Programą 1000 (…). Nesolidu palikti kitai Vyriausybei pradėtus ir nepabaigtus darbus“, – kalbėjo Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas.
NPPSS proteste prie Seimo dalyvavo maždaug pusantro šimto statutinių pareigūnų.
NPPSS pastarąją savaitę kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamas atkreipti dėmesį į valdančiosios Seimo daugumos Vyriausybės planuojamą „niekinį“ statutinių įstaigų finansavimą 2020 metais.
Profsąjungų susivienijimas taip pat dalyvavo ir susitikime su premjeru Sauliumi Skverneliu, kurio metu, pasak NPPSS, joks statutinių pareigūnų poreikius tenkinantis sprendimas nebuvo priimtas.
NPPSS vertinimu, būtina ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui, 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
Statutinių pareigūnų protestas – prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak NPPSS vadovo, dabartiniai profesinių sąjungų susivienijimo reikalavimai yra pakoreguoti, atsižvelgiant į lėšų trūkumą, todėl, net skyrus prašomą finansavimą, Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai nebūtų įgyvendinti.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) yra vienas iš didžiausių profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje.
NPPSS šiuo metu atstovauja beveik 1400 statutinių įstaigų pareigūnų interesams, vienija policijos, pasienio, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnų profesines sąjungas.
Lietuvos profesinių sąjungų protesto eitynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kaltina Vyriausybę nesirūpinant daugeliu anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ne tik rinkėjams, bet ir partneriams.
Profsąjungos sako, kad dialogas ir derybos naujiesiems profesionalams tampa keiksmažodžiu, ir tą rodo Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) projekto rengimas – nors Vidaus reikalų ministerija (VRM), rengdama naują VTĮ, privalėjo informuoti, konsultuotis bei įtraukti profesines sąjungas, projektas rengtas paslapčiomis ir tyliai.
LPSK teigimu, į Teisės aktų derinimo sistemą projektas įkeltas vasarą, kai daug žmonių atostogauja. Pasiūlymams parengti duotos vos kelios dienos.
„Kažin, ar tokią skubą ir slaptumą galima vadinti dialogu? – retoriškai klausia LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.
„Ši Vyriausybė nepasimoko ne tik iš ankstesniosios, bet ir savų klaidų. Jei bandoma slapta kirsti kampus ir nesilaikyti reikalavimų, yla išlenda iš maišo ir profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos vis vien užkerta kelią buldozeriui. Tik jau su nauju nepasitikėjimu. Nebegalime pasikliauti nė viena ministerija, net ir pačiu Premjeru. Po žaidimų su Darbo kodeksu ir su valstybinių miškų pertvarka valdžia vėl puola į tas pačias dilgėles?“ – stebisi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas A. Černiauskas.
Tuo metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė primena, kad Vidaus reikalų ministerija ir pareigūnus bei tarnautojus vienijančios profesinės sąjungos net yra pasirašiusios Bendradarbiavimo susitarimą.
„Jame įsipareigota užtikrinti operatyvią informacijos sklaidą, įtraukti profesines sąjungas į sprendimų priėmimą, užtikrinti socialinį dialogą, derinti bendras pozicijas. Deja, buvimas valdžioje blogai veikia atmintį. Šį susitarimą vos prieš dvejus metus, būdamas vidaus reikalų ministru, pasirašė pats Saulius Skvernelis, bet jo darbų perėmėjas į tai nekreipia jokio dėmesio. Įdomu, kokių dar susitarimų ir sutarčių nesilaiko mūsų vidaus reikalų ministras? Beje, jis yra dirbęs STT, tad toks jo požiūris į taisykles ir susitarimus atrodo dar keisčiau“, – pažymi L. Soščekienė.
Profsąjungų teigimu, VTĮ numatomi dideli pokyčiai paveiks keliasdešimt tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje. Projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką ir skelbiama, kad iš bemaž 60 tūkst. valstybės tarnautojų liks tik apie 20 tūkst. Dalis iš jų bus atleista, o didžioji dalis taps „sutartininkais“, t. y. pasirašys įprastas darbo sutartis. Nors šie žmonės taip pat atitinka gerokai aukštesnius reikalavimus kvalifikacijai ir reputacijai, didesnių socialinių garantijų už tai negaus. Taip pat neliks ir įpareigojimo juos atleidžiant pasiūlyti kitas jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė atkreipia dėmesį, kad tai reiškia prastesnes socialines garantijas (mažės išeitinės kompensacijos, trumpės įspėjimo dėl atleidimo terminai ir kita). Netekusiems valstybės tarnautojo statuso taip pat nusibrauks ištarnautas stažas ir už tai žmogus nebegaus jokios realios naudos.
„Nors pokyčiai šiame sektoriuje reikalingi, gaila, kad valdžia sau leidžia taip žaisti likimais. Juk šis įstatymas paveiks ne tik tarnautojus ir jų šeimas, bet ir valstybės funkcionavimą. Ar normalu, kad, kalbant apie tokius svarbius klausimus, sprendimus norima priimti vienašališkai? Paslapčia nuo visuomenės? – sako I Petraitienė. – Kodėl socialiniai partneriai turi pakelti triukšmą, kad gautų tai, kas jiems ir taip turi būti pateikta? Žmonės nesijaučia saugūs, neapsunkinkime ir taip sudėtingos situacijos.“
LPSK tikisi, kad Vyriausybė laikysis įsipareigojimų socialiniams partneriams ir šis įstatymas bus parengtas skaidriai, įtraukiant visas puses.
