Ukraina apgins ir savo, ir sąjungininkų laisvę, sako Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Čia, Vilniuje, mes matome Europos progresą. Čia žmonės žino, kas yra saugumas ir kaip jį pasiekti. Ir žino, kad saugumas yra kartu su Ukraina“, – antradienio vakarą Lukiškių aikštėje baigiamosios akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ renginyje sakė Ukrainos prezidentas.
„Ukrainos vėliavos Lietuvos gatvėse vienareikšmiškai įrodo – mes jau esame sąjungininkai ir Ukraina apgins ir savo, ir jūsų laisvę“, – patikino V. Zelenskis.
Kreipdamasis į lietuvius, Kyjivo lyderis dėkojo už suteiktą karinę bei humanitarinę pagalbą, šalyje priimtus Ukrainos karo pabėgėlius.
„Aš dėkingas tau, Vilniau, ir visiems Lietuvos miestams, miesteliams ir kiekvienam, kuris palaikė Ukrainą, kad priglaudė mūsų žmones, kurie pas jus, Lietuvoje, gelbėjosi nuo karo veiksmų“, – kalbėjo prezidentas V. Zelenskis.
Jis dėkojo Lietuvai ir už tvirtą poziciją dėl Ukrainos transatlantinės perspektyvos NATO Aljanse.
„Dėkui jums už jūsų pagalbą mūsų gynybai ir jūsų labai aiškią, sąžiningą ir drąsia poziciją dėl Ukrainos pakvietimo į NATO“, – dėkojo prezidentas.
Tvirtina, kad Ukraina užtarnavo narystę NATO: klausia, ar tai per didelis noras
V. Zelenskis akcentavo, kad atvyko į Vilniaus NATO viršūnių susitikimą tikėdamas, kad sulauks sprendimų dėl narystės, kurių Ukraina, pasak jo, nusipelnė.
„Atvažiavau šiandieną čia su savo tikėjimu, su tikėjimu į sprendimą, su tikėjimu į partnerius ir su tikėjimu į stiprų NATO. Tai yra į NATO, kuris neabejoja, kuris nepraranda laiko“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Ir aš tai norėčiau, kad mūsų tikėjimas taptų įsitikinimu į tuos sprendimus, kuriuos mes visi užtarnavome. Mes visi užtarnavome ir kiekvienas iš mūsų laukia: kiekvienas mūsų karys, kiekvienas mūsų pilietis, kiekviena mūsų mama, kiekvienas mūsų vaikas. Ar tai yra per didelis noras?“, – kėlė klausimą Ukrainos prezidentas.
„NATO suteiks Ukrainai saugumą. Ukraina padarys NATO stipresnę. Šlovė Ukrainai, šlovė Lietuvai“, – teigė V. Zelenskis.
„Niekada ir niekam negalima dairytis į Maskvą“
Renginio metu Lukiškių aikštėje iškelta Ukrainos vėliava, kuri į Lietuvą buvo atnešta bėgikų iš pat Bachmuto. Kreipdamasis į susirinkusius žmones, V. Zelenskis pabrėžė – „niekada ir niekam negalima dairytis į Maskvą“.
„Mūsų karinė vėliava iš Bachmuto reiškia, kad niekada niekam – ir lietuviams – niekada neprireiks kovoti prieš rusų karius“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„Ši mūsų vėliava reiškia, kad niekad daugiau nebus jokių deportacijų iš Baltijos šalių į Sibirą, niekada nebus Lenkijos padalinimo ir niekada nieks nepažemins Vengrijos. Niekada niekas nematys tankų Prahoje, nebus jokio Žiemos karo Suomijoje, niekada nebus jokios okupuotos Europos“, – teigė jis.
V. Zelenskį Lukiškių aikštėje pasitiko ir pasveikino G. Nausėda
Lukiškių aikštėje prezidentą V. Zelenskį pasveikino ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė neabejojantis, kad Ukraina taps NATO nare ir Aljansas neturi „teisės elgtis kitaip“.
„Noriu pasidžiaugti tuo, kad einame į priekį, ir tikiu, kad tikrai Ukraina bus NATO narė. Mes neturime teisės elgtis kitaip“, – pažymėjo G. Nausėda.
„Šiandien ta kaina, kurią moka Ukraina, yra pati didžiausia – kraujo kaina. Ir savo kraujo kaina jie perka mums laiką, kad galėtume pasiruošti ir duoti tvirtą atkirtį Rusijai. Nepraeis Rusija, sustos ji tenai, įklimps ir bus išspirta atgal“, – pažymėjo jis.
Į Vilnių V. Zelenskis antradienį atvyko Lenkijos valstybiniu lėktuvu.
ELTA primena, kad Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienio vakarą pareiškė, kad Ukraina kvietimo į NATO sulauks, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos.
„Mes aiškiai pasakėme, kad pakvietimas bus pateiktas tada, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos“, – Vilniuje teigė generalinis sekretorius.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus Aljanso sąjungininkės antradienį susitarė dėl tvirtos ir vieningos bei teigiamos žinutės Ukrainai, taip pat dėl tebesitęsiančios paramos ir dėl kelio, kuris ves link narystės.
Prieš atvykdamas į viršūnių susitikimą V. Zelenskis pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino ir kad neatrodo, jog narės būtų pasirengusios pakviesti Ukrainą į Aljansą arba padėti jai tapti nare.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Ukraina tikisi sulaukti konkretaus sprendimo dėl savo narystės Aljanse.
Po NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pirmadienį Vilniuje, NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, surengto Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono susitikimo NATO vadovas pranešė, kad „prezidentas R. T. Erdoganas sutiko pritarti Švedijos narystei NATO“.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas sutiko perduoti Švedijos prašymą įstoti į NATO savo parlamentui patvirtinti, pranešė Aljanso vadovas po derybų Vilniuje su R. T. Erdoganu ir U. Kristerssonu.
J. Stoltenbergas sakė, kad Turkija sutiko judėti į priekį, ir paskelbė: „Tai – istorinė diena“. „Tai padarys NATO sąjungininkes stipresnes ir saugesnes“, – pridūrė jis.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas sakė, jog premjeras ir prezidentas sukirto rankomis, o tai reiškia, kad dabar prasidės ratifikavimo procesas.
Bendrame trijų lyderių paskelbtame pranešime nenurodyta, per kiek laiko Turkijos parlamentas turi ratifikuoti Švedijos paraišką. Ją ratifikavo visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją.
Šis netikėtas pranešimas paskelbtas po to, kai R. T. Erdoganas anksčiau pirmadienį susiejo Švedijos narystę NATO su įstrigusių Turkijos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje atgaivinimu.
Po trišalių derybų paskelbtame pareiškime sakoma, kad Turkija ir Švedija glaudžiai bendradarbiaus „koordinuodamos kovą su terorizmu“ bei stiprins dvišalius prekybos ryšius.
„Švedija aktyviai rems pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą, įskaitant ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimą ir vizų liberalizavimą“, – sakoma pareiškime.
Briuselis, liepos 7 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyks į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, patvirtino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tai pranešė Censor.NET remdamasis transliuotoju „Deutsche Welle“.
Pasak J. Stoltenbergo, V. Zelenskis dalyvaus „Įžanginiame susitikime“.
Anksčiau J. Stoltenbergas sakė, kad V. Zelenskis priėmė jo kvietimą atvykti į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, tačiau vos prieš savaitę būta abejonių dėl Ukrainos lyderio dalyvavimo. V. Zelenskis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą.
Penktadienį per vizitą Slovakijoje V. Zelenskis paragino NATO išspręsti Švedijos ir Ukrainos narystės problemą ir sakė, kad neryžtingumas kelia grėsmę Aljanso stiprumui ir pasaulio saugumui.
„Manau, kad šiuo klausimu vienybės nepakanka“, – Slovakijoje sakė V. Zelenskis. „Tai grėsmė Aljanso stiprumui“, – sakė Ukrainos lyderis ir pridūrė: „Tai labai svarbu viso pasaulio saugumui“.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys aiškina, kad dėl dar vis vykstančių derybų yra per anksti skelbti, kokią žinutę Ukraina išgirs NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Šalies vadovo patarėjas akcentuoja, kad Ukrainos narystė NATO Lietuvai yra gyvybiškai svarbi.
„NATOšalys dar derinasi galutinius tekstus ir visas formuluotes, dėl kurių sutarusios iškomunikuos ir pasauliui, ir Ukrainai“, – pirmadienį LRT televizijai teigė K. Budrys, klausiamas, ar tampa aišku, kokios žinios Vilniuje sulauks Kyjivas.
„Kita dalis yra tai, kad galimybę pasakyti nuomonę Ukrainos klausimu turės visų NATO šalių lyderiai. Posėdis bus uždaras ir Ukraina išgirs daug įvairių dalykų, žinoma, kad parama išlieka tokia pat arba ateinančiais metais bus didinama“, – aiškino jis.
K. Budrys akcentavo, kad Ukrainos narystė Aljanse yra ir Lietuvos interesas. Jis pripažino, kad tęsiantis Rusijos agresijai Kyjivo prisijungimas prie NATO yra keblus, tačiau, pažymėjo jis, artimiausiu laikotarpiu šis klausimas gali būti išspręstas.
„Dėl pačios Ukrainos narystės NATO. Tai yra gyvybinis mūsų interesas, kad visa saugumo struktūra ir architektūra būtų veikianti bei atgrasanti Rusiją (…) Tai šitame takelyje niekas nepasikeitė. Tai yra mūsų matymas, mūsų vizija ir mūsų interesas. Tam tikrais aspektais tai galbūt net labiau mūsų interesas negu Ukrainos, vertinant grynąja prasme“, – dėstė K. Budrys.
„Dėl to nereikėtų manyti, kad šis klausimas – viskas, jis dabar bus sprendžiamas taip, kaip bus išspręstas Vilniaus viršūnių susitikime, ir ateityje mes jo visiškai kitaip nenagrinėsime. Ne, mes sakome, kad politinis suartėjimas su NATO privalo būti ir jisai turi būti užfiksuotas, kad tai yra kryptis. Vykstančio karo kontekste visi supranta, kad pats sprendimas yra sudėtingas, bet artimiausiu laikotarpiu nėra neįmanomas“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
Be to, pasak K. Budrio, tikimasi, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina pasidalins naujausia informacija iš mūšio lauko, kuriame bus „didesnis postūmis“.
„Karinė parama Ukrainai nėra beprasmė, t. y. kad ne vien tik įranga, bet ir apmokyti kariai ir pati karyba, kurią demonstruoja ir dar pademonstruos Ukraina, veikia, kad Ukrainos pajėgos yra dar arčiau NATO standartų. Ir, žinoma, kad tai formuoja bendrą atmosferą. Ar ten vieno kito papildomo kaimo paėmimas ar proveržis, pralaužus dar ir gynybos liniją, antrą ir trečią, galėtų paveikti politinį sprendimą dramatiškai, aš nemanau, bet kad tai formuoja – vienareikšmiškai“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina taps Aljanso nare, bet per Vilniaus viršūnių susitikimą oficialaus jos pakvietimo prisijungti prie NATO klausimas nebus svarstomas.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Briuselis, balandžio 5 d. (AFP-ELTA). Norėdama tapti Šiaurės Atlanto Aljanso nare, Ukraina turi laimėti karą kaip suvereni, nepriklausoma valstybė, taip pat pereiti nuo sovietinių doktrinų ir standartų prie vakarietiškų, tai įtraukta į daugiametę pagalbos programą, per spaudos konferenciją Briuselyje po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė „Ukrinform“.
„NATO laikosi požiūrio, kad Ukraina taps Aljanso nare, ir šis požiūris nepasikeitė. Tačiau žinome, kad norint tai pasiekti, reikia įgyvendinti bent du dalykus. Pirmiausia, turime garantuoti, kad Ukraina išliktų suvereni, nepriklausoma valstybė. Be to, bet kokia prasminga diskusija apie Ukrainos narystę Aljanse turi būti grindžiama tuo, kad Ukraina yra demokratiška nepriklausoma Europos valstybė. O būtent tam ir grasina žiauri Rusijos invazija“, – sakė J. Stoltenbergas.
Todėl, anot jo, svarbiausia yra teikti Ukrainai karinę pagalbą, kad Rusijos prezidentas Putinas nelaimėtų savo agresijos karo.
„Antras dalykas, į kurį turime atkreipti dėmesį, yra tai, jog šiam karui pasibaigus turime garantuoti aukščiausią sąveikos lygį, kad Ukraina galėtų atsisakyti sovietinių standartų, doktrinų, ginkluotųjų pajėgų valdymo. Šis perėjimas prasidėjo, bet mums reikia daugiau ir turime tai įgyvendinti greičiau“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
Briuselis, kovo 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį, tačiau kokiu konkrečiai formatu jis dalyvaus, dar nenuspręsta.
Tai antradienį per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša portalas „eurointegration“.
„Dėl NATO viršūnių susitikimo. Mes dar galutinai neapsisprendėme dėl formato, bet aš pakviečiau į susitikimą prezidentą V. Zelenskį. Kokiu konkrečiai formatu mes susitiksime, dar nenuspręsta”, – sakė jis.
Kovo pradžioje NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pranešė pakvietęs prezidentą V. Zelenskį dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje. Jis išreiškė viltį, kad Lietuvos sostinėje bus susitarta dėl skubios pagalbos ir ilgalaikės paramos Ukrainai.
Ukrainos prezidento biuras savo ruožtu tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijos.
V. Zelenskis mano, kad šiame susitikime Aljansas turėtų pasiūlyti tolesnius žingsnius dėl Ukrainos narystės organizacijoje.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Anot jo, viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis – bus siekiama susitarti dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo.
„Pakviečiau prezidentą Zelenskį dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Esu tvirtai įsitikinęs, tai bus stiprus mūsų solidarumo, sąjungininkų teikiamos paramos Ukrainai ženklas. Ir viliuosi, kad Zelenskis galės ten atvykti. Žinoma, tai priklausys nuo padėties Ukrainoje. Šalis vis dar pačiame karo įkarštyje“, – LRT laidoje „Savaitė“ transliuotame interviu teigė J. Stoltenbergas.
Jis pažymėjo manantis, kad vienintelė kalba, kurią supranta Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, yra Aljanso vienybė ir galia. Todėl tai yra priežastis, kodėl NATO turi „laikytis kartu“.
„Bijau, kad vienintelė kalba, kurią supranta prezidentas Putinas, yra mūsų vienybė ir galia. Tai priežastis, kodėl turime laikytis kartu. Prezidentas Putinas padarė dvi dideles strategines klaidas, kai įsiveržė į Ukrainą. Jis visiškai neįvertino ukrainiečių, jų drąsos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, ir vadovybės ryžto. Tačiau jis taip pat visiškai neįvertino NATO sąjungininkų ir partnerių pasiryžimo remti Ukrainą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergas akcentavo, kad Lietuva yra tarp daugiausia paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių. Anot jo, Lietuva teikia reikšmingą paramą.
„Lietuva yra tarp šalių, teikiančių reikšmingą paramą Ukrainai. Jūs daugelį metų teikėte paramą Ukrainai, bet po invazijos – ypač daug. Atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą, Lietuva yra tarp daugiausia paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių“, – nurodė generalinis sekretorius.
Susitikimas Vilniuje bus istorinis
J. Stoltenbergo teigimu, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje šių metų liepą bus istorinis. Jis dėkojo Lietuvai už tai, kad ji ėmėsi organizuoti šį renginį.
„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas bus labai svarbus. Norėčiau padėkoti Lietuvai, kad organizuoja tokį svarbų renginį“, – sakė generalinis sekretorius.
„Jau pradėjome pasirengimą ir, manau, susitikimas Vilniuje parodys mūsų vienybę teikiant paramą Ukrainai. Tikiuosi, kad susitarsime dėl naujų žingsnių ir priemonių, ilgalaikės paramos Ukrainai, plečiant partnerystę su Aljansu“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Jis tikisi, kad sąjungininkai Vilniuje susitars dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo. Pasak jo, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų būti minimalios išlaidos gynybai.
„Turime stiprinti savo atgrasymą ir gynybą. Tikiuosi, kad sąjungininkai susitars dėl naujų regioninių saugumo planų, naujo pajėgų modelio, ir dėl to, kad turime didinti investicijas į gynybą. Kol kas jokių sprendimų nepriimta, bet, manau, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) riba turėtų būti ne lubos, o grindys, minimalios išlaidos gynybai“, – akcentavo NATO generalinis sekretorius.
„Greta didesnių pajėgumų, svarbiausi dalykai, kuriuos dabar rengiame ir sutarsime Vilniuje – nauji gynybos planai, pajėgų modelis. Taip pat didinsime išlaidas gynybai, siekdami užtikrinti mūsų pajėgų pasirengimą, kad prireikus, jau esantys pajėgumai greitai būtų dar sustiprinti“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Jis pridūrė, kad NATO jau yra reikšmingai sustiprinusi pajėgas Rytuose, tačiau yra nuolat svarstoma, ką dar būtų galima padaryti šiuo klausimu.
„Pastaraisiais metais matėme, kad Aljansas žymiai sustiprino buvimą rytų flange, taip pat Baltijos šalių regione. Dislokuotos kovos grupės su daugiau karių, skirta reikšmingai daugiau oro ir jūrų pajėgų. Visada darysime tai, kas būtina, siekiant užtikrinti patikimą atgrasymą ir gynybą. Taip siųsdami aiškią žinią Maskvai, jog esame čia, kad apsaugotume ir gintume visus sąjungininkus, ir ataka prieš vieną sukels aljanso atsaką. Tai darome, žinoma, ne tam, kad išprovokuotume konfliktą, o kad užkirstume kelią konfliktui, atakai prieš NATO sąjungininkę“, – aiškino J. Stoltenbergas.
„Svarbiausia turėti reikšmingo dydžio labai aukšto parengtumo pajėgas, kurias prireikus būtų galima greitai perdislokuoti“, – teigė generalinis sekretorius.
ELTA primena, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks 2023 metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį.
Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
Tarptautinėje spaudoje pasirodžius pranešimams, esą premjerė Ingrida Šimonytė neoficialiose diplomatinėse diskusijose yra minima tarp kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad I. Šimonytės kandidatūrą palaikytų.
„Labai palaikyčiau jos kandidatūrą, kaip ir palaikyčiau kandidatūras tų žmonių, kurie labai gerai supranta regioną, yra kilę iš šio regiono ir, kaip jūs žinote, tokių kandidatų yra ne vienas. Nes pirmiausia aš manau, kad reikia labai gerai suprasti mūsų regiono specifiką, nes šiandien tai yra vienas iš pažeidžiamiausių Rusijos grėsmei regionų“, – trečiadienį LRT televizijoje kalbėjo prezidentas.
Vis tik, šalies vadovas šiuo metu ministrei pirmininkei linki susikoncentruoti į kitų metų biudžetą, o tuomet, tikisi G. Nausėda, bus galima sveikinti ir kitus sprendimus.
„Tačiau kol kas procesas yra tik prasidėjęs ir turbūt tikrai linkėčiau gerbiamai Ingridai šiuo metu koncentruotis į 2023 metų biudžeto klausimus, o tada mes žiūrėsime ir tikrai sveikinsime sprendimus, kurie bus susiję ne tik su pirmą kartą istorijoje moters paskyrimu į šias atsakingas pareigas, tačiau ir žmogaus, kuriam regiono saugumo situacija buvo žinoma ne iš vadovėlių, ne iš knygų, o iš realaus gyvenimo. Labai tikiuosi, kad taip ir atsitiks, ir tokie sprendimai bus priimti jau gana greitai“, – pridūrė jis.
ELTA primena, trečiadienį įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ Lietuvos premjerę paminėjo kaip vieną iš kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Vis tik, pati I. Šimonytė tokias diskusijas komentuoti atsisako.
„Jokių komentarų šia tema. Jokių“, – interviu Eltai trečiadienį sakė premjerė.
Briuselis, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubius pokalbius su Aljanso ambasadoriais dėl pražūtingo sprogimo Lenkijoje, antradienį pranešė atstovė.
„Generalinis sekretorius rytoj vadovaus NATO ambasadorių nepaprastajam susitikimui šiam tragiškam incidentui aptarti“, – sakė NATO atstovė Oana Lungescu.
Briuselis, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). NATO penktadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą keturių Ukrainos regionų aneksiją ir perspėjo Maskvą dėl „sunkių pasekmių“, jei ji panaudos branduolinius ginklus kare prieš Kyjivą.
„Šis teritorijų užgrobimas yra neteisėtas. NATO sąjungininkės nepripažįsta ir nepripažins nė vienos iš šių teritorijų Rusijos dalimi“, – pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po prezidento Vladimiro Putino pareiškimo.
J. Stoltenbergas išliko santūrus ir nepareiškė savo nuomonės dėl Ukrainos paskelbto noro pagreitinta tvarka prisijungti prie Vakarų aljanso, primindamas, kad sprendimui dėl narystės NATO reikia visų 30 sąjungininkių sutarimo, ir ragindamas sutelkti dėmesį į pagalbą Kyjivo karo veiksmams.
Niujorkas, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Rusijos lyderiui leidus suprasti, jog kare su Ukraina Maskva gali panaudoti branduolinius ginklus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną „pavojinga“ retorika.
„Tai pavojinga ir beatodairiška branduolinė retorika. Tai nėra nauja, nes jis taip kalbėjo daug kartų anksčiau. Jis puikiai žino, kad branduolinis karas negali būti kariaujamas ir jo negalima laimėti, ir jis turės precedento neturinčių padarinių Rusijai”, – sakė J. Stoltenbergas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Pasak J. Stoltenbergo, NATO „garantuos, kad Maskvai nekiltų abejonių“ dėl Aljanso ryžto gintis. „Kaip tiksliai reaguosime, žinoma, priklauso nuo to, kokia bus situacija ir kokius ginklus jie panaudotų“, – kalbėjo jis per naujienų agentūros „Reuters“ renginį. „Svarbiausia užkirsti tam kelią“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
NATO vadovo teigimu, Vakarų karinis Aljansas kol kas nepastebėjo jokių pokyčių Rusijos branduolinėje laikysenoje, „bet mes tai labai atidžiai stebime ir esame budrūs“.
Trečiadienį sakydamas kalbą V. Putinas pareiškė, jog Maskva panaudos „visas turimas priemones, kad apgintų Rusiją ir mūsų žmones“, bei įsakė po daugybės nesėkmių Ukrainoje vykdyti dalinę karinę mobilizaciją.
„Prezidento V. Putino kalba rodo, kad karas vyksta ne pagal planą ir kad jis labai apsiriko“, – sakė J. Stoltenbergas. Jo teigimu, mobilizacija „eskaluos konfliktą ir tai reikš daugiau kančių, daugiau prarastų gyvybių“. Tačiau J. Stoltenbergas sakė, kad Maskvai gali būti sunku dislokuoti naujas pajėgas, turint galvoje jos patiriamas problemas dėl įrangos ir vadovavimo kariuomenei bei jos kontrolės.
Šiandien vėl noriu atkreipti dėmesį į vėluojančias vakarietiškų ginklų siuntas Ukrainai.
Viename iš paskutiniųjų videointerviu Ukrainos prezidentūros patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Oleksijus Arestovičius (Marko Feigino internetinis kanalas) pastebėjo, jog ginkluotosioms jo šalies pajėgoms verkiant reikia bent dvigubai daugiau sunkiosios ginkluotės nei šiuo metu sulaukiama iš Vakarų. Kai O. Arestovičius tarstelėjo konkrečiau, kiek jiems praverstų toliašaudžių vamzdžių, galingas raketas sviedžiančių net už kelių šimtų kilometrų, net žagtelėjau iš nuostabos. Ukrainiečiams tetrūksta vos kelių dešimčių galingųjų vamzdžių. Atkreipkite dėmesį – ne tūkstančio, ne pusės tūkstančio, net ne šimto. Užtektų papildomų kelių dešimčių, ir tai ženkliai sustiprintų jų pozicijas visose fronto atkarpose.
Įsiklausius į šias pastabas nejučiom išsprūdo retorinis klausimas: nejaugi Vakarai, drauge surėmę pečius, nesugeba sukrapštyti bent šimto toliašaudžių vamzdžių? Kas tai – dešimtmetį trukusio tylaus nusiginklavimo pasekmė ar sąmoningas sabotažas, nenoras, kad Ukraina kuo greičiau ir įspūdingiau laimėtų?
Kitas retorinis klausimas – dėl keistos JAV prezidento Joe Bideno laikysenos. Žiūriu Dmitrijaus Gordono videointerviu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba ir netikiu tuo, ką girdžiu. Ukrainos diplomatijos vadovas tvirtina, jog Amerikos prezidentas, kai iki Rusijos agresijos pradžios buvo likusios kelios simbolinės minutės, patarė jam pirmiausia rūpintis savo vaikais, o ne Ukraina. Iš kitų viešai skelbiamų Ukrainos vadovų užuominų susidariau nuomonę, esą oficialusis Vašingtonas tą patį siūlė ir Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui, ir dar keliems aukšto rango ukrainiečių pareigūnams – bėkite pas mus, į Ameriką, nes Ukraina žlugs per artimiausias 72 valandas. Pasiūlymas keistas, panašus į raginimą išduoti savo valstybę, savo Tėvynę.
Jei tai, ką viešai ištarė ponas D.Kuleba, – tiesa, tuomet lengviau suvokti, kodėl JAV vis neranda bent penkiasdešimt papildomų galingųjų vamzdžių. Oficialusis Vašingtonas nesitikėjo, kad įvykiai pakryps būtent tokia kryptimi: V.Zelenskis niekur nebėgs, ukrainiečiai narsiai, sumaniai priešinsis, o Rusijos armija, užuolusi Ukrainą, nebus tokia galinga, kokią ją esant įsivaizdavo JAV žvalgybos. Dabar amerikietiškąjį traukinį perstatyti ant kitų bėgių – ne taip lengva. O ir JAV sąjungininkės Europoje pastarąjį dešimtmetį kvailiojo: lenktyniavo, kurios karinėms reikmėms skirs mažiau pinigų, skubėjo,kurios daugiau pigiai prisipirks rusiškų dujų ir rusiškos naftos, ignoruodamos alternatyvas, varžėsi, kurios dažniau telefonu pasišnekučiuos su Vladimiru Putinu. Regis, Vokietija iki šiol praradusi sveiką nuovoką: kai nereikia – kariauja, kai reikėtų parodyti tvirtą kumštį – pabrukusi uodegą gėdingai sprunka į krūmus.
Taigi Vakarai karo išvakarėse padarė grubių klaidų. Po rimtų apsižioplinimų nėra paprasta sugrįžti iš klystkelių ir šunkelių. Kai kurių ginklų per kelias dienas nepagaminsi. Visa tai – suprantama, gal net pateisinama. Mes – žmonės, mes – mirtingieji. Šiandien labai svarbu, jog Vakarai taiso savo klaidas. Bet ar Vakarai taiso savo nuodėmes taip principingai, kaip derėtų?
Ką turiu omenyje? Jei J.Bidenas išties ragino Ukrainos vadovus nešti kudašių iš šalies, vos tik iškilo karo grėsmė, kodėl JAV prezidentui iki šiol nesurengta apkalta? Juk J.Bidenas tiesiogiai – netiesiogiai ragino Ukrainos vadovybę išduoti savo tautą. Norim ar nenorim, J.Bidenas kvietė Ukrainos valdžią piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: nusispjauti į valstybės reikalus ir žiūrėti tik savo artimųjų. Iš kurios pusės pažvelgsi, J.Bideno administracija kurstė savo kolegą V.Zelenskį ignoruoti priesaiką, įkalbinėjo paniekinti prezidentinius įsipareigojimus. Ar JAV rinkėjai linkę pasitikėti prezidentu, kuris kitų šalių prezidentus skatina negerbti Konstitucijos?
Spaudoje aptinku informacijos, kaip Amerikos slaptosios tarnybos atlieka kratas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje – ieško neteisėtai laikomų dokumentų. Dažnai prisimenu, kiek tyrimų buvo surengta dėl asmeninių D.Trumpo veiksmų, dėl įvairiausio pobūdžio įtarimų suokalbiais su Kremliumi, kiek kartų atidžiai žvelgta į D.Trumpo aplinkos žmones. Beje, normalioje valstybėje taip ir privalu elgtis: tegul bus pašalinti net menkiausi įtarimai.
Bet kur tada apkalta J.Bidenui dėl galimos draugystės su V.Putinu? Kremliaus diktatorius šiandien džiaugtųsi, jei J.Bidenui anuomet būtų pavykę V.Zelenskį įkalbėt bėgti iš Kijevo! Pasitraukus V.Zelenskiui Ukrainoje būtų kilęs nusivylimas, panika, abejingumas, ir tuomet Ukrainos pralaimėjimas greičiausiai būtų neišvengiamas.
O juk jei JAV norėtų rimtai apsivalyti, ne tik J.Bidenas turėtų sulaukti rimtos pylos. Iš pareigų turėtų būti atleisti ir visi tie JAV žvalgybų vadovai, kurie pranašavo, esq Ukraina kris per artimiausias dvi – tris paras. Jei taip kardinaliai klystama brėžiant gyvybiškai svarbias prognozes (tarp 72 valandų ir pusės metų – akivaizdus skirtumas), atsistatydinimas džeimsų bondų vadams turėtų būti privalomas. Klaidinga žvalgybos prognozė – tai ne klaidingas žurnalisto ar politologo kometaras. Ypač dėl karo reikalų, kuomet žūsta tūkstančiai žmonių, kai su žeme sulyginami milijoniniai miestai, kai iškyla pavojus galingoms atominėms elektrinėms.
Pirmiausia savo kėdę turėtų prarasti, žinoma, CŽV direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas). Juk jis kadaise yra dirbęs ambasadoriumi Rusijoje, tad pažįsta šią šalį, ne sykį buvo susitikęs su pačiu V. Putinu. Karo išvakarėse net dvi paras svečiavosi Maskvoje – šnekėjosi ne tik su Rusijos žvalgybų vadovais, bet ir su Kremliaus diktatoriumi. Žodžiu, turėjo perprasti Kremliaus žaidimus. Bet, regis, nieko nesuprato arba nenorėjo suprasti.
Iš savo kėdės turėtų būti ištrenktas ir ponas J.Stoltenbergas. Jei turėtų bent mažumėlę sąžinės, senų seniausiai pats privalėjo trauktis iš savo posto – dar tuomet, kai Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija nesiteikė skirti deramo dėmesio karinėms reikmėms. Jei NATO vadovas anuomet būtų prisipažinęs nenorintis vadovauti popieriniam NATO, nesukrapštančiam net 2 proc. nuo BVP, J.Stoltenergą šiandien vadinčiau principingu politiku. Bet J.Stoltenbergas buvo linkęs plaukti pasroviui: altyginimas, garbė, reikšmingumas, galimybė nemokamai keliauti po pasaulį. Tylėjo dėl tikrosios padėties Aljanse. Bent jau garsiai netriukšmavo. Ar mums reikalingi tokie generaliniai sekretoriai?
Tad diskusija dėl kelių dešimčių toliašaudžių modernių artilerinių įrenginių, kurių trūksta Ukrainai, – ne iš piršto laužta. Įtariu, jog Ukraina jų negauna ne vien todėl, kad Vakarai jų neturi. Matyt, esama daug galingų jėgų, kurios nenori akivaizdžios Ukrainos pergalės ir rimto Rusijos sutriuškinimo. Matyt, turime jėgų, kurios nenori rimto Vakarų apsivalymo.
Briuselis, birželio 27 d. (AFP-ELTA). Stiprindamos savo gynybą NATO sąjungininkės padidins aukštos parengties pajėgas iki „gerokai daugiau nei 300 tūkst.“ karių. Gynyba stiprinama reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą, pirmadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Sustiprinsime savo priešakinę gynybą. Padidinsime savo kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigadų lygio. Pertvarkysime NATO greitojo reagavimo pajėgas ir padidinsime savo aukštos parengties pajėgų skaičių iki gerokai daugiau nei 300 tūkstančių“, – sakė J. Stoltenbergas prieš šią savaitę Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
JAV vadovaujamo karinio aljanso lyderiai šią savaitę susitiks Madride, tai, pasak J. Stoltenbergo, bus „transformacinis“ viršūnių susitikimas, sprendžiant Maskvos invazijos į savo provakarietišką kaimynę padarinius.
J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės taip pat perkels į priekį daugiau sunkiosios ginkluotės, įskaitant oro gynybos sistemas, o pajėgos būtų iš anksto paskirtos ginti konkrečias NATO nares pažeidžiamame Aljanso rytiniame pakraštyje. „Tai yra didžiausias mūsų kolektyvinės gynybos ir atgrasymo pertvarkymas nuo šaltojo karo laikų“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis nepateikė daugiau informacijos apie papildomas aukštos parengties pajėgas ar kaip Aljansas galėtų jas dislokuoti.
Šiuo metu NATO turi maždaug 40 tūkst. karių aukštos parengties pajėgas. Tikimasi, kad daugiau nei 300 tūkst. karių sudarys didesnį telkinį, kurį Aljansas galėtų panaudoti būtinybės atveju.
J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad lyderiai susitars sustiprinti esminę NATO paramą kariaujančiai Ukrainai, kurios prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina paskambinti vaizdo ryšiu. Šis paketas apims „reikšmingą kiekį“ įrangos, tokios kaip saugaus ryšio bei antidronų sistemos ir degalai, bei padės Ukrainai ilgainiui pereiti naudoti pažangesnius NATO standartus atitinkančius ginklus. Tai atskira parama nuo tos ginkluotės, kurią JAV vadovaujamos NATO narės jau siunčia į Ukrainą, įskaitant prieštankines raketas, artileriją ir oro gynybos sistemas, kad padėtų sulaikyti Rusijos puolimą.
Briuselis, birželio 16 d. (ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad ilgametė Aljanso parama Ukrainai nėra provokacija, o atsakomybė už karą tenka tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo režimui.
Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, taip jis reagavo į popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad esą karas Ukrainoje „iš dalies buvo išprovokuotas“.
„NATO – gynybinis aljansas, o karas Ukrainoje – tai prezidento Putino karas, jis nusprendė pradėti šį karą prieš nepriklausomą ir suverenią tautą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Anot jo, NATO daugelį metų remia Ukrainą, rengia mokymus, padeda šalies ginkluotosioms pajėgoms įranga.
„Tai niekam nekelia pavojaus, nėra provokacija, ir mes tai tęsime. Atsakomybė už žiaurią agresiją prieš nepriklausomą Ukrainą tenka Putinui ir jo režimui“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Portalas primena, jog popiežius Pranciškus pasmerkė žiaurų Rusijos karą Ukrainoje, bet taip pat pareiškė, kad situacija nėra vien juoda ar balta ir kad karas „galbūt tam tikra prasme buvo išprovokuotas“.
Briuselis, birželio 15 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Rytų Europos šalyse dislokuoti ginklai ir papildomos karių rotacijos parems jau sustiprintą Aljanso įtaką šiame regione.
Per spaudos konferenciją Briuselyje J. Stoltenbergas sakė, kad „iš anksto išdėstyta įranga – ginklai – yra būtina bet kokiam sparčiam pastiprinimui“. Papildomos pajėgos turi būti „parengtos ir iš anksto paskirtos konkrečiai teritorijai, o tai reiškia, kad jos treniruosis, rotuosis atvykdamos ir išvykdamos, bus susipažinusios su šalimi ir teritorija“, – sakė J. Stoltenbergas.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą NATO jau padidino savo karinį kontingentą rytiniame flange ir padvigubino regione dislokuotų kovinių grupių skaičių nuo keturių iki aštuonių. Praėjusią savaitę Vokietija paskelbė, kad nori padidinti savo karių skaičių Lietuvoje.
J. Stoltenbergas sakė, kad dėl galutinių NATO ilgalaikio atsako į Rusijos keliamas grėsmes saugumui detalių bus sprendžiama mėnesio pabaigoje Madride vyksiančiame Aljanso vadovų susitikime.
Taip pat trečiadienį J. Stoltenbergas paskelbė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pakviestas dalyvauti mėnesio pabaigoje Madride vyksiančiame Aljanso lyderių susitikime. „Žinoma, (Zelenskis) yra laukiamas atvykti asmeniškai. Jei jam tai nebus įmanoma, jis kreipsis į mus vaizdo konferencijos būdu”, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO „lyderiai kupini nepaprasto ryžto palaikyti Ukrainą“, tęsė J. Stoltenbergas, ir „pademonstruoti šį solidarumą ne tik žodžiais, bet ir darbais“. V. Zelenskis vaizdo ryšiu jau kreipėsi į 30 NATO valstybių ir vyriausybių vadovus per pastarąjį jų viršūnių susitikimą kovo mėnesį Briuselyje, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. J. Stoltenbergas taip pat paskelbė, jog tikisi, kad per Madrido susitikimą NATO lyderiai nuspręs dėl tolesnės paramos Ukrainai, kad padėtų jai pereiti nuo sovietinių laikų įrangos prie modernios vakarietiškos ginkluotės.
J. Stoltenbergas bendravo su spaudos atstovais prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. Vakare prasidėsiantis dviejų dienų susitikimas bus paskutinis spurtas rengiantis NATO lyderių susitikimui Madride, per kurį Aljansas planuoja ne tik apsispręsti dėl savo rytinio pastiprinimo, bet ir priimti bendrą ateinančių metų strategiją.
Tikimasi, kad Briuselyje ministrai tęs diskusijas dėl Aljanso būsimo finansavimo, prasidėjusio daugiau nei prieš metus, tačiau ir vėl svarstomo, kelioms narėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pažadėjus gerokai padidinti savo kariuomenės ir ginklų biudžetus.
Prieš tai, trečiadienio popietę, vyks JAV konsultacijos su Ukrainos gynybos kontaktine grupe, koordinuojančia ginklų tiekimą Ukrainai. Šiose derybose NATO oficialiai nedalyvauja, siekdama išvengti karinio įsitraukimo į Ukrainos ir Rusijos konfliktą ir dėl to, kad į šią grupę įeina neprisijungusios šalys.
Nors tai neįtraukta į darbotvarkę, Turkijos nepritarimas Švedijos ir Suomijos paraiškoms įstoti į NATO, tikėtina, taip pat bus aptariamas kuluaruose. J. Stoltenbergas sakė dabar esąs mažiau optimistiškas, kad ši problema bus išspręsta iki Madrido susitikimo. „Negaliu tiksliai pasakyti, kada, galiu pasakyti tik tai, jog darome, ką ir visada, kai yra nesutarimų – konsultuojamės, diskutuojame ir tada randame būdą, kaip vieningai išspręsti problemas ir judėti į priekį“, – sakė J. Stoltenbergas.
Davosas, gegužės 24 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad bus išsklaidyti Turkijos nuogąstavimai dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į Vakarų gynybinį aljansą. Jis esąs tikras, kad bus rastas kelias, kaip išspręsti problemą, sakė NATO vadovas antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. Suomija ir Švedija prisidės prie kolektyvinės Aljanso gynybos, o tai ypač svarbu Baltijos jūros regionui, pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Turkiją, J. Stoltenbergas sakė, kad jos padėtis prie sienų su Iraku ir Sirija turi strateginę reikšmę visai NATO. Dabar esą būtina susėsti ir rasti išeitį. „Ir aš esu tikras, kad mes tai padarysime“, – pažymėjo NATO vadovas. Taip pat esą reikia spręsti nuogąstavimų, kuriuos pareiškė Suomija ir Švedija dėl pereinamojo laikotarpio iki narystės.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija praėjusią savaitę pateikė paraiškas tapti NATO narėmis. Tam pasipriešino vienintelė iš Aljanso narių – Turkija. Vyriausybė Ankaroje abi šalis kaltina tariama parama uždraustai kurdų Darbininkų partijai (PKK) ir kurdų grupuotei YPG Sirijoje. Trečiadienį Ankaroje laukiama delegacijų iš Švedijos ir Suomijos, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
Briuselis, gegužės 17 d. (dpa-ELTA). Siekiant Turkijos pritarimo Suomijos ir Švedijos narystei NATO, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino rimtai vertinti Ankaros reikalavimus. „Turkija yra svarbi Aljanso partnerė, būtina atsižvelgti į visus susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, – pareiškė J. Stoltenbergas pirmadienio vakarą po pokalbio su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Cavusoglu. – Šiuo istoriniu momentu turime eiti išvien“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipaas Erdoganas ir užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu prieš tai keliskart apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų Darbininkų partiją (PKK) ir Kurdų liaudies apsaugos dalinius Sirijoje (YPG) – šias grupuotes Turkija laiko teroristinėmis organizacijomis. Be to, kritikuojama, kad ir NATO šalys dėl turkų veiksmų prieš šias grupuotes apribojo ginkluotės tiekimą Turkijai.
Švedija dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje nuo 2019 metų netiekia ginklų Turkijai.
Negalima pritarti narystei šalių, kurios įveda sankcijas Turkijai, pirmadienį Ankaroje sakė R. T. Erdoganas. Komentuodamas planuojamą Suomijos ir Švedijos delegacijos vizitą į Turkiją, prezidentas sakė, kad joms neverta stengtis.
Kaip būtų galima sulaikyti Turkiją nuo veto Švedijos ir Suomijos narystei, neaišku. Diplomatų duomenimis, čia vaidmenį gali suvaidinti abiejų Šiaurės šalių pareiškimas dėl kovos su terorizmu, o taip pat ginklų sandoriai. Vyriausybė Ankaroje, pavyzdžiui, nori JAV įsigyti F-16 naikintuvų – tačiau Vašingtone galimas sandoris kelia politinių prieštaravimų.
Suomija ir Švedija nusprendė siekti narystės NATO po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jos taip pat baiminasi dėl savo saugumo. Abi šalys iki šiol dešimtmečius laikėsi neutralumo politikos.
Berlynas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad Turkijos nuogąstavimai dėl Švedijos ir Suomijos narystės Aljanse bus greitai išsklaidyti. Turkija pareiškė, kad neketina blokuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO, sakė J. Stoltenbergas sekmadienį pasibaigus neformalioms NATO užsienio reikalų ministrų konsultacijoms Berlyne.
Jis teigė esąs „tikras“, kad NATO ras bendrą pozicija, jei Suomija ir Švedija pateiks paraiškas.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO gerbs „bet kokį“ Suomijos ir Švedijos sprendimą dėl narystės NATO. Suomija sekmadienį oficialiai nusprendė teikti NATO paraišką dėl prisijungimo. Panašaus Švedijos sprendimo tikimasi dar sekmadienį. Abiejose šalyse šiam žingsniui dar turi pritarti parlamentai.
Galų gale pradėkime sakyti tiesą, kokia ji karti bebūtų. Tik tiesą ir nieko daugiau. Tiesą privalome rėžti į akis visiems – draugams, partneriams, priešams. Pirmiausia – sau.
Tai – Ukrainos prezidento administracijos patarėjo kariniams reikalams Aleksejaus Arestovičiaus mintis. Ji buvo pagarsinta viename iš video interviu. A. Arestovičius džiaugėsi, kad jo šalies prezidentas Volodymiras Zelenskis būtent taip ir daro – visiems sako karčią teisą. Neišskiria nei Maskvos, nei Vašingtono, nei Briuselio.
Taip, paskutinieji keli dešimtmečiai buvo paženklinti melo ženklu. Mes visi visiems melavome. Nesakėme visos tiesos. Europos Sąjunga ir NATO dėjosi esančios pačios sąžiningiausios, garbingiausios organizacijos. Šiandien paaiškėjo, jog padorumą ir sąžiningumą dažnusyk nurungia godumas, atsargumas, bailumas. Ukrainą buvo galima išgelbėti nuo baisaus karo senų seniausiai, bet Vakarų politikai pabijojo ryžtingai, garbingai, dorai elgtis. Neiškastravo Vladimiro Putino nei 2008-aisiais, nei 2014-aisiais. Užtat išaušo 2022-ųjų vasario 24-oji.
Dabar jau akivaizdu, jog Europoje – gausu labai gražiai pliurpiančių politikų, kurie moka dirbti tik šiltnamio sąlygomis. Vos tik užgriūna rimtesni sukrėtimai – čia pat tampa bailiais ir pragmatikais.
Akivaizdu: Europa labai drąsiai, atmesdama bet kokius kompromisus, gina seksualinių mažumų teises. O štai Ukrainoje nuo rusų karių bombų žūstančių vaikų, rusų karių prievartaujamų moterų apginti, – nepajėgia. kartais – net ne itin stengiasi.
Šį Europos gėdos sąrašą tęsčiau ir tęsčiau…
Bet baisiausia, kad šiandieniniai Europos politikai dedasi nežinantys, kas yra tikroji atsakomybė už karo nusikaltimus. Be abejo, Vladimiras Putinas ir visa jo šutvė privalo sėdėti teisiamųjų suole. Geriausiu atveju – kalėjimas iki galvos pačiomis griežčiausiomis, sunkiausiomis sąlygomis. O dar geriau – mirties bausmės. Jokio pasigailėjimo šitiems išgamoms.
Tačiau už tai, kad Ukrainoje žūsta vaikai, moterys, seneliai, atsakomybę turėtų jausti ir tie, kurie nesilaikė Budapešto memorandume duotų įsipareigojimų, kurie neskubėjo Ukrainai tiekti rimtų ginklų, kad ši veiksmingiau apsigintų nuo agresoriaus. Kaltos Vakarų žvalgybos, kurios manė, jog užpulta Ukraina po dviejų parų kris. Kalta buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy, flirtavę su V.Putinu. Kalti Vakarų ambasadoriai, karo išvakarėse sprukę iš Ukrainos tarsi žiurkės iš skęstančio laivo. Kalti politikai, neįvedę žiaurių ekonominių sankcijų Rusijai tą pačią dieną, kai 2008-aisiais buvo užpulta Gruzija, kai 2014-aisiais buvo atakuojama Ukraina. Kaltas buvęs JAV prezidentas Barakas Obama, kadaise nedavęs deramo atkirčio Kremliui. Kaltas Nobelio komitetas, davęs B. Obamai taikos premiją kaip avansą.
O vertinant JAV prezidentą Joe Bideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, viešai skelbiančius, ko amerikiečiai nesiims daryti gelbėdami Ukrainą, – tiesiog trūksta žodžių. Kodėl J. Bidenas viešai, o dabar – ir J. Stoltenbergas, kartoja, esą NATO nesiųs savo karių Ukrainai ištiesiant tvirtą pagalbos ranką? Juk tai – NATO karinės paslapties išdavimas. Jei JAV – teisinė valstybė, jei NATO – teisinė organizacija, J. Bidenui ir J. Stoltenbergui turėtų būti surengtos apkaltos – juos derėtų teisti už valstybės paslapčių išdavimą. Bent jau už tai, kad jų ilgas liežuvis atriša rankas žiauriam, ciniškam agresoriui dar labiau siautėti, o sunkiai, bet didvyriškai besiginančiai šaliai nuo jų pliurpalų – tik sunkiau.
Džulijaną Asandžą už „WikiLeaks“ erdvėje atskleistas paslaptis amerikiečiai štai kaip atkakliai persekioja! Tebeieško ir, jei tik galėtų, labai griežtai baustų Edvardą Snoudeną, besislapstantį Rusijoje! O JAV preizdentui ir NATO generaliniam sekretoriui nelaikyti liežuvio už dantų – leistina?
Taip, Vakarams šiandien privalu dėkoti, jog vis tik po truputį atsikvošėja ir dabar remia Ukrainą konkrečiau, solidžiau, ne vien apgailestavimais bei užuojautomis, ne vien ligoninių įranga ir maistu. Už tai – nuoširdus ačiū, nuoširdi pagarba. Kur elgiamasi gražiai – pagirkime. Kur niekingai – smerkime.
Ir vis tik, sakau, gal imkime rengti specialias kasmetines apklausas, kurios ES šalies politikai – patys bailiausi? Gal, sakau, tokios apklausos taptų bent mažyte paskata ES lyderiams elgtis sąžiningiau ir principingiau? Rinkimai – rinkimais, o užsimaukšlinti ant galvos simbolinę niekingiausio Europos Sąjungos ir NATO politiko karūną – menkas malonumas. Tokie „mini“ referendumai parodytų, kaip sąvokas „bailys“ ar „išdavystė“ suvokia, pavyzdžiui, lietuviai, vokiečiai, prancūzai, italai.
Europos Sąjungos prezidentams, pirmininkams, komisarams, europarlamentarams nūnai, deja, dalinami vien meduoliai. Bizūnas – tik rikimų dieną kas ketverius ar penkerius metus. O „bailio“ ir „išdaviko“ titulas liktų įrašytas į asmeninę biografiją visiems laikams. Juk taip nusprendė ne keletas istorikų, ne keletas politologų, taip nusprendė ES piliečiai oficialios apklausos metu.
Man jau – beveik šešiasdešimt. Per savo amžių rimčiau domėtis teko penkiais karais. Tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino pradėtą karą prieš maištingąją Čečėniją vienu akies krašteliu pats regėjau. Apie karą, kurio metu nuo Moldovos buvo atplėšta Padniestrė, – mažiausiai išmanau. Tačiau apie tai, kaip Rusija, pasinaudodama separatizmo korta, nuo Gruzijos atplėšė Pietų Osetiją ir Abchaziją, – daug skaičiau, daug rašiau. Ypač rimtai įsigilinau į 1988- 1994 konfliktą, kuomet Rusija, dirbtinai įsiūbavusi armėniškąjį separatizmą, padėjo Armėnijai okupuoti Azerbaidžanui priklausiusį Kalnų Karabachą (apie tai išleidau du straipsnių rinkinius: „Juodojo Sodo tragedija“ ir „Juodojo Sodo byla“; beje, 2020-ųjų pabaigoje Azerbaidžanas jėga susigrąžino beveik visas prarastas Karabacho teritorijas). Dabar – dėmesys sutelktas į karą Ukrainoje.
Tad manau turįs teisę brėžti keletą liūdnų apibendrinimų. Žinoma, visų šių karų kaltininkė – Rusija. Bet jei tuoj po sovietų imperijos žlugimo Kremliaus diktatoriai elgėsi kiek įmanoma santūriau (puldinėjo tik mažas, silpnas valstybes), tai, bėgant metams, Rusijos apetitai išaugo. Pats įžūliausias, pats baisiausias Rusijos žingsnis – agresija prieš Ukrainą, nes ukrainiečių tauta – kur kas gausesnė nei čečėnų, moldavų ar gruzinų (sakartvelų) nacijos.
Taigi leiskite paklausti: kodėl Rusija, bėgant metams, tampa vis bjauresnė, vis agresyvesnė? Taip, Rusijos sukeltus karus Vakarai smerkė. Tačiau regiu paradoksą: kuo dažniau Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos prezidentai skambindavo į Kremlių, kuo meiliau bušai, makronai ir merkelės įtikinėjo Vladimirą Putiną elgtis santūriau, tuo šis tapdavo žiauresnis ir baisesnis. Prisiminkime Amerikos prezidentą, kuris pažvelgė V.Putinui į akis ir neva išvydo sąžiningą, padorų, jautrų žmogų. Prisiminkime europiečių ataskaitas, kas kaltas dėl Rusijos – Gruzijos konflikto: didžiausia nuodėmė tenka Maskvai, bet ir Tbilisis, pasirodo, elgėsi neatsakingai, provokuojančiai. Prisiminkime, kiek kartų Vokietijai ir Pasauliui melavo Angela Merkel, esą dujotiekis Nord Stream 2 nėra politinis ginklas. Prisiminkime, kokio būta susierzinimo, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trampas priekaištavo NATO sąjungininkėms dėl skūpumo skiriant pinigus karinėms reikmėms?
Vienas iš paskutiniųjų europietiško „budrumo“ pavyzdžių: Danijos Karalystė rengs birželio 1-ąją referendumą, ar danai sutinka dalyvauti Europos Sąjungos gynybos politikoje. Teiraujuosi ironiškai: kam taip skubėti, juk šią apklausą įmanoma surengti rudenį, kai visi pailsėję bei žvalūs grįš iš atostogų.
Naudodamasis proga noriu prisiminti lietuviškus „išminčius“, kurie mane, kadaise šešetą metų leidusį specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“, pašiepdavo, esą ką gi Lietuva susiruošė pulti. Vertėtų tikriausiai paminėti ir kelių kolegų, visai neseniai tvirtinusių, esą Lietuva dar niekad nebuvo tokia saugi kaip šiandien, pavardes.
Tiek to. Ne tai – svarbiausia. Svarbiausia, kad mes visi beveik visuomet mielai įsiklausome į primityvių politikierių sapaliojimus, bet neatkreipiame deramo dėmesio į rimtų politikų rimtus pareiškimus. Pavyzdžiui, prisiminkime pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo pastabas, jog Vakarai, negindami barbariškai naikinamų čečėnų, sulauks dienos, kai Kremlius ims naikinti visus aplink. Neįsidėmėjome ir Dž.Dudajevo įžvalgos, jog, įveikęs čečėnus, Kremlius puls būtent Ukrainą (apsiriko tik dėl datų; pirma – Gruzija, po to – Ukraina). Dėl šių nuojautų autentiškumo nėra ko abejoti: jų pilna youtube.com erdvėje. Ten aiškiausiai kalba Dž.Dudajevas.
Todėl dėl Ukrainos kančių, drįstu manyti, kaltas ne tik V.Putinas. Kalti mes visi. Kalti, nes per pastaruosius kelis dešimtmečius nestabdėme sovietų imperiją atkurti sumaniusio V.Putino. Nežengėme svarbiausio žingsnio – nė sykio nesmogėme V.Putinui tiesiai į tarpuakį. Medžiojome Huseiną, Kadafį, Osamą bin Ladeną, serbų generolus, o V.Putiną kviesdavome į pačius svarbiausius amerikietiškus ir europietiškus pobūvius. JAV ir Europos politinis elitas tiesiog lenktyniavo, kas daugiau sykių paskambins vyriausiąjam Rusijos valdovui, kas ištars jam daugiau meilių žodelių. Blogiausiu atveju – apsiribodavome paburnojimais, jog įvesime ekonomines sankcijas. Bet sankcijas arba pamiršdavome įvesti, arba įvesdavome tokias, kad V.Putinas juokdavosi susiėmęs pilvą.
Kaip vertintinas mūsų atsargumas su banditu kautis vien pareiškimais, prašymais ir kelių sąskaitų uždarymu? Atsiverskime bet kurį demokratinės, civilizuotos valstybės baudžiamąjį kodeksą. Ten numatyta atsakomybė ne tik tam, kuris puola, bet ir tiems, kurie mato, kaip daromas nusikaltimas, bet nusikaltėlio netramdo. Vertėtų pavartyti ir demokratinėms, civilizuotoms valstybėms priskirtinus Moralės kodeksus apie tikrą artimo meilę…
Atvirai sakau: nesuprantu JAV prezidento Joe Bideno, kuris viešai, atvirai sako, jog amerikiečių kariai nesivels į Rusijos – Ukrainos karą. Kaip jis drįsta taip kalbėti, kai jo pirmtakas 1994-aisiais pasirašė Budapešto memorandumą, įsipareigodamas saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukrainiečių atiduotus atominius ginklus? Jei po 1994-aisiais pasirašyto Budapešto memorandumu suraitytas JAV prezidento parašas – nieko nevertas, tai ko verti J.Bideno žodžiai, esą Amerika gins kiekvieną NATO erdvės centimetrą?
Nesuprantu ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, kai šis tvirtina, jog Aljansas – gynybinis, todėl nebus patenkintas prezidento Volodymiro Zelenskio prašymas blokuoti galimybę Rusijos kariniams orlaiviams skraidyti virš Ukrainos. Jei NATO – gynybinis aljansas, tai ir ginkite Ukrainos oro erdvę. Ukrainos prezidentas neprašo pulti Rusijos. Jis prašo apginti Ukrainos oro erdvę. Ukraina – ne šiaip valstybė, o toji, kuri beldėsi į NATO duris, ir NATO nepasakė Ukrainai – nė nesvajokite. Todėl NATO turėtų jausti bent mažytę atsakomybę bent jau dėl žūstančių civilių ukrainiečių. Juolab kad prieš Ukrainą bandoma mesti dar baltarusiškas ir Ramzano Kadyrovo pajėgas. Juolab kad Rusija šiandien intensyviai bombarduoja būtent gyvenamuosius Ukrainos miestų rajonus, apšaudo iš miestų trokštančias pasitraukti ukrainiečių moteris, vaikus, senukus.
Beje, keistas NATO generalinio sekretoriaus net skaičiavimas, kuriuo atveju aukų bus mažiau – jei NATO stos ginti Ukrainą ar kai NATO iš baimės krūpčios po kiekvieno V.Putino pagrūmojimo? Iš kur jis žino, kaip suskaičiavo? Ponui J.Stoltenbergui turėtų būti žinomas įkvėpiantis Turkijos, NATO narės, pavyzdys. Turkai vos prieš keletą metų numušė vienui vieną Rusijos naikintuvą. V.Putinas sapaliojo apie turkiškus pomidorus, grasino stabdysiantis rusų turistų antplūdžius į Marmario ir Antalijos kurortus, bet jo naikintuvai liovėsi veržtis į Turkijos oro erdvę. Rusija nepradėjo karo prieš Turkiją.
Tragedijos, kuri ištiko Ukrainą, buvo galima išvengti. Jei jau JAV žvalgyba 2021-ųjų pabaigoje tikrai žinojo, jog Kremlius ruošiasi plačiam Ukrainos puolimui, tai kodėl prie Charkovo, Mariupolio, Kijevo ir Černobylio atominės elektrinės dar iki 2021-ųjų gruodžio nebuvo permesti koviniai JAV ir Didžiosios Britanijos, atsakingų už Budapešto memorandumą, daliniai?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tūkstantį kartų teisi, kai sako, jog NATO retorika, esą Aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“. Prezidentė taikliai pastebėjusi: „Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, esą „negali veltis į konfliktą dėl Ukrainos“.
Išties – gėda. Nežinau, kaip mes šią gėdą išpirksime, nuplausime, pamiršime?
Dabar tapo madinga tyčiotis iš V.Putino. Tyčiokimės į valias. Jis to tikrai nusipelno (netikiu, kad ištižę Vakarai sugebėtų jį pasodinti į kalėjimą už karo nusikaltimus). Tačiau bent retsykiais žvilgtelėkime į veidrodį pasižiūrėti, kaip mes patys apgailėtinai atrodome. Pagarbos šiandien verta tik Ukraina.