Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Rasa Petrauskienė ir Kazys Starkevičius prašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) pradėti Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą.
„Kai kurios šalys jau peržiūri savo strategijas, tarpusavio ekonominę priklausomybę, riboja tam tikrų prekių eksportą tam, kad pirmiausia užsitikrintų vidaus tiekimą, didina rezervus, galvoja apie nacionalinių gamybinių pajėgumų stiprinimą. Kitaip tariant, judama tam tikro ekonominio savarankiškumo arba ekonominio patriotizmo link, kad kritiniais atvejais valstybės turėtų galimybes užtikrinti stabilų būtiniausių ir reikalingiausių išteklių patiekimą. Tai yra svarbūs uždaviniai valstybėms, kurios yra santykinai atviros ekonomikos, tarp jų ir Lietuvai, norinčioms tinkamai suvaldyti ir įveikti tokio ir panašaus masto pandemijas“, – sako L. Kasčiūnas.
R. Petrauskienės teigimu, vien tik žinojimas apie maisto rezervą suteiktų visuomenei ramybę ir didesnį pasitikėjimą valstybe. „Jei būtume jį turėję iki šios koronos krizės, tai pirmosios karantino dienos nebūtų sutiktos prekybos centrų apsiaustimi ir anekdotais apie grikius. Daugelis Europos Sąjungos valstybių yra pasiruošusios importo nebuvimui, sienų uždarymui, o Lietuva kritinėse situacijose yra pažeidžiama. Dabartinė situacija, kai dėl COVID-19 plitimo stringa eksportas, valstybinio maisto rezervo kaupimui yra ypatingai paranki, jis padėtų ištverti šį sunkų laikotarpį Lietuvos gamintojams, ypač žemės ūkio sektoriuje, išlaikyti darbo vietas.“
„Koronaviruso pandemija ypatingai išryškino žemės ūkio sektoriaus svarbą, nes apsirūpinimas būtiniausiais maisto produktais ekstremalios situacijos sąlygomis yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių. Galima teigti, jog tai tampa nacionalinio saugumo klausimu. Lietuvos žemės ūkis yra pakankamai stiprus ir gali patenkinti ne tik šalies vidinius poreikius, bet ir dirbti eksportui. Pagrindinių maisto produktų, išskyrus kiaulieną, daržoves ir vaisius, šalies maisto pramonės įmonės pagamina viršydamos vidaus poreikį. Todėl dabartinėje situacijoje labai svarbu imtis priemonių, kurios padėtų žemės ūkio sektoriaus dalyviams produktyviai tęsti savo veiklą”, – komentavo Seimo narys K. Starkevičius.
Daugelis valstybių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose turi sukaupusios rezervus, kurie leidžia užtikrinti svarbiausių žemės ūkio ir (arba) maisto produktų poreikius net trims mėnesiams.
Tačiau, anot konservatorių, Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien valstybės rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad toks šalies maisto rezervas pagal savo asortimentą yra, jų nuomone, nepakankamas.
„Manome, jog vienas iš nacionalinio saugumo prioritetų ir uždavinių yra tinkamo valstybės maisto rezervo kaupimas ir efektyvaus žemės ūkio sektoriaus saugumo užtikrinimas. Valstybės maisto rezervo formavimas turi tapti priemone, stiprinančia žemės ūkio sektorių ir padedančia jam įveikti ekonomines ir finansines problemas, ypač krizių metu. Tai gali apimti tiek būtiniausių maisto produktų gamybinių pajėgumų užtikrinimą, kurie prireikus galėtų būti aktyvuojami ekstremalių situacijų ar krizių metu, tiek galimybes naudotis maisto pasaugojimo paslauga, kai maisto produktų gamyba ar tiekimu užsiimantys ūkio subjektai valstybės užsakymu kauptų reikiamas būtinų maisto produktų atsargas, ir taip būtų garantuojamas nepertraukiamas jų tiekimas visais krizinių ar ekstremalių situacijų scenarijais”, – rašoma Seimo narių išsiųstame rašte Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
Dar 2010 m. Amerikos Nacionalinio saugumo strategijoje[1] Rusija ir Kinija buvo traktuojamos kaip JAV partnerės. Remiantis abipusiais interesais, su jomis kaip 21 a. įtakos centrais ketinta gilinti bendradarbiavimą. Rusija vertinta už siekį įtvirtinti teisinę valstybę, atskaitingą valdžią ir visuotines vertybes. Strategijoje pažymėta, kad pragmatiniai ryšiai su Kinija yra esminės svarbos, norint išspręsti pagrindinius 21 a. iššūkius.
Dabartinėje 2017 m. Nacionalinio saugumo strategijoje[2] Rusija ir Kinija yra priskiriamos pagrindiniams JAV iššūkiams – revizionistinėms jėgoms, siekiančioms pertvarkyti pasaulį, neatitinkant JAV vertybių ir interesų.
Panašu, kad pastaroji strategijos nuostata tapo atspirtimi, paskatinusia JAV tyrimų centrą RAND Corporation patyrinėti abiejų valstybių galimybes ir ketinimus, prognozuojant jų svorį ateinantiems 20 metų. Praėjusių metų rudenį pasirodžiusioje studijoje[3] konstatuojama, kad Rusija ir Kinija Amerikai kelia visą eilę iššūkių. Abi nori pakeisti tarptautinę tvarką. Laikas nuo laiko abi veikia kartu, kad mažintų Amerikos įtaką. JT organizacijoje jos blokuoja Vakarų iniciatyvas, kuria daugiašalius forumus be JAV.
Analizė rodo, kad problema jau yra materializuojama. Ji peržengia JAV rūpesčių mastą ir gali būti ne mažiau aktuali Europai. Supažindinant su RAND tyrimu, vaizdą papildysime kitų šaltinių duomenimis.
Statistiniai rodikliai
Skaičiai rodo, kad Rusija nėra lygiavertė Amerikai valstybė arba bent panaši į tokią. Ji yra gerai ginkluota, kenkėjiška, griaunanti susiklosčiusią tvarką, tačiau negali tikėtis vyraujančio vaidmens. Kinija gi yra lygiavertė ir turi ambicijų pasaulyje pirmauti.
Kinija turi beveik 10 kartų daugiau gyventojų negu Rusija. Per ateinančius du dešimtmečius šis santykis beveik nesikeis (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Gyventojų skaičius Rusijoje, Kinijoje, JAV
Rusijos ekonomika yra vos didesnė negu Korėjos, mažesnė negu Italijos[5]. Kinijos BVP pagal perkamąjį pajėgumą yra beveik 6 kartus didesnis už Rusijos. Iki 2040 m. šis atotrūkis vis didės. Tai sudaro galimybę gynybos išlaidoms augti didėjančiu greičiu. Jos iki 2040 m. turėtų padidėti daugiau negu dvigubai ir Rusijos išlaidas viršyti beveik 6 kartus (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Rusijos ir Kinijos ekonomikų ir karinių išlaidų augimas
Karinės išlaidos prognozuotos, laikant kad jų augimas atitiks BVP pagal perkamąjį pajėgumą augimą (2% Rusijai ir 3,4% Kinijai).
Ekonomikos srityje, lyginant su padėtimi 2000 m., Kinija jau peržengė regioninės reikšmės valstybės ribas. Tai rodo pagrindinių eksporto ir importo grupių (angl. top-goods) pokyčiai rinkose (žr. 3 lentelę). Jeigu 2000 m. eksportuota ir importuota buvo į/iš mažų šalių, tai 2016 m. dalyje rinkų Kinija ima išstumti Ameriką. Kinija įsigali, eksperimentuodama rinkos reformomis, didėjančiais žingsniais siekdama ekonominės sėkmės, procesą tvirtai autoritariškai kontroliuodama ir nesekdama užsienio pavyzdžiu.
Metai
Pagrindinių eksporto grupių judėjimas
Pagrindinių importo grupių judėjimas
Kinija
JAV
Kinija
JAV
Šalių skaičius
Dalis pasaulio ekonomikoje, %
Šalių skaičius
Šalių skaičius
Dalis pasaulio ekonomikoje, %
Šalių skaičius
2000
3
–
33
2
–
28
2016
13
9,2
30
49
53,4
20
3 lentelė. JAV ir Kinijos pagrindinių eksporto ir importo grupių pasaulyje dinamika
JAV, Europa ir Japonija išlaiko didelį pranašumą pažangių technologijų ir aukštesnės klasės pramonėje, tačiau Kinija turi planų, kaip siekti pirmavimo pasaulio mastu ir šiose srityse.
Kinijos ekonominiai projektai
Šiuo metu Kinija vykdo programą „Pagaminta Kinijoje 2025“. Orientuojantis į 2049 m., kai bus švenčiamas Kinijos liaudies respublikos 100 m. jubiliejus, šia programa ir dviem vėlesnėmis siekiama Kiniją transformuoti į pirmaujančią galią. JAV prekybos rūmai ir ES prekybos rūmai, esantys Kinijoje, planą įvertino kaip nesąžiningą mėginimą įsigalėti pažangiose pramonės šakose pasaulio mastu, nesilaikant konkurencijos.
Kitas gigantiško masto projektas vadinasi „Vienos juostos vieno kelio iniciatyva“ (VJVKI). Ji, beje, yra įrašyta Kinijos komunistų partijos konstitucijoje[8].
Centralizuotai valdomai VJVKI paklustų didelė pasaulio dalis, kurią sudarytų Kinija ir virš 70 kitų valstybių. Ji apimtų 66% pasaulio gyventojų ir 34% pasaulio nominalaus BVP. Pastebėtina, kad iš šių 34% atėmus Kinijos BVP dalį, lieka 19% pasaulio nominalaus BVP, kas rodo, kad minimos valstybės yra neturtingos. Tad Kinijos svoris kompanijoje yra žymus, o mažo svorio kategorijoje, kaip paaiškės vėliau, gali laukti problemos.
Daugelis VJVKI geležinkelio linijų jau yra nutiestos ir siekia Vakarų Europą. Bendrą VJVKI infrastruktūros tinklą rodo žemėlapis[9] (žr. 1 pav.).
1 pav. VJVKI geležinkelių, uostų, vamzdynų tinklas
ĮVJVKI įgyvendinimo žemėlapyje figūruoja ir Klaipėdos uostas.
VJVKI finansavimui pasitelkiami Kinijos bankai, fondai. Šiam tikslui sukurtas daugiašalis Azijos infrastruktūros investicijų bankas, kuriame jau dalyvauja 64 šalys narės ir 22 būsimos narės, įskaitant Australiją, Kanadą, Korėją, Jungtinę Karalystę. Nedalyvauja JAV ir Japonija.
VJVKI taip pat numatoma koordinuoti politiką (strateginė partnerystė, lengvatinės vizos, dokumentų dalinimosi sistema, mokslinis-techninis bendradarbiavimas) skverbtis į žmonių tarpusavio ryšių sritį.
Pagrindinės abejonės dėl VJVKI būtų šios:
negyvybingų projektų atveju investuotojai gali paskęsti skolose;
investuodama didžiausią dalį, Kinija gali nustatyti valdymo ir techninius standartus, kurie jai suteiks pranašumų kitų valstybių atžvilgiu;
viskas gali baigtis laisvos prekybos varžymu.
Papildomų abejonių atsiranda dėl to, kad Kinija daugeliui valstybių siūlo didelio masto finansavimą, nekeldama Vakaruose įprastų sąlygų. Todėl daugelis siūlymui gali neatsispirti. Labai įsiskolinus, tokios valstybės bus priverstos savo prekybą sieti tik su Kinija, atiduoti Kinijai fiskalinės ir pinigų politikos kontrolę arba siūlyti nuolaidas kitose srityse, įskaitant saugumo sritį.
Pavyzdžių yra nurodęs The Guardian[10]. Negalėdama grąžinti skolos, Šri Lanka Kinijos bendrovei 99 metams išnuomojo uostą. Kinija 2011 m. Tadžkistanui nurašė nežinomo dydžio skolą, už tai gaudama 1 158 km2 ploto ginčytiną teritoriją. Nemokumo rizikos grupėje 2018 m. buvo atsidūrę Džibutis, Kirgizija, Laosas, Maldyvai, Mongolija, Juodkalnija, Pakistanas, Tadžikistanas. Didesnę pusę jų užsienio skolos sudarė skola Kinijai. Kritikai nuogąstauja, kad „skolos spąstų diplomatija“ gali būti siekiama strateginių nuolaidų, mainais gaunant teritorijų arba pažadant tylėti dėl žmogaus teisių pažeidimų. Analitikai teigia, kad beveik visi VJVKI uostai ir kita transporto infrastruktūra gali būti naudojami tiek komerciniams, tiek kariniams tikslams.
VJVKI ginčų sprendimui Kinija planuoja Kinijoje steigti tarptautinius teismus. J.Hillmanas iš Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro mano, kad tai bus Kinijos įrankis naujų taisyklių nustatymui, institucijų kūrimui pagal Kinijos interesus. Nuogąstavimui nuteikia aplinkybė, kad Kinijos teisinė sistema tradiciškai priklauso nuo valdančiosios komunistų partijos[11].
RAND manymu, investicijų apsaugai Kinija gali pasitelkti savo karines pajėgas. Beje, judėjimo šia kryptimi esama tarptautiniu mastu. Kinija turi karinę bazę Afrikos valstybėje Džibutyje, ir ji yra netoli JAV karinės bazės. Kinijos karinis laivynas jau vykdė pratybas Baltijos ir Viduržemio jūrose.
Hudsono instituto Vašingtone jūrų saugumo ekspertas M.Macikas, komentuodamas Klaipėdos uosto įtraukimą, įspėjo, kad Kinija, investuodama į jūrų uostus ir kurdama logistikos centrus, visada pasilieka teisę ginti savo interesus užsienyje, pasiųsti patruliuoti karinius laivus, rengti karines pratybas kartu su jai artimomis valstybėmis, tuo siekiant apsidrausti nuo konfliktų. Kaip faktą jis priminė bendras Rusijos ir Kinijos karinių jūros pajėgų pratybas „Karinė sąveika 2017“, vykusias Baltijos jūroje[12].
Rekomendacijos Vakarams
RAND manymu, Kinijos programuojami standartai būtų nepriimtini daugeliui VJVKI partnerių. Jie mažintų konkurenciją, brangintų prekes, blogintų jų kokybę. Jeigu Amerika siektų VJVKI riboti vienašališkai, tai būtų suprasta kaip trukdymas teisėtam Kinijos ekonomikos augimui. Suprantant, kad VJVKI gali pasitarnauti pasaulio ekonomikai, Azijos, Afrikos, Europos žmonių gerovei, JAV turėtų veikti kartu su kitomis pagrindinėmis rinkos demokratijomis. Reikia rūpintis ne tik esamų tarptautinių investavimo taisyklių išsaugojimu, bet ir jų atitikimu naujoms aplinkybėms.
Kuriant VJVKI infrastruktūrą, kuri būtų naudinga ne tik Kinijai, ją planuojant, svarbu investicijomis prisidėti Amerikai ir kitoms Vakarų šalims. Europa turėtų būti suinteresuota dėl to, kad ES yra galinis VJVKI tikslas. Japonija ir išsivysčiusios Azijos šalys – dėl to, kad jos figūruoja VJVKI dokumentuose. Indija – kaip jungties Azijoje dalis. Reikia rūpintis VJVKI skaidrumu, daugiašaliu politikos koordinavimu.
Pastebėjus, kad Kinija jau pradėjo performuoti pasaulio ekonomiką, RAND konstatuoja, kad Amerika strategijos reagavimui į šį iššūkį neturi. Kinijai įveikinėjant Ameriką kainos, kokybės, finansavimo ir pristatymo deriniu, patariama Amerikos atsakingoms ministerijoms geriau suvokti geoekonominę Kinijos strategiją ir VJVKI vaidmenį joje.
Kadangi Kinijos atžvilgiu svarbių interesų turi JAV, jos kaimynės Kanada ir Meksika, Europa, partnerės iš Indijos-Ramiojo vandenynų regiono – Japonija, Korėja, Taivanas, Australija ir Naujoji Zelandija, RAND įspėja, kad būtina veikti kartu. Bendras šių valstybių potencialas siektų apie 53% pasaulio BVP, 54% pasaulinio prekių ir paslaugų eksporto, 55% pasaulinio prekių ir paslaugų importo. Šalys pirmauja kaip technologijų kūrėjos, yra investicijų tiekėjos ir gavėjos, tačiau išvardinti jų pranašumai blės, jeigu Kinija ir toliau imsis suderintų skubių esminių veiksmų.
Rusijos ir Kinijos specifika
Rusijos ir Kinijos metodai, plečiant savo įtaką pasaulyje, skiriasi.
Rusija stengiasi remti kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės politinius judėjimus, tokiu būdu siekdama trikdyti priešiškas jai visuomenes ir, pasitaikius progai, kurdama ten įvairaus tipo draugiškus jai režimus. Rusijos vadovybė pirmenybę teikia silpniems korumpuotiems režimams, nes korupcija yra svarbus jos sistemos elementas.
Kinijai valdymo tipas valstybėse, su kuriomis ji bendrauja, nelabai rūpi. Šiose valstybėse ji pelno palankumą, nes savo paramą ir investicijas siūlo iš esmės nediktuodama politinių sąlygų, be kurių neapsieina Vakarų parama. Siūlydama patrauklias prekybos ir investicijų galimybes ir užsitikrindama savo įtaką, Kinija žymiai mažiau praktikuoja nelegalius papirkinėjimus. Iš savo investicijų ji tikisi sulaukti ne tik ekonominės, bet ir politinės naudos. Tad jai rūpi, kad priimančioji šalis būtų pakankamai stabili ir gerbtų turtines teises. Kinijos augimas ir gaunama grąža taip pat priklauso ir nuo pasaulio ekonomikos sveikatos. Todėl ji nenori šiai sistemai pakenkti, kol Kinijos vadovybė iš jos gauna naudos.
Nors Rusija yra antra karinė galybė pasaulyje, o Kinija – trečia, RAND tyrime teigiama, kad karinę Rusijos grėsmę galima mažinti aljanso bendromis karinėmis priemonėmis, kas jau yra daroma, ir nekarinėmis.
Kinijos sąlygojami kariniai iššūkiai tėra regioninės reikšmės, tačiau ją sulaikyti karinėmis priemonėmis galima tik kurį laiką, nes Kinijos kariniai pajėgumai nuolat auga. Dėl šios priežasties rūpinimasis savo interesais regione Amerikai kainuos vis daugiau. Tačiau Rytų ir Pietryčių Azijoje JAV turėtų išlikti, o sąjungininkams ir partneriams regione Vašingtonas turėtų padėti kurti savas apsaugos sistemas. Dera rūpintis Amerikos – Kinijos nesutarimų šalinimu, nes JAV derybinės pozicijos ilgainiui prastės.
Ekonominiu požiūriu Rusija skiriasi nuo uždaros Sovietų sąjungos, nes ji tapo susaistyta užsienio rinkomis ir investicijomis. Dėl šios priežasties nekarinėms priemonėms Rusija tapo jautresnė, o Vakarų sankcijos yra paveikios. Rusijos eksporte vyrauja nafta ir dujos. Abi prekės 2017 m. užtikrino net 47% viso Rusijos eksporto ir 40% biudžeto pajamų (2018 m. ši dalis didėjo[13]). Taigi JAV turi naftos ir dujų kainos mažinimo svertą, bet kartu šioje srityje reikia kitų šalių paramos.
Konstatuojama, kad Kinija ekonomikos srityje regioninio masto kliūtis jau peržengė.
Nesuderintas Vakarų stovyklos mechanizmas
Žiniasklaidoje netrūksta priekaištų JAV prezidentui D.Trumpui už transatlantinių ryšių klibinimą. Vienoje publikacijų pastebima[14], kad šūkis „Pirmiausia Amerika!“ gali virsti teiginiu „Amerika liko viena“, nes be sąjungininkų JAV pasaulinė įtaka toliau mažės, o Kinija įsigalės vis greičiau.
Š. m. kovo mėnesį Kinijos investicijas į Genujos ir Triesto uostus įsileido Italija – pirmoji G7 grupės valstybė, trečioji pagal ekonomikos dydį eurozonos narė. Susitarimus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasiekė jam įprastu dvišalių derybų būdu. Norvegijos Dagbladet[15] nuomone, pinigais susiviliojusi Italijos valdžia įkalė pleištą į Europos solidarumą, nes iki tol Kinija buvo pasiekusi susitarimus su 13 ES valstybių, kurių daugelis yra erdvėje, anksčiau kontroliuotoje SSRS.
Po sėkmės Italijoje su valstybiniu trijų dienų vizitu į Paryžių atvykusio Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukė beprecedentė staigmena – į derybas buvo pakviesta Vokietijos kanclerė A.Merkel ir EK pirmininkas J.C.Junckeris. Baigiamojoje 4 vadovų spaudos konferencijoje reikštas susirūpinimas dėl nesąžiningos konkurencijos. E.Macronas paragino Kiniją gerbti ES vienybę ir jos vertybes. EK vadovas skatino į Kinijos rinką ES bendroves įsileisti tokiomis sąlygomis, kokias Kinijos bendrovės nori turėti ES[16].
Procesas vyksta su pagreičiu. Naujienų reikia laukti iš ES ir Kinijos viršūnių susitikimo Briuselyje balandžio 9 d. ir iš antrojo tarptautinio VJVKI forumo, kuris rengiamas balandžio 13 d. Pekine.
[13]Claim in 2018: “Russia relies heavily on energy exports for close to three-quarters of its export earnings and over half of its budget.”: https://www.russiamatters.org/node/11300
