streikuojantys mokytojai

Aktualijos

Streikas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas po trečiadienio vakarą vykusių derybų su streikuojančios mokytojų profesinės sąjungos atstovais sako, kad pasiekti susitarimo gali ir nepavykti. Jo teigimu, nors kai kuriais klausimais ministerija dar gali leistis į kompromisus, dėl atlyginimų derybų nebebus. Anot jo, šiuo klausimu valdžia jau pasiūlė maksimumą. Todėl, neatmeta tikimybės G. Jakštas, daugiau derybų su streikuojančiais mokytojais apskritai gali nebebūti.
 
„Sutarėme, kad įvertinsime siūlymus, tačiau profesinė sąjunga sako, kad nebus verta susitikti toliau, jei mūsų pasiūlymas dėl darbo užmokesčio nebus didesnis, nei pasiūlėme. O mes pasiūlėme maksimaliai, kiek įmanoma“, – žurnalistams trečiadienio vakarą sakė ministras, sutikdamas, kad tai galėjo būti ir paskutinės derybos su Andriaus Navicko vadovaujama mokytojų profsąjunga.
 
„Gali būti ir taip. Mes siūlysime toliau darbo užmokestį, koks yra pasiūlytas. Į kitus klausimus leidžiamės į kompromisus. Lėšos pasiūlytos maksimalios. Jų daugiau nebus“, – teigė ministras.
 
Pasak jo, išsiskyrus profsąjungos ir ministerijos nuomonėms, kompromiso gali nepavykti surasti.
 
„Gali būti, kad kompromisas nebus rastas“, – teigė jis.
 
„Istoriškai būdavo atvejų kai streikuojama, streikuojama ir tada kažkada nustojama streikuoti. Dėl to mums yra labai skaudu, nes suprantame, kad nukenčia ugdymas, nukenčia mokinių tėvai. Tačiau turime galvoti ir apie valstybę, nes to lėšos, kurios yra pasiūlytos, yra tikrai maksimalios ir jų daugiau nebus“, – apibendrino ministras.
 
Profesinės sąjungos ir ministerijos atstovai trečiadienio vakare deryboms susėdo Riešės gimnazijoje.
 
ELTA primena, kad toliau tęsiasi penktadienį prasidėjęs mokytojų streikas. Planuojama, kad jis tęsis bent mėnesį. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, trečiadienį streikavo 2,2 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų – 2 tūkst. mokytojų.
 
Tęsiasi ir derybos tarp ministerijos bei streikuojančios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Tačiau kol kas pokalbiai tarp ŠMSM ir pedadgogų nėra vaisingi.
 
Anksčiau ministras G. Jakštas nurodė, kad A. Navicko vadovaujamos profsąjungos atstovai pateikė tik du kompromisinius reikalavimus dėl atlyginimų mokytojams didinimo ir kontaktinių valandų mažinimo. Tačiau, pasak jo, įgyvendinti šių reikalavimų nėra įmanoma.
 
Tuo metu pats A. Navickas kritikuoja ministeriją, mat, ši antradienį norėjo derėtis ne dėl konkrečių reikalavimų, susijusių mokinių skaičiaus klasėse mažinimu, etatinio apmokėjimo sistemos tobulinimu ir darbo užmokesčio didinimu, bet dėl kitų pedagogų socialinių garantijų.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2023.10.05; 00:33
Aktualijos

Streikuojantys mokytojai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Finansinė parama šeštą savaitę streikuojantiems mokytojams per savaitę padvigubėjo.

Kaip interneto svetainėje paskelbė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), iki gruodžio 16 dienos į LŠDPS streiko fondo sąskaitą pervesta 33748,60 euro. 

„Dėkojame, kad remiate ir aukojate streikuojantiems mokytojams. Gautos paramos sumą skelbsime kiekvieną dieną, o rėmėjų sąrašą paskelbsime vėliau”, – rašo geresnių darbo sąlygų švietimo darbuotojams siekiantys mokytojai.

Kaip skelbė ELTA, prieš savaitę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos streiko fondo sąskaitoje buvo beveik 17 tūkst. eurų.

Kaip Eltai yra sakęs atsistatydinusios Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Arminas Varanauskas, streikuojantiems mokytojams darbo užmokestis nebus mokamas. Darbo kodekse numatyta, kad streikuojantiems asmenims darbo užmokestis už streiko laikotarpį nėra mokamas, nes tuo metu yra stabdomi darbo sutarties įsipareigojimai abiem šalims – darbuotojui nemokamas atlyginimas, bet darbuotojas taip pat neturi atlikti ir jokių sutartyje numatytų pareigų.

Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak LŠDPS vadovo Andriaus Navicko, atlyginimo dalį, kurios darbuotojai netenka streiko metu, paprastai kompensuoja profesinė sąjunga, tačiau ir Vyriausybė neturėtų būti tam abejinga. 

„Streikui pasibaigus mokytojai intensyviau dirbs su mokiniais, kad „pasivytų“ programas, tad bent jau dalį atlyginimo turėtų gauti“, – Eltai sakė LŠDPS pirmininkas.

Nuo sausio paremti profesines sąjungas 1 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) galės kiekvienas norintis. Apie šią galimybę susitikime su streikuojančiais mokytojais kalbėjo ir Seimo narys Tomas Tomilinas.

A.Navickas padėkojo Lietuvos žmonėms, kurie ne tik morališkai remia streikuojančius mokytojus, siekiančius geresnių darbo sąlygų visiems. „Sulaukiam ne tik palaikymo, bet ir konkrečios finansinės paramos“, – sakė lapkričio 12 dieną neterminuotą streiką paskelbusios profesinės sąjungos lyderis.

Švietimo ir mokslo ministerijos preliminariais duomenimis, pirmadienį, gruodžio 17 dieną streikuoti planavo 36 mokyklos, pamokų neves apie 350 pedagogų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.18; 06:00
Aktualijos

Streikuojantys mokytojai: situacija peržengia nesiskaitymo su vienos profesijos žmonėmis ribas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Streikuojantys mokytojai trečiadienio rytą kreipėsi į prezidentę dėl brutalaus elgesio, prašydami įvertinti situaciją, kuri peržengė nesiskaitymo su vienos profesijos žmonėmis ribas.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas, Švietimo ir mokslo ministerijoje esantys mokytojai Lietuvos mokytojų vardu informavo prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad susidariusi situacija peržengė vienos profesijos ribas, atskleidė daug didesnes valstybės problemas.

„Nesugebėjimas spręsti problemų, aukščiausių valstybės pareigūnų melas, brutalus elgesys su streikuojančiais mokytojais, oficialių dokumentų klastojimas, grasinimai fiziniu susidorojimu rodo, kad demokratijai iškilo grėsmė“, – teigė A. Navickas.

Streikuojantys mokytojai prezidentės prašo įvertinti situaciją.

Kaip pridūrė profsąjungos vadovas, susitarimų protokolas, apie kurį Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė antradienį, neturi nieko bendro su streiką surengusios profsąjungos iškeltais reikalavimais, todėl jie nėra traktuotini, kaip susitarimas dėl reikalavimų, kurie buvo iškelti.

Profsąjungos, kurios sudariusios kolektyvinę sutartį su ŠMM, A. Navicko žodžiais, tik kuria derybų iliuziją.

„Taip pat norime pasakyti, kad mes šiandien organizuojame garsių Lietuvos ekonomistų ir ekspertų derybas, norėsime, kad jie įvertintų paskaičiavimus, kuriuos pateikė ŠMM, kiek valstybei atsieitų reikalavimų įgyvendinimas. Mūsų nuomone, skaičiavimais siekiama klaidinti, gąsdinti ir prieš streikuojančius mokytojus nuteikti visuomenę“, – pabrėžė A. Navickas.

Pasak LŠDPS pirmininko, valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis aiškiai pasakė, kad mokytojų keliamus reikalavimus labai paprasta įgyvendinti, tik reikia 10 centų pabranginti alų, ir bus tam pinigų. „Tačiau alus pabrango, o mūsų reikalavimai lieka neįgyvendinti“, – sakė trečiadienio rytą spaudos konferenciją ŠMM surengusios profsąjungos lyderis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 06:33

Aktualijos

Iniciatyva ne tik ant sofos palaikyti mokytojus įgauna pagreitį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iniciatyvą ne tik ant sofos palaikyti mokytojus paremia vis daugiau visuomeninių organizacijų, pritariančių socialiniuose tinkluose platinamai paramos mokytojams iniciatyvai #Palaikommokytojus.

Trečiadienį „Laisvės TV“ visas profesines sąjungas ir judėjimus pakvietė į bendrą pasitarimą, kuriame bus sudėliotas veiksmų planas artimiausioms dienoms.

Dalyvavimą pasitarime patvirtino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, jaunieji medikai, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos odontologų rūmai, Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, VU dėstytojai „Paskutinis prioritetas“.

Prie jų prisijungė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos paslaugų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungų federacija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Žemynos progimnazijos moksleivių tėvų atstovai, Lietuvos studentų sąjunga, pramonės profesinė sąjunga.

Palaikyti mokytojus norą deklaravo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, Lietuvių literatūros ir tautosakos darbuotojų profsąjunga, Nacionalinės filharmonijos profesinė sąjunga, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų sąjungų federacija, Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga.

Kaip savo paskyroje feisbuke rašo „Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, jeigu norime, kad dar liktų žmonių, kurie lavins mūsų vaikus ir anūkus, kursiančius naująją Lietuvą, dabar yra tas momentas, kai negalima mokytojų palikti vienų.

Jo įsitikinimu, nepakanka 500 ar 1000 savo srities darbuotojų mitingo.

„Šiandien kviesime dar daugiau profesinių sąjungų, kultūros asociacijų įvairios organizacijos – jaunimo, senjorų – galite rašyti man tiesiai. Iki rytojaus susitikimo. #Palaikommokytojus – šį kartą ne tik ant sofų“, – rašo A. Tapinas kvietime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 06:30

Aktualijos

Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Atmosfera tarp streikuojančių mokytojų ir valdžios kaista. Etatinio darbo apmokėjimo tvarka nepatenkintų streikuojančių mokytojų atstovai teigia, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) imituoja ir vilkina derybas, o dalis mokytojų, nematančių pažangos, galvoja, ar apskritai po streiko grįžti į pedagoginį darbą.

Galiausiai streikuojantys mokytojai bei juos remiantys mokinių tėvai ir patys moksleiviai sako esą pasiryžę eiti į ŠMM ir iš jos nesitraukti tol, kol nebus patenkinti jų keliami reikalavimai.

Ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais, sako streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.

Po trečiadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.

„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, – po posėdžio žurnalistams aiškino A. Navickas. Jis griežtai atmetė ŠMM reiškiamus priekaištus mokytojų streiką organizuojančiai profsąjungai, kad ši derybose su ministerija taip ir nepateikė konkrečių pasiūlymų.

„Mūsų siūlymai yra pateikti prieš metus ir aš trečiadienį tą patį pakartojau, bet, deja, nė vienas mūsų siūlymų nepateko į pasiūlymų protokolą, o buvo paimti tie pasiūlymai, kurie nėra visiškai esminiai – būtent iš tų profesinių sąjungų, kurios nuolat bendradarbiauja ir slapta tariasi su ministre“, – aiškino A. Navickas.

Pasak jo, ministerija sąmoningai derybas veda su streike nedalyvaujančiomis ir ugdymo proceso nenutraukusiomis profsąjungomis.

„Turite tartis su tais, kurie yra sustabdę ugdymo procesą“, – kreipdamasis į J. Petrauskienę pabrėžė A. Navickas.

„Jei mes norime kalbėti dėl streiko nutraukimo ir ugdymo proceso atkūrimo, tai jūs turite suprasti, dėl ko sustojo ugdymo procesas. Juk yra pateikti aiškūs reikalavimai“, – kalbėjo jis.

LŠDPS lyderio teigimu, esama situacija yra labai sudėtinga, nes pažangos nematantys streikuojantys mokytojai galvoja apskritai nebegrįžti į mokyklą.

„Mokytojai, išgirdę nelabai konstruktyvius pasiūlymus, svarsto, ar apskritai verta grįžti į mokyklą, jei problemos nebus sprendžiamos. Ir Seimas, ir Vyriausybė turi suprasti, kad situacija yra labai sudėtinga“, – aiškino A. Navickas.

Jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog J. Petrauskienės trečiadienio dienotvarkėje nėra numatytas susitikimas su streiką organizuojančia profsąjunga, LŠDPS vis tiek eis į ministeriją tikėdamasi derybų. A. Navickas vilkinimu pavadino J. Petrauskienės kvietimą streikuojančių mokytojų keliamus klausimus aptarti ketvirtadienį.

„Mes girdime vis rytoj ir rytoj, mes girdime po dviejų savaičių, po trijų savaičių. Kodėl ne šiandien spręsti?“, – retoriškai klausė LŠDPS pirmininkas. Pasak jo, delsdama derėtis su streikuojančiais mokytojais J. Petrauskienė žaidžia vaikų likimais.

„Matome, kad ministrė vilkina derybas. Bet ji žaidžia vaikais, vaikų likimais, mokytojų likimais. Tai yra labai negražus elgesys. Ministrė buvo informuota iš anksto apie tai, kad mes ateisime derėtis“, – apibendrino A. Navickas. Profsąjungos lyderio teigimu, nuėję į ministeriją jie, nepasiekę tenkinančio susitarimo, niekur iš jos nesitrauks.

„Mes einame į ministeriją ir iš jos nežadame išeiti, kol nesutarsime. Tai jeigu mes šiandien nesutarsime, tai mes ir rytoj būsime ministerijoje“, – pabrėžė A. Navickas.

Tuo tarpu ŠMM tvirtina, kad streikuojančios profsąjungos siekis derėtis trečiadienį yra nesuderintas ir neatitinka J. Petrauskienės dienotvarkės. Pasak ministerijos atstovų, apie savo ketinimus trečiadienį atvykti į ŠMM protestuojanti profsąjunga pranešė trečiadienio išvakarėse. Ministerija galutinai dėl to, kaip tobulinti etatinio darbo užmokesčio įgyvendinimą, tikisi susitarti ketvirtadienį. Pasak jų, susitikime turėtų dalyvauti daugiau mokytojams atstovaujančių profsąjungų.

Streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

LŠDPS primena streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.29; 06:50

Aktualijos

Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Streikuojančių mokytojų ir premjero Sauliaus Skvernelio vertinimai dar kartą radikaliai išsiskyrė. Premjeras streiką organizuojančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą (LŠDPS) kaltina tuo pačiu, kuo šios sąjungos lyderis Andrius Navickas kaltina Vyriausybę – verčiant kentėti dėl streiko mokytis negalinčius vaikus ir jų tėvus.

S. Skvernelis po Vyriausybės posėdžio teigė, kad streikuojančiai profsąjungai nerūpi nei vaikai, nei tėvai. Premjeras taip pat sukritikavo ir vienos mokytojos, trečiadienį dalyvavusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, eilėmis išsakytą prašymą Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kad ši įsiklausytų į mokytojų patiriamus sunkumus. Premjeras tai įvardino nekonstruktyviu elgesiu ir leido suprasti, kad pats netiki, jog konstruktyvus dialogas su streikuojančia profsąjunga yra lengvai pasiekiamas.

„Matome, kad (streikuojantiems mokytojams. – ELTA) nei vaikai, nei tėvai nėra vertybė. Dar daugiau, jeigu į konkrečius siūlymus yra deklamuojamos eilės, eilėraščiai, kai paklausiama, tai turbūt konstruktyvumo surasti bus sunku“, – sakė S. Skvernelis ir ragino grįžti prie ugdymo proceso atnaujinimo. Tačiau, pabrėžė premjeras,

Vyriausybė nėra linkusi derėtis tik su streiką organizuojančia profsąjunga. Pasak S. Skvernelio, bus kalbamasi su visomis, prie streiko neprisijungusiomis profsąjungomis. Vyriausybės vadovas akcentavo, kad ministerija yra pasiryžusi įsiklausyti į pedagogų reikalavimus, tačiau, premjero nuomone, pasirinktas dalies pedagogų kelias streikuoti yra netinkamas.

„Su nė viena atskirai (profsąjunga. – ELTA) nebus deramasi, noriu taip pat pabrėžti, kad vienos profesinių sąjungų (LŠDPS. – ELTA) pasirinkta protesto forma iš tikrųjų kenkia ugdymo procesui, todėl kenčia vaikai, kenčia tėvai. Labai gaila, kad tokia forma yra pasirinkta. Yra siūlomas dialogas, yra siūloma sukonkretinti, ką konkrečiai norima keisti. Tikrai galiu pabrėžti, kad nepriklausomai, kas bus švietimo ministras ar ministrė, nuo reformų Vyriausybė nesitrauks, jos bus toliau įgyvendinamos, ir tos reformos bus ir finansuojamos, ir, esminis dalykas, mes esame linkę girdėti ir derėtis kartu su visa bendruomene, bet neužsiimti tokia forma, kokia šiandien, deja, yra“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad streikuojantys mokytojai neturėtų laukti valstybės pinigų, kompensuojant už streiko metu praleistas valandas.

„Taip pat noriu paminėti, kad streiko metu valandos nebus apmokėtos valstybės“, – sakė premjeras. Pasak S. Skvernelio, tai turės padaryti pačios profsąjungos.

Tuo tarpu LŠDPS trečiadienio rytą Seime kalbėjo priešingai. A. Navickas teigė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais. Po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais, reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.

„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, – aiškino A. Navickas.

Pasak jo, ministerija sąmoningai derybas nori vesti su streike nedalyvaujančiomis ir ugdymo proceso nenutraukusiomis profsąjungomis.

„Turite tartis su tais, kurie yra sustabdę ugdymo procesą“, – kreipdamasis į J. Petrauskienę pabrėžė A. Navickas.

„Jei mes norime kalbėti dėl streiko nutraukimo ir ugdymo proceso atkūrimo, tai jūs turite suprasti, dėl ko sustojo ugdymo procesas. Juk yra pateikti aiškūs reikalavimai“, – kalbėjo LŠDPS lyderis.

LŠDPS primena streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.29; 06:35